Dovanos idėja!!!

190px
  • „Sodros“ duomenimis, 2016 m. Lietuvoje teisines paslaugas iš viso teikė 3340 advokatų, jų padėjėjų, notarų ir antstolių. Lietuvai kaip valstybei, kuri savo gyventojų skaičiumi nesiekia 3 mln., toks skaičius atrodo gana nemažas.

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

Daugiausia klausimų kelia tiesioginė rinkodara ir skolų išieškojimas

ES bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR) buvo parengtas siekiant sukurti vieningas ir darnias asmens duomenų ir privatumo apsaugos taisykles visoje Europoje, padedančias apsaugoti ES piliečius. Pernai, artėjant gegužės 25 dienai, BDAR taikymo pradžiai, visuomenė, o ypač organizacijos, dirbančios su klientų asmens duomenimis, ėmė nerimauti, kad nauji reikalavimai apsunkins kasdienybę. Pasistengti iš tiesų prireikė. Teko rengti įvairius dokumentus, kurti patikimas duomenų kaupimo sistemas. Praėjus kiek daugiau nei metams nuo reglamento įsigaliojimo, galima daryti tam tikras išvadas apie jo įgyvendinimą. VDAI statistika rodo, kad skundų, susijusių su galimais asmens duomenų pažeidimais padaugėjo. Labiausiai žmones trikdančia asmens duomenų tvarkymo veikla įvardijama tiesioginė rinkodara – prekių ar paslaugų paštu, telefonu arba kitokiu tiesioginiu būdu siūlymas, teiravimasis nuomonės dėl siūlomų prekių ar paslaugų. VDAI taip pat pastebi, kad ypač jautriai reaguojama į skolų išieškojimo metu tvarkomus asmens duomenis.

Prieš tvarkydami duomenis turėjo informuoti
 Pastebima, kad Lietuvos gyventojai dažnai nepagrįstai skundžiasi dėl jų, kaip skolininkų, asmens duomenų tvarkymo.VDAI praneša, kad tiesioginė rinkodara padeda įmonėms atkreipti žmonių dėmesį į jų teikiamus produktus, tačiau netinkamai vykdoma ši veikla neretai sukelia potencialių klientų susierzinimą dėl galimai neteisėtai tvarkomų jų asmens duomenų. Vien per 2018 m. 20 proc. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos nagrinėtų asmenų skundų buvo dėl tiesioginės rinkodaros, 2019 m. tokių skundų jau gauta apie 17 proc., palyginti su visų skundų skaičiumi.
VDAI pastebi, kad jei asmuo anksčiau yra davęs sutikimą siųsti jam pranešimus su pasiūlymais, dalyvauti akcijose, žaidimuose, pildyti anketas, tapti lojalumo programos dalyviu ar pan., paslaugos teikėjas gali naudoti asmens kontaktinius duomenis savo paties panašių prekių ar paslaugų rinkodarai. Tiesa, VDAI pastebi, kad yra būtina viena sąlyga: klientams turi būti suteikiama aiški, nemokama ir lengvai įgyvendinama galimybė nesutikti arba atsisakyti tokio kontaktinių duomenų naudojimo pirmiau nurodytais tikslais, kai šie duomenys yra renkami ir, jei klientas iš pradžių neprieštaravo dėl tokio duomenų naudojimo, siunčiant kiekvieną žinutę.

