Dovanos idėja!!!

190px
  • „Sodros“ duomenimis, 2016 m. Lietuvoje teisines paslaugas iš viso teikė 3340 advokatų, jų padėjėjų, notarų ir antstolių. Lietuvai kaip valstybei, kuri savo gyventojų skaičiumi nesiekia 3 mln., toks skaičius atrodo gana nemažas.

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

Kokios vyresnio amžiaus žmonių galimybės susirasti darbą ar pakeisti profesiją?

 R. Juknevičienės teigimu, jau nemažai darbdavių noriai priima dirbti vyresnio amžiaus žmones, nes vertina jų įgytą patirtį ir sėslumą.Lietuvoje, taip pat ir mūsų krašte, vis dar gajus stereotipas, kad dėl vienokių ar kitokių priežasčių darbo netekę vyresnio amžiaus žmonės iki senatvės pensijos pasmerkti beviltiškai varstyti Užimtumo tarnybos (buvusios Darbo biržos) duris arba eiti į priešlaikinę pensiją. Vienas savo pavardės viešinti nenorėjęs 56 metų marijampolietis, „Suvalkiečio“ pakalbintas apie savarankiškas darbo paieškas Marijampolės įmonėse, teigė, kad laisvų darbo vietų turintys darbdaviai, sužinoję, kiek jam metų, dažniausiai tik nusijuokdavo ir patardavo eiti anūkų auginti. Panašią situaciją išgyveno ir kitas, 59 metų, Marijampolėje gyvenantis vyras. „Jūs net neįsivaizduojate, ką reiškia netekti darbo bebaigiant šeštą dešimtį, – teigė vyriškis. – Tik televizijoje kalbama ir laikraščiuose rašoma, kad negalima darbuotojų diskriminuoti dėl amžiaus. Iš tiesų diskriminacija dėl amžiaus yra didžiulė. Pernai vasarą ieškodamas darbo apėjau penkias įmones. Vienur iškart pasakė, kad esu per senas, kitur neva žadėjo vėliau paskambinti, tačiau taip ir nepaskambino.“
Apie tai, kad vyresnio amžiaus darbingi žmonės dažnai patiria diskriminaciją dėl amžiaus, pripažįsta ir profesinių sąjungų atstovai, taip pat ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba. Pastaroji šių metų balandžio 26-ąją savo tinklapyje paskelbė pranešimą „Diskriminacija dėl amžiaus labiausiai paplitusi darbo santykių srityje“, kuriame nurodė, kad pernai kreipimaisi dėl galimos diskriminacijos amžiaus pagrindu pagal skaičių buvo antroje vietoje – 2018-aisiais Tarnyba dėl to gavo daugiau nei 120 pranešimų.
Apie tai, kad į darbo rinką norintys įsilieti vyresnio amžiaus žmonės mūsų šalyje patiria išties nemažai sunkumų, sakyčiau, iš dalies liudija netgi 2017 metų gegužės 4 d. Seimo priimta Baudžiamojo kodekso pataisa, kurioje už diskriminaciją dėl amžiaus ir neįgalumo netgi numatyta baudžiamoji atsakomybė.
Vis dėlto, Užimtumo tarnybos Kauno klientų aptarnavimo departamento patarėjos Rasos Juknevičienės teigimu, situacija keičiasi, gerėja. „Dabar pagrindiniai kriterijai, pagal kuriuos darbdaviai renkasi darbuotojus, yra motyvacija ir kvalifikacija, – sako R. Juknevičienė. – Jei pas darbdavį atėjęs žmogus iškart pasako, kad negali to ar kito darbo dirbti, nes jam tą ar kitą vietą skauda, natūralu, jog darbdavys tokio darbuotojo nenorės priimti. Tačiau vyresnio amžiaus žmonės turi kitų privalumų. Jie yra stabilūs, pastovūs, kitaip tariant, patikimi darbuotojai, nes, jeigu lig šiol dar neemigravo, vadinasi, ir nesiruošia to daryti. Su jaunimu yra kitaip. Žiūrėk, šiandien jis dar dirba, o rytoj nė neįspėjęs gali susikrauti lagaminus ir išvykti laimės ieškoti svetur. Dėl to jau kuris laikas vyresnio amžiaus kvalifikuoti ir dirbti motyvuoti žmonės darbdaviams tampa vis patrauklesni ir patikimesni.“
Užimtumo tarnybos Marijampolės skyriaus vedėja Živilė Povilaitienė, pristatydama dabartinę situaciją mūsų krašte, teigė, kad gegužės mėnuo Marijampolės apskrityje prasidėjo užfiksavus 8,7 proc. nedarbo lygį. Palyginus su situacija Lietuvoje mūsų krašte nedarbas gegužės 1-ąją buvo 0,4 proc. didesnis nei vidutiniškai šalyje, tačiau Marijampolės ir Šakių rajono savivaldybėse gyvenančių Užimtumo tarnyboje įsiregistravusių darbo neturinčių darbingo amžiaus žmonių buvo mažiau, nei vidutiniškai Lietuvoje – po 7,6 proc. Daugiausia darbo neturinčių žmonių gyvena Kalvarijos (12,8 proc.) ir Kazlų Rūdos (11,2 proc.) savivaldybėse. Vilkaviškio rajono savivaldybėje – 9,3 proc.
Vyresnių nei 55 metų bedarbių skaičius apskrityje šiuo metu viršija 2 tūkst. ir jie sudaro kone trečdalį darbo neturinčių visų mūsų krašto darbingo amžiaus žmonių. Beje, tokio amžiaus vyrų tarp bedarbių yra šiek tiek daugiau nei moterų. Vyrai tarp darbo neturinčių vyresnio amžiaus asmenų sudaro 52,4 proc., o moterys – 47,6 proc.
