Dovanos idėja!!!

190px
  • „Sodros“ duomenimis, 2016 m. Lietuvoje teisines paslaugas iš viso teikė 3340 advokatų, jų padėjėjų, notarų ir antstolių. Lietuvai kaip valstybei, kuri savo gyventojų skaičiumi nesiekia 3 mln., toks skaičius atrodo gana nemažas.

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

Kaip „gydyti“ piktybišką mokyklos nelankymą?

Situacijos, kai mokykla nesusitvarko su pamokų nelankančiu mokiniu, nėra naujos ar negirdėtos. Padėtis sprendžiama įvairiai, aišku, pirmiausia pasitelkiant vaiko tėvus ir psichologus ar kitus specialistus. Kartais rezultatai būna geresni, kartais ir nesiseka.
Namų mokymas vaikui bene dažniausiai skiriamas po įvairių traumų, ligų. Skiriamas ir dėl psichikos sveikatos problemų. Tokiu atveju remiamasi psichiatro rekomendacija, o sprendimą visada priima gydytojų konsultacinė komisija. Namų mokymą gydytojų konsultacinė komisija skiria vieniems metams. Jei specialistai mano, jog ir kitais mokslo metais vaikui reikalingas individualus mokymas namuose, vėl pacientas turi kreiptis į komisiją.

Abejoja dėl namų mokymo būtinumo
*Apie situaciją, susidariusią vienoje miesto mokykloje, papasakojo pedagogai, suglumę, kad jiems teks namuose lankyti ir mokyti, pasak jų, sveiką mokinį. Aštuntokas neturi jokių problemų dėl judėjimo, nepanašu, kad turėtų ir bendravimo ar psichologinių sunkumų, nes buvo pastebėtas daugiabučio, kuriame gyvena, kieme žaidžiantis su draugais.
„O namų mokymą sveikam tinginiui suorganizavo savivaldybės socialinės darbuotojos, nes jos nesusitvarkė su vaiku ir atsakomybę permetė mokyklai, kad mes eitume mokyti namuose, nes jis pats nenori ateiti į mokyklą…“ – kalbėjo suglumusios pedagogės.
Pasak jų, vaikas mokykloje tebuvo vos kelias dienas rugsėjo pradžioje ir nuo to laiko nesirodė. Mokinio motina linkusi kaltinti mokyklą, kad jos vaikas nenori ten eiti. Aišku, po šitiek laiko nesirodymo pamokose vaikui gresia palikimas antriems metams toje pačioje klasėje. Mokytojoms sunku suprasti, kodėl pripaišoma liga vaikui, kuris tiesiog tingi mokytis. Ar nebus čia pasirinktas toks būdas neradus jokios kitos išeities?