Persigalvojus siūlo kreiptis į asmens duomenų tvarkytoją
Pernai gegužę tokių ir panašių elektroninių laiškų į vartotojų dėžutes krito dešimtimis. VDAI atkreipia dėmesį, jei tiesioginės rinkodaros pasiūlymą gavote savo asmeninio elektroninio pašto adresu ar telefono ryšio numeriu, ir neprisimenate, ar buvote davę sutikimą, arba norite sužinoti, iš kur pasiūlymo siuntėjas gavo Jūsų duomenis, kokiu tikslu ir kokia asmens duomenų teisėto tvarkymo sąlyga remiantis juos tvarko, asmens duomenų savininkas turėtų pirmiausia kreiptis į pasiūlymą atsiuntusią įmonę, vadinamąjį duomenų valdytoją.
Jei asmens duomenų savininkas anksčiau buvo sutikęs leisti paslaugų tiekėjams tvarkyti jo asmens duomenis tiesioginės rinkodaros tikslais, tačiau persigalvojo, VDAI, remdamasi Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 69 straipsnio 3 dalimi informuoja, kad elektroninio pašto pranešime, kuriuo vykdoma tiesioginė rinkodara, turi būti nurodoma siuntėjo, kurio vardu informacija siunčiama, tapatybė arba galiojantis adresas, kuriuo elektroninio pašto pranešimą gavęs asmuo galėtų pareikalauti nutraukti tokios informacijos siuntimą. Jei asmuo nebenori daugiau gauti tiesioginės rinkodaros pasiūlymų, siūloma jų atsisakyti apie tai pranešant siuntėjui. Jam kreipusis, tiesioginės rinkodaros siuntėjas privalo nepagrįstai nedelsdamas ir nemokamai nutraukti asmens duomenų tvarkymo veiksmus bei informuoti apie tai duomenų gavėjus.
Žinoma, tiesioginės rinkodaros pranešimų siuntėjo veiksmus ar neveikimą asmens duomenų savininkai gali skųsti ir Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, tačiau skatinama pirmiau bandyti išsiaiškinti problemas tarpusavyje ir tik nepasiekus norimo rezultato kreiptis pagalbos į VDAI.

Išieškant skolas duomenis tvarko teisėtai
Net jei asmenys ir yra sutikę leisti paslaugų teikėjams naudoti asmens duomenis, jų savininkai turi teisę žinoti, kaip duomenys yra tvarkomi ar reikalauti nutraukti asmens duomenų tvarkymo veiksmus.Asmens duomenų tvarkymas skolų išieškojimo procese kelia ne ką mažiau gyventojų klausimų. VDAI duomenimis, skolų išieškojimo procese tvarkomi šie asmens duomenys: vardas, pavardė, mokėtojo kodas, gimimo data, adresas ir kiti. VDAI pastebi, jog pasitaiko atvejų, kad skolų išieškojimo procedūros gali sukelti neigiamų finansinių pasekmių žmogui, todėl į tokį duomenų tvarkymą piliečiai neretai reaguoja ypač jautriai. Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas nedraudžia tvarkyti skolininkų asmens duomenų, tačiau Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos tiriami atvejai rodo, kad kartais nesusipratimų kyla tarp asmens, skolą patyrusios įmonės, įstaigos ar jos išieškojimą vykdančios bendrovės, todėl ypač svarbu visoms pusėms aiškiai suprasti savo teises ir pareigas.

Naudoti privalo atsakingai
VDAI informuoja, kad skolą išieškanti bendrovė turi pasirūpinti, jog jos pasirinktos techninės ir organizacinės priemonės padėtų užtikrinti ne tik asmens duomenų saugumą, bet ir užkirstų kelią neteisėtai prieigai prie asmens duomenų. Pavyzdžiui, skolininko informacija neturėtų būti atskleista ar sudaryta galimybė atskleisti asmenims, kurie neturi teisės jos gauti ar matyti, pavyzdžiui, kolegoms darbovietėje, paprašius perduoti pranešimą apie skolą kaimynų, giminaičių ar panašiai. Nevalia skolininkų asmens duomenų skelbti skelbimų lentose, socialinių tinklų grupėse ar daugiabučių gyvenamųjų namų bendrijų interneto svetainėse.
Iš Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos nagrinėjamų atvejų matyti, kad skolininkai yra sunerimę, jog jie neinformuojami apie skolos susidarymą, taip pat, kad jų duomenys, nepaprašius sutikimo, pavedami tvarkyti skolų išieškojimo bendrovėms.

