Dovanos idėja!!!

190px
  • „Sodros“ duomenimis, 2016 m. Lietuvoje teisines paslaugas iš viso teikė 3340 advokatų, jų padėjėjų, notarų ir antstolių. Lietuvai kaip valstybei, kuri savo gyventojų skaičiumi nesiekia 3 mln., toks skaičius atrodo gana nemažas.

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

Kaip nepakliūti į sukčių pinkles

Apgavysčių elektroninėje erdvėje būdai tampa vis įvairesni ir įmantresni. Sukčių, norinčių greitai ir lengvai pasipelnyti, nemažėja. Naiviems ir patikliems tai atneša didelius nuostolius. Ypač skaudžiai išgyvena garbaus amžiaus žmonės, kurie dažniausiai ir tampa sukčių aukomis. Apie sukčiavimo būdus, kaip nepakliūti į apgavikų pinkles, kodėl būtina saugoti savo asmens duomenis, „Suvalkiečio“ skaitytojams pasakoja Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus viršininkas Liutauras Sinkevičius ir vyresnysis tyrėjas Andrius Baliulis.

Marijampolės policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus viršininkas Liutauras Sinkevičius sako, kad sukčiai išranda vis naujų būdų, kaip išvilioti iš žmonių pinigus.Nusikaltėliai – puikūs psichologai
Visuomenė nuolat informuojama, kad netikėtų gaunamomis žinutėmis į mobiliuosius telefonus dėl „laimėtų“ prizų ar pareigūnu arba giminaičiu prisistatančio asmens skambučiais dėl ištikusios nelaimės. Dauguma gyventojų tikrai žino apie tokius sukčiavimo būdus, tačiau į sukčių pinkles patenkančių ir nukentėjusių gyventojų nemažėja. Absurdiška, tačiau buvę atvejų, kad pinigus sukčiams, norėdami išgelbėti sūnus nuo baudžiamosios bylos, sumokėjo ir tie, kurie vaikų neturi. Pareigūnai vieningi – kiek bepasakotum, kaip bešviestum žmones, nusikaltėliams vis dar pavyksta rasti lengvatikių. „Sukčių atakos, bandymai jus apgauti, pagrįsti žmogiškuoju faktoriumi, psichologija. Todėl ir randama aukų, o būdai, kaip užkirsti kelią šiems nusikaltimams, neduoda norimų rezultatų. Atrodo, kad auka tiesiog leidžiasi būti apgaunama ir nereikia būti kvalifikuotu programuotoju, kad paliktum žmones be pinigų. Tereikia šiek tiek išmanyti psichologiją. Žmones lengviausia apgauti tuomet, kai jie stipriai emociškai paveikti – labai nudžiugę ar išsigandę. Tokios būsenos žmogus dažnai nesuspėja visko logiškai apgalvoti ir impulsyviai atlieka tai, ką pasako sukčiai“, – sako Andrius Baliulis.
Aukomis tampa įvairaus amžiaus žmonės, tačiau dažniausiai nukenčia senoliai, kuriuos paprastai ir pasirenka sukčiai. Senyvo amžiaus žmonės pasirenkami, nes yra patiklesni, prasčiau orientuojasi aplinkoje ir neretai turi sutaupę grynųjų pinigų.

Sukčiai vis suranda naujų apgaulės būdų. Jie akimirksniu prisitaiko prie visuomenėje vyraujančių tendencijų, aktualijų, rinkos. Sakykime, rudenį viešoje erdvėje pasirodo skelbimai apie parduodamas malkas. Rugpjūčio mėnesį internetiniuose tinklalapiuose pasipila pranešimai apie pigiai išnuomojamus butus, vasaros pradžioje – apie parduodamą žemės ūkio techniką. Jeigu valdžia paskelbia didinanti pensijas, po savaitės sukčiai jau beldžiasi pas garbaus amžiaus žmones „perskaičiuoti“ ar „primokėti“ pensijų.
Pasak tyrėjo A. Baliulio, didžiąją dalį šių nusikaltimų atlieka pataisos namuose kalintys nuteistieji. Marijampolės regione yra dvi įkalinimo įstaigos, tad sukčiaujančių netrūksta.

