Dovanos idėja!!!

190px
  • „Sodros“ duomenimis, 2016 m. Lietuvoje teisines paslaugas iš viso teikė 3340 advokatų, jų padėjėjų, notarų ir antstolių. Lietuvai kaip valstybei, kuri savo gyventojų skaičiumi nesiekia 3 mln., toks skaičius atrodo gana nemažas.

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

Ką patiria į prostituciją įtrauktos moterys?

Tenka pripažinti, kad šiandien Lietuvoje klestinti prostitucija neretai vaizduojama, kaip nesibaigiančių pasilinksminimų, lengvo gyvenimo, vos ne svajonių išsipildymo galimybė. Tačiau už šios reklamos slepiasi sugriauti žmonių gyvenimai, bandymai žudytis, palikti vaikai, fizinės ir psichinės ligas. Neretai jau penkiolikametės merginos yra pavargusios gyventi. Tuščios akys ir randuoti veidai žymi kokią „didelę laimę“ jos atrado sekso pirkėjų glėbiuose.
Bet kodėl jos pasirenka prostituciją?
KOPŽI centro specialistų patirtis rodo, kad tai toli gražu nėra pasirinkimas. Yra daugybė situacijų, kuriose stipresni, turintys galią spręsti asmenys nulemia moters ar mergaitės kelią, sukuria aplinkybes, kuriose nėra gerų sprendimų. Tam įtakos turi ir patirta ankstyva seksualinė prievarta, matytas smurtas šeimoje, partnerių išdavystės, nedarbas, menkas išsilavinimas. Pabandykite įsivaizduoti moterį, verčiamą kas dieną santykiauti su 5, 10, 15 vis kitų nepažįstamųjų, kurie mato ją kaip kempinę, sugeriančią jų pyktį, agresiją, vienatvę.
Sekso pirkėjų mes nematome policijos suvestinėse ar jų taip su pasimėgavimu sukurtuose videoreportažuose iš „Plaštakės“ reidų. Paskubomis užsisagstę kelnes jie grįžta į biurus, bendrabučius, tarnybas ir, be abejo, šeimas, kuriose saugiai išnyksta iki kito apsilankymo „pas prostitutę“. Žinoma, suprasti galima ir reikia visus, tačiau kas nuplėš veidmainystės kaukę nuo dieną glostančio savo dukrelės galvą sekso pirkėjo, o vakare besišlapinančio ant veido nepažįstamai moteriai ir tenkinančio savo kitas, pornofilmų sukeltas, fantazijas?
Prostitucija yra apie vyrus, pirkėjus. Kol to visuomenė nesupras, tuščiai stebėsimės, pyksime, bausime.

Pažinimo laboratorija 2020

  • Straipsnio autorės pastebėjimu, tiriamosios žurnalistikos srityje Lietuvoje pirmauja interneto portalas 15min.lt ir LRT (Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija).

    Šiandien tiriamoji žurnalistika vis rečiau yra vienišo tyrėjo, renkančio ir analizuojančio dokumentus, darbas. Visuomenės gyvenimą mainanti žurnalistika – tiriamosios žurnalistikos komandų, turinčių pačių įvairiausių veiklos sričių žinių – programavimo, statistikos, grafinio dizaino, žurnalistikos, ekonomikos ar kitų, rankose. Žurnalistai dirba nebe redakcijose, o yra išsibarstę skirtingose pasaulio šalyse.

  • Lietuvos žurnalistikos centro vadovė Džina Donauskaitė teigia, kad yra daug temų, vertų rimtų tyrimų. Žinoma, korupcija, bet ne tik ji. Priversti keistis sustabarėjusias, subiurokratėjusias sistemas gali būti ne mažiau efektyvu ir svarbu. Nuotrauka iš Dž. Donauskaitės asmeninio albumo

    Tiriamoji žurnalistika – nelengvas, tačiau be galo įdomus, vertingas žanras. Šios srities žurnalistika ne tik informuoja, pasakoja, bet atskleidžia tai, kas slepiama nuo visuomenės akių. Jos dėka mes tampame labiau išsilavinę, daugiau žinantys, o tuo pačiu – mokantys apsiginti keblioje situacijoje, atskirti melą, propagandą nuo tiesos. Ar Lietuvoje pakanka tiriamosios žurnalistikos publikacijų, laidų? Ar mus tenkina jų kokybė? Iš kokių šalių šio žanro subtilybių galėtume pasimokyti? Apie tai kalbamės su šiandienos „Pažinimo laboratorijos“ eksperte, Lietuvos žurnalistikos centro vadove Džina Donauskaite.

  • Pasaulinis žiniasklaidos laisvės indeksas rodo, kad žiniasklaidos laisvės srityje pirmauja Šiaurės šalys. Norvegija atsidūrė pirmoje vietoje, pakeisdama Suomiją, kuri didžiausia žiniasklaidos laisve pasižyminčia šalimi buvo nuo 2010-ųjų iki 2016-ųjų. Antroje vietoje – Švedija, po jų – Suomija ir Danija.

Čia mūsų Sūduva 2020

  • Danutė Katkuvienė sako vis neatsistebinti audėjų – ir ne tik jų – išmone derinant spalvas, dėliojant raštus...

    Nijolė LINIONIENĖ Per penkiolika metų – jau šeštas solidus, išsamus leidinys, kiekvienas jų bėgant laikui įgauna vis didesnę vertę, nes juose – turtai iš mūsų liaudies meno lobyno…

  • Tarsi dar vienas momentas iš filmo – dainos, kurias traukė ir visi susirinkusieji.

    „Keturiasdešimt žydinčių pavasarių“ – taip vadinasi dokumentinis filmas, kurio premjerą krašto muziejuje kalvarijiečiai pamatė prieš savaitę. Jis skirtas dviem 2019 metų jubiliejams: visiems gerai žinomos ir mėgiamos kapelos „Gegužio žiedai“ 40–mečiui ir jo vadovo Vincento Svitojaus 90–osioms gimimo metinėms.

  • Saulius Tamulis ir jo įspūdingos kaukės.

    Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos didžiojoje salėje (II a.) jau veikia Šiaulių tautodailininko Sauliaus Tamulio kaukių paroda „Nuo Užgavėnių iki Užgavėnių“. S. Tamulis – Tautodailininkų sąjungos, tautodailininkų folkloro ansamblio „Margulis“, Šiaulių žemaičių sąjungos „Saulaukis“ narys, ne tik Lietuvoje pagarsėjusios papūgos Žako Albiniuko, traukiančio patriotines skanduotes, šeimininkas.

  • Tiek autorių dalyvavo parodos atidaryme (Aušrinė Dubauskienė dešinėje).

    Nijolė LINIONIENĖ Kybartų kultūros centre jau keletą metų atkakliai ir nuosekliai dirba menų studija „Smiltys“, vadovauja menotyrininkė Aušrinė Dubauskienė. Ir jau nebe pirmą kartą šios gražiai dirbančių ir, pasak pačių kūrėjų, „neprofesionalų“ grupės darbus galima išvysti Marijampolės kultūros centre.