Dovanos idėja!!!

190px
  • „Sodros“ duomenimis, 2016 m. Lietuvoje teisines paslaugas iš viso teikė 3340 advokatų, jų padėjėjų, notarų ir antstolių. Lietuvai kaip valstybei, kuri savo gyventojų skaičiumi nesiekia 3 mln., toks skaičius atrodo gana nemažas.

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

Daugiau viešojo saugumo – daugiau ir pasitikėjimo policijos pareigūnais (Eksperto komentaras)

Mūsų šalyje valstybės politiką viešojo saugumo srityse formuoja ir organizuoja Vidaus reikalų ministerija. Ši ministerija taip pat koordinuoja ir kontroliuoja valstybės viešojo saugumo politikos įgyvendinimą.
Viešojo saugumo sritys apima: viešąją tvarką, vidaus tarnybą, priešgaisrinę, civilinę saugą ir gelbėjimo darbus, valstybės sienos apsaugą, ginklų, šaudmenų, sprogmenų ir specialiųjų priemonių apyvartą, saugomo asmens statusą turinčių asmenų apsaugą.
Apie iššūkius, su kuriais saugodami viešąją tvarką susiduria Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (apskr. VPK) pareigūnai, kalbamės su apskr. VPK Reagavimo skyriaus viršininku Raimundu ANTANAVIČIUMI.

R. Antanavičiaus teigimu, pastarųjų metų policijos darbo pertvarkos turėjo teigiamos įtakos viešajam saugumui ir viešajai tvarkai.– Ar, Jūsų nuomone, pateisino lūkesčius policijos darbo organizavimo permainos, kai buvo sujungtos viešoji ir kriminalinė policija?
– Taip, pateisino. Vienas iš esminių dalykų, rodančių, kad policijos organizavimo permainų reikėjo – vis didėjantis gyventojų pasitikėjimas policija, kuris pasiekė rekordines aukštumas. Detaliau apie tai galima sužinoti policijos interneto tinklapyje https://policija.lrv.lt/lt/naujienos/gyventoju-apklausa-visuomenes-saugumo-jausmas-dideja-pasitikejimas-policija-virsija-es-vidurki.
Jame rašoma, kad daugiau žmonių jaučiasi saugūs, pasitikėjimas policija viršija Europos Sąjungos (ES) vidurkį, o Lietuvoje, kaip rodo Vidaus reikalų ministerijos 2018 metų pabaigoje inicijuota naujausia reprezentatyvi gyventojų apklausa, pasitikėjimas policija yra aukščiausias per pastarąjį dešimtmetį. Beje, tai didžiausia tokio pobūdžio apklausa mūsų šalyje.