Sutikimas nebūtinas
Nors apie duomenų gavėjus, kuriems pavedama išieškoti skolą, asmenys privalo būti informuoti, sutikimas asmens duomenų perdavimui skolos išieškojimo įmonėms nėra privalomas. Neretai asmenys klysta tikėdamiesi, kad jų asmens duomenų tvarkymas, nesant jų sutikimo, yra neteisėtas ar net draudžiamas. Čia dar kartą reikėtų pabrėžti, kad sutikimas yra tik vienas iš galimų pagrindų tvarkyti asmens duomenis, tačiau ne vienintelis. Dažniausiai asmens duomenys skolų išieškojimo tikslu yra tvarkomi remiantis įmonės ar įstaigos, kuriam asmuo skolingas, teisėtu interesu. Tokiu atveju, asmuo privalo būti informuotas apie asmens duomenų perdavimą skolų išieškojimo įmonei, tačiau tokiam perdavimui jo sutikimo nereikia.
Be kita ko, įmonės ar įstaigos, kurioms asmenys yra skolingi, turi teisę perduoti reikalavimą į skolą, pavyzdžiui, parduoti. Tai numato Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Be jokios abejonės, kartu su skola perduodami ir asmens duomenys. Kaip ir pirmiau aptartu atveju, tokiam duomenų perdavimui skolininko sutikimas nėra reikalingas, tačiau asmuo turi būti informuotas apie tokį asmens duomenų perdavimą, tuo pačiu pateikiant ir sutartį dėl skolos perleidimo.
Parengta pagal VDAI informaciją

Pažinimo laboratorija 2020

  • Šiandien spaudos leidinių pasirinkimas – didžiulis. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

    „Žiniasklaidos teisės vadove“, kurio autoriai Liudvika Meškauskaitė ir Dainius Sinkevičius, akcentuojama, kad žiniasklaidai ir žurnalistams naudojimasis žodžio laisve ir pagarba kitų žodžio laisvei, įtraukiant visuomenę į atviras diskusijas, yra kasdienio darbo pagrindas. „Būtent žurnalistai yra tie, kurie rinkdami ir skleisdami reikšmingą informaciją, reikalaudami galingųjų atskaitomybės, inicijuodami viešas visuomeninės reikšmės diskusijas bei užtikrindami nuomonių įvairovę, stovi žodžio laisvės sargyboje“.

  • Ar šiandien žiniasklaidos ir žurnalistų veiklos reglamentavimo laikomasi visuomenės informavimo politikoje, kiek laisva yra žiniasklaida nuo reklamos davėjų, projektų viešintojų, politinių jėgų Lietuvoje? Kokiais leidiniais pasitikima? Ar vis augančių socialinių tinklų naudojimasis, nemokami interneto portalai neišstumia iš gyvenimo laisvos žiniasklaidos, kuriai išgyventi darosi vis sunkiau. Kokių sąlygų reikėtų, kad žiniasklaida būtų tikrai nepriklausoma, objektyvi nuo politikų, nuo pinigų, nuo povandeninių interesų „Pažinimo laboratorijoje“ diskutuoja skaitytojai.

  • Dr. Andrius VAIŠNYS, Vilniaus universiteto profesorius, žurnalistikos ir politinės komunikacijos tyrėjas. Adomo Taraskevičiaus nuotrauka

    Dr. Andrius VAIŠNYS,  Vilniaus universiteto profesorius, žurnalistikos ir politinės komunikacijos tyrėjas Praėjo trys dešimtmečiai, kai Lietuvoje, gretimose šalyse „spaudos laisvė“ tapo viešo gyvenimo diskusija ir jai pradėtas kloti teisinis pamatas. Anuomet, 1989–1990 metais buvo „suderintos“ visiškai nederančios etinės ir teisinės normos: kritikuojant cenzūrą ji palaipsniui paversta spaudos priežiūra – taip buvo įrašyta 1990-ųjų vasarį Spaudos ir kitų masinės informacijos priemonių įstatyme, kuriuo įteisinta Spaudos kontrolės valdyba, veikusi kelis metus.

