Dovanos idėja!!!

190px
  • „Sodros“ duomenimis, 2016 m. Lietuvoje teisines paslaugas iš viso teikė 3340 advokatų, jų padėjėjų, notarų ir antstolių. Lietuvai kaip valstybei, kuri savo gyventojų skaičiumi nesiekia 3 mln., toks skaičius atrodo gana nemažas.

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

Kaip ginti viešąjį interesą?

Neretai gyventojai susiduria su problemomis, kai kito asmens daromi veiksmai tarsi nėra nusikalstami, bet tam tikrai grupei žmonių dėl jų kyla nepasitenkinimas, pažeidžiami jų interesai, laisvės. Kartais matome, kaip pažeidžiamos visuomenės ir valstybės teisės, teisėti interesai, bet nepajėgiame jų apginti. Kur tuomet ieškoti pagalbos, į ką kreiptis, kas gali padėti.
Apie viešojo intereso gynimą pasakoja Marijus ŠALČIUS, Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiasis prokuroras.

Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Marijus Šalčius sako, kad jų skyriuje prokurorams darbo krūvis didelis.– Gal pradėkime nuo to, kas yra viešasis interesas, kaip jį atpažinti?
– Tikslaus viešojo intereso sąvokos apibrėžimo nėra. Iš esmės šiokie tokie apibrėžimai yra pateikiami teismų praktikoje. Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje numatyta, kad prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti, arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra. Minėtosios aplinkybės turi objektyviai egzistuoti vienu metu, ir tik tuomet prokurorui atsiras teisė kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo.
Viešuoju interesu laikytinas ne bet koks teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, o tik toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Todėl kiekvieną kartą, kai kyla klausimas, ar tam tikras interesas laikytinas viešuoju, būtina nustatyti aplinkybę, kad nepatenkinus tam tikro asmens ar grupės asmenų intereso būtų pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos, jos saugomos ir ginamos vertybės. Viešasis interesas turėtų būti suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visai visuomenei ar jos daliai. Kiekvienas viešasis interesas tegali būti grindžiamas pamatinėmis visuomenės vertybėmis, kurias įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija, jo įtvirtinimas ir užtikrinimas, gynimas ir apsauga yra konstituciškai motyvuoti.
– Nuo 1998 iki 2012 metų prokuratūros pertvarkos viešojo intereso gynimo funkciją vykdė Generalinės, apygardų ir apylinkių prokuratūrų prokurorai. Dabar iš apylinkių prokuratūrų ši funkcija paimta. Sakykite, kokios institucijos šiuo metu atsakingos už viešojo intereso gynimą?
– 2012 metais įvykdyta prokuratūros sistemos pertvarka į dviejų pakopų prokuratūrą – Generalinę ir apygardų. Pertvarkos tikslas – prokurorai jiems įstatymu numatytas funkcijas gali įgyvendinti specializuotuose padaliniuose, tarp jų ir viešojo intereso gynimo srityje, koncentruojant viešojo intereso gynimo funkcijos įgyvendinimą apygardų prokuratūrų Viešojo intereso gynimo skyriuose.
Iš esmės mano vadovaujamajame skyriuje, be manęs, dirba šeši žmonės, apimame visą Kauno apygardą. Mūsų veiklos teritorijai priklauso trys apskritys: Kauno, Marijampolės, Alytaus. Bent jau skaičiumi aptarnaujame kaip ir daugiausia žmonių.
Nuo 2012 metų pradėjus keistis valstybės politikai Viešojo intereso požiūriu, šiandien priskaičiuojame apie 20 institucijų, kurioms suteikiama teisė ginti viešąjį interesą. Tos institucijos savo srityse ir turėtų ginti viešąjį interesą. Ir tiktai kaip kraštutinė priemonė viešą interesą gina prokuratūra. Tai iš esmės galimi du atvejai. Arba tam tikroje srityje, kur buvo pažeistas viešas interesas, nėra institucijos, kuri jį gintų, arba institucija atsisakė savo funkcijas atlikinėti ir ginti viešąjį interesą.
Per metus dėl viešojo intereso pažeidimo išnagrinėta pustrečio šimto pareiškimų. – Kokios galimo viešo intereso gynimo priemonės, kada jos taikomos?
– Galima jas išskirti kelias. Viena iš priemonių – kreipimasis su ieškiniu arba pareiškimu į teismą. Kita priemonė, kuri būtent 2012 metais ir atsirado, reikalavimas imtis priemonių pažeidimams pašalinti. Tai lygiavertė viešo gynimo priemonė, kuria prokuroras įpareigoja vieną ar kitą instituciją, priklausomai kokioje srityje padarytas pažeidimas, kad ji pirmiausia imtųsi priemonių teisės pažeidimui pašalinti.