Apklausos rezultatai rodo augantį saugiai Lietuvoje besijaučiančių žmonių skaičių. Taip mano 83 procentai respondentų. Tai, kad mūsų šalyje yra maža rizika tapti nusikaltimo auka, patvirtino daugiau nei du trečdaliai, arba 71 proc., apklaustųjų, o su teiginiu, kad Lietuvoje yra gera kriminogeninė situacija, sutiko 63 proc. apklausos dalyvių.
„Lietuvoje didėja ne tik visuomenės saugumo jausmas, kuris yra rekordinis per pastarąjį dešimtmetį, bet ir pasitikėjimas vidaus reikalų sistemos tarnybomis, iš kurių kasmet vis daugiau gyventojų palankaus vertinimo sulaukia pasieniečių ir policijos darbas. Pasitikėjimas policija mūsų šalyje yra didesnis nei visose centrinės Europos šalyse, išskyrus Estiją“, – teigė buvęs vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas.
Apklausos duomenimis, auga visuomenės pagarba policijos pareigūno profesijai. Teiginiui, kad policijos pareigūno darbas yra gerbiamas, pritaria pusė apklaustųjų, o prieš dešimtmetį taip manė vos 27 proc. Žmonėms taip pat svarbus pareigūnų elgesys ir jų darbo kultūra – mandagumas, malonus bendravimas ir profesionalumas. Lietuvos policija šiuo metu pasitiki 75 procentai šalies gyventojų.
Taip pat daugėja žmonių, kurie palankiai vertina policijos reagavimą į pranešimus. 70 proc. apklaustųjų mano, kad policija greitai reaguoja į iškvietimus. 2008 metais tokią nuomonę išsakė vos 40 proc. apklausos dalyvių. Be to, sumažėjo manančių, kad pareigūnai ima kyšius. Su teiginiu, kad pareigūnai provokuoja duoti kyšį, 2018 metais sutiko vos penktadalis apklaustųjų, o prieš dešimtmetį taip manančiųjų buvo daugiau nei pusė.
Dar vienas dalykas – akivaizdu, kad tie, kurie kreipėsi į policiją informacijos ar pagalbos, apie pareigūnų darbą atsiliepia palankiau, nei tie apklausos dalyviai, kuriems neteko tiesiogiai bendrauti su pareigūnais.
– Pertvarkius Marijampolės apskr. VPK Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnų darbo organizavimą ir jame atsisakius gyventojams įprastų apylinkės inspektoriaus ir nepilnamečių reikalų inspektoriaus pareigybių, tuomet interviu „Suvalkiečiui“ sakėte, kad po pertvarkos padaugėjo gatvėse patruliuojančių ir į iškvietimus vykstančių pareigūnų. Įdomu, kokie tokios pertvarkos rezultatai? Galbūt dvigubai daugiau pareigūnų užfiksuoja ir dvigubai daugiau teisės pažeidimų?

– Faktas, kad reaguojančių į pranešimus apie įvykius ir patruliuojančių ekipažų padaugėjo. Dėl to padidėjo policijos reagavimo į pranešimus apie įvykius operatyvumas. Pagal svarbą policijos gaunami įvykiai skirstomi į A (atvykti į įvykio vietą reikia ne vėliau kaip per 12 min.), B (atvykti ne vėliau kaip per 20 min.), C (atvykti ne vėliau kaip per 60 min.).
Į apie 98 proc. įvykių spėjama atvykti neviršijant numatytos atvykimo trukmės. Marijampolės apskrities policijos reagavimo į pranešimus laikas – vienas geriausių šalyje. Dėl padidėjusio patruliuojančių pareigūnų skaičiaus teisės pažeidimų užfiksuojama šiek tiek daugiau, tačiau tikrai ne dvigubai.
– Kokie nusižengimai ir nusikalstamos veikos dažniausi viešose vietose?
– Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato aptarnaujamoje teritorijoje šiais metais iki rugsėjo 1 dienos viešose vietose daugiausia užfiksuota vagysčių (18,5 proc.), antroje vietoje – turto sunaikinimo ar sugadinimo atvejai ir neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis neturint tikslo jų platinti, jie sudaro po 12 proc., o viešosios tvarkos pažeidimai sudaro 6 proc. nuo visų viešose vietose įvykdytų nusikalstamų veikų.
Viešosiose vietose Marijampolės savivaldybėje šiemet iki rugsėjo 25 dienos užfiksuoti 167 nedideli viešosios tvarkos pažeidimai. Pernai per visus metus tokių pažeidimų būta 257. Šiais metais bent ligi šiol mažiau fiksuojama viešosios rimties trikdymo atvejų, taip pat tabako gaminių vartojimo ar turėjimo atvejų, pažeidžiant Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymą. Vis dėlto daugiau užfiksuojama alkoholinių gėrimų viešose vietose arba neblaivaus asmens pasirodymo viešose vietose atvejų. Pernai per visus metus buvo užfiksuoti 294 tokie nusižengimai, o šiemet – jau 418. Šiais metais taip pat daugiau nustatyta jaunesnių nei 20 metų asmenų, kurie vartojo alkoholinius gėrimus. 2018 m. užfiksuoti 109 tokie nusižengimai, o šiemet – jau 121.
– Ar sumažėjo nusižengimų ir pažeidimų skaičius, kai buvo uždrausta viešų renginių metu vartoti alkoholinius gėrimus?
– Viešų renginių metu kol kas išduodami leidimai prekiauti silp­naisiais alkoholiniais gėrimais, o juos vartoti galima tik nustatytose renginio vietose. 2019 metais vykusių renginių metu užfiksuotų administracinių nusižengimų skaičius panašus kaip ir ankstesnių metų, o daugiausia tokių pažeidimų Marijampolėje užfiksuojama miesto šventės metu. Daugiausia juos padaro neblaivūs asmenys, todėl kiek­vienais metais siūlome šio renginio metu iš viso atsisakyti prekybos alkoholiniais gėrimais arba bent trumpinti jų pardavimo laiką.
– Ar galėtumėte nusakyti tipinio viešosios tvarkos pažeidėjo portretą (koks vidutinis amžius, ar jis dirba, ar gyvena mieste, ar kaime)?
– Kaip jau minėjau, daugiausia užfiksuojama viešosios tvarkos pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 484 straipsnyje (alkoholinių gėrimų gėrimas viešosiose vietose arba neblaivaus asmens pasirodymas viešosiose vietose). Didžioji dauguma viešosios tvarkos pažeidėjų yra neblaivūs asmenys, daugiau viešosios tvarkos pažeidimų nustatoma mieste. Didžioji dalis pažeidėjų – vyrai, kurie oficialiai nedirba.
– Dėkoju už pokalbį.

