Dovanos idėja!!!

190px
  • „Sodros“ duomenimis, 2016 m. Lietuvoje teisines paslaugas iš viso teikė 3340 advokatų, jų padėjėjų, notarų ir antstolių. Lietuvai kaip valstybei, kuri savo gyventojų skaičiumi nesiekia 3 mln., toks skaičius atrodo gana nemažas.

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

Kibernetinio saugumo centro atmintinė keliaujantiems (Ekspertų patarimai)

Nacionalinio kibernetinio saugumo centras parengė atmintinę keliaujantiems, kaip apsaugoti savo duomenis kelionių metu, kaip išvengti grėsmių.
Atostogaujant išmanieji įrenginiai: telefonai, planšetės, o kartais ir nešiojamieji kompiuteriai, keliauja kartu. Kelionėse šie prietaisai patiria daugiau grėsmių, nei įprastai, todėl reikėtų pasirūpinti jų saugumu, žinoti pagrindines kylančias grėsmes ir kaip jų išvengti. Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) prie Krašto apsaugos ministerijos pataria, kaip keli paprasti veiksmai gali padėti apsaugoti prietaisus ir duomenis kelionių metu.
Viešai prieinamais kompiuteriais reikia naudotis atsargiai. Atnaujinimai. Reguliariai atnaujinkite savo prietaisų operacinę sistemą ir naudojamas programas. Prieš išvyką yra tikslinga pasirūpinti, kad turėtumėte naujausias versijas, kurios bus labiau apsaugotos nuo įvairių kibernetinių grėsmių.
Fizinė apsauga. Nepamirškite fizinės savo prietaisų apsaugos net trumpam laikui. Įsilaužėliui gali užtekti vos kelių akimirkų, kad patektų į jūsų įrenginį, o viduje saugoma informacija dažnai būna vertingesnė už patį prietaisą.
Užraktai. Naudokite užrakinimo priemones savo įrenginiuose ir nustatykite, kad prietaisas užsirakintų automatiškai, jeigu juo tam tikrą laiką nesinaudojama. Nenaudokite paprastų kodų ar slaptažodžių. Tyrimais nustatyta, kad skaitinis prietaiso atrakinimo būdas yra daug saugesnis už ekrano užrakto šabloną (angl. lock screen pattern). Jeigu yra galimybė, įjunkite biometrines atrakinimo priemones, tokias kaip atrakinimas piršto antspaudu ar veido atpažinimu.
Viešieji tinklai ir kompiuteriai. Būkite atsargūs naudodamiesi viešai prieinamu bevieliu internetu (angl. Public Wi-Fi) ir viešai prieinamais kompiuteriais – nesinaudokite elektroninėmis banko paslaugomis, nepirkite prekių ir venkite interneto svetainių, kuriose reikėtų įvesti kokius nors asmeninius duomenis. Būtinoms operacijoms atlikti būtų saugiau naudotis savo įrenginio mobiliuoju internetu. Naudojantis viešuoju internetu ar kompiuteriu, jūsų duomenys gali būti lengvai nuskaityti, todėl reikėtų atsisakyti bet kokių jautrių duomenų naudojimo šiais kanalais. Jeigu atostogų metu vis tiek naudojotės nesaugiu ryšiu ar prietaisu, grįžę namo būtinai pasikeiskite savo slaptažodžius tose sistemose, prie kurių buvote prisijungę.
Prietaisų įkrovimas. Būkite atsargūs įkraudami savo prietaisus viešai prieinamais kompiuteriais – apskritai venkite jungti savo įrenginius į viešai prieinamus prietaisus, bet esant tokiai būtinybei, prijungę savo įrenginį, nustatykite krovimo režimą ir nesuteikite jokios prieigos prie savo duomenų.
Išjunkite „Bluetooth“. Išjunkite „Bluetooth“ ryšį, kai jo nenaudojate. Tai sumažins piktavalių galimybes prisijungti prie jūsų prietaiso ir nuskaityti jo duomenis ar išnaudoti kitiems kenkėjiškiems tikslams. Kartais prietaisuose „Bluetooth“ ryšys būna įjungtas automatiškai, dėl to vartotojas gali net nežinoti apie jo įrenginio aktyvų veikimą tokiu režimu, todėl patariame pasitikrinti ir įsitikinti tuo papildomai.
Kur beatostogautume, išmanieji įrenginiai keliauja su mumis. Klastotės. Natūralu, kad atostogų metu vartotojai būna atsipalaidavę ir šiek tiek išsiblaškę, todėl labiau pažeidžiami įvairioms klastočių (angl. phishing) atakoms. Siekdami apsaugoti savo asmeninius, finansinius ir kitus jautrius duomenis nuo vagystės, visuomet išlikite atidūs ir kritiškai vertinkite gaunamus pranešimus.
Svetimos USB laikmenos. Savo įrenginiuose nenaudokite rastų ar iš nepažįstamų asmenų gautų USB laikmenų – piktavaliui tai gali būti lengviausias ir tiesiausias kelias prieiti prie jūsų duomenų. Geriausia naudoti tik savo USB laikmenas, kadangi žalinga programinė įranga šiuo keliu plinta lengviausiai – net jei tai giminių ar draugų laikmena, jūs negalite būti tikri, kad ji saugi. „Pamestos“ USB laikmenos gali būti specialiai paliktos tam, kad ją radęs asmuo įsidėtų į kompiuterį ir tokiu būdu suteiktų piktavaliui prieigą prie savo prietaiso.
VPN paslaugos. Atostogų metu savo įrenginiuose naudokite virtualaus privataus tinklo (VPN) paslaugas. Tokiu būdu ryšys bus šifruojamas, dėl to piktavaliai negalės nuskaityti jūsų duomenų, todėl galėsite saugiai naudotis visomis jums reikalingomis interneto paslaugomis net ir viešai prieinamuose tinkluose.
Duomenų kopijos. Apsaugokite savo duomenis nuo praradimo sukurdami atsargines duomenų kopijas (angl. backup). Laikykite šias duomenų kopijas atskiruose įrenginiuose – pavyzdžiui, išoriniame diske ar debesinėje duomenų saugykloje. Duomenų kopijos neapsaugos jūsų nuo duomenų vagystės ir dėl to kylančių pasekmių, bet svarbių duomenų praradimo atveju – kai duomenys užšifruojami ar sunaikinami – juos galima bus atstatyti ar atgauti.
Nacionalinio kibernetinio saugumo centro prie KAM informacija
Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos

Pažinimo laboratorija 2020

  • Šiandien spaudos leidinių pasirinkimas – didžiulis. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

    „Žiniasklaidos teisės vadove“, kurio autoriai Liudvika Meškauskaitė ir Dainius Sinkevičius, akcentuojama, kad žiniasklaidai ir žurnalistams naudojimasis žodžio laisve ir pagarba kitų žodžio laisvei, įtraukiant visuomenę į atviras diskusijas, yra kasdienio darbo pagrindas. „Būtent žurnalistai yra tie, kurie rinkdami ir skleisdami reikšmingą informaciją, reikalaudami galingųjų atskaitomybės, inicijuodami viešas visuomeninės reikšmės diskusijas bei užtikrindami nuomonių įvairovę, stovi žodžio laisvės sargyboje“.

  • Ar šiandien žiniasklaidos ir žurnalistų veiklos reglamentavimo laikomasi visuomenės informavimo politikoje, kiek laisva yra žiniasklaida nuo reklamos davėjų, projektų viešintojų, politinių jėgų Lietuvoje? Kokiais leidiniais pasitikima? Ar vis augančių socialinių tinklų naudojimasis, nemokami interneto portalai neišstumia iš gyvenimo laisvos žiniasklaidos, kuriai išgyventi darosi vis sunkiau. Kokių sąlygų reikėtų, kad žiniasklaida būtų tikrai nepriklausoma, objektyvi nuo politikų, nuo pinigų, nuo povandeninių interesų „Pažinimo laboratorijoje“ diskutuoja skaitytojai.

