Dovanos idėja!!!

190px
  • „Sodros“ duomenimis, 2016 m. Lietuvoje teisines paslaugas iš viso teikė 3340 advokatų, jų padėjėjų, notarų ir antstolių. Lietuvai kaip valstybei, kuri savo gyventojų skaičiumi nesiekia 3 mln., toks skaičius atrodo gana nemažas.

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

Kokią žiniasklaidą skaitome, kuo pasitikime?

Medija itin veikia visuomenę, kurioje ji vaidina didžiulę rolę ne tik dėl turinio, bet ir dėl savo pačios turimos charakteristikos. Kartu iškyla dilema dėl informacijos patikimumo vertinimo, daug kas mano, kad tradicinė žiniasklaida yra patikimesnis šaltinis negu socialinėse medijose skleidžiama informacija.
Savo pašnekovų klausėme, kokiomis visuomenės informavimo priemonėmis jie dažniausiai naudojasi? Kas lemia jų pasirinkimą? Ar jie susidūrė su faktais, kai ta pati informacija skirtingose visuomenės informavimo priemonėse pateikiama skirtingai?Jų nuomone, kokiu tikslu tai daroma?

 

Akvelina Paškauskienė, pedagogė

 

Akvelina Paškauskienė, pedagogė
– Dažniausiai informaciją skaitau internete, „delfi“, „15min“. „lryto“ portaluose. Taip pat seku naujienas televizijoje, spaudoje, radijuje.
Mano pasirinkimą lemia operatyvumas, pateikimo būdas. Tikrai pasitaiko, kad ta pati informacija pateikiama skirtingai. Konkrečių pavyzdžių neprisimenu, bet, manau, kad būna „užsakomieji“ straipsniai.
Ypač nepatinka, kai antraštės neatitinka turinio. Taip dažniausiai pasitaiko interneto portaluose. Labiausiai pasitikiu LRT televizija ir jos naujienomis. Labai vertinu regioninio pobūdžio naujienas „Suvalkietyje“. Tai labai informatyvus, įvairiapusiškas, įdomus leidinys.

 

 

Karolis Podolskis, politikas, Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriusKarolis Podolskis, politikas, Marijampolės savivaldybės administracijos direktorius
Dažniausiai skaitau internetinius portalus, antroje vietoje – televizijos pateikiamos žinių naujienos, trečioje – laikraščiai.
Mano pasirinkimą lemia galimybė nuolat sekti atsinaujinančią bei rasti norimą informaciją. Tai geriausiai galima daryti internetiniuose portaluose.
Teko pastebėti, kad ta pati informacija skirtingose visuomenės informavimo priemonėse pateikiama skirtingai. Manau, kad ta pati informacija, jos turinys, gali būti pateikiamas skirtingu aspektu, norint pabrėžti ar sustiprinti norimą perteikti žinutę, skirtingai dedami pagrindiniai turinio akcentai arba pateikiama nepilna informacija, dėl to skirtingose priemonėse ta pati naujiena gali atrodyti skirtingai.
Norėdamas sužinoti tiesą renkuosi informaciją iš skirtingų šaltinių, ją lyginu, domiuosi pateiktos informacijos tikrumu.

 

Kazimieras BukotaKazimieras Bukota, Švietimo ir mokslo ministerijos Regioninės politikos analizės skyriaus vyriausiasis specialistas
Dažniausiai skaitau informacinius portalus 15min.lt, delfi.lt, lrytas.lt, kai kuriuos Lenkijos ir Rusijos informacinius tinklalapius ir laikraštį „Suvalkietis“.
Mano pasirinkimą lemia informacijos pateikimo operatyvumas (gal išskyrus „Suvalkietį“), medžiagos aktualumas, nuomonių įvairovė, galimybė stebėti visuomenės reakciją į pateikiamą informaciją.
Su faktais, kad ta pati informacija skirtingose visuomenės informavimo priemonėse pateikiama skirtingai, susidūriau ne kartą. Apie vienodai traktuotą tą pačią informaciją visose prieinamose žiniasklaidos priemonėse vyresnio amžiaus žmonės ypač puikiai prisimena.
Gal tai nėra tos pačios informacijos pateikimas, bet įvairiuose tinklalapiuose net straipsnių pavadinimai kartais rodo prieštaringas nuomones požiūryje į tą pačią problemą. Paskutinių dienų pavyzdys: „Premjeras žada, kad pertvarkius sistemą pensijos dar augs“, o „Ministras piešia tragišką vaizdą: pensija sieks tik 20 proc. buvusios algos“.
Kokiu tikslu tai daroma? Manau, kad skaitytojui pritraukti, nes tos pačios informacijos atkartojimas tikrai nedidina informacinės priemonės patrauklumo ir populiarumo.
Kaip atsirenku, kuria informacine priemone pasikliauti, kaip atrandu tiesą? Svarbūs ar įdomūs klausimai skatina ieškoti papildomų informacijos šaltinių, kitų nuomonių. Pateiktos informacijos teisingumą apsprendžia, kaip įprasta, bent dviejų šaltinių duomenys, informacijos autorių ar šaltinių autoritetas, gyvenimo patirtis vertinti.

