Dovanos idėja!!!

190px
  • „Sodros“ duomenimis, 2016 m. Lietuvoje teisines paslaugas iš viso teikė 3340 advokatų, jų padėjėjų, notarų ir antstolių. Lietuvai kaip valstybei, kuri savo gyventojų skaičiumi nesiekia 3 mln., toks skaičius atrodo gana nemažas.

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

„Kiti Žaltyčiui neprilygsta“ (Eksperto komentarai)

Į mūsų klausimus atsako Arūnas PRANAITIS, Žuvinto biosferos rezervato direkcijos vadovas.

Į mūsų klausimus atsako Arūnas PRANAITIS, Žuvinto biosferos rezervato direkcijos vadovas.– Kas inicijavo šį Žaltyčio ežero pakrantės pritaikymo žvejybai projektą, kodėl tai daroma būtent dabar?
– Pats Žaltyčio ežero pakrantės pritaikymo mėgėjiškai žvejybai projektas yra rezultatas šiais metais naujai patvirtinto Žuvinto biosferos rezervato tvarkymo plano. Planas dar iki patvirtinimo buvo suderintas su visomis institucijomis, aptartas su vietos gyventojais, todėl poreikis Žaltyčio ežero pakrantei sutvarkyti mums nebuvo jokia naujiena.
Dar pernai Žuvinto biosferos rezervato direkcija parengė paraišką Marijampolės savivaldybės Aplinkos apsaugos programai, kad būtų galima pradėti įgyvendinimo darbus. Gavome pritarimą, finansavimą, todėl jau dabar aiškėja tvarkymo rezultatai.
Konkrečiai Tvarkymo plano sprendiniai numato sudaryti sąlygas trumpalaikiam poilsiui vietos gyventojams ir lankytojams, Žaltyčio ežero rytinėje pakrantėje įrengti atokvėpio vietą, taip pat mėgėjiškos žvejybos nuo ežero kranto vietas, sutvarkant pakrantę Tvarkymo plano brėžinyje pažymėtoje teritorijoje.
– Kad egzistuoja toks Žaltyčio botaninis-zoologinis draustinis, žino daugelis. O ką iš tiesų tai reiškia?
– Botaninis-zoologinis draustinis yra viena iš saugomų teritorijų – gamtinių draustinių rūšių. Lietuvoje tokio tipo draustinių yra 31, ir kiekvienas iš jų skirtingas, su skirtingais steigimo tikslais. Oficialiai įvardintas Žaltyčio botaninio-zoologinio draustinio tikslas – išsaugoti tipinį eutrofinį ežerą su būdinga augalija ir gyvūnija, didžiųjų baublių, plovinių vištelių, migruojančių vandens paukščių sankaupų vietas. Tai „Natura 2000“ teritorija, o kaip itin vertingas Pietvakarių Lietuvos gamtinis kompleksas, jis atitinka Ramsaro konvencijos (tarptautinių požiūriu svarbiausių pelkių ir sekliųjų vandenų sąrašo) kriterijus.
– Kodėl neleidžiama čia žvejoti iš valties? Negi pavieniai žvejai gali padaryti daug žalos?
– Draustiniuose prioritetas skiriamas gamtos vertybėms išsaugoti, o žmogaus veikla neturi joms kenkti. Draudimas žvejoti Žaltytyje (išskyrus poledinę žvejybą) yra įrašytas Žuvinto biosferos rezervato nuostatuose. Jis grindžiamas Gamtos tyrimų centro mokslininkų parengtoms rekomendacijoms. Mokslininkai teigia: norint išsaugoti Žaltyčio ežero vandens paukščių perinčias populiacijas, vandens paukščių šėrimosi vietas ir migruojančių paukščių sankaupas, plaukiojimas valtimis nei perėjimo laiku, nei vėliau yra neleistinas. Žaltytis yra palyginti nedidelis ežeras, jis gan siauras, ištįsęs, todėl tokiame ežere vandens paukščiams, jei jie būtų trikdomi, tiesiog nebūtų kur pasislėpti. Mokslininkų reikalavimas visiškai suprantamas, nes kai kurios migruojančių paukščių rūšys, kad ir kuoduotosios antys, valties neprisileidžia per 300–400 metrų. Užtektų kokių dešimties tolygiai ežere pasiskirsčiusių valčių, kad nė viena tos rūšies antelė nė nenusileistų Žaltytyje. Žiemą, kai vandens paukščių nėra, nuo ledo niekas netrukdo užsiiminėti žvejyba. Gamtininkai siūlo dar labiau sustiprinti jo apsaugą ir įrašyti jį į tarptautiniu požiūriu svarbių pelkių ir sekliųjų vandenų konvencijos (Ramsaro konvencijos) sąrašą. Beje, rekomendacijose siūloma aktyviai gerinti ežero būklę: mažinti pakrantės užžėlimą įvairia, o ypač sumedėjusia augmenija, įrengti Kai lankėmės prie ežero prieš mėnesį, pakrantė buvo tik ką išvalyta, net nespėta pastatyti ženklo apie tai, kad čia yra vieta mėgėjiškai žūklei.pagalbines vandens paukščių apsaugos priemones – dirbtines lizdavietes, saleles.
