Dovanos idėja!!!

190px
  • „Sodros“ duomenimis, 2016 m. Lietuvoje teisines paslaugas iš viso teikė 3340 advokatų, jų padėjėjų, notarų ir antstolių. Lietuvai kaip valstybei, kuri savo gyventojų skaičiumi nesiekia 3 mln., toks skaičius atrodo gana nemažas.

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

Kibernetiniai incidentai, turintys socialinės inžinerijos požymių

Kaip minėjo Nacionalinio kibernetikos saugumo centro (NKSC) vadovas dr. Rytis Rainys, socialinė inžinerija – vienas dažniausiai naudojamų būdų vykdyti kibernetinėms atakoms įmonėse. NKSC duomenimis, socialinės inžinerijos požymiai dažniausiai pastebimi elektroniniuose laiškuose.

Socialinės inžinerijos pavyzdys – suklastotas el. pašto adresas ir laiškas.Dažniausiai naudoja el. laiškuose
NKSC duomenimis, 2017 m. laiškų, sukurtų naudojantis socialinės inžinerijos principais, skaičius išaugo pusantro karto. NKS centras vienoje iš stebimų institucijų per metus užfiksavo daugiau kaip 188500 socialinės inžinerijos požymių turinčių elektroninių laiškų. 2016 m. buvo užfiksuota 106 tūkst., 2015 m. – daugiau nei 37 tūkst. socialinės inžinerijos pobūdžio el. laiškų.
Socialinės inžinerijos metodai el. laiškuose naudojami siekiant manipuliuoti žmonių emocijomis ir naudojant psichologinį poveikį priversti naudotojus atlikti potencialiai žalingus veiksmus (paspausti nuorodas, atverti svetaines, parsisiųsti bylas, įgalinti veikti žalingą kodą, pateikti asmens ar prisijungimo duomenis). Populiariausi metodai: slaptažodžių žvejyba (angl. Phishing), viliojimas (angl. Baiting) naudojami siekiant gauti informaciją tolimesnėms kibernetinėms atakoms vykdyti, kenkimo programinei įrangai organizacijų tinkluose platinti. Pavyzdžiui, atsidarius į elektroninį paštą atsiųstą dokumentą ir jame įgalinus macro komandas į darbo stotį atsiunčiamas žalingas kodas, kuris užšifruoja naudotojo saugomus duomenis ir prašo išpirkos. Dažniausiai siunčiami .docx, .xlsx ar .pdf dokumentai. Siekiant išvengti saugumo programų patikrinimo, šie failai neretai archyvuojami, o slaptažodis naudotojui pateikiamas siunčiamo laiško tekste.

Klastojamos svetainės
Siekiant didesnio įtaigumo ir sėkmingesnės kibernetinės atakos poveikio, socialinės inžinerijos metodu dažnai klastojamos valstybinės interneto svetainės.
2017 m. NKSC tyrė keletą socialinės inžinerijos metodais pagrįstų ir inicijuotų kibernetinių atakų, kurių metu buvo siunčiami laiškai su nuorodomis į suklastotas Lietuvos valstybinių institucijų internetines svetaines. Vienas iš pavyzdžių – Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Šiuo atveju buvo stengiamasi pasinaudoti VMI vardu ir išvilioti kreditinių banko kortelių duomenis, prisidengiant galimybe susigrąžinti mokesčių permoką. Platinamame elektroniniame laiške buvo nurodoma, kad VMI skaičiavimuose neva įsivėlė klaida, o gavėjas buvo raginamas pateikti savo kreditinės kortelės duomenis permokai susigrąžinti. Kad laiške siunčiama informacija ir su ja susijusi nuoroda yra netikra, buvo galima atpažinti iš to, kad grąžintina pinigų suma buvo pateikta litais, taip pat laiško tekste esančios akivaizdžios gramatinės klaidos leido daryti prielaidą, kad turinys buvo išverstas automatizuota kalbos vertimo programa.