  • Dr. Andrius VAIŠNYS, Vilniaus universiteto profesorius, žurnalistikos ir politinės komunikacijos tyrėjas. Adomo Taraskevičiaus nuotrauka

    Dr. Andrius VAIŠNYS,  Vilniaus universiteto profesorius, žurnalistikos ir politinės komunikacijos tyrėjas Praėjo trys dešimtmečiai, kai Lietuvoje, gretimose šalyse „spaudos laisvė“ tapo viešo gyvenimo diskusija ir jai pradėtas kloti teisinis pamatas. Anuomet, 1989–1990 metais buvo „suderintos“ visiškai nederančios etinės ir teisinės normos: kritikuojant cenzūrą ji palaipsniui paversta spaudos priežiūra – taip buvo įrašyta 1990-ųjų vasarį Spaudos ir kitų masinės informacijos priemonių įstatyme, kuriuo įteisinta Spaudos kontrolės valdyba, veikusi kelis metus.

  • Lietuvos žiniasklaidos modelis labai panašus į skandinavišką, tačiau kai kuriose srityse mes juos tik vejamės.

    2007 m. mirus prancūzui mokslininkui Klodui Žan Bertrandui (Claude Jean Bertrand,) elektroniniu paštu išplatintame pranešime rašyta, jog velionis „puoselėjo žiniasklaidos etikos, atskaitingumo sistemų ir deontologijos koncepciją demokratijos pamatuose visame pasaulyje.“

  • Dainius RADZEVIČIUS, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas

      Vis dėlto šiandieninio mūsų eksperto nuomone, mums dar reikia įsisąmoninti, kad žiniasklaida – tiesiog verslo modelis, o ne galios propagavimo įrankis, ir būti kritiškesniems, daugiau oponuoti valdžiai ir verslui, daugiau keliauti po pasaulio šalis ir rodyti, kaip ten gyvena žmonės. Artimiausias modelis mums, jo manymu, skandinaviškas.

  • Lietuva pasauliniame žiniasklaidos laisvės indekse šiuo metu užima 30 vietą – praneša organizacija „Reporteriai be sienų“.

  • Romas LINIONIS, fotografas, kraštotyrininkas.

    Medijos itin veikia visuomenę, kurioje jos vaidina didžiulį vaidmenį ne tik dėl turinio, bet ir dėl savo charakteristikų. Kartu iškyla dilema dėl informacijos patikimumo vertinimo. Daug kas mano, kad tradicinė žiniasklaida yra patikimesnis šaltinis negu socialinėse medijose skleidžiama informacija.

  • Vis dažniau tenka išgirsti, kad kai kuriems skaitytojams internetas nepakeis laikraščių. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

    Tiek daug margos ir įvairios žiniasklaidos, kokią turime dabar, vargu ar kada turėjome. Žinias skelbia laikraščiai, žurnalai, televizijos kanalai. Operatyvumu juos lenkia portalai, socialiniai tinklai. Žurnalistais esame visi, rašome apie viską. Akimirksniu galime internete rasti mus dominančią informaciją iš viso pasaulio, naujausias žinias. Dilema kyla, kaip atsirinkti, ką skaityti, kuo tikėti.

  • Neseniai Jolita Linkevičiūtė visuomenei pristatė savo knygą „Kilmės įrašas“. Nuotrauka iš J. Linkevičiūtės asmeninio albumo

    Jolita LINKEVIČIŪTĖ, žurnalistė, Komunikacijos ir informacijos mokslų daktarė Norėtume, kad žiniasklaida būtų gražus atspindys ir atspindėtų tai, ką patys norime matyti. Skandalus. Korumpuotus politikus, slaptus ekonominius susitarimus. Koks rytoj bus oras? Kokios nuolaidos rytoj bus prekybos centruose?

  • Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos instituto lektorius, daktaras Deimantas Jastramskis sako, kad per pastaruosius 10 metų Lietuvos žiniasklaida pasikeitė, tačiau teigiamų poslinkių įvyko mažiau nei tikėtasi. Nuotrauka iš asmeninio D. Jastramskio albumo

    Nuo tada, kai straipsnis „Lietuvos žiniasklaidos sistemos modelio bruožai“ buvo parengtas, praėjo beveik 10 metų. Kiek ir kokių dalykų per šį laiką Lietuvos žiniasklaidos sistemoje pasikeitė, paklausėme jo autoriaus D. Jastramskio. Pateikiame jo vertinimus ir įžvalgas:

  • Praėjusių metų pabaigoje išplatintame pranešime spaudai „Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS) teigia, kad kas 5-tą eurą (1,4 mln. eurų) iš valstybės ir savivaldybių viešinimo biudžetų ir kas 7 eurą (10,6 tūkst. eurų) iš Europos Sąjungos (ES) investicijų savivaldybės skyrė su politikais susijusioms įmonėms, kurios viešino jų veiklą. Lėšas gavo ne tik žiniasklaidos priemonės ir viešinimo agentūros, bet ir statybų, šaldyto maisto, leidybos įmonės, – rodo duomenys, pateikiami TILS svetainėje www.manovalstybe.info.