 

Pažinimo laboratorija 2020

  • Šiandien spaudos leidinių pasirinkimas – didžiulis. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

    „Žiniasklaidos teisės vadove“, kurio autoriai Liudvika Meškauskaitė ir Dainius Sinkevičius, akcentuojama, kad žiniasklaidai ir žurnalistams naudojimasis žodžio laisve ir pagarba kitų žodžio laisvei, įtraukiant visuomenę į atviras diskusijas, yra kasdienio darbo pagrindas. „Būtent žurnalistai yra tie, kurie rinkdami ir skleisdami reikšmingą informaciją, reikalaudami galingųjų atskaitomybės, inicijuodami viešas visuomeninės reikšmės diskusijas bei užtikrindami nuomonių įvairovę, stovi žodžio laisvės sargyboje“.

  • Ar šiandien žiniasklaidos ir žurnalistų veiklos reglamentavimo laikomasi visuomenės informavimo politikoje, kiek laisva yra žiniasklaida nuo reklamos davėjų, projektų viešintojų, politinių jėgų Lietuvoje? Kokiais leidiniais pasitikima? Ar vis augančių socialinių tinklų naudojimasis, nemokami interneto portalai neišstumia iš gyvenimo laisvos žiniasklaidos, kuriai išgyventi darosi vis sunkiau. Kokių sąlygų reikėtų, kad žiniasklaida būtų tikrai nepriklausoma, objektyvi nuo politikų, nuo pinigų, nuo povandeninių interesų „Pažinimo laboratorijoje“ diskutuoja skaitytojai.

  • Dr. Andrius VAIŠNYS, Vilniaus universiteto profesorius, žurnalistikos ir politinės komunikacijos tyrėjas. Adomo Taraskevičiaus nuotrauka

    Dr. Andrius VAIŠNYS,  Vilniaus universiteto profesorius, žurnalistikos ir politinės komunikacijos tyrėjas Praėjo trys dešimtmečiai, kai Lietuvoje, gretimose šalyse „spaudos laisvė“ tapo viešo gyvenimo diskusija ir jai pradėtas kloti teisinis pamatas. Anuomet, 1989–1990 metais buvo „suderintos“ visiškai nederančios etinės ir teisinės normos: kritikuojant cenzūrą ji palaipsniui paversta spaudos priežiūra – taip buvo įrašyta 1990-ųjų vasarį Spaudos ir kitų masinės informacijos priemonių įstatyme, kuriuo įteisinta Spaudos kontrolės valdyba, veikusi kelis metus.