O dėl pavienių valčių, tai leidus žvejybą ežere, niekaip nepasakysi, ar tų valčių bus vos kelios, ar daugybė. Kažkas siūlė – leiskite nors vietos žvejams pažvejoti, tačiau turėtume užmiršti „vietinio žvejo“ sąvoką. Niekur teisės aktuose tokia neapibrėžta ir joks valdininkas, kaip aukštai besėdintis, „iš lubų“ nenustatys, kada žmogus vietinis, o kada ne. Mūsų šalyje esame visi vienodas teises turintys piliečiai, dar daugiau, diskriminacinių sąlygų įteisinimas gyvenimo vietos pagrindu gali pažeisti net ES stojimo sutarties esmines nuostatas dėl laisvo piliečių, prekių ir paslaugų judėjimo.
Bet kas – marijampoliečiai, alytiškiai, net ir kitų ES šalių piliečiai galėtų jaustis diskriminuojami, lyginant su išimtinę teisę žvejoti turinčiais vietiniais žmonėmis. Visai pritariu mokslininkų nuomonei – sprendimas įteisinti žvejybą iš valčių labai pakenktų šiame draustinyje saugomiems perintiems ir migruojantiems paukščiams.
Beje, ta pačia proga galiu nudžiuginti žvejus: Žuvinto biosferos rezervato teritorijoje esančiame Amalvo ežere, kuriame vandens paukščių sankaupos rudenį gerokai menkesnės, vėlgi po ilgų diskusijų su mokslininkais ornitologais mes patys pasiūlėme leisti žvejybą iš valčių nuo liepos vidurio. Šis leidimas turėtų būti įteisintas naujuose Žuvinto bio­sferos rezervato nuostatuose.
– Kokia dar veikla ribojama šiame draustinyje?
– Žaltytyje beveik visi apribojimai yra susiję su lankymu. Botaninių-zoologinių draustinių ežeruose draudžiama vykdyti verslinę žvejybą, medžioti paukščius teritorijose, kurios priskirtos paukščių apsaugai svarbioms teritorijoms. Griežtesni apribojimai taikomi, kai yra reikalinga specialiai išsaugoti vieną ar kitą gamtos vertybę.
– Kaip dėl statybų draustinyje? Kaip žinia, beveik ant pat kranto stovi pastatai…
– Kai kurių dalykų mes nepakeisime, gal tie pastatai galėjo būti statomi toliau, bet jei vertinsime iš draustinyje saugomų objektų – vandens paukščių pozicijos, tie pastatai nėra kažkoks blogis. Esamos draustinio ribos apima tik patį ežerą ir siaurą pakrantės ruožą, tad iš tikrųjų pačiame draustinyje pastatų nė nėra.
– Kalbėjome su vienu žveju, jis pasidžiaugė, kad sutvarkyta pakrantė, bet mano, jog reikia tilto. Ar atsiras?
– Na, pakrantė iš tikrųjų dar nėra galutinai sutvarkyta. Ji bus tokia tik tada, kai iš po plonai paskleisto pakrantės durpės sluoksnio prasikals žolė, atsistatys dalis vandens augmenijos ir kai šalia pakrantės esanti teritorija įgis tinkamą išvaizdą. Vandens augmeniją dar reikės prižiūrėti kelerius metus, nes nendrės tikrai bandys ataugti, jei jų nekirsime vegetacijos metu. Tam mes turime tinkamą techniką. Reikėtų jau už draustinio ribos įrengti atokvėpio vietos infrastruktūrą: tinkamą automobilių stovėjimo vietą, suoliukų, persirengimo kabiną poilsiautojams, takelį prieiti prie apžvalgos bokštelio, rasti tinkamą vietą šiukšlių konteineriams. Apie tai artimiausiu metu diskutuosime su Marijampolės savivaldybės administracijos darbuotojais.
Dėl tiltelio (tiksliau – pirso) įrengimo kol kas jokių sprendimų nepriimta. Buvo diskutuojama, kas yra tinkamiau – įrengti plačią žvejybai tinkamą pakrantę ar pastatyti tiltą, su kuriuo, ko gero, būtų kur kas daugiau problemų. Toks statinys nelabai tinka draustiniui, ne kažin ką jis pagelbėtų žvejams. Tad pasižiūrėkime pirmiau, ar dabartiniai sprendimai pateisins lūkesčius.
– Kuo ypatingas Žaltyčio ežeras? Kokia jo reikšmė aplinkosaugai apskritai?
– Galime palyginti: šiomis dienomis šiame ežere suskaičiuojame gerokai daugiau nei 3000 paukščių – tik kiek mažiau nei Žuvinte ir Dusioje. Kiti ežerai Žaltyčiui neprilygsta. Ežere plaukioja didžiosios, kuoduotosios, rudagalvės antys, gulbės nebylės, ausuotieji kragai ir kitos rūšys. Vakare prisideda dar ir šimtai migruojančių žąsų, tačiau mes jų apskaitos nevykdome. Gana daug Žaltytyje yra perinčių „Natura 2000“ teritorijose saugomų paukščių – nendrinių lingių, didžiųjų baublių, plovinių vištelių. Žinoma, su tais skaičiais, kokie buvo prieš pusšimtį metų, nėra ko lyginti, bet juk nuskurdo šia prasme visi be išimties mūsų šalies ežerai.
– Dėkui už išsamius atsakymus.