Saugoti konfidencialią informaciją
Gyventojai, patikėję, jog tapo loterijos laimėtojais, vėliau atskuba į komisariatą rašyti pareiškimų.  Pastaruoju metu sukčiai tampa vis išradingesni ir įvairiais būdais stengiasi iš gyventojų išvilioti informaciją, susijusią su konfidencialiais asmens elektroninės bankininkystės duomenimis. Anot pareigūnų, konfidenciali informacija yra atpažinimo kodas, slaptažodis, 24 slaptažodžiai kortelėje, sąskaitų numeriai. Tai pagrindiniai duomenų komponentai, reikalingi naudotis pinigais, esančiais asmens sąskaitoje (kortelėje), taip pat paskolų iš kreditą teikiančių bendrovių operacijoms atlikti.
„Taip pat privalu saugoti savo asmens kodą, nes tai yra jūsų identifikavimo numeris. Kito tokio nėra“, – sako L. Sinkevičius. Pasak pareigūno, žinant žmogaus asmens kodą, galima paimti paskolą iš greitųjų kreditų bendrovių, gauti prekių lizingu. Taip pat buvę atvejų, kai svetimais asmens kodais naudodavosi lažybose.
Pareigūnai turi pavyzdžių, kai konfidenciali informacija ne tik išviliojama, bet pavagiama. Gyventojai su banko kortelėmis, asmens dokumentais laiko ir ant lapelio užrašytą PIN kodą, slaptažodį. Vagys akimirksniu ištuština jų sąskaitas. Štai liepos mėnesį toks atvejis buvęs Marijampolės cukraus fabrike.
Penkiasdešimtmetis marijampolietis pranešė, kad liepos 18-ąją, po darbo, iš jo užrakinamos spintelės dingo piniginė. Pinigų joje tebuvo 3 eurai. Bet buvo visi dokumentai: asmens tapatybės kortelė, banko kortelė, prisijungimo kodai ir kiti asmens dokumentai.
Rugpjūčio 8-ąją nuvykęs į banką marijampolietis išsiėmė sąskaitos išrašą. Vyras pamatė, kad vagystės dieną buvo atlikti penki pavedimai po 30 eurų iš jo banko sąskaitos į kito asmens. Nuostolis – 163 eurai.
Pareigūnai pataria gyventojams niekuomet šalia banko mokėjimo kortelės nelaikyti lapelio su PIN kodu. „Geriausia įsiminti ir suplėšyti popieriaus lapelį, ant kurio užrašytas prisijungimo slaptažodis. Tačiau, jeigu bijote pamiršti, pasistenkite įsiminti skaičių kombinaciją ar pasikeiskite slaptažodį į jums tik vienam težinomą prasmę ar skaičius. Pagaliau turėkite jį pasidėjęs kitur, ne kartu su dokumentais, užšifruokite“, – sako Nusikaltimų tyrimo skyriaus viršininkas.

Pigaus sūrio nebūna
Maža brangaus automobilio kaina neretai tampa masalu pinigams išvilioti.Pastaruoju metu padažnėjo sukčiavimo atvejų, kai gyventojai į nusikaltėlių pinkles patenka pasikliovę internetiniuose tinklalapiuose publikuojamais skelbimais. Paprastai žmonės susivilioja pigiau parduodamu daiktu, išnuomojamu būstu ir perveda avansą. Gavę pinigus sukčiai dingsta.
Štai prieš kurį laiką į policiją kreipėsi 34 metų Marijampolės savivaldybės gyventojas. Socialiniame tinklalapyje „Facebook“ jis rado skelbimą apie parduodamą mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy Note II“ ir sutaręs su pardavėju dėl telefono pirkimo pervedė 200 eurų avanso, tačiau nei pinigų, nei telefono iki šios dienos negauna. Pareigūnai išaiškino sukčius, kurie tinklapyje „Skelbiu.lt“ skelbdavosi nuomojantys butus, gaudavo avansą ir dingdavo. Buvo nustatyta, kad šiuos nusikaltimus darė Kybartuose kalintys nuteistieji.
Sukčiai taikosi į tuos, kurie spaudoje ar interneto svetainėse „Autogidas“, „Autoplius“ ieško skelbimų apie pigiai parduodamus automobilius. Nusikaltėliai pasiūlę mažą kainą už gerą automobilį prašo avanso, o jį gavę, pradingsta.
Pareigūnai sako, kad tokius skelbimus atpažinti labai lengva, jie turi vieną bendrą požymį – mažesnę kainą negu rinkoje. „Jeigu asmuo daiktą parduoda pigiau negu rinkos kaina, sukluskite. Nemokamo sūrio nebūna. Tiesiog atidžiau patikrinkite. Prašykite susitikti su pardavėju ir, prieš mokant avansą, apžiūrėti daiktą. Jeigu tai vyksta kažkur toliau nuo jūsų, paprašykite draugų, pažįstamų. Patikrinkite asmens, kuris parduoda daiktą, duomenis, istoriją, paieškokite daugiau informacijos, atsiliepimų“, – pataria tyrėjas A. Baliulis. Žmonės apsigauna todėl, kad suveikia žmogiškasis faktorius – norisi įsigyti prekę pigiau, skubama, kad nenupirktų kitas.

