Dovanos idėja!!!

190px
  • „Sodros“ duomenimis, 2016 m. Lietuvoje teisines paslaugas iš viso teikė 3340 advokatų, jų padėjėjų, notarų ir antstolių. Lietuvai kaip valstybei, kuri savo gyventojų skaičiumi nesiekia 3 mln., toks skaičius atrodo gana nemažas.

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

Įmonėms būtina saugi pervedimų tvarka

Domėdamiesi, ar Marijampolės įmonių buhalteriai girdėjo apie įmones atakuojančius kibernetinius sukčius, ar teko su jais susidurti ir kaip reaguotų gavę direktoriumi apsimetusių sukčių laišką, pakalbinome kelių Marijampolės įmonių darbuotojas.

Dalė Pasiliauskienė, UAB „Mantinga“ vyr. buhalterė.

 

Dalė Pasiliauskienė, UAB „Mantinga“ vyr. buhalterė:
– Taip, apie tokias kibernetinių, virtualioje erdvėje veikiančių sukčių atakas esu girdėjusi. Be to, pernai esame gavę generalinio direktoriaus vardu pasirašytą laišką, kuriame buvo prašoma padaryti tarptautinį pavedimą. Iškart supratome, kad tai sukčių laiškas, nes mūsų įmonėje visai kitokia mokėjimų ir pervedimų politika bei tvarka, todėl iš to laiško pasijuokėme, ir tiek.

 

Dovilė Gumuliauskienė, Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos buhalterė-ekonomistė.

 

Dovilė Gumuliauskienė, Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos buhalterė-ekonomistė:
– Esu labai įtari, tad jei rasčiau tokį laišką, iškart suprasčiau, kad kažkas čia ne taip ir kreipčiausi į direktorių. Juolab kad dirbu ugdymo įstaigoje, ir pas mus visai kita specifika – gimnazijos direktorius man niekada neduoda nurodymų atlikti tokius pervedimus. Šiaip apie tokius sukčiavimo scenarijus esu girdėjusi, tačiau pati sukčių atakų nesu patyrusi.

 

Kristina Belevičienė, keleto smulkių įmonių buhalterė

 

 

Kristina Belevičienė, keleto smulkių įmonių buhalterė:
– Apie tai, kad sukčiai pradėjo dažniau atakuoti įmones, esu girdėjusi, tačiau lig šiol pati jokių klaidinančių elektroninių laiškų nesu gavusi. Vis dėlto esu patyrusi asmeninę telefoninių sukčių ataką, kai man į mobilųjį telefoną paskambino policijos pareigūnu prisistatęs asmuo. Jis žinojo mano vardą, pavardę ir pareiškė, kad sulaikyta grupė asmenų, pas kuriuos kratos metu rasta slaptų elektroninės bankininkystės duomenų kopijų. Labai įtikinamai kalbėjęs „pareigūnas“ teigė, kad ten buvo rastos ir mano duomenų kopijos, ir manęs paprašė kurį laiką nesijungti prie elektroninės bankininkystės. Po to jis pasakė, kad mane sujungs su banko darbuotoju, kuris padės užblokuoti mano sąskaitą banke. Kad bendrauju su telefoniniais sukčiais, supratau tik tuomet, kai „bankininkas“ ėmė manęs teirautis konkrečių elektroninės bankininkystės duomenų. Tiesiog atėjo mintis, kad tokius duomenis bankas turi ir manęs tikrai neprašytų. Pasakiau, kad daugiau kalbėti negaliu. Tuomet „bankininkas“ pyktelėjo ir pareiškė, jog informuos policiją, kad aš nenoriu su jais bendradarbiauti, bet aš baigiau pokalbį ir tiek.

Dalytė Penkaitienė, Valstybės įmonės Registrų centro Marijampolės filialo Atsiskaitymo centro vyresnioji specialistė.

 

 

Dalytė Penkaitienė, Valstybės įmonės Registrų centro Marijampolės filialo Atsiskaitymo centro vyresnioji specialistė:
– Apie sukčių bandymus apgauti įmones esu girdėjusi, tačiau pati jų atakos nesu patyrusi. Mūsų įmonėje yra įdiegta patikima apsaugos programa, ir mane pasiekia tik konkrečiai su įmonės veikla susiję laiškai. Šiaip daug metų dirbau banke ir mane dar prisimena nemažai buvusių klientų. Viena iš jų atsitiktinai susitikta pasakojo, kad patyrė nemažą stresą, kai sužinojo, jog jų įmonę atakavo kibernetiniai sukčiai. Ta moteris dirba buhaltere ir pasakojo, kad vieną dieną pas ją atėjo kažkur išvykti ketinęs įmonės direktorius ir paklausė, kada ji darys didelės sumos pervedimą. Moteris teigė, kad labai nustebo. Tuomet paaiškėjo, kad direktorius jau buvo pasirašęs pervedimą į sukčių nurodytą sąskaitą. Tereikėjo buhalterės parašo, ir pinigai būtų nuplaukę. Akivaizdu, kad tokių atvejų prevencijai įmonėms išties yra naudinga pasitvirtinti tokią tvarką, kai pervedimai tvirtinami dviem parašais.

