Dovanos idėja!!!

190px
  • „Sodros“ duomenimis, 2016 m. Lietuvoje teisines paslaugas iš viso teikė 3340 advokatų, jų padėjėjų, notarų ir antstolių. Lietuvai kaip valstybei, kuri savo gyventojų skaičiumi nesiekia 3 mln., toks skaičius atrodo gana nemažas.

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

Atsiveriantis Kaliningradas – ar tikrai verta?

Nuo liepos 1-osios į Kaliningradą net 53 šalių piliečiai gali patekti nemokamai su elektronine viza. Rusija tikina, kad iniciatyvos tikslas – atsiverti turistams. VSD Strateginės komunikacijos vadovė, žvalgybos pareigūnė Aurelija Katkuvienė teigia, kad sienų atsivėrimu žavėtis nereikėtų. Gali būti, kad atvykimo sąlygų palengvinimu siekiama ne tik turistų srautus šalyje didinti, bet ir rinkti reikalingą informaciją.

Turistams neva atsiveriančios priešiškai veikiančios prieš Lietuvą šalys pasaulį suvokia keistai. Nors sovietinis režimas subyrėjęs, Baltarusijoje vis dar garbinami santvarkos simboliai, o šalies peizažas, kaip ir Rusijos ambasados stogas Vilniuje, išmargintas įvairiomis neaiškios paskirties antenomis.Anot A. Katkuvienės, reikėtų nepamiršti, kad Kaliningradas – Rusijos teritorija. Užuot gėrėjusis kvietimu atvykti į sritį paprastesnėmis sąlygomis, ji pataria paanalizuoti sprendimo komunikacinę žinutę.
– Ja sakoma: „Atvykite pas mus lengviau, paprasčiau, pamatykite, kaip mes gyvenime, galbūt pigiau apsipirkite“ – tai yra kaip dirvos purenimas, šalies grėsmingo įvaizdžio švelninimas. Rusija veikia priešiškai Lietuvos atžvilgiu, todėl sienų atsivėrimą galima palyginti su narvo atidarymu ir kvietimu į jį užeiti. Klausimas, ar tikrai verta ten eiti? Ko ten eiti? Jei rusų tarnybos vykdo priešišką žvalgybą mūsų šalyje, tikėtina, kad atvykstančius žmones iš Lietuvos jie taip pat šnipinės. Skirtumas tas, kad Lietuvoje tai padaryti sunkiau, nes dirba Lietuvos žvalgybos tarnybos ir saugo šalį. Tuo tarpu būdami savo šalyje jie gali elgtis, dirbti kaip tik jiems norisi, be rizikos būti sulaikytiems, – perspėja pareigūnė.
Žinoma, vykti į minėtas šalis neuždrausta, tačiau apsisprendusius lankyti Kaliningradą, Rusiją ar kaimyninę Baltarusiją, VSD atstovė perspėja neatsipalaiduoti.
Didelė tikimybė, kad, pavyzdžiui, viešbučio kambaryje palikti atvykėlio daiktai gali būti patikrinti. Jei tai tik rūbai – nieko tokio, tačiau į tarnybų rankas gali pakliūti telefonai, kompiuteriai, kitokia programinė įranga.
VSD žvalgybos pareigūnė perspėja, kad bandant įvažiuoti į Rusijos ar Baltarusijos teritoriją, pasienio postuose yra didelė tikimybė susidurti su žvalgybų tarnybų atstovais. Tokiu atveju labai svarbu nepasiduoti šantažui, spaudimui, nesusigundyti siūlomu atlygiu. Vietoje to reikėtų prašyti skambučio į Lietuvos ambasadą arba artimiesiems. – Tokių daiktų į šias šalis patariame nesivežti. Net jei tiesiogiai jų niekas ir nepaliestų, įsilaužti galima per „Wifi“, „Bluetooth“ ryšius. Žinoma, be komunikacinių priemonių išvykti būtų sunku – tokiais atvejais patariame naudoti paprastus, mygtukinius telefonus. Juk išmanieji telefonai nėra tik telefonai – tai kompiuteriai, kuriuose yra dideli kiekiai duomenų, – dėmesį atkreipia A. Katkuvienė.
Anot jos, jei žmogus, dėl vienokių ar kitokių priežasčių anksčiau yra pakliuvęs į Rusijos ar Baltarusijos tarnybų akiratį, bando įvažiuoti į tų valstybių teritorijas, didelė tikimybė, kad jis bus bandomas apklausti. Nebūtinai tai bus pasienio pareigūnai. Jei neaiškindami aplinkybių civiliais drabužiais apsirengę žmonės bandys nusivesti Lietuvos pilietį į atskirą patalpą, tikėtina, kad jis turi reikalų su žvalgybos tarnyba. (VSD yra minėjęs metiniuose grėsmių vertinimuose apie tokius fiksuotus priešiškus žvalgybos tarnybų kontaktus Baltarusijos pasienyje.) A. Katkuvienė sako, kad į tokią padėtį pakliuvusiam žmogui reikėtų žinoti kelis dalykus:
– Atsiminkite, kad esate Lietuvos Respublikos pilietis, kad jus saugo LR įstatymai – labai svarbu tai pažymėti. Net jei ir mokate rusų kalbą, bet sulaukiate įtartinų klausimų, rusiškai neatsakinėkite – būtinai prašykite vertėjo, nepasirašinėkite jokių dokumentų – neaišku ant ko galite pasirašyti. Priešiškos žvalgybos tarnybos dažniausiai ieško žmonių, kurie galbūt yra pažeidę kažkokius įstatymus, vengę mokesčių – tuomet jie gali šantažuoti, daryti spaudimą. Nepasiduokite jokiems bauginimams, siūlymams bendradarbiauti. Jei visa tai vyksta pasienio zonoje, reikėtų prašyti leisti susisiekti su ambasada, artimaisiais, – instruktuoja pareigūnė.

