Dovanos idėja!!!

190px
  • „Sodros“ duomenimis, 2016 m. Lietuvoje teisines paslaugas iš viso teikė 3340 advokatų, jų padėjėjų, notarų ir antstolių. Lietuvai kaip valstybei, kuri savo gyventojų skaičiumi nesiekia 3 mln., toks skaičius atrodo gana nemažas.

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

Globos namų įkainių nereikėtų pernelyg baugintis – senoliams priklauso kompensacijos, dotacijos (Ekspertės komentaras)

„Marijampolės miesto gyventojai dėl socia-linių paslaugų, apsigyvenimo globos namuose turi kreiptis į Marijampolės savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyrių“, – sako šio skyriaus vedėja Svajonė Rainienė.Į „Suvalkiečio“ klausimus atsako Marijampolės savivaldybės Socialinių paslaugų skyriaus vedėja Svajonė RAINIENĖ.

– Pirmiausiai pakalbėkime apie socialinės globos paslaugą. Kokiais atvejais ji skiriama, kas gali į ją pretenduoti ?
– Senyvo amžiaus žmogus gali gauti šias socialines paslaugas: pagalbą į namus (5 arba 10 val. per savaitę), dienos socialinę globą asmens namuose (iki 8 val. per dieną) ir socialinę globą institucijoje (socialinės globos namuose). Visos paslaugos skiriamos gavus asmens prašymą, t. y. socialinės paslaugos teikiamos tik su paties asmens sutikimu.
Socialinė globa yra visuma paslaugų, kuriomis asmeniui teikiama kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba. Socialinės globos teikimo trukmė priklauso nuo asmenų būklės, jų poreikio paslaugoms ir nuo įstaigos tipo.
– Ar priklauso socialinė globa neturintiems neįgalumo, bet tiesiog seniems ligotiems žmonėms? Ar ji priklauso, jeigu toks asmuo turi vaikų?
– Seniems ligotiems žmonėms būna nustatyti specialieji poreikiai ir specialiųjų poreikių lygis ir tuomet išduodamas neįgaliojo pažymėjimas. Tiesiog pensinio amžiaus asmenys gali gauti pagalbos į namus paslaugas – 5 arba 10 val. per savaitę (tai asmens namuose teikiamos paslaugos, padedančios asmeniui (šeimai) tvarkytis buityje, dalyvauti visuomenės gyvenime).
Vaikų turėjimas nėra kliūtis gauti socialines paslaugas, ši aplinkybė nėra vertinama.
– Dėl globos neįgaliems, nors nebūtinai senyviems asmenims, kokius kriterijus turi atitikti asmuo, kad ji būtų skirta?
– Globa asmens namuose skiriama žmonėms su sunkia negalia (jam turi būti nustatytas nuolatinės slaugos poreikis). Jeigu asmuo nori apsigyventi globos namuose, jis turi būti neįgalus ir jam nustatyti specialieji poreikiai (nuolatinės slaugos arba priežiūros (pagalbos) poreikis). Kreipiantis reikia pateikti šeimos gydytojo pažymą (formą 027 a) apie asmens sveikatos būklę, tuomet atliekamas socialinių paslaugų poreikio vertinimas ir nustatoma, kokios paslaugos asmeniui reikalingos.
– Kokiais atvejais socialinė globa yra mokama paslauga? Kiek reikia mokėti?
– Socialinės globos paslaugos yra mokamos. Mokesčio dydis priklauso nuo asmens pajamų. Už pagalbos į namus paslaugas reikia mokėti nuo 3 iki 8 procentų asmens pajamų, už paslaugas, teikiamas socialinės globos namuose – 80 proc. pensijos ir 100 proc. tikslinės slaugos ar priežiūros išmokos (jei tokia yra paskirta).
– Kas įeina į socialinės globos paslaugas? Gal tvarkymo darbai, maisto nupirkimas ir pan.? Kiek kartų per savaitę?
– Be jūsų išvardintų paslaugų, įeina ir kitos paslaugos, tokios kaip informavimas, konsultavimas, tarpininkavimas ir atstovavimas, bendravimas, psichologinė-psichoterapinė pagalba, pagalba rengiantis, maitinantis, prausiantis ir kito pobūdžio pagalba.
– Kur pirmiausiai reikia kreiptis dėl socialinės globos? Kokių reikia dokumentų, pažymų?
– Marijampolės miesto gyventojai dėl socialinių paslaugų turi kreiptis į Marijampolės savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyrių (119 kab.), kaimiškųjų vietovių gyventojai – į savo gyvenamosios vietos seniūniją. Smulkesnė informacija teikiama Socialinių paslaugų skyriuje, telefonu (8 343) 90095.
– Ar daug Marijampolėje yra socialinę globą dėl senatvės gaunančių žmonių? Ar daug besikreipiančių?
– Šiuo metu socialinę globos ir pagalbos į namus paslaugas gauna apie 300 asmenų, iš kurių dauguma yra pensinio amžiaus. Besikreipiančių daugėja, tai populiari ir labai reikalinga paslauga.
– Ar pakanka darbuotojų, atliekančių socialinės globos darbus?
– Kasmet yra vertinamas socialinių paslaugų ir socialinių darbuotojų, jų padėjėjų poreikis, siekiama, kad visi besikreipiantys dėl socialinių paslaugų jas gautų. 2018 m. Marijampolės socialinės pagalbos centre (būtent ši įstaiga teikia pagalbos į namus ir dienos socialinės globos paslaugas) įsteigta 10 papildomų etatų.
– Ar daug yra norinčių patekti į globos namus? Ar reikia laukti eilėje, kaip tvarkyti dokumentus, kur kreiptis?
– Šiuo metu trys Marijampolės savivaldybės gyventojai laukia galimybės gyventi socialinės globos namuose. Labai didelių eilių nesusidaro, nes Marijampolės savivaldybėje veikia šešios socialinės globos įstaigos senyvo amžiaus žmonėms. Tai VšĮ Šv. arkangelo Mykolo globos namai, VšĮ Švč. Marijos globos namai, Marijampolės specialieji socialinės globos namai, Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centro Globos skyrius, Marijampolės socialinės pagalbos centro du padaliniai. Didelių eilių nebūna.
– Ar poreikis senyvų žmonių socialinėms paslaugoms auga?
– Poreikis socialinėms paslaugoms auga. 2018 m. 85 Marijampolės savivaldybės gyventojai apsigyveno socialinės globos namuose, 2017 m. tokių buvo 71. Šiuo metu 189 asmenims teikiamos trumpalaikės ir ilgalaikės socialinės globos paslaugos įvairiose institucijose.
– Kurie globos namai populiariausi? Kodėl į vienus norima labiau negu į kitus?
– Visi Marijampolės savivaldybėje esantys socialinės globos namai teikia kokybiškas paslaugas, turi Socialinių paslaugų priežiūros departamento išduotas licencijas veiklai vykdyti. Konkrečią įstaigą pasirenka pats asmuo.
P. S. Beje, globos namų įkainių, pasak S. Rainienės, pernelyg baugintis nereikėtų. Kartais numojama ranka – neužteks pensijos apsigyventi geruose globos namuose. Bet dažniausiai senam pasiligojusiam asmeniui priklauso kompensacija, dotacijos ir dažnu atveju primokėti net ir nereikia, nebent norintysis į globos įstaigą turi nemažai nekilnojamojo turto – šiuos dalykus reikia aiškintis, o ne numoti ranka, kad „per brangu“. Senoliai gali patys rinktis, kokiuose globos namuose nori gyventi.