 

Suklastotas Mokesčių inspekcijos laiškas, vedantis į netikrą VMI svetainę.Apsimeta vadovais, direktoriais
Kitas dažnas socialinės inžinerijos principu parengtų laiškų motyvas – vadovų imitavimas.
2017 m. NKSC sulaukė daug nusiskundimų iš organizacijų atstovų dėl gaunamų imituojamų vadovų elektroninių laiškų, kuriuose stengiamasi įtikinti už finansines operacijas atsakingą personalą atlikti pinigines perlaidas į atakos iniciatorių sąskaitas. Tokio pobūdžio kibernetinės atakos nėra techniškai sudėtingos, tačiau prieš jas organizuojant yra renkama detali informacija apie taikinį ir jo aplinką: organizacijos veiklą, atsakingą personalą, darbotvarkę ir pan. Tokių atakų iniciatoriams svarbu, kad pinigų pervedimas būtų kuo skubesnis ir konfidencialus, nes kitu atveju kiltų grėsmė, kad apie operaciją sužinos kiti organizacijos darbuotojai ir kils įtarimų.
Pinigų išviliojimo operacijos metu atakos iniciatoriams svarbu sukurti stresinę situaciją ir priversti darbuotojus veikti neracionaliai, todėl pinigų išviliojimo metu stengiamasi pasinaudoti vadovo autoritetu ir tariamais sunkumais su juo susisiekti. Kartais stengiamasi priversti darbuotoją nesilaikyti nustatytų procedūrų ar įgaliojimų. Paveikus ir įtikinus darbuotoją, dažnu atveju įtraukiami tretieji asmenys, nurodantys, kaip turi būti atlikta pinigų pervedimo operacija, po kurios darbuotojas atlieka pervedimą į vieną ar kelias nekontroliuojamas ir sunkiai susekamas atakos organizatorių sąskaitas.

Pinigų išviliojimo schema.Dažniausiai apsimeta prieš finansų specialistus
Laiško turinyje gali būti minimos aplinkybės, dėl kurių vadovas yra nepasiekiamas, bet piniginę operaciją reikia atlikti skubiai, pvz.: „Reikia greitai apmokėti sąskaitą. Šiuo metu esu susirinkime, todėl atrašyk paštu“. Tekstas gali būti ir gana skurdus, pvz., „Ar šiandien galite atlikti užsienio pervedimą?“, kuriuo siekiama užmegzti dialogą.
NKSC rekomenduoja organizacijoms informuoti savo specialistus, atsakingus už finansines operacijas, apie tokių laiškų pavojų. Būtina informuoti naudotojus, kad laiške matomas siuntėjo adresas gali būti imituotas, todėl juo aklai pasitikėti negalima. Finansų specialistas, gavęs nestandartinį prašymą, turėtų papildomai įsitikinti tokio prašymo tikrumu ir, pavyzdžiui, paskambinti vadovui. Atsakingiems organizacijų kompiuterių tinklo specialistams rekomenduojama apriboti tarnybinės pašto stoties galimybes priimti imituotus laiškus, naudojančius organizacijos pašto galūnę.

Apsisaugoti padėtų švietimas
NKSC pabrėžia, kad tokie incidentai dažnai nutinka dėl to, kad įmonių vadovai nesilaiko elementarios kibernetinio saugumo higienos, kuri yra privaloma paprastiems organizacijos darbuotojams, todėl svarbu kibernetinio saugumo priemones taikyti visoje organizacijoje. Darbuotojai, kuriuos gali būti stengiamasi apgauti, taip pat turėtų būti informuoti apie tokio pobūdžio sukčiavimą. Atidumą itin padidintų reguliarūs darbuotojų mokymai ir atsparumo grėsmėms patikrinimai, kuriuos atliktų pati įmonė ar specialiai tam pasamdyti specialistai.
Nacionalinio kibernetinio saugumo centro prie KAM informacija

Pažinimo laboratorija 2020

  • Šiandien spaudos leidinių pasirinkimas – didžiulis. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

    „Žiniasklaidos teisės vadove“, kurio autoriai Liudvika Meškauskaitė ir Dainius Sinkevičius, akcentuojama, kad žiniasklaidai ir žurnalistams naudojimasis žodžio laisve ir pagarba kitų žodžio laisvei, įtraukiant visuomenę į atviras diskusijas, yra kasdienio darbo pagrindas. „Būtent žurnalistai yra tie, kurie rinkdami ir skleisdami reikšmingą informaciją, reikalaudami galingųjų atskaitomybės, inicijuodami viešas visuomeninės reikšmės diskusijas bei užtikrindami nuomonių įvairovę, stovi žodžio laisvės sargyboje“.

  • Ar šiandien žiniasklaidos ir žurnalistų veiklos reglamentavimo laikomasi visuomenės informavimo politikoje, kiek laisva yra žiniasklaida nuo reklamos davėjų, projektų viešintojų, politinių jėgų Lietuvoje? Kokiais leidiniais pasitikima? Ar vis augančių socialinių tinklų naudojimasis, nemokami interneto portalai neišstumia iš gyvenimo laisvos žiniasklaidos, kuriai išgyventi darosi vis sunkiau. Kokių sąlygų reikėtų, kad žiniasklaida būtų tikrai nepriklausoma, objektyvi nuo politikų, nuo pinigų, nuo povandeninių interesų „Pažinimo laboratorijoje“ diskutuoja skaitytojai.

