Dovanos idėja!!!

190px
  • „Sodros“ duomenimis, 2016 m. Lietuvoje teisines paslaugas iš viso teikė 3340 advokatų, jų padėjėjų, notarų ir antstolių. Lietuvai kaip valstybei, kuri savo gyventojų skaičiumi nesiekia 3 mln., toks skaičius atrodo gana nemažas.

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

Kaip sekasi taikyti naująjį reglamentą

Asmens duomenys tampa vertybe. Ne tik dėl to, kad juos galima panaudoti rinkodaros tikslais: kuo daugiau turima informacijos apie žmones ir jų įpročius, tuo ta informacija aktualesnė verslui. Yra ir kitas aspektas: žinios apie žmogaus sveikatą ir kt. taip pat gali būti panaudotos prieš jį, siekiant pasipelnyti.
Taigi kuo daugiau esame suteikę leidimų programėlėms, naršyklėms, interneto svetainėms, kuo daugiau esame atskleidę asmeninės informacijos, tuo labiau esame pažeidžiami. Visų šių problemų nebuvo, kol nebuvo interneto. Šiandien žmogui kyla klausimas, kur yra jo privatumas?

 

Įstaigose, kuriose sukaupta daug asmens duomenų, jų tvarkymui reikia ir daug laiko.Įsigaliojo naujas Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas
Nuo šių metų gegužės 25 d. pasikeitė LR asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas ir pradedamas taikyti Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas, kuris pradėtas taikyti visoms įmonėms, tvarkančioms asmens duomenis. Reglamentas (ES) 2016/679 yra tiesioginio taikymo Europos Sąjungos teisės aktas. Jis Lietuvoje buvo pradėtas taikyti vienu metu kaip ir kitose ES valstybėse narėse.
Atsižvelgiant į tai, kad sveikatos priežiūros įstaigų veiklos specifika yra paremta specialių asmens duomenų, susijusių su jo sveikata, tvarkymu, visos šios įstaigos turėtų atkreipti ypatingą dėmesį į naujo Reglamento reikalavimus.

Nespėta pasiruošti
Tikriausiai ne vienas jau yra gavęs tokių SMS žinučių, kad ir pavyzdžiui, iš savo odontologo: „Ar sutinkate, kad jūsų duomenys būtų saugomi mūsų sistemoje ir naudojami registracijai (ar kitiems tikslams)?“ Tai vienas iš būdų gauti paciento sutikimą.
Ne vienas kalbintas Marijampolės ir savivaldybės šeimos klinikos įkūrėjas ar vadovas sakė, kad dar galutinai nepasiruošė Reglamento taikymui, dar likę daug darbo, nespėta visko tinkamai susitvarkyti. Gydytojai sakė, kad neįmanoma to atlikti greitai, nes turint daug savo tiesioginio darbo su duomenimis papildomai dirbti stinga laiko. Vis dėlto, pasak jų, pagrindiniai dalykai padaryti.
Medikai sakė prisibijantys patik-rinimų. Ne vienas teigė dalyvavęs surengtuose kursuose Marijampolėje, bet nėra dar visiškai viskas aišku. Kai kas tiesiai sakė: „Kaip sakoma, kai gausime spyrį, per naktis rašysime ir pabaigsime.“
Šeimos klinikų vadovai sakė sulaukę pasiūlymų pagelbėti viską sutvarkyti nuo A iki Z už 1000 ar 1500 eurų, bet nesantys tokie turtingi, kad mokėtų. Tie, kas ko dar nesuprato, žadėjo konsultuosis su darbų saugos specialistais.

To dar tik imsis
Naujas Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas nuo šių metų gegužės 25 dienos pradėtas taikyti visoms įmonėms, tvarkančioms asmens duomenis.Kaip sekasi taikyti Reglamentą, paklausėme didžiausios poliklinikos – VšĮ Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centro direktoriaus Manto Čėsnos.
Jis sakė, kad įstaigoje asmens duomenų kaupiama daug, bet kol kas specialisto tam neturima.
„Dar tik užsiėmiau šiuo reikalu, iki tol nieko nebuvo padaryta. Šiandien (kalbėjomės praėjusią savaitę – aut. pastaba) neturiu ką pakomentuoti. Dar tik ruošiamės, kad būtų parengtas visas duomenų apsaugos paketas iš esmės – ir pacientų, ir darbuotojų duomenų. Specialisto iš šalies samdyti neturime lėšų, taigi išrinksime iš savų atitinkamos kompetencijos žmogų. Siųsime jį į mokymus, kursus, nes duomenų apsaugai keliami aukšti reikalavimai. Aš dar tik mėnesį einu naujas direktoriaus pareigas, o visa tai turėjo būti padaryta dar gegužės pabaigoje“, – sakė direktorius M. Čėsna.