Pažinimo laboratorija 2020

  • Šiandien spaudos leidinių pasirinkimas – didžiulis. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

    „Žiniasklaidos teisės vadove“, kurio autoriai Liudvika Meškauskaitė ir Dainius Sinkevičius, akcentuojama, kad žiniasklaidai ir žurnalistams naudojimasis žodžio laisve ir pagarba kitų žodžio laisvei, įtraukiant visuomenę į atviras diskusijas, yra kasdienio darbo pagrindas. „Būtent žurnalistai yra tie, kurie rinkdami ir skleisdami reikšmingą informaciją, reikalaudami galingųjų atskaitomybės, inicijuodami viešas visuomeninės reikšmės diskusijas bei užtikrindami nuomonių įvairovę, stovi žodžio laisvės sargyboje“.

  • Ar šiandien žiniasklaidos ir žurnalistų veiklos reglamentavimo laikomasi visuomenės informavimo politikoje, kiek laisva yra žiniasklaida nuo reklamos davėjų, projektų viešintojų, politinių jėgų Lietuvoje? Kokiais leidiniais pasitikima? Ar vis augančių socialinių tinklų naudojimasis, nemokami interneto portalai neišstumia iš gyvenimo laisvos žiniasklaidos, kuriai išgyventi darosi vis sunkiau. Kokių sąlygų reikėtų, kad žiniasklaida būtų tikrai nepriklausoma, objektyvi nuo politikų, nuo pinigų, nuo povandeninių interesų „Pažinimo laboratorijoje“ diskutuoja skaitytojai.

  • Dr. Andrius VAIŠNYS, Vilniaus universiteto profesorius, žurnalistikos ir politinės komunikacijos tyrėjas. Adomo Taraskevičiaus nuotrauka

    Dr. Andrius VAIŠNYS,  Vilniaus universiteto profesorius, žurnalistikos ir politinės komunikacijos tyrėjas Praėjo trys dešimtmečiai, kai Lietuvoje, gretimose šalyse „spaudos laisvė“ tapo viešo gyvenimo diskusija ir jai pradėtas kloti teisinis pamatas. Anuomet, 1989–1990 metais buvo „suderintos“ visiškai nederančios etinės ir teisinės normos: kritikuojant cenzūrą ji palaipsniui paversta spaudos priežiūra – taip buvo įrašyta 1990-ųjų vasarį Spaudos ir kitų masinės informacijos priemonių įstatyme, kuriuo įteisinta Spaudos kontrolės valdyba, veikusi kelis metus.