Kai yra medikų pažyma, privalu mokyti namie
Mokyklos direktorius patvirtino, kad jų mokykloje yra vienas vaikas, kuriam visai neseniai paskirtas mokymas namuose.
„Šis mokinys nelanko pamokų nuo rudens, vos penkias dienas tebuvęs mokykloje. Kvietėme pasikalbėti jo mamą net kelis kartus. Bendros kalbos su ja neradome, ji įsitikinusi, kad vaikas nelanko, nes mokytojai jį per daug spaudžia… Aš pernai jį pats mokiau, žinau, kokia padėtis. Sėdi pamokoje, nieko nedaro, gulinėja ant suolo, o jei mokytoja paragina išsiima knygą, sąsiuvinį, susinervina, paleidžia visokių žodžių ir išbėga iš klasės. Jau pernai darbas prastokai su juo ėjosi, o šiais mokslo metais irgi neva įsižeidė, išbėgo ir negrįžo“, – pasakojo direktorius.
*Mokyklai pabandžius paraginti vaiko motiną priminti pareigą, užtikrinti, kad sūnus lankytų pamokas, ši sakiusi, neva tai – jos terorizavimas. Neradusi kalbos su mama mokyklos administracija kreipėmės per visas institucijas ieškodama pagalbos, rašė raštus. Vyko svarstymai, kur galėjo, visur kreipėsi, buvo sušaukta Vaiko gerovės komisija, vėliau medžiagą perdavė savivaldybės vaikų teisių apsaugos specialistams. Šie irgi rengė net kelis posėdžius, bet nieko teigiamo pasiekti nepavyko.
Pasak direktoriaus, per prievartą vaiko neatvesi. Taigi prieš porą savaičių vaiko motina atnešė direktoriui pažymą, kad berniuką reikia mokyti namuose.
Direktorius jau pasirašė įsakymą – taip ir teks daryti. Pasak jo, ir motina atrodo nusiteikusi optimistiškai: gal viskas bus gerai. Nors laiko nėra daug – lieka gegužės mėnuo ir dalis birželio, ir nepanašu, kad būtų galima suspėti išeiti visą 8-os klasės kursą, bet, mamos nuomone, sūnus daug ką moka, tad suspės.
Kaip pabrėžė direktorius, kai atnešama medikų pažyma, mokyk­la nieko negali padaryti – privalo organizuoti mokymą namuose, o priežastys, kodėl tai daroma – jau medikų reikalas. „Mes privalome ir darysime. Tai pirmas toks atvejis mūsų mokykloje, tačiau viską paaiškinome mokytojoms, kad turės lankyti. Jos gal šiek tiek pyksta, bet supranta – toks darbas ir reikia dirbti.“
Atvejis mokykloje – vienintelis. Daugiau mokymo namuose atvejų yra buvę, bet tada vaikai būdavo arba sugipsuoti po traumų, arba sirgo onkologine liga. Pedagogams tai savaime suprantama ir nekilo jokių klausimų. Pasak direktoriaus, dar buvo atvejis, kai medikai nustatė vaikui psichologinių problemų, tai jis ateidavo po pamokų, mokydavosi vienas.
„Mes ne medikai, neginčysime medikų pažymos, mes tuo neužsiimame. Yra pažyma, ir privalome mokyti namie. Atvejis toks – vienintelis, bet, manau, kad beprasmiškas. Mes neturime kitos išeities, nes mokykla liks kalta, jeigu nevykdys įpareigojimo. Vaiko mama pati yra sakiusi, kad nieko negali padaryti, vaikas jos neklauso ir neina į mokyklą. O ką mes galime? Tuo rūpinosi Savivaldybės vaiko gerovės komisija, rengdavo posėdžius, dalyvaudavo mūsų mokyklos socialinė pedagogė ir direktoriaus pavaduotoja, bet, atrodo, padėtis nepagerėjo.“
Pažymoje, kurią gavo mokykla, parašyta, kad mokymas namie truks iki mokslo metų pabaigos. Kokie bus rezultatai, neaišku, vaikas nervingas, nežinia, ar ir namie jis, paragintas mokytis, nesumąstys, jog yra terorizuojamas, ir nenustos stengtis…