Taip pat dar yra rečiau taikomos ir tokios priemonės, kai prokuroras įspėja valstybės instituciją ar pareigūną nedaryti teisės pažeidimo, ar pareikalauja, kad būtų atliktas atitinkamo valstybės tarnautojo, kuris padarė viešą pažeidimą, tarnybinis patikrinimas arba iškelta drausmės byla.
Kitais atvejais yra priimamas nutarimas atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Tai dažniausiai būna keletas variantų. Atlikus tyrimą, nustatoma, kad apskritai nėra pažeistas teisės aktas ar teisės norma. Kitas atvejis, kai paaiškėja, kad tai nėra viešas interesas, o pažeidžiami tik pareiškėjo privatūs interesai, kuriuos jis pats gali savarankiškai ginti. Prokurorui nėra suteikta teisė taikyti viešo intereso gynimo priemones ten, kur pažeisti asmens privatūs interesai.
Žmogui, kuris ieško tiesos, labai svarbu, kuri Temidės svarstyklių lėkštė nusvers.Į prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo kreipiasi juridiniai, fiziniai asmenys, privatūs, ir valstybiniai. Būna, kad ir institucijos pačios paprašo ginti viešąjį interesą. Procedūra tokia. Gavę pareiškimą, mūsų skyriaus prokurorai iš institucijų renka papildomą medžiagą, ją analizuoja, vertina ir tik tada sprendžia, ar taikyti viešojo intereso gynimą, ar atsisakyti. Mūsų specifika, kad mes patys nuo A iki Z visą tyrimą atliekame.
– Dėl kokių problemų ar pažeidimų į prokuratūrų Viešojo intereso gynimo skyrius kreipiasi piliečiai, kokiose srityse pažeidimai dažniausi?
– Statybos ir teritorijų planavimo, kultūros paveldo apsaugos, aplinkos apsaugos, nuosavybės teisių atkūrimo srityse. Taip pat giname fizinių asmenų teises arba interesus tais atvejais, kai pareiškėjai prašo, kad kreiptumėmės į teismą dėl psichikos sutrikimų turinčių asmenų pripažinimo neveiksniais arba veiksniais. Taip pat būna situacijų, kai imtis priemonių reikia dėl vaikų. Sakykime, dėl tėvų valdžios ribojimo ar panašiai. Tai tokios pagrindinės nišos, kur mes giname būtent fizinio, privataus asmens interesus. Kitose bylose paprastai dominuoja valstybinis interesas. Pažeidžiami Valstybės interesai netinkamai naudojant valstybinį turtą, valstybinę žemę ar neteisėtai įvykdytas valstybinės reikšmės miškų atkūrimas. Būtent pastarasis atvejis anksčiau buvo labai dažnas.
Apygardų prokuratūrų Viešojo intereso gynimo skyrių prokurorai nagrinėja prašymus, skundus arba atlieka prokuroro inicijuotą tyrimą dėl galimai pažeisto viešojo intereso gynimo (pvz., dėl administracinių aktų panaikinimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais, dėl proceso atnaujinimo administracinėse bylose, dėl globos ir rūpybos nustatymo, tam tikrais atvejais – dėl santuokos pripažinimo negaliojančia ar jos nutraukimo.
Dėl viešojo intereso pažeidimo 2018 metais Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriuje iš viso išnagrinėti 248 pareiškimai. Iš jų 89 patenkinti. 111 kartų atsisakėme ginti viešą interesą ir 9 kartus priėmėme nutarimus reikalauti imtis priemonių. Tai tikrai pakankamai daug.
– Kiek trunka vieno pareiškimo tyrimas?
– Priklausomai, koks pareiškimas. Šiaip mes turime dvidešimt darbo dienų pareiškimui išnagrinėti. Nors renkame papildomai medžiagą, bet dažnai per 20 darbo dienų suspėjame ir priimame procesinį sprendimą. Kai kuriais atvejais, kuomet ilgesnis medžiagos rinkimas, turime galimybę tyrimą pratęsti. Pavyzdžiui, tai nutinka, kai nagrinėjami pareiškimai dėl asmenų pripažinimo neveiksniais. Mes privalome gauti socialinio darbuotojo išvadą dėl gebėjimų vertinimo, tai užtrunka beveik pustrečio mėnesio.
– Ačiū už pokalbį.

Pažinimo laboratorija 2020

  • Šiandien spaudos leidinių pasirinkimas – didžiulis. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

    „Žiniasklaidos teisės vadove“, kurio autoriai Liudvika Meškauskaitė ir Dainius Sinkevičius, akcentuojama, kad žiniasklaidai ir žurnalistams naudojimasis žodžio laisve ir pagarba kitų žodžio laisvei, įtraukiant visuomenę į atviras diskusijas, yra kasdienio darbo pagrindas. „Būtent žurnalistai yra tie, kurie rinkdami ir skleisdami reikšmingą informaciją, reikalaudami galingųjų atskaitomybės, inicijuodami viešas visuomeninės reikšmės diskusijas bei užtikrindami nuomonių įvairovę, stovi žodžio laisvės sargyboje“.

