Dovanos idėja!!!

190px
  • „Sodros“ duomenimis, 2016 m. Lietuvoje teisines paslaugas iš viso teikė 3340 advokatų, jų padėjėjų, notarų ir antstolių. Lietuvai kaip valstybei, kuri savo gyventojų skaičiumi nesiekia 3 mln., toks skaičius atrodo gana nemažas.

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

Dabarčiai ir ateičiai: džiaukimės ir saugokime

Miestų gyvenimas neįsivaizduojamas be žalumos – gėlynų, parkų, kurie jį ne tik puošia. Augmenija, kaip ir visa, kas gyva, didelę įtaką daro ir čia gyvenantiems žmonėms. Miestiečiai vis daugiau laisvalaikio praleidžia gamtoje, ypač pavasarį, kai medžiai pabunda, jų energija ypač sustiprėja. Ir natūraliosios medicinos žinovai, ir tradicinės šalininkai, ir bioterapeutai tikina, kad aplink medį susidaręs energinis laukas turi gydomąjį poveikį žmogaus organizmui, todėl kiekvienam rekomenduoja turėti savo medį, kuris skleistų gerą energiją, teiktų jėgų.
Apie Marijampolės žaliuosius plotus, tvarkomų erdvių estetinį vaizdą ir jų išsaugojimą ateities kartoms papasakojo savivaldybės Aplinkotvarkos ir infrastruktūros skyriaus vedėjas Mindaugas Lelešius.

Aplinkotvarkos ir infrastruktūros skyriaus vedėjas Mindaugas Lelešius sako, kad sodindami medžius kuriame savo ateitį.Chaotiško sodinimo klaidos nekartojamos
– Esame išsikėlę vienintelį tikslą – kad Marijampolė taptų gražiausiu Lietuvos miestu. Prioritetą teikiame parkams, gatvių želdiniams, viešųjų erdvių tvarkymui daugiabučių kvartaluose, miesto gėlynams, – akcentuoja pašnekovas.
Kad užaugusiais medžiais džiaugtųsi ir ateities kartos, dabar žalieji plotai kuriami paisant apželdinimo reikalavimų.
– Senuosiuose miesto kvartaluose sodinant medžius pridaryta daug klaidų – jie susodinti chaotiškai, taip, kaip tuomet žmonėms atrodė. Prieš kelis dešimtmečius, per vadinamąsias leninines talkas pasodinti maži medeliai, į žemę juos kišant bet kokiame laisvame plotelyje, dabar sukelia daug rūpesčių ir nepatogumų. Jie užaugo ir užstelbė butų langus, jų šaknys ardo komunikacijų trasas, sudūlėję kamienai kelia grėsmę žmonėms ir pastatams. Susidarius tokiai situacijai, daugiabučių gyventojai dabar prašo leidimų senuosius medžius iškirsti. O išduodant leidimą nukirsti medį yra privaloma sąlyga – pasodinti kitą.
Iškirstų medžių atsodinimui Aplinkos ministerija yra skyrusi tikslines lėšas. Nuo 2012 metų iš Aplinkos apsaugos specialiosios rėmimo programos lėšų senų ir naujų plotų apželdinimas vyksta visoje Marijampolės savivaldybėje – miesto ir kaimų seniūnijose. Želdynų plotai kasmet didėja – pirmais metais pasodinta apie tūkstantis medžių, vėlesniais – kasmet apie pusantro tūkstančio medelių.

Ne visi senieji medžiai iškertami
Vieni senųjų medžių pakeitimu naujais džiaugiasi, kiti pyksta. Ypač aistringai diskutuojama tvarkant centrines gatves – taip buvo rekonstruojant Vytauto gatvę, lygiai taip pat akylai stebimi Kauno gatvėje vykstantys darbai.
– Be abejo žmonių kovojimas už želdinius, ypač tuos, kuriuos patys kažkada sodino, buvo ir bus, – sako M. Lelešius. – Tai sveikintina, tačiau viskam ateina laikas. Dėl pačių gyventojų saugumo senuosius me­dž­ius, kurie persigėrę užteršto oro, automobilių smogo pradeda pūti, džiūti ir neatlieka savo gyvybiškų funkcijų, tenka šalinti. Sveiki medžiai, augantys toliau nuo važiuojamosios dalies, netgi vykstant gatvių rekonstrukcijoms, yra paliekami. Išsaugoti dideli ąžuolai tvarkant Vytauto gatvę, liks senųjų medžių ir rekonstruojant Kauno gatvę. Kad jų šaknys neardytų šaligatvių ir medis būtų saugus, įrengiami požeminiai konteineriai.
O kad prie gatvių esančių daugiabučių kiemai neliktų be žalumos, neatsivertų iškirtus medžius judri gatvė ir žmonės būtų apsaugoti nuo triukšmo, sodinami nauji dideli medžiai – 5 metrų aukščio, 4–6 cm storio kamienais.