Labiausiai paplitę sukčiavimo būdai
Policijos duomenimis, vieni iš populiariausių sukčiavimo būdų yra melagingi pranešimai apie laimėtus prizus, padarytus nusikaltimus ar eismo įvykius. Taip pat dažnai aukomis pasirenkami besinaudojantys „Labas“, „Pildyk“ ar kitomis mobiliojo ryšio paslaugomis. Sukčiai, žmogui paskelbę apie laimėtą prizą, pamini, jog yra dar viena žaidimo smulkmena – reikia nusipirkti telefono papildymo kortelę už tam tikrą sumą ir pranešti jos serijos numerį. Pasak tyrėjo A. Baliulio, 2015 metais viena močiutė telefono papildymų, kad atsiimtų laimėtą prizą, nupirko už 2000 eurų.
Marijampolės policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus viršininko teigimu, pastaruoju metu išaiškinama daug nusikaltimų, susijusių su sukčiavimu. Neseniai į Marijampolės apylinkės teismą nukeliavo keliasdešimties tomų baudžiamoji byla, kur įtariamieji – telefoniniai sukčiai, atliekantys bausmes pataisos namuose. Nukentėjusių šioje byloje daug, jie – iš visos Lietuvos. „Deja, nors tokie nusikaltimai ir išaiškinami, nusikaltėliai nubaudžiami, nukentėjusieji labai retai atgauna prarastus pinigus, nes paprastai kalintys neturi jokio turto, nieko neuždirba. Tad geriau būti budriems, neskubėti ir neįkliūti į sukčių pinkles“, – sako Liutauras Sinkevičius.

Pažinimo laboratorija 2020

  • Šiandien spaudos leidinių pasirinkimas – didžiulis. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

    „Žiniasklaidos teisės vadove“, kurio autoriai Liudvika Meškauskaitė ir Dainius Sinkevičius, akcentuojama, kad žiniasklaidai ir žurnalistams naudojimasis žodžio laisve ir pagarba kitų žodžio laisvei, įtraukiant visuomenę į atviras diskusijas, yra kasdienio darbo pagrindas. „Būtent žurnalistai yra tie, kurie rinkdami ir skleisdami reikšmingą informaciją, reikalaudami galingųjų atskaitomybės, inicijuodami viešas visuomeninės reikšmės diskusijas bei užtikrindami nuomonių įvairovę, stovi žodžio laisvės sargyboje“.

  • Ar šiandien žiniasklaidos ir žurnalistų veiklos reglamentavimo laikomasi visuomenės informavimo politikoje, kiek laisva yra žiniasklaida nuo reklamos davėjų, projektų viešintojų, politinių jėgų Lietuvoje? Kokiais leidiniais pasitikima? Ar vis augančių socialinių tinklų naudojimasis, nemokami interneto portalai neišstumia iš gyvenimo laisvos žiniasklaidos, kuriai išgyventi darosi vis sunkiau. Kokių sąlygų reikėtų, kad žiniasklaida būtų tikrai nepriklausoma, objektyvi nuo politikų, nuo pinigų, nuo povandeninių interesų „Pažinimo laboratorijoje“ diskutuoja skaitytojai.