Pažinimo laboratorija 2020

  • Šiandien spaudos leidinių pasirinkimas – didžiulis. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

    „Žiniasklaidos teisės vadove“, kurio autoriai Liudvika Meškauskaitė ir Dainius Sinkevičius, akcentuojama, kad žiniasklaidai ir žurnalistams naudojimasis žodžio laisve ir pagarba kitų žodžio laisvei, įtraukiant visuomenę į atviras diskusijas, yra kasdienio darbo pagrindas. „Būtent žurnalistai yra tie, kurie rinkdami ir skleisdami reikšmingą informaciją, reikalaudami galingųjų atskaitomybės, inicijuodami viešas visuomeninės reikšmės diskusijas bei užtikrindami nuomonių įvairovę, stovi žodžio laisvės sargyboje“.

  • Ar šiandien žiniasklaidos ir žurnalistų veiklos reglamentavimo laikomasi visuomenės informavimo politikoje, kiek laisva yra žiniasklaida nuo reklamos davėjų, projektų viešintojų, politinių jėgų Lietuvoje? Kokiais leidiniais pasitikima? Ar vis augančių socialinių tinklų naudojimasis, nemokami interneto portalai neišstumia iš gyvenimo laisvos žiniasklaidos, kuriai išgyventi darosi vis sunkiau. Kokių sąlygų reikėtų, kad žiniasklaida būtų tikrai nepriklausoma, objektyvi nuo politikų, nuo pinigų, nuo povandeninių interesų „Pažinimo laboratorijoje“ diskutuoja skaitytojai.