  • Lietuvos žiniasklaidos modelis labai panašus į skandinavišką, tačiau kai kuriose srityse mes juos tik vejamės.

    2007 m. mirus prancūzui mokslininkui Klodui Žan Bertrandui (Claude Jean Bertrand,) elektroniniu paštu išplatintame pranešime rašyta, jog velionis „puoselėjo žiniasklaidos etikos, atskaitingumo sistemų ir deontologijos koncepciją demokratijos pamatuose visame pasaulyje.“

  • Dainius RADZEVIČIUS, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas

      Vis dėlto šiandieninio mūsų eksperto nuomone, mums dar reikia įsisąmoninti, kad žiniasklaida – tiesiog verslo modelis, o ne galios propagavimo įrankis, ir būti kritiškesniems, daugiau oponuoti valdžiai ir verslui, daugiau keliauti po pasaulio šalis ir rodyti, kaip ten gyvena žmonės. Artimiausias modelis mums, jo manymu, skandinaviškas.

  • Lietuva pasauliniame žiniasklaidos laisvės indekse šiuo metu užima 30 vietą – praneša organizacija „Reporteriai be sienų“.

  • Romas LINIONIS, fotografas, kraštotyrininkas.

    Medijos itin veikia visuomenę, kurioje jos vaidina didžiulį vaidmenį ne tik dėl turinio, bet ir dėl savo charakteristikų. Kartu iškyla dilema dėl informacijos patikimumo vertinimo. Daug kas mano, kad tradicinė žiniasklaida yra patikimesnis šaltinis negu socialinėse medijose skleidžiama informacija.

  • Vis dažniau tenka išgirsti, kad kai kuriems skaitytojams internetas nepakeis laikraščių. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

    Tiek daug margos ir įvairios žiniasklaidos, kokią turime dabar, vargu ar kada turėjome. Žinias skelbia laikraščiai, žurnalai, televizijos kanalai. Operatyvumu juos lenkia portalai, socialiniai tinklai. Žurnalistais esame visi, rašome apie viską. Akimirksniu galime internete rasti mus dominančią informaciją iš viso pasaulio, naujausias žinias. Dilema kyla, kaip atsirinkti, ką skaityti, kuo tikėti.

  • Neseniai Jolita Linkevičiūtė visuomenei pristatė savo knygą „Kilmės įrašas“. Nuotrauka iš J. Linkevičiūtės asmeninio albumo

    Jolita LINKEVIČIŪTĖ, žurnalistė, Komunikacijos ir informacijos mokslų daktarė Norėtume, kad žiniasklaida būtų gražus atspindys ir atspindėtų tai, ką patys norime matyti. Skandalus. Korumpuotus politikus, slaptus ekonominius susitarimus. Koks rytoj bus oras? Kokios nuolaidos rytoj bus prekybos centruose?

  • Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos instituto lektorius, daktaras Deimantas Jastramskis sako, kad per pastaruosius 10 metų Lietuvos žiniasklaida pasikeitė, tačiau teigiamų poslinkių įvyko mažiau nei tikėtasi. Nuotrauka iš asmeninio D. Jastramskio albumo

    Nuo tada, kai straipsnis „Lietuvos žiniasklaidos sistemos modelio bruožai“ buvo parengtas, praėjo beveik 10 metų. Kiek ir kokių dalykų per šį laiką Lietuvos žiniasklaidos sistemoje pasikeitė, paklausėme jo autoriaus D. Jastramskio. Pateikiame jo vertinimus ir įžvalgas:

  • Praėjusių metų pabaigoje išplatintame pranešime spaudai „Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS) teigia, kad kas 5-tą eurą (1,4 mln. eurų) iš valstybės ir savivaldybių viešinimo biudžetų ir kas 7 eurą (10,6 tūkst. eurų) iš Europos Sąjungos (ES) investicijų savivaldybės skyrė su politikais susijusioms įmonėms, kurios viešino jų veiklą. Lėšas gavo ne tik žiniasklaidos priemonės ir viešinimo agentūros, bet ir statybų, šaldyto maisto, leidybos įmonės, – rodo duomenys, pateikiami TILS svetainėje www.manovalstybe.info.