Visą vasarą triūsiama prie miesto gėlynų.Prie kiekvieno daugiabučio – žalioji zona
– Prie daugiabučių privalo būti žaliosios zonos. Jos, kaip ir automobilių aikštelės, taip pat numatytos detaliuosiuose daugiabučių planuose, nesvarbu, ar tai gyvenamųjų butų bendrija, ar butų ūkiui priklausantis namas. Norėčiau, kad Savivaldybės taryba suteiktų paramą medžių pirkimui daugiabučių namų gyventojams, kad jie savo teritorijas apželdintų gyvatvorėmis. Smaragdinės tujos, skroblo ar buko gyvatvorė atskirtų teritorijas, suteiktų kiemui privatumo, saugumo, puoštų aplinką, sumažintų gatvės triukšmą ir sulaikytų dulkes. Augalais žmonės galėtų sukurti įdomias kompozicijas, suteiktų kiemui intrigos, intymumo ir paslaptingumo, o joje apsigyvenę paukščiai ir smulkūs gyvūnėliai – jaukumo. Tokioje žalioje zonoje būtų vietos ir vaikų žaidimų aikštelei, ir suoliukams vyresnio amžiaus žmonėms atsisėsti, – gyvatvorės privalumus vardija pašnekovas.
Kokią gyvatvorę sodinti, daugiabučio gyventojai sprendžia patys. M. Lelešius pastebi, kad nors gatvei nuo gyvenamųjų namų atitverti gali būti sodinami ir lapuočiai: plačialapiai klevai, liepos, uosiai, ąžuolai, daugelis gyventojų renkasi pušis. Tai, matyt, dėl rudenį rūpesčių keliančių lapų, kuriuos, pasak aplinkosaugininko, apie 95 procentai daugiabučių gyventojų vadina šiukšlėmis. Vienas svarbiausių daugumos spygliuočių medžių privalumų yra tai, kad jie, skirtingai nei mūsų klimato zonoje paplitę lapuočiai, yra visžaliai. Paprastųjų, veimutinių, kalninių, juodųjų pušų skleidžiamas kvapas, visus metus džiuginanti žaluma žmonėms yra priimtinesnis variantas gyvatvorei.
Beje, patariama sodinti didesnius augalus. „Ir netiesa, kad pušys auga tik smėlėtose vietose. Normaliai prigyja, gražiai auga jos ir mūsų dirvoje, tik sunkesnėje žemėje būtina iškasti didesnę duobę, į ją priberti derlingos. Kad laja gražiai augtų, vienodai sutankėtų, reikia išlaikyti atitinkamus atstumus tarp sodinamų medžių.

O kad pušys gražiai formuotųsi, pavasarį, gegužės mėnesį, ištįsusius viršūninius pumpurus reikia nukirpti per pusę“, – pataria M. Lelešius.

Vytauto parkas kasmet vis gražesnis.Vytauto parke – lietuviški medžiai
Šiemet toliau tvarkomas Vytauto parkas. Vykdant rekonstrukcijos darbus jame buvo iškirsta daug medžių. Suformavus gėlynus, iškirstųjų medžių vietoje sodinami nauji.
– Vytauto parke nėra vietos egzotikai, čia sodiname tik lietuviškus medžius. Nuo Vytauto gatvės link Vytauto Didžiojo paminklo augalais kuriamas piramidinis arba laiptinis efektas: parinkti 8 metų rutuliniai klevai, didžiuliai – 5–6 metrų koloniniai skroblai. Praėjusią savaitę pasodinome 30 ąžuoliukų, didesnė jų dalis – taip pat koloniniai. Taip prisijungėme prie iniciatyvos „Milijonas ąžuolų Lietuvai“, kuria siekiama, kad kiekvienas lietuvis pasodintų ąžuoliuką, kaip savo šaknų stiprybės ir tvirto ryšio su Lietuva simbolį. Ąžuoliukams parinkome erdvias vietas, kad užaugtų tvirti, plačiašakiai medžiai.
Pasodintas čia ir lėtai augantis ąžuoliukas „Salfast“ netipiniais lapais. Bus ir daugiau lietuviškų veislių medžių.