Tėvai nesusitvarko
*Pakalbinome ir mokyklos direktoriaus pavaduotoją, kuri dalyvavo keliuose posėdžiuose dėl minėto mokinio – kai buvo svarstoma dėl minimalios ar vidutinės priežiūros priemonių taikymo ir dėl atvejo vadybos.
„Mums neatrodo, kad jis ligonis, tiesiog tėvai nesusitvarko su juos. Aišku, nesame medikai, pasakyti tikrai negalėtume, bet išorinių ligų nematyti, o jei buvo psichologinės, tai sunku būtų buvę suprasti: mokyk­loje matėme jį labai trumpai“, – pasakojo direktoriaus pavaduotoja.
Ji yra tikra, kad viską, ką galėjo, mokykla padarė: ir socialinė pedagogė ėjo į namus, kvietėsi į mokyklą berniuko motiną, siūlė psichologo pagalbą ir paaugliui, ir mamai, taip pat buvo siūloma specia­liojo pedagogo pagalba, bet motina visko atsisakė… Mama neužtikrino vaiko dalyvavimo ugdymo procese. Mokyklos darbuotojai bendravo tik su ja, nes ir į posėdį vaikas neatėjo. Įprastai Vaiko gerovės komisijos posėdžiuose mokykloje dalyvauja ir vaikas, ir tėvai.
„Mes tokių atvejų, kaip šis nelabai turėję, šitas – išskirtinis. Kad vaikas visai nelankytų, nėra dar buvę. Panašu, kad motina visai praradusi kontrolę, negali užtikrinti, kad jis ateitų į mokyklą. Mes turime tokį įtarimą, kad jis nėra ligonis, todėl mums keista, kad reikia mokyti namie. Aišku, įrodymų neturime, tik atgarsių tokių girdėjome, patys nematėme.“
Dar rudenį mama mokyklos administracijai išreiškė nuogąstavimus, kad vaikas nieko nenori, kai buvo jos teiraujamasi, kodėl jis nelanko pamokų. Mokyklos vadovai tada su motina sutarė, kad ji kreipsis į medikus, o po kiek laiko informuos mokyklą, kaip sekasi. Pasak direktoriaus pavaduotojos, nesulaukę iš motinos jokių žinių patys susisiekė, ji pasakė, kad vaikas sveikas ir ji į medikus nesikreips.
„Sunku buvo su mama susikalbėti. Mes gana greitai, vos pastebėję pamokų nelankymą, informavome vaikų teisių apsaugos specialistus, rašėme jiems raštus. Ėjome į Vaikų teisių apsaugos tarnybos surengtus posėdžius, deja, mama dalyvavo ne visuose. Posėdžiuose buvo nutarta įpareigoti mokyklą užtikrinti vaikui socialinę ir psichologinę pagalbą, mama buvo įpareigota užtikrinti, kad vaikas lankytų pamokas, o seniūnijos socialiniai darbuotojai – kad užtikrintų pagalbą jai dėl lankymo. Pastangų, matyt, buvo per mažai, vaikas neatsirado mokykloje. Teko girdėti, kad jis ir į namus nelabai ką įsileidžia, būta gandų, kad net vaikų teisių apsaugos specialistų neįsileisdavo.“
Berniukui lankymas namie skirtas tam, kad apskritai būtų užtik­rinamas ugdymas. „Per mėnesį jis nebaigs 8-os klasės, čia faktas. Ar lankysime jį kitąmet, nežinia, bet dabar gydytojų rekomendaciją turime vykdyti. Manau, čia sistemoje nesusitvarkymas, kad vaikas namie, sveikas, bet niekas nepajėgia jo atvesti į mokyklą. Mes iš medikų kodo pažymoje nežinome, kokia liga, tiesiog privalome vykdyti įpareigojimą ir tą darysime“, – sakė direktoriaus pavaduotoja.

Pažinimo laboratorija 2020

  • Šiandien spaudos leidinių pasirinkimas – didžiulis. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

    „Žiniasklaidos teisės vadove“, kurio autoriai Liudvika Meškauskaitė ir Dainius Sinkevičius, akcentuojama, kad žiniasklaidai ir žurnalistams naudojimasis žodžio laisve ir pagarba kitų žodžio laisvei, įtraukiant visuomenę į atviras diskusijas, yra kasdienio darbo pagrindas. „Būtent žurnalistai yra tie, kurie rinkdami ir skleisdami reikšmingą informaciją, reikalaudami galingųjų atskaitomybės, inicijuodami viešas visuomeninės reikšmės diskusijas bei užtikrindami nuomonių įvairovę, stovi žodžio laisvės sargyboje“.

  • Ar šiandien žiniasklaidos ir žurnalistų veiklos reglamentavimo laikomasi visuomenės informavimo politikoje, kiek laisva yra žiniasklaida nuo reklamos davėjų, projektų viešintojų, politinių jėgų Lietuvoje? Kokiais leidiniais pasitikima? Ar vis augančių socialinių tinklų naudojimasis, nemokami interneto portalai neišstumia iš gyvenimo laisvos žiniasklaidos, kuriai išgyventi darosi vis sunkiau. Kokių sąlygų reikėtų, kad žiniasklaida būtų tikrai nepriklausoma, objektyvi nuo politikų, nuo pinigų, nuo povandeninių interesų „Pažinimo laboratorijoje“ diskutuoja skaitytojai.