Užimtumo tarnyboje kaupiami duomenys taip pat atskleidžia, kad tarp vyresnio amžiaus bedarbių beveik 70 proc. turi profesiją ar specialybę, tačiau vis dėlto kone trečdalį (31 proc.) sudaro žmonės, kurie per savo gyvenimą taip ir neįgijo jokios profesijos ar kvalifikacijos.
Ž. Povilaitienė sako, kad vis daugiau vyresnio amžiaus bedarbių, norėdami sugrįžti į darbo rinką, ryžtasi mokytis profesijos ar kelti įgytą kvalifikaciją.„Vyresnio amžiaus klientams Užimtumo tarnyba skiria ypatingą dėmesį, nes jų išties turime daug, – sako Ž. Povilaitienė. – Be to, didelė šių žmonių dalis – net 42 proc. – ilgalaikiai bedarbiai.“
Nuo 2015 m. pradžios iki praėjusių metų kovo 1-osios Marijampolės teritorinė darbo birža (TDB) įgyvendino darbo neturintiems vyresnio amžiaus žmonėms skirtą tikslinį Europos Sąjungos fondų finansuotą projektą „Vyresnio amžiaus bedarbių rėmimas“. Šiuo projektu buvo siekiama padėti būtent vyresniems nei 54 metų TDB įsiregistravusiems bedarbiams įgyti ar patobulinti turimą profesinę kvalifikaciją, įgyti kompetencijų ir trūkstamų darbo įgūdžių, kurie jiems padėtų integruotis į darbo rinką ir joje įsitvirtinti.
Marijampolės TDB realizuodama projektą „Vyresnio amžiaus bedarbių rėmimas“ profesinio mokymo kursais sudomino 378 bedarbius ar įspėtus apie atleidimą iš darbo asmenis. Jie įgijo profesijas arba patobulino turėtas kvalifikacijas, taip padidindami savo galimybes integruotis į darbo rinką.
Įgyvendinant šį projektą 454 jo dalyviams buvo taikyta įdarbinimo subsidijuojant priemonė, padėjusi bedarbiams sugrįžti į darbo rinką ir joje įsitvirtinti. Be to, septyniems šiame projekte dalyvavusiems asmenims, kurie susirado darbą toliau nuo savo gyvenamosios vietos, buvo pritaikytas judumo priemonės finansavimas – tris mėnesius buvo kompensuojamos kelionės ar apgyvendinimo išlaidos.
2017 m. gruodį tuometinė Marijampolės TDB pradėjo įgyvendinti kitą projektą, kuriuo irgi siekiama padidinti vyresnių nei 54 metų asmenų galimybes integruotis į darbo rinką ir joje įsitvirtinti. Tai – ESF projektas „Pasinaudok galimybe“. Šio projekto veiklos – profesinis mokymas ir įdarbinimas subsidijuojant. Pernai rudenį iš Teritorinės darbo biržos į Užimtumo tarnybos Marijampolės, Šakių ir Vilkaviškio skyrius reorganizuota įstaiga mokytis profesijos pasiuntė 89 vyresnius, kaip 54 metų bedarbius. Dar 87 asmenys buvo nusiųsti persikvalifikuoti. Įgiję naujas profesijas arba persikvalifikavę į darbo rinką sugrįžo 116 apskrities gyventojų.
Užimtumo tarnybos Kauno klientų aptarnavimo departamento patarėjos R. Juknevičienės teigimu, įstaiga, stengdamasi palengvinti vyresnio amžiaus žmonių sugrįžimą į darbo rinką, aktyviai dirba ir su darbdaviais, jiems siūlydama pasinaudoti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėmis. Populiariausia tokia priemonė yra įdarbinimas subsidijuojant. Pagal šią priemonę Užimtumo tarnybos siųstą asmenį įdarbinusiems darbdaviams iki pusės metų negrąžintinai kompensuojama 50 proc. priimto dirbti asmens darbo užmokesčio išlaidų.
„Džiugu, kad jau nemažai darbdavių noriai į darbą priima vyresnio amžiaus asmenis, – teigia R. Juknevičienė. – Bendraujant su tokiais darbdaviais aiškėja, kad jie kaip vyresnio amžiaus darbuotojų privalumus nurodo asmenybės brandą ir patirtį. Ne vieno darbdavio akimis, toks darbuotojas, kuris jau užaugino vaikus, susitvarkė buitį ir gali visas jėgas skirti darbui – yra geidžiama kandidatūra. Tiesa, tokią nuomonę darbdaviai kol kas išsako ne apie darbininkiškas profesijas įgijusius žmones. Tačiau darbdaviai vertina visų vyresnio amžiaus darbuotojų sėslumą ir polinkį dirbti vienoje įmonėje, nesileidžiant į ieškojimus, kurie būdingi šiuolaikiniam jaunimui.“
Projektą „Pasinaudok galimybe“ Užimtumo tarnyba įgyvendins iki 2020 m. gruodžio 14 d. Numatyta, kad iki to laiko projekto veik-lose dalyvaus 638 Marijampolės apskrities teritorijoje gyvenantys Užimtumo tarnyboje įsiregistravę vyresni nei 54 metų bedarbiai. Planuojama, kad 296 projekto dalyviai mokysis profesijos ir įgis naują kvalifikaciją ar kompetenciją. Numatoma, kad per tą laiką taikant įdarbinimo subsidijuojant priemonę 342 projekto dalyviai bus sugrąžinti į darbo rinką.