Vytauto parke augs ir „Šaltinio“ pagrindinės mokyklos moksleivių pasodintas ąžuolas.Pušynai – ateities kartoms
Žaliųjų plotų kasmet vis daugėja. Šiuo atžvilgiu lig šiol labiausiai nuskriausti buvo jauniausi Marijampolėje Mokolų ir Kosmonautų g. mikrorajonai. Šiemet situacija keičiasi – apželdinimo darbai suintensyvėjo. Praėjusią savaitę Savivaldybės administracija organizavo talką Mokolų mikrorajone, į kurią susirinko daugiau kaip 100 rajono gyventojų. Ant Uosupio gatvės šlaito jie pasodino 500 kalninių pušelių, o šlaito apačioje – tarp teniso kortų ir mokyklos stadiono – 50 paprastųjų pušų. Be to, kad vaikai neprarastų žiemos malonumų – nusileisti nuo kalniuko su rogutėmis, sodinant tarp medelių palikti 30 m pločio tarpai čiuožykloms.
– Sodinti medelius kviečiame tų pačių mikrorajonų gyventojus. Tada ir atsakomybė kita – gyventojai saugo, kad piktavaliai nenulaužtų liauno augalo, rūpinasi, laisto, kad jis prigytų, stebi, kaip auga, ateina aplankyti savo medelio su vaikais ir anūkais, – sako M. Lelešius.
Ateityje pušimis apsodinta žalia zona bus rengiama kvartale tarp Kosmonautų g. ir Vokiečių g., medžių alėja taip pat atsiras ir tarp Balsupių g. ir Vokiečių g., kurioje, kaip žinia, iškils sporto arena.

Kad nežūtų, medžiai užmigdomi
Mieste sodinami ne tik lietuviški, bet ir egzotiški, pasak M. Lelešiaus, architektų rekomenduoti medžiai. Pagrindinis reikalavimas atvežtiniams medžiams – kad Lietuvoje būtų augę mažiausiai dvejus metus. Tik toks patikrintas jau sodinamas į jam numatytą vietą mieste.
Deja, pirmų žiemų neatlaikė kai kurios rausvažiedės gudobelės P. Butlerienės gatvėje. Išsiaiškinome, kad medžiai tiesiog sušalo. Mat augdamas medis, iš dirvožemio šaknimis pasiėmęs drėgmę ir maistingąsias medžiagas, jomis maitina visas šakeles iki pat viršaus. Pradėjus šalti ir vandeniui nespėjus sugrįžti į šaknis, šakelės pradeda sproginėti, nevykdo gyvybinių funkcijų. Kad taip nebūtų, rudenį prieš šalnas augalas užmigdomas anksčiau, taip paruošiamas žiemai. Ypač tai aktualu skiepytiems medžiams.
Kol kas nenustatyta, kas šiemet atsitiko vienai iš šešių sakurų Kačių kiemelyje. Beje, japoninių vyšnių alėja kitąmet planuojama pasodinti Poezijos parke, pašešupyje, prie tako link bažnyčios.

Šiemet Vytauto parke pasodinti rutuliniai klevai.Pašešupyje – gamtos pažinimo pamokos
Vykdant kraštotvarkos projektą, tvarkomas Pašešupio parkas. Besidomintiems gamtotyra marijampoliečiams, jų svečiams bus sukurtos saugios sąlygos rekreacijai, edukacinėms ekskursijoms. Siekiama, kad vaikai kuo daugiau laiko praleistų parkuose, susipažintų su medžiais, gėlėmis, kitais augalais, kad būtų sukurtos rekreacinės zonos, kur vyktų gamtos pažinimo, biologijos pamokos – joms bus skirta atskira oazė. Aplink ją bus natūrali nešienaujama pieva – jai bus parinkti vieni kitus keičiantys žydintys augalai. Bus ir akmenų kubai, ant kurių galima atsisėsti, pailsėti, pasiklausyti paukščių čiulbėjimo, upės čiurlenimo, pakvėpuoti grynu oru. Čia, kaip ir Vytauto parke, prie kiekvieno medelio ar prie atskirų grupių lietuviškų medžių taip pat bus lentelės su jų pavadinimais lietuvių ir lotynų kalbomis.
– Pašešupyje bus ir vaismedžių sodas – išliks geros senosios obelys, bus pasodinta vyšnių, slyvų, kad žmonės pasidžiaugtų jų žydėjimu ir nusiskintų vaisių, – sako M. Lelešius.