  • Pastebima, kad Lietuvos žiniasklaidoje neproporcingai pasiskirstęs politinis vaidmuo ir savireguliacijos elementai.

    1990 m. atgavusiai nepriklausomybę Lietuvai teko susidurti su nemažai iššūkių: stengtis, kad išsivadavimą iš priespaudos pripažintų Vakarų šalys, nepasiduoti Lietuvos teritorijoje tebeesančioms Tarybų armijos dalinių provokacijoms, o taip pat – sukurti nepriklausomos valstybės struktūras…

Čia mūsų Sūduva 2020

  • Marijampoliečių kolektyvas „Balti vėjai“ dar labai jaunas.

    Šeštadienį vasario 1-ąją į Marijampolės kultūros centrą susirinko folkloro gerbėjai, mat vyko pirmas Marijampolės modernaus folkloro festivalis „Margai skamba“. Idėją realizavo Marijampolės kultūros centro darbuotoja ir festivalio vadovė Dalia Venckienė.

  • Štai tokie Gyvybės medžiai, kuriuos tautodailės specialistai palygino su garsiojo Liongino Šepkos darbais...

    Kaip jau informavome, Marijampolės kultūros centro antrame aukšte pradedant Tautodailės metus atidaryta Kazimiero Aleliūno medžio darbų paroda. Didžiulėje ekspozicijoje – daugybė įvairaus žanro kūrinių: drožinių, kompozicijų su natūraliomis pačios gamtos detalėmis, medžio gumbų improvizacijų, prieverpsčių ir skulptūrėlių, žaislų ir indų… Visa tai čia atkeliavo iš įvairių vietovių, autoriui artimų ir tolimesnių žmonių namų, nes viskas sukurta per ilgus dešimt­mečius – ir dalinta, dovanota…

  • Vladislovas Skarickas buvo ir „Mūzos“ klubo metraštininkas.

    Sausio pradžioje būtume minėję fotografo, vieno iš Marijampolės metraštininkų, Vladislovo Skaricko 85-ąsias gimimo metines. Deja, fotoklubo „Sūduva“ ir liaudies menininkų klubo „Mūza“ žmonės, buvę bendradarbiai tai pažymėjo jau be jo paties.

  • Kultūros centro mišrus vokalinis ansamblis „Savito“ atstovaus Marijampolei zoniniame konkurse.

    Devyni kolektyvai su savo vadovais, apie devynias dešimtis dainuojančių, gabių ir gražių žmonių ir apie tris dešimtis jų atliktų pačių įvairiausių dainų…

  • Kazimieras Aleliūnas parodos atidaryme papasakojo daug įdomių dalykų.

    Marijampolės kultūros centre marijampoliečio Kazimiero Aleliūno medžio darbų paroda atidarė Tautodailės metų vartus mūsų savivaldybėje.

  • Valė Klesevičienė džiaugėsi, kad į renginį susirinko ir Putino giminės, ir neabejingi jo kūrybai žmonės.

    Metų pradžia mūsų kraštui ir Lietuvai yra dovanojusi nemažai ryškių asmenybių – vien kultūros lauke išaugo ne vienas didingas medis… Su kuriuo iš jų galėtume palyginti Vincą Mykolaitį-Putiną – poetą ir prozininką, literatūros tyrinėtoją ir teoretiką, vertėją ir filosofą?

  • Šeštadienį Liudvinavo seniūnijos gyventojai, kraštiečiai, svečiai rinkosi į miestelio kultūros centrą, kur vyko Liudvinavo, kaip Mažosios kultūros sostinės, uždarymo iškilmės.