Dovanos idėja!!!

190px
  • „Sodros“ duomenimis, 2016 m. Lietuvoje teisines paslaugas iš viso teikė 3340 advokatų, jų padėjėjų, notarų ir antstolių. Lietuvai kaip valstybei, kuri savo gyventojų skaičiumi nesiekia 3 mln., toks skaičius atrodo gana nemažas.

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

Kaip psichologija padeda suprasti vieniems kitus?

Turbūt ne vienam, auginančiam vaikus, pažįstama situacija: paauglys elgiasi iššaukiančiai, nepaiso pastabų, neklauso… Bet ar daugelis žino, kad jeigu tėvai šito nesustabdo, mokytojai nesustabdo – tai reiškia, kad jie atsakomybę nusiima nuo savo pečių ir užkrauna pačiam vaikui. O šis negali su tuo pats susidoroti. Vargu ar jis pats žino, kodėl taip blogai elgiasi, kad iš tiesų jam trūksta pasitikėjimo savimi. Vargu ar jį kas nors pamokė tinkamų, konstruktyvių būdų oriai siekti pripažinimo, o ne būti klasės klounu. Deja, dažniausiai kovojama su vaiku, o ne su jo problema.
Kita situacija: mažylis neklauso tėvų, rėkia viešoje vietoje. Norisi klausti: ar tai „ožiukai“, ar gal nepatenkinti vaiko poreikiai? Ar vaikas nedaro to, ko nori tėvai, ar gal jis tiesiog pavargęs, neišsimiegojęs, todėl jo tokia reakcija? Tada ir reikėtų tėvams savęs paklausti: „Ar mano reikalavimas pagrįstas? Ar gal reikėjo vaiką anksčiau paguldyti miegoti?“
Jeigu suaugę sugeba atsitraukti, pažiūrėti į situacijas iš šalies, jie patys save neretai išgelbsti nuo konflikto su vaiku.
Auklėjimo mados keičiasi kaip ir pats gyvenimas. Senesniųjų kartų atstovus dažnai glumina nauji auk­lėjimo principai. Jiems nesuprantama, kad vaikas gali neklausyti tėvų paliepimų, kad tėvai leidžia trimečiui pačiam išsirinkti drabužius prieš einant į darželį, nors tai užtrunka visą pusvalandį… Psichologai sako, kad iš tiesų šiuolaikiniai vaikai ir jaunimas labai skiriasi. Jie nori būti išklausyti, nori pareikšti savo nuomonę, nori žinoti, kodėl turi daryti tai, kas liepiama. O tėvams svarbiausia vengti kraštutinumų: galima lavinti vaiko savarankiškumą, savo nuomonės žinojimą leidžiant rinktis drabužį, bet jei mažasis renkasi per ilgai, tai jau manipuliacija. Vaikus dažniausiai galima apžaisti, nenuskriaudžiant jų noro pasireikšti ir kartu išlaikant sveiką protą: leisti rinktis iš poros variantų ir taip neįsivelti į tuščius ginčus. Psichologai sako, kad čia reikia kūrybos. Taigi tėvai auga kartu su vaikais, atradimai nesibaigia, bet jei neaugama kartu, tada skauda visiems. Seniau sakydavo, kad medį reikia lenkti, kol jaunas, o šiandien sakoma, kad lenkti nereikia, būtina augti kartu. Ne viskas keičiasi staigiai, kartais tai užtrunka, reikia kantrybės, o auklėjimas visada yra menas.
Santykių krizes įveikti, tarpusavio bendravimo problemas išspręsti ir išmokyti, kaip elgtis su vaikais gali psichologija ir psichologai, kurie teigia, kad auklėjimas – nuolatinis darbas ir kūryba.
Šiandien jau nieko nestebina, kad tarp mokyklos darbuotojų yra ir psichologas, nors kažkada tai buvo sunkiai įsivaizduojamas dalykas. „Kai išgirstu iš vyresnių mokytojų ar net tėvų tokią nuomonę, kad psichologas nereikalingas, nes per brangu ar nebūtina, arba argumentą „Mes užaugome be psichologų“, atsakau, kad augome ir be kompiuterių, mobiliųjų telefonų, skalbimo mašinų, tai kodėl dabar kiekvienas tai turime ir nenorime atsisakyti? Keičiasi gyvenimas, keičiasi ir poreikiai“, – sakė viena mokyklos psichologė.