Miestą puoš žydintys gyvūnai
Šiemet miestas ir vėl puošiasi spalvomis. Paskelbus konkursą „Marijampolė – žydintis miestas“ visi gyventojai, įstaigos skatinami apželdinti savo teritorijas.
– Bus renkama gražiausia gėlynų teritorija. Jau tradiciškai Marijampolės savivaldybės administracijos, policijos komisariato ir kultūros centro iniciatyva gėlėmis apsodintas tiltas per Šešupę Vilkaviškio gatvėje. Savivaldybės lėšomis pražys ir tiltas R. Juknevičiaus gatvėje. Didelis ačiū Profesinio rengimo centro floristėms ir „Kelrangos“ darbuotojams už profesionalią pagalbą, – dėkoja M. Lelešius.
Svyrančių gėlių girliandos papuoš ir apsaugines tvoreles prie kultūros centro, Laisvės gatvėje. Jau įprastose ir šiemet naujose vietose bus pastatyta 10 pustrečio metro aukščio gėlių piramidžių, trijų aukščių stovai 15-oje miesto vietų. Jie bus ne tik miesto centre, bet ir seniūnijų teritorijose, parkuose, kad šiais spalvingais akcentais pasidžiaugtų visi. Taip pat miestas pasipuoš naujomis metalo ir gėlių kompozicijomis – žydinčiais gyvūnais: katinais ir gervėmis. Tai – Marijampolės pataisos namų dovana miestui.
– Norime, kad gėlių stovai, loveliai turėtų išliekamąją vertę, kad ne vienus metus jais galėtume gėrėtis. Aikštėje jie bus pastatyti žaliojoje zonoje, kad netrukdytų miesto renginiams ir visų būtų matomi. Gėlės juose ir klombose bus įvairesnės, spalvingesnės negu ankstesniais metais, jas derinsime su jau augančiais smilginiais augalais, – pasakoja M. Lelešius.
Medžių sodinukus šiemet Marijampolei tiekia alytiškių, gėles – kėdainiečių įmonės. Augalai, jų kolekcijos iš buvusios miesto Laisvalaikio ir užimtumo centro oranžerijos, pasak M. Lelešiaus, padovanoti Kauno botanikos sodui ir Marijampolės kolegijai, taip pat savivaldybės švietimo įstaigoms, vaikų darželiams.
– Gėlėms, gėlynų priežiūrai Savivaldybė šiemet skyrė apie 40 tūkst. eurų. Dar apie 9 tūkstančius plius PVM kainuos gėlių piramidės, loveliai, stovai. Norėtųsi, kad šios investicijos, žmonių darbas, skirtas laikas būtų įvertintas miestiečių. Prisidėkime visi prie miesto gražinimo, saugokime želdinius, sudrauskime niokotojus, – ragina miesto Aplinkotvarkos ir infrastruktūros skyriaus vedėjas Mindaugas Lelešius.

Pažinimo laboratorija 2020

  • Šiandien spaudos leidinių pasirinkimas – didžiulis. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

    „Žiniasklaidos teisės vadove“, kurio autoriai Liudvika Meškauskaitė ir Dainius Sinkevičius, akcentuojama, kad žiniasklaidai ir žurnalistams naudojimasis žodžio laisve ir pagarba kitų žodžio laisvei, įtraukiant visuomenę į atviras diskusijas, yra kasdienio darbo pagrindas. „Būtent žurnalistai yra tie, kurie rinkdami ir skleisdami reikšmingą informaciją, reikalaudami galingųjų atskaitomybės, inicijuodami viešas visuomeninės reikšmės diskusijas bei užtikrindami nuomonių įvairovę, stovi žodžio laisvės sargyboje“.

  • Ar šiandien žiniasklaidos ir žurnalistų veiklos reglamentavimo laikomasi visuomenės informavimo politikoje, kiek laisva yra žiniasklaida nuo reklamos davėjų, projektų viešintojų, politinių jėgų Lietuvoje? Kokiais leidiniais pasitikima? Ar vis augančių socialinių tinklų naudojimasis, nemokami interneto portalai neišstumia iš gyvenimo laisvos žiniasklaidos, kuriai išgyventi darosi vis sunkiau. Kokių sąlygų reikėtų, kad žiniasklaida būtų tikrai nepriklausoma, objektyvi nuo politikų, nuo pinigų, nuo povandeninių interesų „Pažinimo laboratorijoje“ diskutuoja skaitytojai.