„Darau, ką galiu“
Taip sakė Kireilio klinikos Marijampolėje vadovas Gintautas Kireilis.
„Reikia papildomo laiko duomenų tvarkymui. Toms gydymo įstaigoms, kurios dirba su ligonių kasomis, kitokios taisyklės, o mums, mažiems, kitokios. Duomenų specialisto neturime ir neturėsime, nes klinika per maža. Aš, kaip direktorius, esu už tai atsakingas. Realiai nieko nepakeičiau dėl duomenų, kaip buvo iki šiol, taip ir yra. Stengiuosi kuo mažiau iš žmogaus gauti informacijos, kad nereikėtų saugoti. Pacientas gali ir anonimiškai ateiti, neprašome dokumento. Priimame visus. Į kompiuterį duomenų pagal asmens dokumentą nevedame, kokią pavardę pacientas pasisako, tuo aš tikiu ir tą įsirašau. Gali pasakyti kitą pavardę. Jei įsilauš hakeris, tai jis nežinos tiksliai, kieno tai duomenys“, – pasakojo gydytojas.
Situacija su ligonių kasomis kitokia, jos reikalauja būtinai paciento vardo, pavardės, asmens kodo, tam Kireilio klinikoje užvedamos kortelės, kurios saugomos rakinamoje patalpoje. Į ją gali patekti gydytojai ir valytoja. Seife kortelių nelaikoma.
Naujasis Reglamentas nenumato pareigų duomenų subjektams (kitaip tariant, gyventojams), bet suteikia jiems daugiau teisių – spręsti, kam patikėti duomenis saugoti, taip pat ir apsigalvojus juos atsiimti iš duomenų valdytojos ar tvarkytojo.Ligos korteles kompiuteryje saugo antivirusinė sistema.
„Mes patys nesiuntinėjame prašymų pacientams dėl duomenų tvarkymo, nes mums žmonės skambina telefonu ir registruojasi.
Neprašome jų duomenų atsiųsti SMS žinute ir panašiai. Kuo mažiau žinai, tuo mažiau reikia saugoti – mano tokia politika. Gali žmogus tiesiog būti Nr. 1, man nerūpi, koks jo adresas, ištiriu skrandį, paskiriu vaistus ir viskas.“
Gyd. G. Kireilis prisiminė, kad buvo gavęs pasiūlymą atvykti į kursus Alytuje (kaina – apie 100 eurų), bet negalėjo nuvykti tą dieną. „Ką pats perskaičiau apie naująjį Reglamentą, taip savarankiškai ir dirbu. Matau, kad viešai svarstoma, ar galima vaikų nuotraukas kabinti mokykloje, ar galima įteikti diplomą skelbiant vardą ir pavardę. Jei pati valstybė nežino, kaip reikia tuos duomenis saugoti, tai ką mes, paprasti žmonės, galime išmanyti? Darome, kaip mums atrodo geriau“, – sakė gydytojas.
Jis sakė pirmiausia žiūrintis, kaip geriau pacientui, kad šis nenukentėtų, ir kad pats medikas nenukentėtų. „Plačiai nuskambėjusi grožio klinikos pamoka parodė, kaip gali nukentėti ir gydytojai, ir pacientai. Į kompiuterį galima įsilaužti, korteles gali pavogti. Taigi kuo mažiau turi ką saugoti, tuo ramiau dūšiai. Mano tokia nuomonė.“
* * *
Sveikatos apsaugos įstaigos čia minimos tik kaip pavyzdys, nes naujasis Reglamentas liečia ir verslą, ir valstybines institucijas, ir daug kitų sričių, kur naudojami asmens duomenys.

Pažinimo laboratorija 2020

  • Šiandien spaudos leidinių pasirinkimas – didžiulis. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

    „Žiniasklaidos teisės vadove“, kurio autoriai Liudvika Meškauskaitė ir Dainius Sinkevičius, akcentuojama, kad žiniasklaidai ir žurnalistams naudojimasis žodžio laisve ir pagarba kitų žodžio laisvei, įtraukiant visuomenę į atviras diskusijas, yra kasdienio darbo pagrindas. „Būtent žurnalistai yra tie, kurie rinkdami ir skleisdami reikšmingą informaciją, reikalaudami galingųjų atskaitomybės, inicijuodami viešas visuomeninės reikšmės diskusijas bei užtikrindami nuomonių įvairovę, stovi žodžio laisvės sargyboje“.