Pažinimo laboratorija 2020

  • Straipsnio autorės pastebėjimu, tiriamosios žurnalistikos srityje Lietuvoje pirmauja interneto portalas 15min.lt ir LRT (Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija).

    Šiandien tiriamoji žurnalistika vis rečiau yra vienišo tyrėjo, renkančio ir analizuojančio dokumentus, darbas. Visuomenės gyvenimą mainanti žurnalistika – tiriamosios žurnalistikos komandų, turinčių pačių įvairiausių veiklos sričių žinių – programavimo, statistikos, grafinio dizaino, žurnalistikos, ekonomikos ar kitų, rankose. Žurnalistai dirba nebe redakcijose, o yra išsibarstę skirtingose pasaulio šalyse.

  • Lietuvos žurnalistikos centro vadovė Džina Donauskaitė teigia, kad yra daug temų, vertų rimtų tyrimų. Žinoma, korupcija, bet ne tik ji. Priversti keistis sustabarėjusias, subiurokratėjusias sistemas gali būti ne mažiau efektyvu ir svarbu. Nuotrauka iš Dž. Donauskaitės asmeninio albumo

    Tiriamoji žurnalistika – nelengvas, tačiau be galo įdomus, vertingas žanras. Šios srities žurnalistika ne tik informuoja, pasakoja, bet atskleidžia tai, kas slepiama nuo visuomenės akių. Jos dėka mes tampame labiau išsilavinę, daugiau žinantys, o tuo pačiu – mokantys apsiginti keblioje situacijoje, atskirti melą, propagandą nuo tiesos. Ar Lietuvoje pakanka tiriamosios žurnalistikos publikacijų, laidų? Ar mus tenkina jų kokybė? Iš kokių šalių šio žanro subtilybių galėtume pasimokyti? Apie tai kalbamės su šiandienos „Pažinimo laboratorijos“ eksperte, Lietuvos žurnalistikos centro vadove Džina Donauskaite.

  • Pasaulinis žiniasklaidos laisvės indeksas rodo, kad žiniasklaidos laisvės srityje pirmauja Šiaurės šalys. Norvegija atsidūrė pirmoje vietoje, pakeisdama Suomiją, kuri didžiausia žiniasklaidos laisve pasižyminčia šalimi buvo nuo 2010-ųjų iki 2016-ųjų. Antroje vietoje – Švedija, po jų – Suomija ir Danija.

Čia mūsų Sūduva 2020

  • Danutė Katkuvienė sako vis neatsistebinti audėjų – ir ne tik jų – išmone derinant spalvas, dėliojant raštus...

    Nijolė LINIONIENĖ Per penkiolika metų – jau šeštas solidus, išsamus leidinys, kiekvienas jų bėgant laikui įgauna vis didesnę vertę, nes juose – turtai iš mūsų liaudies meno lobyno…

  • Tarsi dar vienas momentas iš filmo – dainos, kurias traukė ir visi susirinkusieji.

    „Keturiasdešimt žydinčių pavasarių“ – taip vadinasi dokumentinis filmas, kurio premjerą krašto muziejuje kalvarijiečiai pamatė prieš savaitę. Jis skirtas dviem 2019 metų jubiliejams: visiems gerai žinomos ir mėgiamos kapelos „Gegužio žiedai“ 40–mečiui ir jo vadovo Vincento Svitojaus 90–osioms gimimo metinėms.

  • Saulius Tamulis ir jo įspūdingos kaukės.

    Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos didžiojoje salėje (II a.) jau veikia Šiaulių tautodailininko Sauliaus Tamulio kaukių paroda „Nuo Užgavėnių iki Užgavėnių“. S. Tamulis – Tautodailininkų sąjungos, tautodailininkų folkloro ansamblio „Margulis“, Šiaulių žemaičių sąjungos „Saulaukis“ narys, ne tik Lietuvoje pagarsėjusios papūgos Žako Albiniuko, traukiančio patriotines skanduotes, šeimininkas.

  • Tiek autorių dalyvavo parodos atidaryme (Aušrinė Dubauskienė dešinėje).

    Nijolė LINIONIENĖ Kybartų kultūros centre jau keletą metų atkakliai ir nuosekliai dirba menų studija „Smiltys“, vadovauja menotyrininkė Aušrinė Dubauskienė. Ir jau nebe pirmą kartą šios gražiai dirbančių ir, pasak pačių kūrėjų, „neprofesionalų“ grupės darbus galima išvysti Marijampolės kultūros centre.