Pažinimo laboratorija 2020

  • Šiandien spaudos leidinių pasirinkimas – didžiulis. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

    „Žiniasklaidos teisės vadove“, kurio autoriai Liudvika Meškauskaitė ir Dainius Sinkevičius, akcentuojama, kad žiniasklaidai ir žurnalistams naudojimasis žodžio laisve ir pagarba kitų žodžio laisvei, įtraukiant visuomenę į atviras diskusijas, yra kasdienio darbo pagrindas. „Būtent žurnalistai yra tie, kurie rinkdami ir skleisdami reikšmingą informaciją, reikalaudami galingųjų atskaitomybės, inicijuodami viešas visuomeninės reikšmės diskusijas bei užtikrindami nuomonių įvairovę, stovi žodžio laisvės sargyboje“.

  • Ar šiandien žiniasklaidos ir žurnalistų veiklos reglamentavimo laikomasi visuomenės informavimo politikoje, kiek laisva yra žiniasklaida nuo reklamos davėjų, projektų viešintojų, politinių jėgų Lietuvoje? Kokiais leidiniais pasitikima? Ar vis augančių socialinių tinklų naudojimasis, nemokami interneto portalai neišstumia iš gyvenimo laisvos žiniasklaidos, kuriai išgyventi darosi vis sunkiau. Kokių sąlygų reikėtų, kad žiniasklaida būtų tikrai nepriklausoma, objektyvi nuo politikų, nuo pinigų, nuo povandeninių interesų „Pažinimo laboratorijoje“ diskutuoja skaitytojai.