  • Pastebima, kad Lietuvos žiniasklaidoje neproporcingai pasiskirstęs politinis vaidmuo ir savireguliacijos elementai.

    1990 m. atgavusiai nepriklausomybę Lietuvai teko susidurti su nemažai iššūkių: stengtis, kad išsivadavimą iš priespaudos pripažintų Vakarų šalys, nepasiduoti Lietuvos teritorijoje tebeesančioms Tarybų armijos dalinių provokacijoms, o taip pat – sukurti nepriklausomos valstybės struktūras…

Čia mūsų Sūduva 2020

  • Marijampoliečių kolektyvas „Balti vėjai“ dar labai jaunas.

    Šeštadienį vasario 1-ąją į Marijampolės kultūros centrą susirinko folkloro gerbėjai, mat vyko pirmas Marijampolės modernaus folkloro festivalis „Margai skamba“. Idėją realizavo Marijampolės kultūros centro darbuotoja ir festivalio vadovė Dalia Venckienė.

  • Štai tokie Gyvybės medžiai, kuriuos tautodailės specialistai palygino su garsiojo Liongino Šepkos darbais...

    Kaip jau informavome, Marijampolės kultūros centro antrame aukšte pradedant Tautodailės metus atidaryta Kazimiero Aleliūno medžio darbų paroda. Didžiulėje ekspozicijoje – daugybė įvairaus žanro kūrinių: drožinių, kompozicijų su natūraliomis pačios gamtos detalėmis, medžio gumbų improvizacijų, prieverpsčių ir skulptūrėlių, žaislų ir indų… Visa tai čia atkeliavo iš įvairių vietovių, autoriui artimų ir tolimesnių žmonių namų, nes viskas sukurta per ilgus dešimt­mečius – ir dalinta, dovanota…

  • Vladislovas Skarickas buvo ir „Mūzos“ klubo metraštininkas.

    Sausio pradžioje būtume minėję fotografo, vieno iš Marijampolės metraštininkų, Vladislovo Skaricko 85-ąsias gimimo metines. Deja, fotoklubo „Sūduva“ ir liaudies menininkų klubo „Mūza“ žmonės, buvę bendradarbiai tai pažymėjo jau be jo paties.

  • Kultūros centro mišrus vokalinis ansamblis „Savito“ atstovaus Marijampolei zoniniame konkurse.

    Devyni kolektyvai su savo vadovais, apie devynias dešimtis dainuojančių, gabių ir gražių žmonių ir apie tris dešimtis jų atliktų pačių įvairiausių dainų…

  • Kazimieras Aleliūnas parodos atidaryme papasakojo daug įdomių dalykų.

    Marijampolės kultūros centre marijampoliečio Kazimiero Aleliūno medžio darbų paroda atidarė Tautodailės metų vartus mūsų savivaldybėje.

  • Valė Klesevičienė džiaugėsi, kad į renginį susirinko ir Putino giminės, ir neabejingi jo kūrybai žmonės.

    Metų pradžia mūsų kraštui ir Lietuvai yra dovanojusi nemažai ryškių asmenybių – vien kultūros lauke išaugo ne vienas didingas medis… Su kuriuo iš jų galėtume palyginti Vincą Mykolaitį-Putiną – poetą ir prozininką, literatūros tyrinėtoją ir teoretiką, vertėją ir filosofą?

  • Šeštadienį Liudvinavo seniūnijos gyventojai, kraštiečiai, svečiai rinkosi į miestelio kultūros centrą, kur vyko Liudvinavo, kaip Mažosios kultūros sostinės, uždarymo iškilmės.