Pažinimo laboratorija 2020

  • Šiandien spaudos leidinių pasirinkimas – didžiulis. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

    „Žiniasklaidos teisės vadove“, kurio autoriai Liudvika Meškauskaitė ir Dainius Sinkevičius, akcentuojama, kad žiniasklaidai ir žurnalistams naudojimasis žodžio laisve ir pagarba kitų žodžio laisvei, įtraukiant visuomenę į atviras diskusijas, yra kasdienio darbo pagrindas. „Būtent žurnalistai yra tie, kurie rinkdami ir skleisdami reikšmingą informaciją, reikalaudami galingųjų atskaitomybės, inicijuodami viešas visuomeninės reikšmės diskusijas bei užtikrindami nuomonių įvairovę, stovi žodžio laisvės sargyboje“.

  • Ar šiandien žiniasklaidos ir žurnalistų veiklos reglamentavimo laikomasi visuomenės informavimo politikoje, kiek laisva yra žiniasklaida nuo reklamos davėjų, projektų viešintojų, politinių jėgų Lietuvoje? Kokiais leidiniais pasitikima? Ar vis augančių socialinių tinklų naudojimasis, nemokami interneto portalai neišstumia iš gyvenimo laisvos žiniasklaidos, kuriai išgyventi darosi vis sunkiau. Kokių sąlygų reikėtų, kad žiniasklaida būtų tikrai nepriklausoma, objektyvi nuo politikų, nuo pinigų, nuo povandeninių interesų „Pažinimo laboratorijoje“ diskutuoja skaitytojai.