  • Dr. Andrius VAIŠNYS, Vilniaus universiteto profesorius, žurnalistikos ir politinės komunikacijos tyrėjas. Adomo Taraskevičiaus nuotrauka

    Dr. Andrius VAIŠNYS,  Vilniaus universiteto profesorius, žurnalistikos ir politinės komunikacijos tyrėjas Praėjo trys dešimtmečiai, kai Lietuvoje, gretimose šalyse „spaudos laisvė“ tapo viešo gyvenimo diskusija ir jai pradėtas kloti teisinis pamatas. Anuomet, 1989–1990 metais buvo „suderintos“ visiškai nederančios etinės ir teisinės normos: kritikuojant cenzūrą ji palaipsniui paversta spaudos priežiūra – taip buvo įrašyta 1990-ųjų vasarį Spaudos ir kitų masinės informacijos priemonių įstatyme, kuriuo įteisinta Spaudos kontrolės valdyba, veikusi kelis metus.

  • Lietuvos žiniasklaidos modelis labai panašus į skandinavišką, tačiau kai kuriose srityse mes juos tik vejamės.

    2007 m. mirus prancūzui mokslininkui Klodui Žan Bertrandui (Claude Jean Bertrand,) elektroniniu paštu išplatintame pranešime rašyta, jog velionis „puoselėjo žiniasklaidos etikos, atskaitingumo sistemų ir deontologijos koncepciją demokratijos pamatuose visame pasaulyje.“

  • Dainius RADZEVIČIUS, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas

      Vis dėlto šiandieninio mūsų eksperto nuomone, mums dar reikia įsisąmoninti, kad žiniasklaida – tiesiog verslo modelis, o ne galios propagavimo įrankis, ir būti kritiškesniems, daugiau oponuoti valdžiai ir verslui, daugiau keliauti po pasaulio šalis ir rodyti, kaip ten gyvena žmonės. Artimiausias modelis mums, jo manymu, skandinaviškas.

  • Lietuva pasauliniame žiniasklaidos laisvės indekse šiuo metu užima 30 vietą – praneša organizacija „Reporteriai be sienų“.

  • Romas LINIONIS, fotografas, kraštotyrininkas.

    Medijos itin veikia visuomenę, kurioje jos vaidina didžiulį vaidmenį ne tik dėl turinio, bet ir dėl savo charakteristikų. Kartu iškyla dilema dėl informacijos patikimumo vertinimo. Daug kas mano, kad tradicinė žiniasklaida yra patikimesnis šaltinis negu socialinėse medijose skleidžiama informacija.

  • Vis dažniau tenka išgirsti, kad kai kuriems skaitytojams internetas nepakeis laikraščių. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

    Tiek daug margos ir įvairios žiniasklaidos, kokią turime dabar, vargu ar kada turėjome. Žinias skelbia laikraščiai, žurnalai, televizijos kanalai. Operatyvumu juos lenkia portalai, socialiniai tinklai. Žurnalistais esame visi, rašome apie viską. Akimirksniu galime internete rasti mus dominančią informaciją iš viso pasaulio, naujausias žinias. Dilema kyla, kaip atsirinkti, ką skaityti, kuo tikėti.

  • Neseniai Jolita Linkevičiūtė visuomenei pristatė savo knygą „Kilmės įrašas“. Nuotrauka iš J. Linkevičiūtės asmeninio albumo

    Jolita LINKEVIČIŪTĖ, žurnalistė, Komunikacijos ir informacijos mokslų daktarė Norėtume, kad žiniasklaida būtų gražus atspindys ir atspindėtų tai, ką patys norime matyti. Skandalus. Korumpuotus politikus, slaptus ekonominius susitarimus. Koks rytoj bus oras? Kokios nuolaidos rytoj bus prekybos centruose?

  • Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos instituto lektorius, daktaras Deimantas Jastramskis sako, kad per pastaruosius 10 metų Lietuvos žiniasklaida pasikeitė, tačiau teigiamų poslinkių įvyko mažiau nei tikėtasi. Nuotrauka iš asmeninio D. Jastramskio albumo

    Nuo tada, kai straipsnis „Lietuvos žiniasklaidos sistemos modelio bruožai“ buvo parengtas, praėjo beveik 10 metų. Kiek ir kokių dalykų per šį laiką Lietuvos žiniasklaidos sistemoje pasikeitė, paklausėme jo autoriaus D. Jastramskio. Pateikiame jo vertinimus ir įžvalgas:

  • Praėjusių metų pabaigoje išplatintame pranešime spaudai „Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS) teigia, kad kas 5-tą eurą (1,4 mln. eurų) iš valstybės ir savivaldybių viešinimo biudžetų ir kas 7 eurą (10,6 tūkst. eurų) iš Europos Sąjungos (ES) investicijų savivaldybės skyrė su politikais susijusioms įmonėms, kurios viešino jų veiklą. Lėšas gavo ne tik žiniasklaidos priemonės ir viešinimo agentūros, bet ir statybų, šaldyto maisto, leidybos įmonės, – rodo duomenys, pateikiami TILS svetainėje www.manovalstybe.info.