  • Dr. Andrius VAIŠNYS, Vilniaus universiteto profesorius, žurnalistikos ir politinės komunikacijos tyrėjas. Adomo Taraskevičiaus nuotrauka

    Dr. Andrius VAIŠNYS,  Vilniaus universiteto profesorius, žurnalistikos ir politinės komunikacijos tyrėjas Praėjo trys dešimtmečiai, kai Lietuvoje, gretimose šalyse „spaudos laisvė“ tapo viešo gyvenimo diskusija ir jai pradėtas kloti teisinis pamatas. Anuomet, 1989–1990 metais buvo „suderintos“ visiškai nederančios etinės ir teisinės normos: kritikuojant cenzūrą ji palaipsniui paversta spaudos priežiūra – taip buvo įrašyta 1990-ųjų vasarį Spaudos ir kitų masinės informacijos priemonių įstatyme, kuriuo įteisinta Spaudos kontrolės valdyba, veikusi kelis metus.

  • Lietuvos žiniasklaidos modelis labai panašus į skandinavišką, tačiau kai kuriose srityse mes juos tik vejamės.

    2007 m. mirus prancūzui mokslininkui Klodui Žan Bertrandui (Claude Jean Bertrand,) elektroniniu paštu išplatintame pranešime rašyta, jog velionis „puoselėjo žiniasklaidos etikos, atskaitingumo sistemų ir deontologijos koncepciją demokratijos pamatuose visame pasaulyje.“

  • Dainius RADZEVIČIUS, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas

      Vis dėlto šiandieninio mūsų eksperto nuomone, mums dar reikia įsisąmoninti, kad žiniasklaida – tiesiog verslo modelis, o ne galios propagavimo įrankis, ir būti kritiškesniems, daugiau oponuoti valdžiai ir verslui, daugiau keliauti po pasaulio šalis ir rodyti, kaip ten gyvena žmonės. Artimiausias modelis mums, jo manymu, skandinaviškas.

  • Lietuva pasauliniame žiniasklaidos laisvės indekse šiuo metu užima 30 vietą – praneša organizacija „Reporteriai be sienų“.

  • Romas LINIONIS, fotografas, kraštotyrininkas.

    Medijos itin veikia visuomenę, kurioje jos vaidina didžiulį vaidmenį ne tik dėl turinio, bet ir dėl savo charakteristikų. Kartu iškyla dilema dėl informacijos patikimumo vertinimo. Daug kas mano, kad tradicinė žiniasklaida yra patikimesnis šaltinis negu socialinėse medijose skleidžiama informacija.

  • Vis dažniau tenka išgirsti, kad kai kuriems skaitytojams internetas nepakeis laikraščių. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

    Tiek daug margos ir įvairios žiniasklaidos, kokią turime dabar, vargu ar kada turėjome. Žinias skelbia laikraščiai, žurnalai, televizijos kanalai. Operatyvumu juos lenkia portalai, socialiniai tinklai. Žurnalistais esame visi, rašome apie viską. Akimirksniu galime internete rasti mus dominančią informaciją iš viso pasaulio, naujausias žinias. Dilema kyla, kaip atsirinkti, ką skaityti, kuo tikėti.

  • Neseniai Jolita Linkevičiūtė visuomenei pristatė savo knygą „Kilmės įrašas“. Nuotrauka iš J. Linkevičiūtės asmeninio albumo

    Jolita LINKEVIČIŪTĖ, žurnalistė, Komunikacijos ir informacijos mokslų daktarė Norėtume, kad žiniasklaida būtų gražus atspindys ir atspindėtų tai, ką patys norime matyti. Skandalus. Korumpuotus politikus, slaptus ekonominius susitarimus. Koks rytoj bus oras? Kokios nuolaidos rytoj bus prekybos centruose?

  • Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos instituto lektorius, daktaras Deimantas Jastramskis sako, kad per pastaruosius 10 metų Lietuvos žiniasklaida pasikeitė, tačiau teigiamų poslinkių įvyko mažiau nei tikėtasi. Nuotrauka iš asmeninio D. Jastramskio albumo

    Nuo tada, kai straipsnis „Lietuvos žiniasklaidos sistemos modelio bruožai“ buvo parengtas, praėjo beveik 10 metų. Kiek ir kokių dalykų per šį laiką Lietuvos žiniasklaidos sistemoje pasikeitė, paklausėme jo autoriaus D. Jastramskio. Pateikiame jo vertinimus ir įžvalgas:

  • Praėjusių metų pabaigoje išplatintame pranešime spaudai „Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS) teigia, kad kas 5-tą eurą (1,4 mln. eurų) iš valstybės ir savivaldybių viešinimo biudžetų ir kas 7 eurą (10,6 tūkst. eurų) iš Europos Sąjungos (ES) investicijų savivaldybės skyrė su politikais susijusioms įmonėms, kurios viešino jų veiklą. Lėšas gavo ne tik žiniasklaidos priemonės ir viešinimo agentūros, bet ir statybų, šaldyto maisto, leidybos įmonės, – rodo duomenys, pateikiami TILS svetainėje www.manovalstybe.info.

  • Pastebima, kad Lietuvos žiniasklaidoje neproporcingai pasiskirstęs politinis vaidmuo ir savireguliacijos elementai.

    1990 m. atgavusiai nepriklausomybę Lietuvai teko susidurti su nemažai iššūkių: stengtis, kad išsivadavimą iš priespaudos pripažintų Vakarų šalys, nepasiduoti Lietuvos teritorijoje tebeesančioms Tarybų armijos dalinių provokacijoms, o taip pat – sukurti nepriklausomos valstybės struktūras…

Čia mūsų Sūduva 2020

  • Marijampoliečių kolektyvas „Balti vėjai“ dar labai jaunas.

    Šeštadienį vasario 1-ąją į Marijampolės kultūros centrą susirinko folkloro gerbėjai, mat vyko pirmas Marijampolės modernaus folkloro festivalis „Margai skamba“. Idėją realizavo Marijampolės kultūros centro darbuotoja ir festivalio vadovė Dalia Venckienė.

  • Štai tokie Gyvybės medžiai, kuriuos tautodailės specialistai palygino su garsiojo Liongino Šepkos darbais...

    Kaip jau informavome, Marijampolės kultūros centro antrame aukšte pradedant Tautodailės metus atidaryta Kazimiero Aleliūno medžio darbų paroda. Didžiulėje ekspozicijoje – daugybė įvairaus žanro kūrinių: drožinių, kompozicijų su natūraliomis pačios gamtos detalėmis, medžio gumbų improvizacijų, prieverpsčių ir skulptūrėlių, žaislų ir indų… Visa tai čia atkeliavo iš įvairių vietovių, autoriui artimų ir tolimesnių žmonių namų, nes viskas sukurta per ilgus dešimt­mečius – ir dalinta, dovanota…

  • Vladislovas Skarickas buvo ir „Mūzos“ klubo metraštininkas.

    Sausio pradžioje būtume minėję fotografo, vieno iš Marijampolės metraštininkų, Vladislovo Skaricko 85-ąsias gimimo metines. Deja, fotoklubo „Sūduva“ ir liaudies menininkų klubo „Mūza“ žmonės, buvę bendradarbiai tai pažymėjo jau be jo paties.

  • Kultūros centro mišrus vokalinis ansamblis „Savito“ atstovaus Marijampolei zoniniame konkurse.

    Devyni kolektyvai su savo vadovais, apie devynias dešimtis dainuojančių, gabių ir gražių žmonių ir apie tris dešimtis jų atliktų pačių įvairiausių dainų…

  • Kazimieras Aleliūnas parodos atidaryme papasakojo daug įdomių dalykų.

    Marijampolės kultūros centre marijampoliečio Kazimiero Aleliūno medžio darbų paroda atidarė Tautodailės metų vartus mūsų savivaldybėje.

  • Valė Klesevičienė džiaugėsi, kad į renginį susirinko ir Putino giminės, ir neabejingi jo kūrybai žmonės.

    Metų pradžia mūsų kraštui ir Lietuvai yra dovanojusi nemažai ryškių asmenybių – vien kultūros lauke išaugo ne vienas didingas medis… Su kuriuo iš jų galėtume palyginti Vincą Mykolaitį-Putiną – poetą ir prozininką, literatūros tyrinėtoją ir teoretiką, vertėją ir filosofą?

  • Šeštadienį Liudvinavo seniūnijos gyventojai, kraštiečiai, svečiai rinkosi į miestelio kultūros centrą, kur vyko Liudvinavo, kaip Mažosios kultūros sostinės, uždarymo iškilmės.