  • Dr. Andrius VAIŠNYS, Vilniaus universiteto profesorius, žurnalistikos ir politinės komunikacijos tyrėjas. Adomo Taraskevičiaus nuotrauka

    Dr. Andrius VAIŠNYS,  Vilniaus universiteto profesorius, žurnalistikos ir politinės komunikacijos tyrėjas Praėjo trys dešimtmečiai, kai Lietuvoje, gretimose šalyse „spaudos laisvė“ tapo viešo gyvenimo diskusija ir jai pradėtas kloti teisinis pamatas. Anuomet, 1989–1990 metais buvo „suderintos“ visiškai nederančios etinės ir teisinės normos: kritikuojant cenzūrą ji palaipsniui paversta spaudos priežiūra – taip buvo įrašyta 1990-ųjų vasarį Spaudos ir kitų masinės informacijos priemonių įstatyme, kuriuo įteisinta Spaudos kontrolės valdyba, veikusi kelis metus.

  • Lietuvos žiniasklaidos modelis labai panašus į skandinavišką, tačiau kai kuriose srityse mes juos tik vejamės.

    2007 m. mirus prancūzui mokslininkui Klodui Žan Bertrandui (Claude Jean Bertrand,) elektroniniu paštu išplatintame pranešime rašyta, jog velionis „puoselėjo žiniasklaidos etikos, atskaitingumo sistemų ir deontologijos koncepciją demokratijos pamatuose visame pasaulyje.“

  • Dainius RADZEVIČIUS, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas

      Vis dėlto šiandieninio mūsų eksperto nuomone, mums dar reikia įsisąmoninti, kad žiniasklaida – tiesiog verslo modelis, o ne galios propagavimo įrankis, ir būti kritiškesniems, daugiau oponuoti valdžiai ir verslui, daugiau keliauti po pasaulio šalis ir rodyti, kaip ten gyvena žmonės. Artimiausias modelis mums, jo manymu, skandinaviškas.

  • Lietuva pasauliniame žiniasklaidos laisvės indekse šiuo metu užima 30 vietą – praneša organizacija „Reporteriai be sienų“.

  • Romas LINIONIS, fotografas, kraštotyrininkas.

    Medijos itin veikia visuomenę, kurioje jos vaidina didžiulį vaidmenį ne tik dėl turinio, bet ir dėl savo charakteristikų. Kartu iškyla dilema dėl informacijos patikimumo vertinimo. Daug kas mano, kad tradicinė žiniasklaida yra patikimesnis šaltinis negu socialinėse medijose skleidžiama informacija.

  • Vis dažniau tenka išgirsti, kad kai kuriems skaitytojams internetas nepakeis laikraščių. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

    Tiek daug margos ir įvairios žiniasklaidos, kokią turime dabar, vargu ar kada turėjome. Žinias skelbia laikraščiai, žurnalai, televizijos kanalai. Operatyvumu juos lenkia portalai, socialiniai tinklai. Žurnalistais esame visi, rašome apie viską. Akimirksniu galime internete rasti mus dominančią informaciją iš viso pasaulio, naujausias žinias. Dilema kyla, kaip atsirinkti, ką skaityti, kuo tikėti.

  • Neseniai Jolita Linkevičiūtė visuomenei pristatė savo knygą „Kilmės įrašas“. Nuotrauka iš J. Linkevičiūtės asmeninio albumo

    Jolita LINKEVIČIŪTĖ, žurnalistė, Komunikacijos ir informacijos mokslų daktarė Norėtume, kad žiniasklaida būtų gražus atspindys ir atspindėtų tai, ką patys norime matyti. Skandalus. Korumpuotus politikus, slaptus ekonominius susitarimus. Koks rytoj bus oras? Kokios nuolaidos rytoj bus prekybos centruose?

  • Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos instituto lektorius, daktaras Deimantas Jastramskis sako, kad per pastaruosius 10 metų Lietuvos žiniasklaida pasikeitė, tačiau teigiamų poslinkių įvyko mažiau nei tikėtasi. Nuotrauka iš asmeninio D. Jastramskio albumo

    Nuo tada, kai straipsnis „Lietuvos žiniasklaidos sistemos modelio bruožai“ buvo parengtas, praėjo beveik 10 metų. Kiek ir kokių dalykų per šį laiką Lietuvos žiniasklaidos sistemoje pasikeitė, paklausėme jo autoriaus D. Jastramskio. Pateikiame jo vertinimus ir įžvalgas:

  • Praėjusių metų pabaigoje išplatintame pranešime spaudai „Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS) teigia, kad kas 5-tą eurą (1,4 mln. eurų) iš valstybės ir savivaldybių viešinimo biudžetų ir kas 7 eurą (10,6 tūkst. eurų) iš Europos Sąjungos (ES) investicijų savivaldybės skyrė su politikais susijusioms įmonėms, kurios viešino jų veiklą. Lėšas gavo ne tik žiniasklaidos priemonės ir viešinimo agentūros, bet ir statybų, šaldyto maisto, leidybos įmonės, – rodo duomenys, pateikiami TILS svetainėje www.manovalstybe.info.

  • Pastebima, kad Lietuvos žiniasklaidoje neproporcingai pasiskirstęs politinis vaidmuo ir savireguliacijos elementai.

    1990 m. atgavusiai nepriklausomybę Lietuvai teko susidurti su nemažai iššūkių: stengtis, kad išsivadavimą iš priespaudos pripažintų Vakarų šalys, nepasiduoti Lietuvos teritorijoje tebeesančioms Tarybų armijos dalinių provokacijoms, o taip pat – sukurti nepriklausomos valstybės struktūras…

Čia mūsų Sūduva 2020

  • Marijampoliečių kolektyvas „Balti vėjai“ dar labai jaunas.

    Šeštadienį vasario 1-ąją į Marijampolės kultūros centrą susirinko folkloro gerbėjai, mat vyko pirmas Marijampolės modernaus folkloro festivalis „Margai skamba“. Idėją realizavo Marijampolės kultūros centro darbuotoja ir festivalio vadovė Dalia Venckienė.

  • Štai tokie Gyvybės medžiai, kuriuos tautodailės specialistai palygino su garsiojo Liongino Šepkos darbais...

    Kaip jau informavome, Marijampolės kultūros centro antrame aukšte pradedant Tautodailės metus atidaryta Kazimiero Aleliūno medžio darbų paroda. Didžiulėje ekspozicijoje – daugybė įvairaus žanro kūrinių: drožinių, kompozicijų su natūraliomis pačios gamtos detalėmis, medžio gumbų improvizacijų, prieverpsčių ir skulptūrėlių, žaislų ir indų… Visa tai čia atkeliavo iš įvairių vietovių, autoriui artimų ir tolimesnių žmonių namų, nes viskas sukurta per ilgus dešimt­mečius – ir dalinta, dovanota…

  • Vladislovas Skarickas buvo ir „Mūzos“ klubo metraštininkas.

    Sausio pradžioje būtume minėję fotografo, vieno iš Marijampolės metraštininkų, Vladislovo Skaricko 85-ąsias gimimo metines. Deja, fotoklubo „Sūduva“ ir liaudies menininkų klubo „Mūza“ žmonės, buvę bendradarbiai tai pažymėjo jau be jo paties.

  • Kultūros centro mišrus vokalinis ansamblis „Savito“ atstovaus Marijampolei zoniniame konkurse.

    Devyni kolektyvai su savo vadovais, apie devynias dešimtis dainuojančių, gabių ir gražių žmonių ir apie tris dešimtis jų atliktų pačių įvairiausių dainų…

  • Kazimieras Aleliūnas parodos atidaryme papasakojo daug įdomių dalykų.

    Marijampolės kultūros centre marijampoliečio Kazimiero Aleliūno medžio darbų paroda atidarė Tautodailės metų vartus mūsų savivaldybėje.

  • Valė Klesevičienė džiaugėsi, kad į renginį susirinko ir Putino giminės, ir neabejingi jo kūrybai žmonės.

    Metų pradžia mūsų kraštui ir Lietuvai yra dovanojusi nemažai ryškių asmenybių – vien kultūros lauke išaugo ne vienas didingas medis… Su kuriuo iš jų galėtume palyginti Vincą Mykolaitį-Putiną – poetą ir prozininką, literatūros tyrinėtoją ir teoretiką, vertėją ir filosofą?

  • Šeštadienį Liudvinavo seniūnijos gyventojai, kraštiečiai, svečiai rinkosi į miestelio kultūros centrą, kur vyko Liudvinavo, kaip Mažosios kultūros sostinės, uždarymo iškilmės.