Dovanos idėja!!!

190px
  • „Sodros“ duomenimis, 2016 m. Lietuvoje teisines paslaugas iš viso teikė 3340 advokatų, jų padėjėjų, notarų ir antstolių. Lietuvai kaip valstybei, kuri savo gyventojų skaičiumi nesiekia 3 mln., toks skaičius atrodo gana nemažas.

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

Jie, kaip ir mes, nori gyventi visavertį gyvenimą

Artėjančios gražiausios metų šventės dar viena proga prisiminti tuos, kuriems gyvenimas pašykštėjo sveikatos, pasidalinti su tokiais žmonėmis ne tik materialinėmis gėrybėmis, bet ir atjauta, dėmesiu, supratingumu. Negalią išgyvenantys žmonės neslepia, kad jiems šie dalykai svarbiausi. „Mes – lygiateisiai visuomenės piliečiai, nenorime jaustis atskirtais, nenorime, kad neįgalumas trukdytų mūsų darbui, aplinkai, buičiai“, – sako neįgalieji. Mums tik reikia juos išgirsti. Juk nuo negalios nesame apsaugotas nė vienas.

Keičiasi požiūris
Negalią turintys žmonės kasmet mielai renkasi į Liudvinavo kultūros centre jiems rengiamą Gerumo šventę.Džiugu, kad pastaruoju metu Lietuvoje požiūris į neįgaliuosius, nors ir pamažu, bet keičiasi, mažėja atskirtis. Visoje Europoje pastebima gerumo tendencija, kai kovojama, kad negalią išgyvenantys žmonės jaustųsi lygiateisiai bendros visuomenės piliečiai. Juk bendrystė suteikia abipusio džiaugsmo ir didžiulį troškimą tobulėti. Gruodžio 3-oji paskelbta Tarptautine žmonių su negalia diena. Europoje jau 1983 metais buvo pradėta aktyviai supažindinti plačiąją visuomenę su neįgaliųjų problemomis ir kovoti už tai, kad tokiems žmonėms būtų suteiktos vienodos teisės, sudarytos sąlygos pritapti visuomenėje. Minėdami šią dieną vykdome įvairias akcijas, rengiame šventes, kurių tikslas – mažinti atskirtį tarp negalios paliestų ir nepaliestų žmonių, didinti bendruomeniškumą, skatinti toleranciją neįgaliųjų, jų artimųjų atžvilgiu. Statistiniai duomenys rodo, kad beveik kas dešimtas Lietuvos gyventojas turi kokią nors negalią, tad mūsų visų pareiga, kad tokiems žmonėms netektų išgyventi atskirties.

Seniūnijoje apie 300 negalią turinčių žmonių
Liudvinavo seniūnijoje gyvena apie 300 įvairią negalią turinčių žmonių. Vieniems pripažintas dalinis neįgalumas, tokie žmonės patys geba pasirūpinti savo poreikiais. Tačiau, anot Liudvinavo seniūnės Jolantos Maceikienės, nemaža dalis neįgaliųjų visiškai priklausomi nuo kito žmogaus pagalbos, gulintys ant patalo. Jiems dažnai trūksta ir finansinės, ir moralinės paramos, atjautos, dėmesio. Seniūnijos socialiniai darbuotojai stengiasi, kad negalią turintys žmonės nesijaustų pamiršti. Juk gyvenimo kokybė – tai vidinė būsena, bylojanti apie žmogaus gebėjimą jausti pilnatvę ir gyventi visavertį gyvenimą.
Liudvinavo seniūnijoje jau nuo 2001 metų rengiamos Gerumo šventės. Prieš Kalėdas negalią turintys žmonės sukviečiami į miestelio kultūros centro salę, jiems dovanojamas koncertas, vaišės, kalėdinės dovanos, suteikiama galimybė pabendrauti, pasidžiaugti vieni kitais. Salė būna pilnutėlė, nes žmonės labai vertina tokias progas.

Lanko namuose
Nepamirštami ir tie, kuriems negalia neleidžia pakilti iš lovos. Juos seniūnijos darbuotojai su dovanomis aplanko namuose. Seniūnijoje specialiste dirbanti Lina Juškevičienė pasakoja, kad tokių žmonių seniūnijoje turima per dvidešimt. Jiems dažnai reikalinga įvairi pagalba: padėti susitvarkyti įvairius dokumentus, parašyti prašymus, nuvežti pas gydytoją, atgabenti maisto produktų. „Pas neįgaliuosius vykstame žiūrėti, ar jie neapleisti, pavalgydinti, nelikę vieni šaltuose namuose. Pastebiu, kad žmonės ne tiek stokoja materialinės pagalbos, priežiūros, kiek jaučiasi vieniši. Ypač sunku tiems, kurių vaikai išvykę į užsienius, nėra, kas juos lanko. Gyventojai apsidžiaugia sulaukę mūsų. Jiems norisi dėmesio, pasikalbėti, pasipasakoti apie vaikus, prabėgusį gyvenimą. Tiesiog žmonėms trūksta ryšio su kitais“, – pasakojo Lina Juškevičienė.
Pagalbą seniūnijos neįgaliesiems teikia ir miestelio kultūros centras, bibliotekos darbuotojai, surengdami jiems skirtas popietes, rankdarbių parodas.