  • Dr. Andrius VAIŠNYS, Vilniaus universiteto profesorius, žurnalistikos ir politinės komunikacijos tyrėjas. Adomo Taraskevičiaus nuotrauka

    Dr. Andrius VAIŠNYS,  Vilniaus universiteto profesorius, žurnalistikos ir politinės komunikacijos tyrėjas Praėjo trys dešimtmečiai, kai Lietuvoje, gretimose šalyse „spaudos laisvė“ tapo viešo gyvenimo diskusija ir jai pradėtas kloti teisinis pamatas. Anuomet, 1989–1990 metais buvo „suderintos“ visiškai nederančios etinės ir teisinės normos: kritikuojant cenzūrą ji palaipsniui paversta spaudos priežiūra – taip buvo įrašyta 1990-ųjų vasarį Spaudos ir kitų masinės informacijos priemonių įstatyme, kuriuo įteisinta Spaudos kontrolės valdyba, veikusi kelis metus.

  • Lietuvos žiniasklaidos modelis labai panašus į skandinavišką, tačiau kai kuriose srityse mes juos tik vejamės.

    2007 m. mirus prancūzui mokslininkui Klodui Žan Bertrandui (Claude Jean Bertrand,) elektroniniu paštu išplatintame pranešime rašyta, jog velionis „puoselėjo žiniasklaidos etikos, atskaitingumo sistemų ir deontologijos koncepciją demokratijos pamatuose visame pasaulyje.“

  • Dainius RADZEVIČIUS, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas

      Vis dėlto šiandieninio mūsų eksperto nuomone, mums dar reikia įsisąmoninti, kad žiniasklaida – tiesiog verslo modelis, o ne galios propagavimo įrankis, ir būti kritiškesniems, daugiau oponuoti valdžiai ir verslui, daugiau keliauti po pasaulio šalis ir rodyti, kaip ten gyvena žmonės. Artimiausias modelis mums, jo manymu, skandinaviškas.

  • Lietuva pasauliniame žiniasklaidos laisvės indekse šiuo metu užima 30 vietą – praneša organizacija „Reporteriai be sienų“.

  • Romas LINIONIS, fotografas, kraštotyrininkas.

    Medijos itin veikia visuomenę, kurioje jos vaidina didžiulį vaidmenį ne tik dėl turinio, bet ir dėl savo charakteristikų. Kartu iškyla dilema dėl informacijos patikimumo vertinimo. Daug kas mano, kad tradicinė žiniasklaida yra patikimesnis šaltinis negu socialinėse medijose skleidžiama informacija.

  • Vis dažniau tenka išgirsti, kad kai kuriems skaitytojams internetas nepakeis laikraščių. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

    Tiek daug margos ir įvairios žiniasklaidos, kokią turime dabar, vargu ar kada turėjome. Žinias skelbia laikraščiai, žurnalai, televizijos kanalai. Operatyvumu juos lenkia portalai, socialiniai tinklai. Žurnalistais esame visi, rašome apie viską. Akimirksniu galime internete rasti mus dominančią informaciją iš viso pasaulio, naujausias žinias. Dilema kyla, kaip atsirinkti, ką skaityti, kuo tikėti.

  • Neseniai Jolita Linkevičiūtė visuomenei pristatė savo knygą „Kilmės įrašas“. Nuotrauka iš J. Linkevičiūtės asmeninio albumo

    Jolita LINKEVIČIŪTĖ, žurnalistė, Komunikacijos ir informacijos mokslų daktarė Norėtume, kad žiniasklaida būtų gražus atspindys ir atspindėtų tai, ką patys norime matyti. Skandalus. Korumpuotus politikus, slaptus ekonominius susitarimus. Koks rytoj bus oras? Kokios nuolaidos rytoj bus prekybos centruose?

  • Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos instituto lektorius, daktaras Deimantas Jastramskis sako, kad per pastaruosius 10 metų Lietuvos žiniasklaida pasikeitė, tačiau teigiamų poslinkių įvyko mažiau nei tikėtasi. Nuotrauka iš asmeninio D. Jastramskio albumo

    Nuo tada, kai straipsnis „Lietuvos žiniasklaidos sistemos modelio bruožai“ buvo parengtas, praėjo beveik 10 metų. Kiek ir kokių dalykų per šį laiką Lietuvos žiniasklaidos sistemoje pasikeitė, paklausėme jo autoriaus D. Jastramskio. Pateikiame jo vertinimus ir įžvalgas:

  • Praėjusių metų pabaigoje išplatintame pranešime spaudai „Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS) teigia, kad kas 5-tą eurą (1,4 mln. eurų) iš valstybės ir savivaldybių viešinimo biudžetų ir kas 7 eurą (10,6 tūkst. eurų) iš Europos Sąjungos (ES) investicijų savivaldybės skyrė su politikais susijusioms įmonėms, kurios viešino jų veiklą. Lėšas gavo ne tik žiniasklaidos priemonės ir viešinimo agentūros, bet ir statybų, šaldyto maisto, leidybos įmonės, – rodo duomenys, pateikiami TILS svetainėje www.manovalstybe.info.