  • Pastebima, kad Lietuvos žiniasklaidoje neproporcingai pasiskirstęs politinis vaidmuo ir savireguliacijos elementai.

    1990 m. atgavusiai nepriklausomybę Lietuvai teko susidurti su nemažai iššūkių: stengtis, kad išsivadavimą iš priespaudos pripažintų Vakarų šalys, nepasiduoti Lietuvos teritorijoje tebeesančioms Tarybų armijos dalinių provokacijoms, o taip pat – sukurti nepriklausomos valstybės struktūras…

Čia mūsų Sūduva 2020

  • Marijampoliečių kolektyvas „Balti vėjai“ dar labai jaunas.

    Šeštadienį vasario 1-ąją į Marijampolės kultūros centrą susirinko folkloro gerbėjai, mat vyko pirmas Marijampolės modernaus folkloro festivalis „Margai skamba“. Idėją realizavo Marijampolės kultūros centro darbuotoja ir festivalio vadovė Dalia Venckienė.

  • Štai tokie Gyvybės medžiai, kuriuos tautodailės specialistai palygino su garsiojo Liongino Šepkos darbais...

    Kaip jau informavome, Marijampolės kultūros centro antrame aukšte pradedant Tautodailės metus atidaryta Kazimiero Aleliūno medžio darbų paroda. Didžiulėje ekspozicijoje – daugybė įvairaus žanro kūrinių: drožinių, kompozicijų su natūraliomis pačios gamtos detalėmis, medžio gumbų improvizacijų, prieverpsčių ir skulptūrėlių, žaislų ir indų… Visa tai čia atkeliavo iš įvairių vietovių, autoriui artimų ir tolimesnių žmonių namų, nes viskas sukurta per ilgus dešimt­mečius – ir dalinta, dovanota…

  • Vladislovas Skarickas buvo ir „Mūzos“ klubo metraštininkas.

    Sausio pradžioje būtume minėję fotografo, vieno iš Marijampolės metraštininkų, Vladislovo Skaricko 85-ąsias gimimo metines. Deja, fotoklubo „Sūduva“ ir liaudies menininkų klubo „Mūza“ žmonės, buvę bendradarbiai tai pažymėjo jau be jo paties.

  • Kultūros centro mišrus vokalinis ansamblis „Savito“ atstovaus Marijampolei zoniniame konkurse.

    Devyni kolektyvai su savo vadovais, apie devynias dešimtis dainuojančių, gabių ir gražių žmonių ir apie tris dešimtis jų atliktų pačių įvairiausių dainų…

  • Kazimieras Aleliūnas parodos atidaryme papasakojo daug įdomių dalykų.

    Marijampolės kultūros centre marijampoliečio Kazimiero Aleliūno medžio darbų paroda atidarė Tautodailės metų vartus mūsų savivaldybėje.

  • Valė Klesevičienė džiaugėsi, kad į renginį susirinko ir Putino giminės, ir neabejingi jo kūrybai žmonės.

    Metų pradžia mūsų kraštui ir Lietuvai yra dovanojusi nemažai ryškių asmenybių – vien kultūros lauke išaugo ne vienas didingas medis… Su kuriuo iš jų galėtume palyginti Vincą Mykolaitį-Putiną – poetą ir prozininką, literatūros tyrinėtoją ir teoretiką, vertėją ir filosofą?

  • Šeštadienį Liudvinavo seniūnijos gyventojai, kraštiečiai, svečiai rinkosi į miestelio kultūros centrą, kur vyko Liudvinavo, kaip Mažosios kultūros sostinės, uždarymo iškilmės.