  • Lietuvos žiniasklaidos modelis labai panašus į skandinavišką, tačiau kai kuriose srityse mes juos tik vejamės.

    2007 m. mirus prancūzui mokslininkui Klodui Žan Bertrandui (Claude Jean Bertrand,) elektroniniu paštu išplatintame pranešime rašyta, jog velionis „puoselėjo žiniasklaidos etikos, atskaitingumo sistemų ir deontologijos koncepciją demokratijos pamatuose visame pasaulyje.“

  • Dainius RADZEVIČIUS, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas

      Vis dėlto šiandieninio mūsų eksperto nuomone, mums dar reikia įsisąmoninti, kad žiniasklaida – tiesiog verslo modelis, o ne galios propagavimo įrankis, ir būti kritiškesniems, daugiau oponuoti valdžiai ir verslui, daugiau keliauti po pasaulio šalis ir rodyti, kaip ten gyvena žmonės. Artimiausias modelis mums, jo manymu, skandinaviškas.

  • Lietuva pasauliniame žiniasklaidos laisvės indekse šiuo metu užima 30 vietą – praneša organizacija „Reporteriai be sienų“.

  • Romas LINIONIS, fotografas, kraštotyrininkas.

    Medijos itin veikia visuomenę, kurioje jos vaidina didžiulį vaidmenį ne tik dėl turinio, bet ir dėl savo charakteristikų. Kartu iškyla dilema dėl informacijos patikimumo vertinimo. Daug kas mano, kad tradicinė žiniasklaida yra patikimesnis šaltinis negu socialinėse medijose skleidžiama informacija.

  • Vis dažniau tenka išgirsti, kad kai kuriems skaitytojams internetas nepakeis laikraščių. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

    Tiek daug margos ir įvairios žiniasklaidos, kokią turime dabar, vargu ar kada turėjome. Žinias skelbia laikraščiai, žurnalai, televizijos kanalai. Operatyvumu juos lenkia portalai, socialiniai tinklai. Žurnalistais esame visi, rašome apie viską. Akimirksniu galime internete rasti mus dominančią informaciją iš viso pasaulio, naujausias žinias. Dilema kyla, kaip atsirinkti, ką skaityti, kuo tikėti.

  • Neseniai Jolita Linkevičiūtė visuomenei pristatė savo knygą „Kilmės įrašas“. Nuotrauka iš J. Linkevičiūtės asmeninio albumo

    Jolita LINKEVIČIŪTĖ, žurnalistė, Komunikacijos ir informacijos mokslų daktarė Norėtume, kad žiniasklaida būtų gražus atspindys ir atspindėtų tai, ką patys norime matyti. Skandalus. Korumpuotus politikus, slaptus ekonominius susitarimus. Koks rytoj bus oras? Kokios nuolaidos rytoj bus prekybos centruose?

  • Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos instituto lektorius, daktaras Deimantas Jastramskis sako, kad per pastaruosius 10 metų Lietuvos žiniasklaida pasikeitė, tačiau teigiamų poslinkių įvyko mažiau nei tikėtasi. Nuotrauka iš asmeninio D. Jastramskio albumo

    Nuo tada, kai straipsnis „Lietuvos žiniasklaidos sistemos modelio bruožai“ buvo parengtas, praėjo beveik 10 metų. Kiek ir kokių dalykų per šį laiką Lietuvos žiniasklaidos sistemoje pasikeitė, paklausėme jo autoriaus D. Jastramskio. Pateikiame jo vertinimus ir įžvalgas:

  • Praėjusių metų pabaigoje išplatintame pranešime spaudai „Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS) teigia, kad kas 5-tą eurą (1,4 mln. eurų) iš valstybės ir savivaldybių viešinimo biudžetų ir kas 7 eurą (10,6 tūkst. eurų) iš Europos Sąjungos (ES) investicijų savivaldybės skyrė su politikais susijusioms įmonėms, kurios viešino jų veiklą. Lėšas gavo ne tik žiniasklaidos priemonės ir viešinimo agentūros, bet ir statybų, šaldyto maisto, leidybos įmonės, – rodo duomenys, pateikiami TILS svetainėje www.manovalstybe.info.