  • Lietuvos žiniasklaidos modelis labai panašus į skandinavišką, tačiau kai kuriose srityse mes juos tik vejamės.

    2007 m. mirus prancūzui mokslininkui Klodui Žan Bertrandui (Claude Jean Bertrand,) elektroniniu paštu išplatintame pranešime rašyta, jog velionis „puoselėjo žiniasklaidos etikos, atskaitingumo sistemų ir deontologijos koncepciją demokratijos pamatuose visame pasaulyje.“

  • Dainius RADZEVIČIUS, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas

      Vis dėlto šiandieninio mūsų eksperto nuomone, mums dar reikia įsisąmoninti, kad žiniasklaida – tiesiog verslo modelis, o ne galios propagavimo įrankis, ir būti kritiškesniems, daugiau oponuoti valdžiai ir verslui, daugiau keliauti po pasaulio šalis ir rodyti, kaip ten gyvena žmonės. Artimiausias modelis mums, jo manymu, skandinaviškas.

  • Lietuva pasauliniame žiniasklaidos laisvės indekse šiuo metu užima 30 vietą – praneša organizacija „Reporteriai be sienų“.

  • Romas LINIONIS, fotografas, kraštotyrininkas.

    Medijos itin veikia visuomenę, kurioje jos vaidina didžiulį vaidmenį ne tik dėl turinio, bet ir dėl savo charakteristikų. Kartu iškyla dilema dėl informacijos patikimumo vertinimo. Daug kas mano, kad tradicinė žiniasklaida yra patikimesnis šaltinis negu socialinėse medijose skleidžiama informacija.

  • Vis dažniau tenka išgirsti, kad kai kuriems skaitytojams internetas nepakeis laikraščių. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

    Tiek daug margos ir įvairios žiniasklaidos, kokią turime dabar, vargu ar kada turėjome. Žinias skelbia laikraščiai, žurnalai, televizijos kanalai. Operatyvumu juos lenkia portalai, socialiniai tinklai. Žurnalistais esame visi, rašome apie viską. Akimirksniu galime internete rasti mus dominančią informaciją iš viso pasaulio, naujausias žinias. Dilema kyla, kaip atsirinkti, ką skaityti, kuo tikėti.

  • Neseniai Jolita Linkevičiūtė visuomenei pristatė savo knygą „Kilmės įrašas“. Nuotrauka iš J. Linkevičiūtės asmeninio albumo

    Jolita LINKEVIČIŪTĖ, žurnalistė, Komunikacijos ir informacijos mokslų daktarė Norėtume, kad žiniasklaida būtų gražus atspindys ir atspindėtų tai, ką patys norime matyti. Skandalus. Korumpuotus politikus, slaptus ekonominius susitarimus. Koks rytoj bus oras? Kokios nuolaidos rytoj bus prekybos centruose?

  • Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos instituto lektorius, daktaras Deimantas Jastramskis sako, kad per pastaruosius 10 metų Lietuvos žiniasklaida pasikeitė, tačiau teigiamų poslinkių įvyko mažiau nei tikėtasi. Nuotrauka iš asmeninio D. Jastramskio albumo

    Nuo tada, kai straipsnis „Lietuvos žiniasklaidos sistemos modelio bruožai“ buvo parengtas, praėjo beveik 10 metų. Kiek ir kokių dalykų per šį laiką Lietuvos žiniasklaidos sistemoje pasikeitė, paklausėme jo autoriaus D. Jastramskio. Pateikiame jo vertinimus ir įžvalgas:

  • Praėjusių metų pabaigoje išplatintame pranešime spaudai „Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS) teigia, kad kas 5-tą eurą (1,4 mln. eurų) iš valstybės ir savivaldybių viešinimo biudžetų ir kas 7 eurą (10,6 tūkst. eurų) iš Europos Sąjungos (ES) investicijų savivaldybės skyrė su politikais susijusioms įmonėms, kurios viešino jų veiklą. Lėšas gavo ne tik žiniasklaidos priemonės ir viešinimo agentūros, bet ir statybų, šaldyto maisto, leidybos įmonės, – rodo duomenys, pateikiami TILS svetainėje www.manovalstybe.info.