Pažinimo laboratorija 2020

  • Šiandien spaudos leidinių pasirinkimas – didžiulis. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

    „Žiniasklaidos teisės vadove“, kurio autoriai Liudvika Meškauskaitė ir Dainius Sinkevičius, akcentuojama, kad žiniasklaidai ir žurnalistams naudojimasis žodžio laisve ir pagarba kitų žodžio laisvei, įtraukiant visuomenę į atviras diskusijas, yra kasdienio darbo pagrindas. „Būtent žurnalistai yra tie, kurie rinkdami ir skleisdami reikšmingą informaciją, reikalaudami galingųjų atskaitomybės, inicijuodami viešas visuomeninės reikšmės diskusijas bei užtikrindami nuomonių įvairovę, stovi žodžio laisvės sargyboje“.

  • Ar šiandien žiniasklaidos ir žurnalistų veiklos reglamentavimo laikomasi visuomenės informavimo politikoje, kiek laisva yra žiniasklaida nuo reklamos davėjų, projektų viešintojų, politinių jėgų Lietuvoje? Kokiais leidiniais pasitikima? Ar vis augančių socialinių tinklų naudojimasis, nemokami interneto portalai neišstumia iš gyvenimo laisvos žiniasklaidos, kuriai išgyventi darosi vis sunkiau. Kokių sąlygų reikėtų, kad žiniasklaida būtų tikrai nepriklausoma, objektyvi nuo politikų, nuo pinigų, nuo povandeninių interesų „Pažinimo laboratorijoje“ diskutuoja skaitytojai.

  • Dr. Andrius VAIŠNYS, Vilniaus universiteto profesorius, žurnalistikos ir politinės komunikacijos tyrėjas. Adomo Taraskevičiaus nuotrauka

    Dr. Andrius VAIŠNYS,  Vilniaus universiteto profesorius, žurnalistikos ir politinės komunikacijos tyrėjas Praėjo trys dešimtmečiai, kai Lietuvoje, gretimose šalyse „spaudos laisvė“ tapo viešo gyvenimo diskusija ir jai pradėtas kloti teisinis pamatas. Anuomet, 1989–1990 metais buvo „suderintos“ visiškai nederančios etinės ir teisinės normos: kritikuojant cenzūrą ji palaipsniui paversta spaudos priežiūra – taip buvo įrašyta 1990-ųjų vasarį Spaudos ir kitų masinės informacijos priemonių įstatyme, kuriuo įteisinta Spaudos kontrolės valdyba, veikusi kelis metus.

Čia mūsų Sūduva 2020

  • Danutė Katkuvienė sako vis neatsistebinti audėjų – ir ne tik jų – išmone derinant spalvas, dėliojant raštus...

    Nijolė LINIONIENĖ Per penkiolika metų – jau šeštas solidus, išsamus leidinys, kiekvienas jų bėgant laikui įgauna vis didesnę vertę, nes juose – turtai iš mūsų liaudies meno lobyno…

  • Tarsi dar vienas momentas iš filmo – dainos, kurias traukė ir visi susirinkusieji.

    „Keturiasdešimt žydinčių pavasarių“ – taip vadinasi dokumentinis filmas, kurio premjerą krašto muziejuje kalvarijiečiai pamatė prieš savaitę. Jis skirtas dviem 2019 metų jubiliejams: visiems gerai žinomos ir mėgiamos kapelos „Gegužio žiedai“ 40–mečiui ir jo vadovo Vincento Svitojaus 90–osioms gimimo metinėms.

  • Saulius Tamulis ir jo įspūdingos kaukės.

    Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos didžiojoje salėje (II a.) jau veikia Šiaulių tautodailininko Sauliaus Tamulio kaukių paroda „Nuo Užgavėnių iki Užgavėnių“. S. Tamulis – Tautodailininkų sąjungos, tautodailininkų folkloro ansamblio „Margulis“, Šiaulių žemaičių sąjungos „Saulaukis“ narys, ne tik Lietuvoje pagarsėjusios papūgos Žako Albiniuko, traukiančio patriotines skanduotes, šeimininkas.

  • Tiek autorių dalyvavo parodos atidaryme (Aušrinė Dubauskienė dešinėje).

    Nijolė LINIONIENĖ Kybartų kultūros centre jau keletą metų atkakliai ir nuosekliai dirba menų studija „Smiltys“, vadovauja menotyrininkė Aušrinė Dubauskienė. Ir jau nebe pirmą kartą šios gražiai dirbančių ir, pasak pačių kūrėjų, „neprofesionalų“ grupės darbus galima išvysti Marijampolės kultūros centre.