Pažinimo laboratorija 2020

  • Šiandien spaudos leidinių pasirinkimas – didžiulis. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

    „Žiniasklaidos teisės vadove“, kurio autoriai Liudvika Meškauskaitė ir Dainius Sinkevičius, akcentuojama, kad žiniasklaidai ir žurnalistams naudojimasis žodžio laisve ir pagarba kitų žodžio laisvei, įtraukiant visuomenę į atviras diskusijas, yra kasdienio darbo pagrindas. „Būtent žurnalistai yra tie, kurie rinkdami ir skleisdami reikšmingą informaciją, reikalaudami galingųjų atskaitomybės, inicijuodami viešas visuomeninės reikšmės diskusijas bei užtikrindami nuomonių įvairovę, stovi žodžio laisvės sargyboje“.

  • Ar šiandien žiniasklaidos ir žurnalistų veiklos reglamentavimo laikomasi visuomenės informavimo politikoje, kiek laisva yra žiniasklaida nuo reklamos davėjų, projektų viešintojų, politinių jėgų Lietuvoje? Kokiais leidiniais pasitikima? Ar vis augančių socialinių tinklų naudojimasis, nemokami interneto portalai neišstumia iš gyvenimo laisvos žiniasklaidos, kuriai išgyventi darosi vis sunkiau. Kokių sąlygų reikėtų, kad žiniasklaida būtų tikrai nepriklausoma, objektyvi nuo politikų, nuo pinigų, nuo povandeninių interesų „Pažinimo laboratorijoje“ diskutuoja skaitytojai.

  • Dr. Andrius VAIŠNYS, Vilniaus universiteto profesorius, žurnalistikos ir politinės komunikacijos tyrėjas. Adomo Taraskevičiaus nuotrauka

    Dr. Andrius VAIŠNYS,  Vilniaus universiteto profesorius, žurnalistikos ir politinės komunikacijos tyrėjas Praėjo trys dešimtmečiai, kai Lietuvoje, gretimose šalyse „spaudos laisvė“ tapo viešo gyvenimo diskusija ir jai pradėtas kloti teisinis pamatas. Anuomet, 1989–1990 metais buvo „suderintos“ visiškai nederančios etinės ir teisinės normos: kritikuojant cenzūrą ji palaipsniui paversta spaudos priežiūra – taip buvo įrašyta 1990-ųjų vasarį Spaudos ir kitų masinės informacijos priemonių įstatyme, kuriuo įteisinta Spaudos kontrolės valdyba, veikusi kelis metus.

  • Lietuvos žiniasklaidos modelis labai panašus į skandinavišką, tačiau kai kuriose srityse mes juos tik vejamės.

    2007 m. mirus prancūzui mokslininkui Klodui Žan Bertrandui (Claude Jean Bertrand,) elektroniniu paštu išplatintame pranešime rašyta, jog velionis „puoselėjo žiniasklaidos etikos, atskaitingumo sistemų ir deontologijos koncepciją demokratijos pamatuose visame pasaulyje.“

  • Dainius RADZEVIČIUS, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas

      Vis dėlto šiandieninio mūsų eksperto nuomone, mums dar reikia įsisąmoninti, kad žiniasklaida – tiesiog verslo modelis, o ne galios propagavimo įrankis, ir būti kritiškesniems, daugiau oponuoti valdžiai ir verslui, daugiau keliauti po pasaulio šalis ir rodyti, kaip ten gyvena žmonės. Artimiausias modelis mums, jo manymu, skandinaviškas.

  • Lietuva pasauliniame žiniasklaidos laisvės indekse šiuo metu užima 30 vietą – praneša organizacija „Reporteriai be sienų“.

  • Romas LINIONIS, fotografas, kraštotyrininkas.

    Medijos itin veikia visuomenę, kurioje jos vaidina didžiulį vaidmenį ne tik dėl turinio, bet ir dėl savo charakteristikų. Kartu iškyla dilema dėl informacijos patikimumo vertinimo. Daug kas mano, kad tradicinė žiniasklaida yra patikimesnis šaltinis negu socialinėse medijose skleidžiama informacija.

  • Vis dažniau tenka išgirsti, kad kai kuriems skaitytojams internetas nepakeis laikraščių. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

    Tiek daug margos ir įvairios žiniasklaidos, kokią turime dabar, vargu ar kada turėjome. Žinias skelbia laikraščiai, žurnalai, televizijos kanalai. Operatyvumu juos lenkia portalai, socialiniai tinklai. Žurnalistais esame visi, rašome apie viską. Akimirksniu galime internete rasti mus dominančią informaciją iš viso pasaulio, naujausias žinias. Dilema kyla, kaip atsirinkti, ką skaityti, kuo tikėti.

  • Neseniai Jolita Linkevičiūtė visuomenei pristatė savo knygą „Kilmės įrašas“. Nuotrauka iš J. Linkevičiūtės asmeninio albumo

    Jolita LINKEVIČIŪTĖ, žurnalistė, Komunikacijos ir informacijos mokslų daktarė Norėtume, kad žiniasklaida būtų gražus atspindys ir atspindėtų tai, ką patys norime matyti. Skandalus. Korumpuotus politikus, slaptus ekonominius susitarimus. Koks rytoj bus oras? Kokios nuolaidos rytoj bus prekybos centruose?

  • Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos instituto lektorius, daktaras Deimantas Jastramskis sako, kad per pastaruosius 10 metų Lietuvos žiniasklaida pasikeitė, tačiau teigiamų poslinkių įvyko mažiau nei tikėtasi. Nuotrauka iš asmeninio D. Jastramskio albumo

    Nuo tada, kai straipsnis „Lietuvos žiniasklaidos sistemos modelio bruožai“ buvo parengtas, praėjo beveik 10 metų. Kiek ir kokių dalykų per šį laiką Lietuvos žiniasklaidos sistemoje pasikeitė, paklausėme jo autoriaus D. Jastramskio. Pateikiame jo vertinimus ir įžvalgas:

  • Praėjusių metų pabaigoje išplatintame pranešime spaudai „Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS) teigia, kad kas 5-tą eurą (1,4 mln. eurų) iš valstybės ir savivaldybių viešinimo biudžetų ir kas 7 eurą (10,6 tūkst. eurų) iš Europos Sąjungos (ES) investicijų savivaldybės skyrė su politikais susijusioms įmonėms, kurios viešino jų veiklą. Lėšas gavo ne tik žiniasklaidos priemonės ir viešinimo agentūros, bet ir statybų, šaldyto maisto, leidybos įmonės, – rodo duomenys, pateikiami TILS svetainėje www.manovalstybe.info.

  • Pastebima, kad Lietuvos žiniasklaidoje neproporcingai pasiskirstęs politinis vaidmuo ir savireguliacijos elementai.

    1990 m. atgavusiai nepriklausomybę Lietuvai teko susidurti su nemažai iššūkių: stengtis, kad išsivadavimą iš priespaudos pripažintų Vakarų šalys, nepasiduoti Lietuvos teritorijoje tebeesančioms Tarybų armijos dalinių provokacijoms, o taip pat – sukurti nepriklausomos valstybės struktūras…

Čia mūsų Sūduva 2020

  • Marijampoliečių kolektyvas „Balti vėjai“ dar labai jaunas.

    Šeštadienį vasario 1-ąją į Marijampolės kultūros centrą susirinko folkloro gerbėjai, mat vyko pirmas Marijampolės modernaus folkloro festivalis „Margai skamba“. Idėją realizavo Marijampolės kultūros centro darbuotoja ir festivalio vadovė Dalia Venckienė.

  • Štai tokie Gyvybės medžiai, kuriuos tautodailės specialistai palygino su garsiojo Liongino Šepkos darbais...

    Kaip jau informavome, Marijampolės kultūros centro antrame aukšte pradedant Tautodailės metus atidaryta Kazimiero Aleliūno medžio darbų paroda. Didžiulėje ekspozicijoje – daugybė įvairaus žanro kūrinių: drožinių, kompozicijų su natūraliomis pačios gamtos detalėmis, medžio gumbų improvizacijų, prieverpsčių ir skulptūrėlių, žaislų ir indų… Visa tai čia atkeliavo iš įvairių vietovių, autoriui artimų ir tolimesnių žmonių namų, nes viskas sukurta per ilgus dešimt­mečius – ir dalinta, dovanota…

  • Vladislovas Skarickas buvo ir „Mūzos“ klubo metraštininkas.

    Sausio pradžioje būtume minėję fotografo, vieno iš Marijampolės metraštininkų, Vladislovo Skaricko 85-ąsias gimimo metines. Deja, fotoklubo „Sūduva“ ir liaudies menininkų klubo „Mūza“ žmonės, buvę bendradarbiai tai pažymėjo jau be jo paties.

  • Kultūros centro mišrus vokalinis ansamblis „Savito“ atstovaus Marijampolei zoniniame konkurse.

    Devyni kolektyvai su savo vadovais, apie devynias dešimtis dainuojančių, gabių ir gražių žmonių ir apie tris dešimtis jų atliktų pačių įvairiausių dainų…

  • Kazimieras Aleliūnas parodos atidaryme papasakojo daug įdomių dalykų.

    Marijampolės kultūros centre marijampoliečio Kazimiero Aleliūno medžio darbų paroda atidarė Tautodailės metų vartus mūsų savivaldybėje.

  • Valė Klesevičienė džiaugėsi, kad į renginį susirinko ir Putino giminės, ir neabejingi jo kūrybai žmonės.

    Metų pradžia mūsų kraštui ir Lietuvai yra dovanojusi nemažai ryškių asmenybių – vien kultūros lauke išaugo ne vienas didingas medis… Su kuriuo iš jų galėtume palyginti Vincą Mykolaitį-Putiną – poetą ir prozininką, literatūros tyrinėtoją ir teoretiką, vertėją ir filosofą?

  • Šeštadienį Liudvinavo seniūnijos gyventojai, kraštiečiai, svečiai rinkosi į miestelio kultūros centrą, kur vyko Liudvinavo, kaip Mažosios kultūros sostinės, uždarymo iškilmės.