  • Dr. Andrius VAIŠNYS, Vilniaus universiteto profesorius, žurnalistikos ir politinės komunikacijos tyrėjas. Adomo Taraskevičiaus nuotrauka

    Dr. Andrius VAIŠNYS,  Vilniaus universiteto profesorius, žurnalistikos ir politinės komunikacijos tyrėjas Praėjo trys dešimtmečiai, kai Lietuvoje, gretimose šalyse „spaudos laisvė“ tapo viešo gyvenimo diskusija ir jai pradėtas kloti teisinis pamatas. Anuomet, 1989–1990 metais buvo „suderintos“ visiškai nederančios etinės ir teisinės normos: kritikuojant cenzūrą ji palaipsniui paversta spaudos priežiūra – taip buvo įrašyta 1990-ųjų vasarį Spaudos ir kitų masinės informacijos priemonių įstatyme, kuriuo įteisinta Spaudos kontrolės valdyba, veikusi kelis metus.

  • Lietuvos žiniasklaidos modelis labai panašus į skandinavišką, tačiau kai kuriose srityse mes juos tik vejamės.

    2007 m. mirus prancūzui mokslininkui Klodui Žan Bertrandui (Claude Jean Bertrand,) elektroniniu paštu išplatintame pranešime rašyta, jog velionis „puoselėjo žiniasklaidos etikos, atskaitingumo sistemų ir deontologijos koncepciją demokratijos pamatuose visame pasaulyje.“

  • Dainius RADZEVIČIUS, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas

      Vis dėlto šiandieninio mūsų eksperto nuomone, mums dar reikia įsisąmoninti, kad žiniasklaida – tiesiog verslo modelis, o ne galios propagavimo įrankis, ir būti kritiškesniems, daugiau oponuoti valdžiai ir verslui, daugiau keliauti po pasaulio šalis ir rodyti, kaip ten gyvena žmonės. Artimiausias modelis mums, jo manymu, skandinaviškas.

  • Lietuva pasauliniame žiniasklaidos laisvės indekse šiuo metu užima 30 vietą – praneša organizacija „Reporteriai be sienų“.

  • Romas LINIONIS, fotografas, kraštotyrininkas.

    Medijos itin veikia visuomenę, kurioje jos vaidina didžiulį vaidmenį ne tik dėl turinio, bet ir dėl savo charakteristikų. Kartu iškyla dilema dėl informacijos patikimumo vertinimo. Daug kas mano, kad tradicinė žiniasklaida yra patikimesnis šaltinis negu socialinėse medijose skleidžiama informacija.

  • Vis dažniau tenka išgirsti, kad kai kuriems skaitytojams internetas nepakeis laikraščių. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

    Tiek daug margos ir įvairios žiniasklaidos, kokią turime dabar, vargu ar kada turėjome. Žinias skelbia laikraščiai, žurnalai, televizijos kanalai. Operatyvumu juos lenkia portalai, socialiniai tinklai. Žurnalistais esame visi, rašome apie viską. Akimirksniu galime internete rasti mus dominančią informaciją iš viso pasaulio, naujausias žinias. Dilema kyla, kaip atsirinkti, ką skaityti, kuo tikėti.

  • Neseniai Jolita Linkevičiūtė visuomenei pristatė savo knygą „Kilmės įrašas“. Nuotrauka iš J. Linkevičiūtės asmeninio albumo

    Jolita LINKEVIČIŪTĖ, žurnalistė, Komunikacijos ir informacijos mokslų daktarė Norėtume, kad žiniasklaida būtų gražus atspindys ir atspindėtų tai, ką patys norime matyti. Skandalus. Korumpuotus politikus, slaptus ekonominius susitarimus. Koks rytoj bus oras? Kokios nuolaidos rytoj bus prekybos centruose?

  • Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos instituto lektorius, daktaras Deimantas Jastramskis sako, kad per pastaruosius 10 metų Lietuvos žiniasklaida pasikeitė, tačiau teigiamų poslinkių įvyko mažiau nei tikėtasi. Nuotrauka iš asmeninio D. Jastramskio albumo

    Nuo tada, kai straipsnis „Lietuvos žiniasklaidos sistemos modelio bruožai“ buvo parengtas, praėjo beveik 10 metų. Kiek ir kokių dalykų per šį laiką Lietuvos žiniasklaidos sistemoje pasikeitė, paklausėme jo autoriaus D. Jastramskio. Pateikiame jo vertinimus ir įžvalgas:

  • Praėjusių metų pabaigoje išplatintame pranešime spaudai „Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS) teigia, kad kas 5-tą eurą (1,4 mln. eurų) iš valstybės ir savivaldybių viešinimo biudžetų ir kas 7 eurą (10,6 tūkst. eurų) iš Europos Sąjungos (ES) investicijų savivaldybės skyrė su politikais susijusioms įmonėms, kurios viešino jų veiklą. Lėšas gavo ne tik žiniasklaidos priemonės ir viešinimo agentūros, bet ir statybų, šaldyto maisto, leidybos įmonės, – rodo duomenys, pateikiami TILS svetainėje www.manovalstybe.info.

  • Pastebima, kad Lietuvos žiniasklaidoje neproporcingai pasiskirstęs politinis vaidmuo ir savireguliacijos elementai.

    1990 m. atgavusiai nepriklausomybę Lietuvai teko susidurti su nemažai iššūkių: stengtis, kad išsivadavimą iš priespaudos pripažintų Vakarų šalys, nepasiduoti Lietuvos teritorijoje tebeesančioms Tarybų armijos dalinių provokacijoms, o taip pat – sukurti nepriklausomos valstybės struktūras…

Čia mūsų Sūduva 2020

  • Marijampoliečių kolektyvas „Balti vėjai“ dar labai jaunas.

    Šeštadienį vasario 1-ąją į Marijampolės kultūros centrą susirinko folkloro gerbėjai, mat vyko pirmas Marijampolės modernaus folkloro festivalis „Margai skamba“. Idėją realizavo Marijampolės kultūros centro darbuotoja ir festivalio vadovė Dalia Venckienė.

  • Štai tokie Gyvybės medžiai, kuriuos tautodailės specialistai palygino su garsiojo Liongino Šepkos darbais...

    Kaip jau informavome, Marijampolės kultūros centro antrame aukšte pradedant Tautodailės metus atidaryta Kazimiero Aleliūno medžio darbų paroda. Didžiulėje ekspozicijoje – daugybė įvairaus žanro kūrinių: drožinių, kompozicijų su natūraliomis pačios gamtos detalėmis, medžio gumbų improvizacijų, prieverpsčių ir skulptūrėlių, žaislų ir indų… Visa tai čia atkeliavo iš įvairių vietovių, autoriui artimų ir tolimesnių žmonių namų, nes viskas sukurta per ilgus dešimt­mečius – ir dalinta, dovanota…

  • Vladislovas Skarickas buvo ir „Mūzos“ klubo metraštininkas.

    Sausio pradžioje būtume minėję fotografo, vieno iš Marijampolės metraštininkų, Vladislovo Skaricko 85-ąsias gimimo metines. Deja, fotoklubo „Sūduva“ ir liaudies menininkų klubo „Mūza“ žmonės, buvę bendradarbiai tai pažymėjo jau be jo paties.

  • Kultūros centro mišrus vokalinis ansamblis „Savito“ atstovaus Marijampolei zoniniame konkurse.

    Devyni kolektyvai su savo vadovais, apie devynias dešimtis dainuojančių, gabių ir gražių žmonių ir apie tris dešimtis jų atliktų pačių įvairiausių dainų…

  • Kazimieras Aleliūnas parodos atidaryme papasakojo daug įdomių dalykų.

    Marijampolės kultūros centre marijampoliečio Kazimiero Aleliūno medžio darbų paroda atidarė Tautodailės metų vartus mūsų savivaldybėje.

  • Valė Klesevičienė džiaugėsi, kad į renginį susirinko ir Putino giminės, ir neabejingi jo kūrybai žmonės.

    Metų pradžia mūsų kraštui ir Lietuvai yra dovanojusi nemažai ryškių asmenybių – vien kultūros lauke išaugo ne vienas didingas medis… Su kuriuo iš jų galėtume palyginti Vincą Mykolaitį-Putiną – poetą ir prozininką, literatūros tyrinėtoją ir teoretiką, vertėją ir filosofą?

  • Šeštadienį Liudvinavo seniūnijos gyventojai, kraštiečiai, svečiai rinkosi į miestelio kultūros centrą, kur vyko Liudvinavo, kaip Mažosios kultūros sostinės, uždarymo iškilmės.