  • Pastebima, kad Lietuvos žiniasklaidoje neproporcingai pasiskirstęs politinis vaidmuo ir savireguliacijos elementai.

    1990 m. atgavusiai nepriklausomybę Lietuvai teko susidurti su nemažai iššūkių: stengtis, kad išsivadavimą iš priespaudos pripažintų Vakarų šalys, nepasiduoti Lietuvos teritorijoje tebeesančioms Tarybų armijos dalinių provokacijoms, o taip pat – sukurti nepriklausomos valstybės struktūras…

Čia mūsų Sūduva 2020

  • Marijampoliečių kolektyvas „Balti vėjai“ dar labai jaunas.

    Šeštadienį vasario 1-ąją į Marijampolės kultūros centrą susirinko folkloro gerbėjai, mat vyko pirmas Marijampolės modernaus folkloro festivalis „Margai skamba“. Idėją realizavo Marijampolės kultūros centro darbuotoja ir festivalio vadovė Dalia Venckienė.

  • Štai tokie Gyvybės medžiai, kuriuos tautodailės specialistai palygino su garsiojo Liongino Šepkos darbais...

    Kaip jau informavome, Marijampolės kultūros centro antrame aukšte pradedant Tautodailės metus atidaryta Kazimiero Aleliūno medžio darbų paroda. Didžiulėje ekspozicijoje – daugybė įvairaus žanro kūrinių: drožinių, kompozicijų su natūraliomis pačios gamtos detalėmis, medžio gumbų improvizacijų, prieverpsčių ir skulptūrėlių, žaislų ir indų… Visa tai čia atkeliavo iš įvairių vietovių, autoriui artimų ir tolimesnių žmonių namų, nes viskas sukurta per ilgus dešimt­mečius – ir dalinta, dovanota…

  • Vladislovas Skarickas buvo ir „Mūzos“ klubo metraštininkas.

    Sausio pradžioje būtume minėję fotografo, vieno iš Marijampolės metraštininkų, Vladislovo Skaricko 85-ąsias gimimo metines. Deja, fotoklubo „Sūduva“ ir liaudies menininkų klubo „Mūza“ žmonės, buvę bendradarbiai tai pažymėjo jau be jo paties.

  • Kultūros centro mišrus vokalinis ansamblis „Savito“ atstovaus Marijampolei zoniniame konkurse.

    Devyni kolektyvai su savo vadovais, apie devynias dešimtis dainuojančių, gabių ir gražių žmonių ir apie tris dešimtis jų atliktų pačių įvairiausių dainų…

  • Kazimieras Aleliūnas parodos atidaryme papasakojo daug įdomių dalykų.

    Marijampolės kultūros centre marijampoliečio Kazimiero Aleliūno medžio darbų paroda atidarė Tautodailės metų vartus mūsų savivaldybėje.

  • Valė Klesevičienė džiaugėsi, kad į renginį susirinko ir Putino giminės, ir neabejingi jo kūrybai žmonės.

    Metų pradžia mūsų kraštui ir Lietuvai yra dovanojusi nemažai ryškių asmenybių – vien kultūros lauke išaugo ne vienas didingas medis… Su kuriuo iš jų galėtume palyginti Vincą Mykolaitį-Putiną – poetą ir prozininką, literatūros tyrinėtoją ir teoretiką, vertėją ir filosofą?

  • Šeštadienį Liudvinavo seniūnijos gyventojai, kraštiečiai, svečiai rinkosi į miestelio kultūros centrą, kur vyko Liudvinavo, kaip Mažosios kultūros sostinės, uždarymo iškilmės.