 

Andrius Vyšniauskas, politikas, Marijampolės savivaldybės tarybos narysAndrius Vyšniauskas, politikas, Marijampolės savivaldybės tarybos narys
– Pastaruoju metu skaitau beveik išimtinai internetinę žiniasklaidą. Be abejo, kasdien ir dėl darbo pobūdžio, ir dėl įpročio tenka perversti pagrindinius šalies portalus. Daug laiko praleidžiu skaitydamas tarptautinę ir kitų šalių spaudą (The Economist, Politico, Der Spiegel, Real Clear World, Radio Free Europe portalus ir t. t.). Mano nuomone, politikui tiesiog yra privalu mokėti užsienio kalbas ir nuolatos skaityti svarbiausius tarptautinius leidinius. Tai išplečia akiratį ir leidžia neužsisklęsti kasdienybėje.
Marijampolės naujienoms ir aktualijoms neabejotinai renkuosi patikimiausią ir išsamiausią leidinį – „Suvalkietį“. Vertinu šio laikraščio gilumą, o pastaruosius kelis metus galiu pagirti už gebėjimą sunkiame mūsų miesto politikos kontekste išlaikyti nešališkumą.
Iš rimtesnės spaudos – „Naujasis Židinys-Aidai“. Šį leidinį raginu visus galinčius užsiprenumeruoti, nes tai bus ne tik gera investicija į jūsų pačių akiračio praplėtimą, bet ir parama rimtosios kultūros, politikos ir filosofijos leidiniui tuo metu, kai nedorėlių valdžia jį bando užgniaužti.
Mano pasirinkimą daugiausia lemia profesija. Kaip medikas privalo skaityti medikų leidinius, taip ir politikas privalo domėtis šalies ir vietos naujienomis, gilintis į profesinius leidinius.
Būna skirtingų informacijos interpretacijų, tačiau man labiau į akis krinta ne tai. Man užkliūva selektyvumas, kai vienoje žiniasklaidoje kokia nors gana svarbi naujiena nušviečiama, o kita žiniasklaida tai nutyli.
Pastaruoju metu teko susidurti su situacija, kai daugelis žiniasklaidos priemonių vieną labai svarbią žinią, susijusią su mūsų – konservatorių – veiksmais kovos su korupcija srityje nušvietė, bet štai vienas svarbus portalas totaliai ignoravo. Kodėl? Na, nesiplėtosiu, bet minčių tada kilo įvairių.
Kokiu tikslu tai daroma? Dažniausiai tai yra asmeninių įsitikinimų dalykai – myliu nemyliu, patinka nepatinka naujienos subjektas arba kūrėjas – arba, politikų atveju, politinis angažuotumas. Beje, galiu pasidžiaugti, kad politinio angažuotumo ir neobjektyvumo Lietuvos žiniasklaidoje pastaruoju metu tikrai mažėja.
Pasitikiu gerą vardą ir istoriją turinčia žiniasklaida. Niekados neskaitau ir netikiu visokiais naujai atsiradusiais portalais ar laikraščiais. Dažniausiai už jų stovi kas nors, kas siekia ne skaidrumo ar objektyvaus požiūrio, o žaidžia kokius nors negražius žaidimus. Štai ir dabar girdime, kad viena valdanti partija vis bando visokius neva bendruomeninius laikraščius kurti, nauji portalai be autorių pavardžių atsiranda. Esu girdėjęs, kad artimiausiu metu gal net ir valdžiai palankių, stambių verslo koncernų finansuojamų regioninių laikraščių tinklas gali užgimti. Tokie leidiniai su tiesa neturės nieko bendro. Jei jie atsiras, tai bus tik dar vienas desperatiškos propagandos įrankis. Visus skaitytojus raginu tokią propagandą griežtai ignoruoti. Tiesos ten nesurasite.

 

 

Pažinimo laboratorija 2020

  • Šiandien spaudos leidinių pasirinkimas – didžiulis. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

    „Žiniasklaidos teisės vadove“, kurio autoriai Liudvika Meškauskaitė ir Dainius Sinkevičius, akcentuojama, kad žiniasklaidai ir žurnalistams naudojimasis žodžio laisve ir pagarba kitų žodžio laisvei, įtraukiant visuomenę į atviras diskusijas, yra kasdienio darbo pagrindas. „Būtent žurnalistai yra tie, kurie rinkdami ir skleisdami reikšmingą informaciją, reikalaudami galingųjų atskaitomybės, inicijuodami viešas visuomeninės reikšmės diskusijas bei užtikrindami nuomonių įvairovę, stovi žodžio laisvės sargyboje“.