  • Ar šiandien žiniasklaidos ir žurnalistų veiklos reglamentavimo laikomasi visuomenės informavimo politikoje, kiek laisva yra žiniasklaida nuo reklamos davėjų, projektų viešintojų, politinių jėgų Lietuvoje? Kokiais leidiniais pasitikima? Ar vis augančių socialinių tinklų naudojimasis, nemokami interneto portalai neišstumia iš gyvenimo laisvos žiniasklaidos, kuriai išgyventi darosi vis sunkiau. Kokių sąlygų reikėtų, kad žiniasklaida būtų tikrai nepriklausoma, objektyvi nuo politikų, nuo pinigų, nuo povandeninių interesų „Pažinimo laboratorijoje“ diskutuoja skaitytojai.

  • Dr. Andrius VAIŠNYS, Vilniaus universiteto profesorius, žurnalistikos ir politinės komunikacijos tyrėjas. Adomo Taraskevičiaus nuotrauka

    Dr. Andrius VAIŠNYS,  Vilniaus universiteto profesorius, žurnalistikos ir politinės komunikacijos tyrėjas Praėjo trys dešimtmečiai, kai Lietuvoje, gretimose šalyse „spaudos laisvė“ tapo viešo gyvenimo diskusija ir jai pradėtas kloti teisinis pamatas. Anuomet, 1989–1990 metais buvo „suderintos“ visiškai nederančios etinės ir teisinės normos: kritikuojant cenzūrą ji palaipsniui paversta spaudos priežiūra – taip buvo įrašyta 1990-ųjų vasarį Spaudos ir kitų masinės informacijos priemonių įstatyme, kuriuo įteisinta Spaudos kontrolės valdyba, veikusi kelis metus.

  • Lietuvos žiniasklaidos modelis labai panašus į skandinavišką, tačiau kai kuriose srityse mes juos tik vejamės.

    2007 m. mirus prancūzui mokslininkui Klodui Žan Bertrandui (Claude Jean Bertrand,) elektroniniu paštu išplatintame pranešime rašyta, jog velionis „puoselėjo žiniasklaidos etikos, atskaitingumo sistemų ir deontologijos koncepciją demokratijos pamatuose visame pasaulyje.“

  • Dainius RADZEVIČIUS, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas

      Vis dėlto šiandieninio mūsų eksperto nuomone, mums dar reikia įsisąmoninti, kad žiniasklaida – tiesiog verslo modelis, o ne galios propagavimo įrankis, ir būti kritiškesniems, daugiau oponuoti valdžiai ir verslui, daugiau keliauti po pasaulio šalis ir rodyti, kaip ten gyvena žmonės. Artimiausias modelis mums, jo manymu, skandinaviškas.

  • Lietuva pasauliniame žiniasklaidos laisvės indekse šiuo metu užima 30 vietą – praneša organizacija „Reporteriai be sienų“.

  • Romas LINIONIS, fotografas, kraštotyrininkas.

    Medijos itin veikia visuomenę, kurioje jos vaidina didžiulį vaidmenį ne tik dėl turinio, bet ir dėl savo charakteristikų. Kartu iškyla dilema dėl informacijos patikimumo vertinimo. Daug kas mano, kad tradicinė žiniasklaida yra patikimesnis šaltinis negu socialinėse medijose skleidžiama informacija.

  • Vis dažniau tenka išgirsti, kad kai kuriems skaitytojams internetas nepakeis laikraščių. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

    Tiek daug margos ir įvairios žiniasklaidos, kokią turime dabar, vargu ar kada turėjome. Žinias skelbia laikraščiai, žurnalai, televizijos kanalai. Operatyvumu juos lenkia portalai, socialiniai tinklai. Žurnalistais esame visi, rašome apie viską. Akimirksniu galime internete rasti mus dominančią informaciją iš viso pasaulio, naujausias žinias. Dilema kyla, kaip atsirinkti, ką skaityti, kuo tikėti.

  • Neseniai Jolita Linkevičiūtė visuomenei pristatė savo knygą „Kilmės įrašas“. Nuotrauka iš J. Linkevičiūtės asmeninio albumo

    Jolita LINKEVIČIŪTĖ, žurnalistė, Komunikacijos ir informacijos mokslų daktarė Norėtume, kad žiniasklaida būtų gražus atspindys ir atspindėtų tai, ką patys norime matyti. Skandalus. Korumpuotus politikus, slaptus ekonominius susitarimus. Koks rytoj bus oras? Kokios nuolaidos rytoj bus prekybos centruose?

  • Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos instituto lektorius, daktaras Deimantas Jastramskis sako, kad per pastaruosius 10 metų Lietuvos žiniasklaida pasikeitė, tačiau teigiamų poslinkių įvyko mažiau nei tikėtasi. Nuotrauka iš asmeninio D. Jastramskio albumo

    Nuo tada, kai straipsnis „Lietuvos žiniasklaidos sistemos modelio bruožai“ buvo parengtas, praėjo beveik 10 metų. Kiek ir kokių dalykų per šį laiką Lietuvos žiniasklaidos sistemoje pasikeitė, paklausėme jo autoriaus D. Jastramskio. Pateikiame jo vertinimus ir įžvalgas:

  • Praėjusių metų pabaigoje išplatintame pranešime spaudai „Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS) teigia, kad kas 5-tą eurą (1,4 mln. eurų) iš valstybės ir savivaldybių viešinimo biudžetų ir kas 7 eurą (10,6 tūkst. eurų) iš Europos Sąjungos (ES) investicijų savivaldybės skyrė su politikais susijusioms įmonėms, kurios viešino jų veiklą. Lėšas gavo ne tik žiniasklaidos priemonės ir viešinimo agentūros, bet ir statybų, šaldyto maisto, leidybos įmonės, – rodo duomenys, pateikiami TILS svetainėje www.manovalstybe.info.

  • Pastebima, kad Lietuvos žiniasklaidoje neproporcingai pasiskirstęs politinis vaidmuo ir savireguliacijos elementai.

    1990 m. atgavusiai nepriklausomybę Lietuvai teko susidurti su nemažai iššūkių: stengtis, kad išsivadavimą iš priespaudos pripažintų Vakarų šalys, nepasiduoti Lietuvos teritorijoje tebeesančioms Tarybų armijos dalinių provokacijoms, o taip pat – sukurti nepriklausomos valstybės struktūras…

Čia mūsų Sūduva 2020

  • Marijampoliečių kolektyvas „Balti vėjai“ dar labai jaunas.

    Šeštadienį vasario 1-ąją į Marijampolės kultūros centrą susirinko folkloro gerbėjai, mat vyko pirmas Marijampolės modernaus folkloro festivalis „Margai skamba“. Idėją realizavo Marijampolės kultūros centro darbuotoja ir festivalio vadovė Dalia Venckienė.

  • Štai tokie Gyvybės medžiai, kuriuos tautodailės specialistai palygino su garsiojo Liongino Šepkos darbais...

    Kaip jau informavome, Marijampolės kultūros centro antrame aukšte pradedant Tautodailės metus atidaryta Kazimiero Aleliūno medžio darbų paroda. Didžiulėje ekspozicijoje – daugybė įvairaus žanro kūrinių: drožinių, kompozicijų su natūraliomis pačios gamtos detalėmis, medžio gumbų improvizacijų, prieverpsčių ir skulptūrėlių, žaislų ir indų… Visa tai čia atkeliavo iš įvairių vietovių, autoriui artimų ir tolimesnių žmonių namų, nes viskas sukurta per ilgus dešimt­mečius – ir dalinta, dovanota…

  • Vladislovas Skarickas buvo ir „Mūzos“ klubo metraštininkas.

    Sausio pradžioje būtume minėję fotografo, vieno iš Marijampolės metraštininkų, Vladislovo Skaricko 85-ąsias gimimo metines. Deja, fotoklubo „Sūduva“ ir liaudies menininkų klubo „Mūza“ žmonės, buvę bendradarbiai tai pažymėjo jau be jo paties.

  • Kultūros centro mišrus vokalinis ansamblis „Savito“ atstovaus Marijampolei zoniniame konkurse.

    Devyni kolektyvai su savo vadovais, apie devynias dešimtis dainuojančių, gabių ir gražių žmonių ir apie tris dešimtis jų atliktų pačių įvairiausių dainų…

  • Kazimieras Aleliūnas parodos atidaryme papasakojo daug įdomių dalykų.

    Marijampolės kultūros centre marijampoliečio Kazimiero Aleliūno medžio darbų paroda atidarė Tautodailės metų vartus mūsų savivaldybėje.

  • Valė Klesevičienė džiaugėsi, kad į renginį susirinko ir Putino giminės, ir neabejingi jo kūrybai žmonės.

    Metų pradžia mūsų kraštui ir Lietuvai yra dovanojusi nemažai ryškių asmenybių – vien kultūros lauke išaugo ne vienas didingas medis… Su kuriuo iš jų galėtume palyginti Vincą Mykolaitį-Putiną – poetą ir prozininką, literatūros tyrinėtoją ir teoretiką, vertėją ir filosofą?

  • Šeštadienį Liudvinavo seniūnijos gyventojai, kraštiečiai, svečiai rinkosi į miestelio kultūros centrą, kur vyko Liudvinavo, kaip Mažosios kultūros sostinės, uždarymo iškilmės.