  • Dr. Andrius VAIŠNYS, Vilniaus universiteto profesorius, žurnalistikos ir politinės komunikacijos tyrėjas. Adomo Taraskevičiaus nuotrauka

    Dr. Andrius VAIŠNYS,  Vilniaus universiteto profesorius, žurnalistikos ir politinės komunikacijos tyrėjas Praėjo trys dešimtmečiai, kai Lietuvoje, gretimose šalyse „spaudos laisvė“ tapo viešo gyvenimo diskusija ir jai pradėtas kloti teisinis pamatas. Anuomet, 1989–1990 metais buvo „suderintos“ visiškai nederančios etinės ir teisinės normos: kritikuojant cenzūrą ji palaipsniui paversta spaudos priežiūra – taip buvo įrašyta 1990-ųjų vasarį Spaudos ir kitų masinės informacijos priemonių įstatyme, kuriuo įteisinta Spaudos kontrolės valdyba, veikusi kelis metus.

  • Lietuvos žiniasklaidos modelis labai panašus į skandinavišką, tačiau kai kuriose srityse mes juos tik vejamės.

    2007 m. mirus prancūzui mokslininkui Klodui Žan Bertrandui (Claude Jean Bertrand,) elektroniniu paštu išplatintame pranešime rašyta, jog velionis „puoselėjo žiniasklaidos etikos, atskaitingumo sistemų ir deontologijos koncepciją demokratijos pamatuose visame pasaulyje.“

  • Dainius RADZEVIČIUS, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas

      Vis dėlto šiandieninio mūsų eksperto nuomone, mums dar reikia įsisąmoninti, kad žiniasklaida – tiesiog verslo modelis, o ne galios propagavimo įrankis, ir būti kritiškesniems, daugiau oponuoti valdžiai ir verslui, daugiau keliauti po pasaulio šalis ir rodyti, kaip ten gyvena žmonės. Artimiausias modelis mums, jo manymu, skandinaviškas.

  • Lietuva pasauliniame žiniasklaidos laisvės indekse šiuo metu užima 30 vietą – praneša organizacija „Reporteriai be sienų“.

  • Romas LINIONIS, fotografas, kraštotyrininkas.

    Medijos itin veikia visuomenę, kurioje jos vaidina didžiulį vaidmenį ne tik dėl turinio, bet ir dėl savo charakteristikų. Kartu iškyla dilema dėl informacijos patikimumo vertinimo. Daug kas mano, kad tradicinė žiniasklaida yra patikimesnis šaltinis negu socialinėse medijose skleidžiama informacija.

  • Vis dažniau tenka išgirsti, kad kai kuriems skaitytojams internetas nepakeis laikraščių. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

    Tiek daug margos ir įvairios žiniasklaidos, kokią turime dabar, vargu ar kada turėjome. Žinias skelbia laikraščiai, žurnalai, televizijos kanalai. Operatyvumu juos lenkia portalai, socialiniai tinklai. Žurnalistais esame visi, rašome apie viską. Akimirksniu galime internete rasti mus dominančią informaciją iš viso pasaulio, naujausias žinias. Dilema kyla, kaip atsirinkti, ką skaityti, kuo tikėti.

  • Neseniai Jolita Linkevičiūtė visuomenei pristatė savo knygą „Kilmės įrašas“. Nuotrauka iš J. Linkevičiūtės asmeninio albumo

    Jolita LINKEVIČIŪTĖ, žurnalistė, Komunikacijos ir informacijos mokslų daktarė Norėtume, kad žiniasklaida būtų gražus atspindys ir atspindėtų tai, ką patys norime matyti. Skandalus. Korumpuotus politikus, slaptus ekonominius susitarimus. Koks rytoj bus oras? Kokios nuolaidos rytoj bus prekybos centruose?

  • Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos instituto lektorius, daktaras Deimantas Jastramskis sako, kad per pastaruosius 10 metų Lietuvos žiniasklaida pasikeitė, tačiau teigiamų poslinkių įvyko mažiau nei tikėtasi. Nuotrauka iš asmeninio D. Jastramskio albumo

    Nuo tada, kai straipsnis „Lietuvos žiniasklaidos sistemos modelio bruožai“ buvo parengtas, praėjo beveik 10 metų. Kiek ir kokių dalykų per šį laiką Lietuvos žiniasklaidos sistemoje pasikeitė, paklausėme jo autoriaus D. Jastramskio. Pateikiame jo vertinimus ir įžvalgas:

  • Praėjusių metų pabaigoje išplatintame pranešime spaudai „Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS) teigia, kad kas 5-tą eurą (1,4 mln. eurų) iš valstybės ir savivaldybių viešinimo biudžetų ir kas 7 eurą (10,6 tūkst. eurų) iš Europos Sąjungos (ES) investicijų savivaldybės skyrė su politikais susijusioms įmonėms, kurios viešino jų veiklą. Lėšas gavo ne tik žiniasklaidos priemonės ir viešinimo agentūros, bet ir statybų, šaldyto maisto, leidybos įmonės, – rodo duomenys, pateikiami TILS svetainėje www.manovalstybe.info.

  • Pastebima, kad Lietuvos žiniasklaidoje neproporcingai pasiskirstęs politinis vaidmuo ir savireguliacijos elementai.

    1990 m. atgavusiai nepriklausomybę Lietuvai teko susidurti su nemažai iššūkių: stengtis, kad išsivadavimą iš priespaudos pripažintų Vakarų šalys, nepasiduoti Lietuvos teritorijoje tebeesančioms Tarybų armijos dalinių provokacijoms, o taip pat – sukurti nepriklausomos valstybės struktūras…

Čia mūsų Sūduva 2020

  • Marijampoliečių kolektyvas „Balti vėjai“ dar labai jaunas.

    Šeštadienį vasario 1-ąją į Marijampolės kultūros centrą susirinko folkloro gerbėjai, mat vyko pirmas Marijampolės modernaus folkloro festivalis „Margai skamba“. Idėją realizavo Marijampolės kultūros centro darbuotoja ir festivalio vadovė Dalia Venckienė.

  • Štai tokie Gyvybės medžiai, kuriuos tautodailės specialistai palygino su garsiojo Liongino Šepkos darbais...

    Kaip jau informavome, Marijampolės kultūros centro antrame aukšte pradedant Tautodailės metus atidaryta Kazimiero Aleliūno medžio darbų paroda. Didžiulėje ekspozicijoje – daugybė įvairaus žanro kūrinių: drožinių, kompozicijų su natūraliomis pačios gamtos detalėmis, medžio gumbų improvizacijų, prieverpsčių ir skulptūrėlių, žaislų ir indų… Visa tai čia atkeliavo iš įvairių vietovių, autoriui artimų ir tolimesnių žmonių namų, nes viskas sukurta per ilgus dešimt­mečius – ir dalinta, dovanota…

  • Vladislovas Skarickas buvo ir „Mūzos“ klubo metraštininkas.

    Sausio pradžioje būtume minėję fotografo, vieno iš Marijampolės metraštininkų, Vladislovo Skaricko 85-ąsias gimimo metines. Deja, fotoklubo „Sūduva“ ir liaudies menininkų klubo „Mūza“ žmonės, buvę bendradarbiai tai pažymėjo jau be jo paties.

  • Kultūros centro mišrus vokalinis ansamblis „Savito“ atstovaus Marijampolei zoniniame konkurse.

    Devyni kolektyvai su savo vadovais, apie devynias dešimtis dainuojančių, gabių ir gražių žmonių ir apie tris dešimtis jų atliktų pačių įvairiausių dainų…

  • Kazimieras Aleliūnas parodos atidaryme papasakojo daug įdomių dalykų.

    Marijampolės kultūros centre marijampoliečio Kazimiero Aleliūno medžio darbų paroda atidarė Tautodailės metų vartus mūsų savivaldybėje.

  • Valė Klesevičienė džiaugėsi, kad į renginį susirinko ir Putino giminės, ir neabejingi jo kūrybai žmonės.

    Metų pradžia mūsų kraštui ir Lietuvai yra dovanojusi nemažai ryškių asmenybių – vien kultūros lauke išaugo ne vienas didingas medis… Su kuriuo iš jų galėtume palyginti Vincą Mykolaitį-Putiną – poetą ir prozininką, literatūros tyrinėtoją ir teoretiką, vertėją ir filosofą?

  • Šeštadienį Liudvinavo seniūnijos gyventojai, kraštiečiai, svečiai rinkosi į miestelio kultūros centrą, kur vyko Liudvinavo, kaip Mažosios kultūros sostinės, uždarymo iškilmės.