  • Pastebima, kad Lietuvos žiniasklaidoje neproporcingai pasiskirstęs politinis vaidmuo ir savireguliacijos elementai.

    1990 m. atgavusiai nepriklausomybę Lietuvai teko susidurti su nemažai iššūkių: stengtis, kad išsivadavimą iš priespaudos pripažintų Vakarų šalys, nepasiduoti Lietuvos teritorijoje tebeesančioms Tarybų armijos dalinių provokacijoms, o taip pat – sukurti nepriklausomos valstybės struktūras…

Čia mūsų Sūduva 2020

  • Marijampoliečių kolektyvas „Balti vėjai“ dar labai jaunas.

    Šeštadienį vasario 1-ąją į Marijampolės kultūros centrą susirinko folkloro gerbėjai, mat vyko pirmas Marijampolės modernaus folkloro festivalis „Margai skamba“. Idėją realizavo Marijampolės kultūros centro darbuotoja ir festivalio vadovė Dalia Venckienė.

  • Štai tokie Gyvybės medžiai, kuriuos tautodailės specialistai palygino su garsiojo Liongino Šepkos darbais...

    Kaip jau informavome, Marijampolės kultūros centro antrame aukšte pradedant Tautodailės metus atidaryta Kazimiero Aleliūno medžio darbų paroda. Didžiulėje ekspozicijoje – daugybė įvairaus žanro kūrinių: drožinių, kompozicijų su natūraliomis pačios gamtos detalėmis, medžio gumbų improvizacijų, prieverpsčių ir skulptūrėlių, žaislų ir indų… Visa tai čia atkeliavo iš įvairių vietovių, autoriui artimų ir tolimesnių žmonių namų, nes viskas sukurta per ilgus dešimt­mečius – ir dalinta, dovanota…

  • Vladislovas Skarickas buvo ir „Mūzos“ klubo metraštininkas.

    Sausio pradžioje būtume minėję fotografo, vieno iš Marijampolės metraštininkų, Vladislovo Skaricko 85-ąsias gimimo metines. Deja, fotoklubo „Sūduva“ ir liaudies menininkų klubo „Mūza“ žmonės, buvę bendradarbiai tai pažymėjo jau be jo paties.

  • Kultūros centro mišrus vokalinis ansamblis „Savito“ atstovaus Marijampolei zoniniame konkurse.

    Devyni kolektyvai su savo vadovais, apie devynias dešimtis dainuojančių, gabių ir gražių žmonių ir apie tris dešimtis jų atliktų pačių įvairiausių dainų…

  • Kazimieras Aleliūnas parodos atidaryme papasakojo daug įdomių dalykų.

    Marijampolės kultūros centre marijampoliečio Kazimiero Aleliūno medžio darbų paroda atidarė Tautodailės metų vartus mūsų savivaldybėje.

  • Valė Klesevičienė džiaugėsi, kad į renginį susirinko ir Putino giminės, ir neabejingi jo kūrybai žmonės.

    Metų pradžia mūsų kraštui ir Lietuvai yra dovanojusi nemažai ryškių asmenybių – vien kultūros lauke išaugo ne vienas didingas medis… Su kuriuo iš jų galėtume palyginti Vincą Mykolaitį-Putiną – poetą ir prozininką, literatūros tyrinėtoją ir teoretiką, vertėją ir filosofą?

  • Šeštadienį Liudvinavo seniūnijos gyventojai, kraštiečiai, svečiai rinkosi į miestelio kultūros centrą, kur vyko Liudvinavo, kaip Mažosios kultūros sostinės, uždarymo iškilmės.