  • Ar šiandien žiniasklaidos ir žurnalistų veiklos reglamentavimo laikomasi visuomenės informavimo politikoje, kiek laisva yra žiniasklaida nuo reklamos davėjų, projektų viešintojų, politinių jėgų Lietuvoje? Kokiais leidiniais pasitikima? Ar vis augančių socialinių tinklų naudojimasis, nemokami interneto portalai neišstumia iš gyvenimo laisvos žiniasklaidos, kuriai išgyventi darosi vis sunkiau. Kokių sąlygų reikėtų, kad žiniasklaida būtų tikrai nepriklausoma, objektyvi nuo politikų, nuo pinigų, nuo povandeninių interesų „Pažinimo laboratorijoje“ diskutuoja skaitytojai.

  • Dr. Andrius VAIŠNYS, Vilniaus universiteto profesorius, žurnalistikos ir politinės komunikacijos tyrėjas. Adomo Taraskevičiaus nuotrauka

    Dr. Andrius VAIŠNYS,  Vilniaus universiteto profesorius, žurnalistikos ir politinės komunikacijos tyrėjas Praėjo trys dešimtmečiai, kai Lietuvoje, gretimose šalyse „spaudos laisvė“ tapo viešo gyvenimo diskusija ir jai pradėtas kloti teisinis pamatas. Anuomet, 1989–1990 metais buvo „suderintos“ visiškai nederančios etinės ir teisinės normos: kritikuojant cenzūrą ji palaipsniui paversta spaudos priežiūra – taip buvo įrašyta 1990-ųjų vasarį Spaudos ir kitų masinės informacijos priemonių įstatyme, kuriuo įteisinta Spaudos kontrolės valdyba, veikusi kelis metus.

  • Lietuvos žiniasklaidos modelis labai panašus į skandinavišką, tačiau kai kuriose srityse mes juos tik vejamės.

    2007 m. mirus prancūzui mokslininkui Klodui Žan Bertrandui (Claude Jean Bertrand,) elektroniniu paštu išplatintame pranešime rašyta, jog velionis „puoselėjo žiniasklaidos etikos, atskaitingumo sistemų ir deontologijos koncepciją demokratijos pamatuose visame pasaulyje.“

  • Dainius RADZEVIČIUS, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas

      Vis dėlto šiandieninio mūsų eksperto nuomone, mums dar reikia įsisąmoninti, kad žiniasklaida – tiesiog verslo modelis, o ne galios propagavimo įrankis, ir būti kritiškesniems, daugiau oponuoti valdžiai ir verslui, daugiau keliauti po pasaulio šalis ir rodyti, kaip ten gyvena žmonės. Artimiausias modelis mums, jo manymu, skandinaviškas.

  • Lietuva pasauliniame žiniasklaidos laisvės indekse šiuo metu užima 30 vietą – praneša organizacija „Reporteriai be sienų“.

  • Romas LINIONIS, fotografas, kraštotyrininkas.

    Medijos itin veikia visuomenę, kurioje jos vaidina didžiulį vaidmenį ne tik dėl turinio, bet ir dėl savo charakteristikų. Kartu iškyla dilema dėl informacijos patikimumo vertinimo. Daug kas mano, kad tradicinė žiniasklaida yra patikimesnis šaltinis negu socialinėse medijose skleidžiama informacija.

  • Vis dažniau tenka išgirsti, kad kai kuriems skaitytojams internetas nepakeis laikraščių. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

    Tiek daug margos ir įvairios žiniasklaidos, kokią turime dabar, vargu ar kada turėjome. Žinias skelbia laikraščiai, žurnalai, televizijos kanalai. Operatyvumu juos lenkia portalai, socialiniai tinklai. Žurnalistais esame visi, rašome apie viską. Akimirksniu galime internete rasti mus dominančią informaciją iš viso pasaulio, naujausias žinias. Dilema kyla, kaip atsirinkti, ką skaityti, kuo tikėti.

  • Neseniai Jolita Linkevičiūtė visuomenei pristatė savo knygą „Kilmės įrašas“. Nuotrauka iš J. Linkevičiūtės asmeninio albumo

    Jolita LINKEVIČIŪTĖ, žurnalistė, Komunikacijos ir informacijos mokslų daktarė Norėtume, kad žiniasklaida būtų gražus atspindys ir atspindėtų tai, ką patys norime matyti. Skandalus. Korumpuotus politikus, slaptus ekonominius susitarimus. Koks rytoj bus oras? Kokios nuolaidos rytoj bus prekybos centruose?

  • Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos instituto lektorius, daktaras Deimantas Jastramskis sako, kad per pastaruosius 10 metų Lietuvos žiniasklaida pasikeitė, tačiau teigiamų poslinkių įvyko mažiau nei tikėtasi. Nuotrauka iš asmeninio D. Jastramskio albumo

    Nuo tada, kai straipsnis „Lietuvos žiniasklaidos sistemos modelio bruožai“ buvo parengtas, praėjo beveik 10 metų. Kiek ir kokių dalykų per šį laiką Lietuvos žiniasklaidos sistemoje pasikeitė, paklausėme jo autoriaus D. Jastramskio. Pateikiame jo vertinimus ir įžvalgas:

  • Praėjusių metų pabaigoje išplatintame pranešime spaudai „Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS) teigia, kad kas 5-tą eurą (1,4 mln. eurų) iš valstybės ir savivaldybių viešinimo biudžetų ir kas 7 eurą (10,6 tūkst. eurų) iš Europos Sąjungos (ES) investicijų savivaldybės skyrė su politikais susijusioms įmonėms, kurios viešino jų veiklą. Lėšas gavo ne tik žiniasklaidos priemonės ir viešinimo agentūros, bet ir statybų, šaldyto maisto, leidybos įmonės, – rodo duomenys, pateikiami TILS svetainėje www.manovalstybe.info.

  • Pastebima, kad Lietuvos žiniasklaidoje neproporcingai pasiskirstęs politinis vaidmuo ir savireguliacijos elementai.

    1990 m. atgavusiai nepriklausomybę Lietuvai teko susidurti su nemažai iššūkių: stengtis, kad išsivadavimą iš priespaudos pripažintų Vakarų šalys, nepasiduoti Lietuvos teritorijoje tebeesančioms Tarybų armijos dalinių provokacijoms, o taip pat – sukurti nepriklausomos valstybės struktūras…

Čia mūsų Sūduva 2020

  • Marijampoliečių kolektyvas „Balti vėjai“ dar labai jaunas.

    Šeštadienį vasario 1-ąją į Marijampolės kultūros centrą susirinko folkloro gerbėjai, mat vyko pirmas Marijampolės modernaus folkloro festivalis „Margai skamba“. Idėją realizavo Marijampolės kultūros centro darbuotoja ir festivalio vadovė Dalia Venckienė.

  • Štai tokie Gyvybės medžiai, kuriuos tautodailės specialistai palygino su garsiojo Liongino Šepkos darbais...

    Kaip jau informavome, Marijampolės kultūros centro antrame aukšte pradedant Tautodailės metus atidaryta Kazimiero Aleliūno medžio darbų paroda. Didžiulėje ekspozicijoje – daugybė įvairaus žanro kūrinių: drožinių, kompozicijų su natūraliomis pačios gamtos detalėmis, medžio gumbų improvizacijų, prieverpsčių ir skulptūrėlių, žaislų ir indų… Visa tai čia atkeliavo iš įvairių vietovių, autoriui artimų ir tolimesnių žmonių namų, nes viskas sukurta per ilgus dešimt­mečius – ir dalinta, dovanota…

  • Vladislovas Skarickas buvo ir „Mūzos“ klubo metraštininkas.

    Sausio pradžioje būtume minėję fotografo, vieno iš Marijampolės metraštininkų, Vladislovo Skaricko 85-ąsias gimimo metines. Deja, fotoklubo „Sūduva“ ir liaudies menininkų klubo „Mūza“ žmonės, buvę bendradarbiai tai pažymėjo jau be jo paties.

  • Kultūros centro mišrus vokalinis ansamblis „Savito“ atstovaus Marijampolei zoniniame konkurse.

    Devyni kolektyvai su savo vadovais, apie devynias dešimtis dainuojančių, gabių ir gražių žmonių ir apie tris dešimtis jų atliktų pačių įvairiausių dainų…

  • Kazimieras Aleliūnas parodos atidaryme papasakojo daug įdomių dalykų.

    Marijampolės kultūros centre marijampoliečio Kazimiero Aleliūno medžio darbų paroda atidarė Tautodailės metų vartus mūsų savivaldybėje.

  • Valė Klesevičienė džiaugėsi, kad į renginį susirinko ir Putino giminės, ir neabejingi jo kūrybai žmonės.

    Metų pradžia mūsų kraštui ir Lietuvai yra dovanojusi nemažai ryškių asmenybių – vien kultūros lauke išaugo ne vienas didingas medis… Su kuriuo iš jų galėtume palyginti Vincą Mykolaitį-Putiną – poetą ir prozininką, literatūros tyrinėtoją ir teoretiką, vertėją ir filosofą?

  • Šeštadienį Liudvinavo seniūnijos gyventojai, kraštiečiai, svečiai rinkosi į miestelio kultūros centrą, kur vyko Liudvinavo, kaip Mažosios kultūros sostinės, uždarymo iškilmės.