  • Pastebima, kad Lietuvos žiniasklaidoje neproporcingai pasiskirstęs politinis vaidmuo ir savireguliacijos elementai.

    1990 m. atgavusiai nepriklausomybę Lietuvai teko susidurti su nemažai iššūkių: stengtis, kad išsivadavimą iš priespaudos pripažintų Vakarų šalys, nepasiduoti Lietuvos teritorijoje tebeesančioms Tarybų armijos dalinių provokacijoms, o taip pat – sukurti nepriklausomos valstybės struktūras…

Čia mūsų Sūduva 2020

  • Marijampoliečių kolektyvas „Balti vėjai“ dar labai jaunas.

    Šeštadienį vasario 1-ąją į Marijampolės kultūros centrą susirinko folkloro gerbėjai, mat vyko pirmas Marijampolės modernaus folkloro festivalis „Margai skamba“. Idėją realizavo Marijampolės kultūros centro darbuotoja ir festivalio vadovė Dalia Venckienė.

  • Štai tokie Gyvybės medžiai, kuriuos tautodailės specialistai palygino su garsiojo Liongino Šepkos darbais...

    Kaip jau informavome, Marijampolės kultūros centro antrame aukšte pradedant Tautodailės metus atidaryta Kazimiero Aleliūno medžio darbų paroda. Didžiulėje ekspozicijoje – daugybė įvairaus žanro kūrinių: drožinių, kompozicijų su natūraliomis pačios gamtos detalėmis, medžio gumbų improvizacijų, prieverpsčių ir skulptūrėlių, žaislų ir indų… Visa tai čia atkeliavo iš įvairių vietovių, autoriui artimų ir tolimesnių žmonių namų, nes viskas sukurta per ilgus dešimt­mečius – ir dalinta, dovanota…

  • Vladislovas Skarickas buvo ir „Mūzos“ klubo metraštininkas.

    Sausio pradžioje būtume minėję fotografo, vieno iš Marijampolės metraštininkų, Vladislovo Skaricko 85-ąsias gimimo metines. Deja, fotoklubo „Sūduva“ ir liaudies menininkų klubo „Mūza“ žmonės, buvę bendradarbiai tai pažymėjo jau be jo paties.

  • Kultūros centro mišrus vokalinis ansamblis „Savito“ atstovaus Marijampolei zoniniame konkurse.

    Devyni kolektyvai su savo vadovais, apie devynias dešimtis dainuojančių, gabių ir gražių žmonių ir apie tris dešimtis jų atliktų pačių įvairiausių dainų…

  • Kazimieras Aleliūnas parodos atidaryme papasakojo daug įdomių dalykų.

    Marijampolės kultūros centre marijampoliečio Kazimiero Aleliūno medžio darbų paroda atidarė Tautodailės metų vartus mūsų savivaldybėje.

  • Valė Klesevičienė džiaugėsi, kad į renginį susirinko ir Putino giminės, ir neabejingi jo kūrybai žmonės.

    Metų pradžia mūsų kraštui ir Lietuvai yra dovanojusi nemažai ryškių asmenybių – vien kultūros lauke išaugo ne vienas didingas medis… Su kuriuo iš jų galėtume palyginti Vincą Mykolaitį-Putiną – poetą ir prozininką, literatūros tyrinėtoją ir teoretiką, vertėją ir filosofą?

  • Šeštadienį Liudvinavo seniūnijos gyventojai, kraštiečiai, svečiai rinkosi į miestelio kultūros centrą, kur vyko Liudvinavo, kaip Mažosios kultūros sostinės, uždarymo iškilmės.