  • Dr. Andrius VAIŠNYS, Vilniaus universiteto profesorius, žurnalistikos ir politinės komunikacijos tyrėjas. Adomo Taraskevičiaus nuotrauka

    Dr. Andrius VAIŠNYS,  Vilniaus universiteto profesorius, žurnalistikos ir politinės komunikacijos tyrėjas Praėjo trys dešimtmečiai, kai Lietuvoje, gretimose šalyse „spaudos laisvė“ tapo viešo gyvenimo diskusija ir jai pradėtas kloti teisinis pamatas. Anuomet, 1989–1990 metais buvo „suderintos“ visiškai nederančios etinės ir teisinės normos: kritikuojant cenzūrą ji palaipsniui paversta spaudos priežiūra – taip buvo įrašyta 1990-ųjų vasarį Spaudos ir kitų masinės informacijos priemonių įstatyme, kuriuo įteisinta Spaudos kontrolės valdyba, veikusi kelis metus.

  • Lietuvos žiniasklaidos modelis labai panašus į skandinavišką, tačiau kai kuriose srityse mes juos tik vejamės.

    2007 m. mirus prancūzui mokslininkui Klodui Žan Bertrandui (Claude Jean Bertrand,) elektroniniu paštu išplatintame pranešime rašyta, jog velionis „puoselėjo žiniasklaidos etikos, atskaitingumo sistemų ir deontologijos koncepciją demokratijos pamatuose visame pasaulyje.“

  • Dainius RADZEVIČIUS, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas

      Vis dėlto šiandieninio mūsų eksperto nuomone, mums dar reikia įsisąmoninti, kad žiniasklaida – tiesiog verslo modelis, o ne galios propagavimo įrankis, ir būti kritiškesniems, daugiau oponuoti valdžiai ir verslui, daugiau keliauti po pasaulio šalis ir rodyti, kaip ten gyvena žmonės. Artimiausias modelis mums, jo manymu, skandinaviškas.

  • Lietuva pasauliniame žiniasklaidos laisvės indekse šiuo metu užima 30 vietą – praneša organizacija „Reporteriai be sienų“.

  • Romas LINIONIS, fotografas, kraštotyrininkas.

    Medijos itin veikia visuomenę, kurioje jos vaidina didžiulį vaidmenį ne tik dėl turinio, bet ir dėl savo charakteristikų. Kartu iškyla dilema dėl informacijos patikimumo vertinimo. Daug kas mano, kad tradicinė žiniasklaida yra patikimesnis šaltinis negu socialinėse medijose skleidžiama informacija.

  • Vis dažniau tenka išgirsti, kad kai kuriems skaitytojams internetas nepakeis laikraščių. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

    Tiek daug margos ir įvairios žiniasklaidos, kokią turime dabar, vargu ar kada turėjome. Žinias skelbia laikraščiai, žurnalai, televizijos kanalai. Operatyvumu juos lenkia portalai, socialiniai tinklai. Žurnalistais esame visi, rašome apie viską. Akimirksniu galime internete rasti mus dominančią informaciją iš viso pasaulio, naujausias žinias. Dilema kyla, kaip atsirinkti, ką skaityti, kuo tikėti.

  • Neseniai Jolita Linkevičiūtė visuomenei pristatė savo knygą „Kilmės įrašas“. Nuotrauka iš J. Linkevičiūtės asmeninio albumo

    Jolita LINKEVIČIŪTĖ, žurnalistė, Komunikacijos ir informacijos mokslų daktarė Norėtume, kad žiniasklaida būtų gražus atspindys ir atspindėtų tai, ką patys norime matyti. Skandalus. Korumpuotus politikus, slaptus ekonominius susitarimus. Koks rytoj bus oras? Kokios nuolaidos rytoj bus prekybos centruose?

  • Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos instituto lektorius, daktaras Deimantas Jastramskis sako, kad per pastaruosius 10 metų Lietuvos žiniasklaida pasikeitė, tačiau teigiamų poslinkių įvyko mažiau nei tikėtasi. Nuotrauka iš asmeninio D. Jastramskio albumo

    Nuo tada, kai straipsnis „Lietuvos žiniasklaidos sistemos modelio bruožai“ buvo parengtas, praėjo beveik 10 metų. Kiek ir kokių dalykų per šį laiką Lietuvos žiniasklaidos sistemoje pasikeitė, paklausėme jo autoriaus D. Jastramskio. Pateikiame jo vertinimus ir įžvalgas:

  • Praėjusių metų pabaigoje išplatintame pranešime spaudai „Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS) teigia, kad kas 5-tą eurą (1,4 mln. eurų) iš valstybės ir savivaldybių viešinimo biudžetų ir kas 7 eurą (10,6 tūkst. eurų) iš Europos Sąjungos (ES) investicijų savivaldybės skyrė su politikais susijusioms įmonėms, kurios viešino jų veiklą. Lėšas gavo ne tik žiniasklaidos priemonės ir viešinimo agentūros, bet ir statybų, šaldyto maisto, leidybos įmonės, – rodo duomenys, pateikiami TILS svetainėje www.manovalstybe.info.

  • Pastebima, kad Lietuvos žiniasklaidoje neproporcingai pasiskirstęs politinis vaidmuo ir savireguliacijos elementai.

    1990 m. atgavusiai nepriklausomybę Lietuvai teko susidurti su nemažai iššūkių: stengtis, kad išsivadavimą iš priespaudos pripažintų Vakarų šalys, nepasiduoti Lietuvos teritorijoje tebeesančioms Tarybų armijos dalinių provokacijoms, o taip pat – sukurti nepriklausomos valstybės struktūras…

Čia mūsų Sūduva 2020

  • Marijampoliečių kolektyvas „Balti vėjai“ dar labai jaunas.

    Šeštadienį vasario 1-ąją į Marijampolės kultūros centrą susirinko folkloro gerbėjai, mat vyko pirmas Marijampolės modernaus folkloro festivalis „Margai skamba“. Idėją realizavo Marijampolės kultūros centro darbuotoja ir festivalio vadovė Dalia Venckienė.

  • Štai tokie Gyvybės medžiai, kuriuos tautodailės specialistai palygino su garsiojo Liongino Šepkos darbais...

    Kaip jau informavome, Marijampolės kultūros centro antrame aukšte pradedant Tautodailės metus atidaryta Kazimiero Aleliūno medžio darbų paroda. Didžiulėje ekspozicijoje – daugybė įvairaus žanro kūrinių: drožinių, kompozicijų su natūraliomis pačios gamtos detalėmis, medžio gumbų improvizacijų, prieverpsčių ir skulptūrėlių, žaislų ir indų… Visa tai čia atkeliavo iš įvairių vietovių, autoriui artimų ir tolimesnių žmonių namų, nes viskas sukurta per ilgus dešimt­mečius – ir dalinta, dovanota…

  • Vladislovas Skarickas buvo ir „Mūzos“ klubo metraštininkas.

    Sausio pradžioje būtume minėję fotografo, vieno iš Marijampolės metraštininkų, Vladislovo Skaricko 85-ąsias gimimo metines. Deja, fotoklubo „Sūduva“ ir liaudies menininkų klubo „Mūza“ žmonės, buvę bendradarbiai tai pažymėjo jau be jo paties.

  • Kultūros centro mišrus vokalinis ansamblis „Savito“ atstovaus Marijampolei zoniniame konkurse.

    Devyni kolektyvai su savo vadovais, apie devynias dešimtis dainuojančių, gabių ir gražių žmonių ir apie tris dešimtis jų atliktų pačių įvairiausių dainų…

  • Kazimieras Aleliūnas parodos atidaryme papasakojo daug įdomių dalykų.

    Marijampolės kultūros centre marijampoliečio Kazimiero Aleliūno medžio darbų paroda atidarė Tautodailės metų vartus mūsų savivaldybėje.

  • Valė Klesevičienė džiaugėsi, kad į renginį susirinko ir Putino giminės, ir neabejingi jo kūrybai žmonės.

    Metų pradžia mūsų kraštui ir Lietuvai yra dovanojusi nemažai ryškių asmenybių – vien kultūros lauke išaugo ne vienas didingas medis… Su kuriuo iš jų galėtume palyginti Vincą Mykolaitį-Putiną – poetą ir prozininką, literatūros tyrinėtoją ir teoretiką, vertėją ir filosofą?

  • Šeštadienį Liudvinavo seniūnijos gyventojai, kraštiečiai, svečiai rinkosi į miestelio kultūros centrą, kur vyko Liudvinavo, kaip Mažosios kultūros sostinės, uždarymo iškilmės.