  • Ar šiandien žiniasklaidos ir žurnalistų veiklos reglamentavimo laikomasi visuomenės informavimo politikoje, kiek laisva yra žiniasklaida nuo reklamos davėjų, projektų viešintojų, politinių jėgų Lietuvoje? Kokiais leidiniais pasitikima? Ar vis augančių socialinių tinklų naudojimasis, nemokami interneto portalai neišstumia iš gyvenimo laisvos žiniasklaidos, kuriai išgyventi darosi vis sunkiau. Kokių sąlygų reikėtų, kad žiniasklaida būtų tikrai nepriklausoma, objektyvi nuo politikų, nuo pinigų, nuo povandeninių interesų „Pažinimo laboratorijoje“ diskutuoja skaitytojai.

  • Dr. Andrius VAIŠNYS, Vilniaus universiteto profesorius, žurnalistikos ir politinės komunikacijos tyrėjas. Adomo Taraskevičiaus nuotrauka

    Dr. Andrius VAIŠNYS,  Vilniaus universiteto profesorius, žurnalistikos ir politinės komunikacijos tyrėjas Praėjo trys dešimtmečiai, kai Lietuvoje, gretimose šalyse „spaudos laisvė“ tapo viešo gyvenimo diskusija ir jai pradėtas kloti teisinis pamatas. Anuomet, 1989–1990 metais buvo „suderintos“ visiškai nederančios etinės ir teisinės normos: kritikuojant cenzūrą ji palaipsniui paversta spaudos priežiūra – taip buvo įrašyta 1990-ųjų vasarį Spaudos ir kitų masinės informacijos priemonių įstatyme, kuriuo įteisinta Spaudos kontrolės valdyba, veikusi kelis metus.

  • Lietuvos žiniasklaidos modelis labai panašus į skandinavišką, tačiau kai kuriose srityse mes juos tik vejamės.

    2007 m. mirus prancūzui mokslininkui Klodui Žan Bertrandui (Claude Jean Bertrand,) elektroniniu paštu išplatintame pranešime rašyta, jog velionis „puoselėjo žiniasklaidos etikos, atskaitingumo sistemų ir deontologijos koncepciją demokratijos pamatuose visame pasaulyje.“

  • Dainius RADZEVIČIUS, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas

      Vis dėlto šiandieninio mūsų eksperto nuomone, mums dar reikia įsisąmoninti, kad žiniasklaida – tiesiog verslo modelis, o ne galios propagavimo įrankis, ir būti kritiškesniems, daugiau oponuoti valdžiai ir verslui, daugiau keliauti po pasaulio šalis ir rodyti, kaip ten gyvena žmonės. Artimiausias modelis mums, jo manymu, skandinaviškas.

  • Lietuva pasauliniame žiniasklaidos laisvės indekse šiuo metu užima 30 vietą – praneša organizacija „Reporteriai be sienų“.

  • Romas LINIONIS, fotografas, kraštotyrininkas.

    Medijos itin veikia visuomenę, kurioje jos vaidina didžiulį vaidmenį ne tik dėl turinio, bet ir dėl savo charakteristikų. Kartu iškyla dilema dėl informacijos patikimumo vertinimo. Daug kas mano, kad tradicinė žiniasklaida yra patikimesnis šaltinis negu socialinėse medijose skleidžiama informacija.

  • Vis dažniau tenka išgirsti, kad kai kuriems skaitytojams internetas nepakeis laikraščių. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

    Tiek daug margos ir įvairios žiniasklaidos, kokią turime dabar, vargu ar kada turėjome. Žinias skelbia laikraščiai, žurnalai, televizijos kanalai. Operatyvumu juos lenkia portalai, socialiniai tinklai. Žurnalistais esame visi, rašome apie viską. Akimirksniu galime internete rasti mus dominančią informaciją iš viso pasaulio, naujausias žinias. Dilema kyla, kaip atsirinkti, ką skaityti, kuo tikėti.

  • Neseniai Jolita Linkevičiūtė visuomenei pristatė savo knygą „Kilmės įrašas“. Nuotrauka iš J. Linkevičiūtės asmeninio albumo

    Jolita LINKEVIČIŪTĖ, žurnalistė, Komunikacijos ir informacijos mokslų daktarė Norėtume, kad žiniasklaida būtų gražus atspindys ir atspindėtų tai, ką patys norime matyti. Skandalus. Korumpuotus politikus, slaptus ekonominius susitarimus. Koks rytoj bus oras? Kokios nuolaidos rytoj bus prekybos centruose?

  • Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos instituto lektorius, daktaras Deimantas Jastramskis sako, kad per pastaruosius 10 metų Lietuvos žiniasklaida pasikeitė, tačiau teigiamų poslinkių įvyko mažiau nei tikėtasi. Nuotrauka iš asmeninio D. Jastramskio albumo

    Nuo tada, kai straipsnis „Lietuvos žiniasklaidos sistemos modelio bruožai“ buvo parengtas, praėjo beveik 10 metų. Kiek ir kokių dalykų per šį laiką Lietuvos žiniasklaidos sistemoje pasikeitė, paklausėme jo autoriaus D. Jastramskio. Pateikiame jo vertinimus ir įžvalgas:

  • Praėjusių metų pabaigoje išplatintame pranešime spaudai „Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS) teigia, kad kas 5-tą eurą (1,4 mln. eurų) iš valstybės ir savivaldybių viešinimo biudžetų ir kas 7 eurą (10,6 tūkst. eurų) iš Europos Sąjungos (ES) investicijų savivaldybės skyrė su politikais susijusioms įmonėms, kurios viešino jų veiklą. Lėšas gavo ne tik žiniasklaidos priemonės ir viešinimo agentūros, bet ir statybų, šaldyto maisto, leidybos įmonės, – rodo duomenys, pateikiami TILS svetainėje www.manovalstybe.info.

  • Pastebima, kad Lietuvos žiniasklaidoje neproporcingai pasiskirstęs politinis vaidmuo ir savireguliacijos elementai.

    1990 m. atgavusiai nepriklausomybę Lietuvai teko susidurti su nemažai iššūkių: stengtis, kad išsivadavimą iš priespaudos pripažintų Vakarų šalys, nepasiduoti Lietuvos teritorijoje tebeesančioms Tarybų armijos dalinių provokacijoms, o taip pat – sukurti nepriklausomos valstybės struktūras…

Čia mūsų Sūduva 2020

  • Marijampoliečių kolektyvas „Balti vėjai“ dar labai jaunas.

    Šeštadienį vasario 1-ąją į Marijampolės kultūros centrą susirinko folkloro gerbėjai, mat vyko pirmas Marijampolės modernaus folkloro festivalis „Margai skamba“. Idėją realizavo Marijampolės kultūros centro darbuotoja ir festivalio vadovė Dalia Venckienė.

  • Štai tokie Gyvybės medžiai, kuriuos tautodailės specialistai palygino su garsiojo Liongino Šepkos darbais...

    Kaip jau informavome, Marijampolės kultūros centro antrame aukšte pradedant Tautodailės metus atidaryta Kazimiero Aleliūno medžio darbų paroda. Didžiulėje ekspozicijoje – daugybė įvairaus žanro kūrinių: drožinių, kompozicijų su natūraliomis pačios gamtos detalėmis, medžio gumbų improvizacijų, prieverpsčių ir skulptūrėlių, žaislų ir indų… Visa tai čia atkeliavo iš įvairių vietovių, autoriui artimų ir tolimesnių žmonių namų, nes viskas sukurta per ilgus dešimt­mečius – ir dalinta, dovanota…

  • Vladislovas Skarickas buvo ir „Mūzos“ klubo metraštininkas.

    Sausio pradžioje būtume minėję fotografo, vieno iš Marijampolės metraštininkų, Vladislovo Skaricko 85-ąsias gimimo metines. Deja, fotoklubo „Sūduva“ ir liaudies menininkų klubo „Mūza“ žmonės, buvę bendradarbiai tai pažymėjo jau be jo paties.

  • Kultūros centro mišrus vokalinis ansamblis „Savito“ atstovaus Marijampolei zoniniame konkurse.

    Devyni kolektyvai su savo vadovais, apie devynias dešimtis dainuojančių, gabių ir gražių žmonių ir apie tris dešimtis jų atliktų pačių įvairiausių dainų…

  • Kazimieras Aleliūnas parodos atidaryme papasakojo daug įdomių dalykų.

    Marijampolės kultūros centre marijampoliečio Kazimiero Aleliūno medžio darbų paroda atidarė Tautodailės metų vartus mūsų savivaldybėje.

  • Valė Klesevičienė džiaugėsi, kad į renginį susirinko ir Putino giminės, ir neabejingi jo kūrybai žmonės.

    Metų pradžia mūsų kraštui ir Lietuvai yra dovanojusi nemažai ryškių asmenybių – vien kultūros lauke išaugo ne vienas didingas medis… Su kuriuo iš jų galėtume palyginti Vincą Mykolaitį-Putiną – poetą ir prozininką, literatūros tyrinėtoją ir teoretiką, vertėją ir filosofą?

  • Šeštadienį Liudvinavo seniūnijos gyventojai, kraštiečiai, svečiai rinkosi į miestelio kultūros centrą, kur vyko Liudvinavo, kaip Mažosios kultūros sostinės, uždarymo iškilmės.