Dovanos idėja!!!

190px
  • „Sodros“ duomenimis, 2016 m. Lietuvoje teisines paslaugas iš viso teikė 3340 advokatų, jų padėjėjų, notarų ir antstolių. Lietuvai kaip valstybei, kuri savo gyventojų skaičiumi nesiekia 3 mln., toks skaičius atrodo gana nemažas.

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

Konfliktų sprendimas: kokios taktikos imtis? (Eksperto komentaras)

Konfliktus spręsti sunku, tačiau būtina. Šiai minčiai pritaria ir marijampolietė psichologė-psichoterapeutė Vilma VĖLYVIENĖ. Jos teigimu, vieno būdo, tinkančio išspręsti visus žmonių tarpusavio nesutarimus, nėra. Viskas priklauso nuo konfliktuojančiųjų noro suvaldyti bėdą ir sugrįžti į normalius santykius. Vis dėlto net ir geriausių norų kartais gali nepakakti, todėl specialistė pasakoja, ką reikėtų daryti, kad konfliktas būtų visiškai išspręstas ir nepasikartotų ateityje.

Psichologė-psichoterapeutė Vilma Vėlyvienė sako, kad konfliktai gali ir griauti santykius, ir praplėsti tolerancijos ribas, padėti priimti kitą požiūrį. Siekiant teigiamo efekto, konfliktuojant svarbu mokėti laiku sustoti ir rasti abi puses tenkinantį sprendimą.– Kodėl konfliktai atsiranda ir ar jų visada reikia vengti?
– Kalbant apie konfliktus, reikia pabrėžti, jog mes nė vienas neturime galimybės nugyventi gyvenimo nepatyrę konflikto. Tai tiesiog neįmanoma misija. Taip yra todėl, jog dažnai susiduria skirtingi požiūriai, vertybės, reagavimo būdai. Vis dėlto jei konfliktai yra teisingai valdomi, niekas pernelyg nenukenčia. Priešingai, tuomet konfliktai leidžia mums praplėsti savo tolerancijos ribas, priimti kitą požiūrį.
– Kaip suprasti, jog pradedame veltis į konfliktą? Kokios aplinkybės žmones gramzdina į konfliktus?
– Pirmas konflikto požymis yra konfliktinės situacijos atsiradimas: noras pasiekti savo, noras įrodyti savo tiesą. Jei tokiomis aplinkybėmis žmonės pradeda išgyventi tokias emocijas kaip pyktis, dirglumas, tai ženklas, kad netrukus prasidės konfliktas. Jei įtampa toliau auga, pyktis tampa mažiau kontroliuojamas, tikimybė, kad konfliktą pavyks išspręsti konstruktyviai, siekia tik 50 proc. Jei šių požymių nepaisoma ir problemą bandoma išspręsti demonstruojant pranašumą, laidyti pastabas su ironija, elgtis pašaipiai, kalbėti nuvertinančias frazes – nieko gero nelauk. Nepadės šiuo atveju ir gyrimasis savo laimėjimais, kategoriškumas. Savo nuomonės, patarimų primetimas konfliktą tik dar labiau gilina, o pašnekovo pertraukinėjimai, informacijos slėpimas, bandymai apgauti visai apsunkina situaciją.
– Kaip reikėtų valdyti konfliktinę situaciją? Kaip surasti problemos sprendimo būdą?
– Yra skiriami penki pagrindiniai konfliktų sprendimo būdai: rungtyniavimas, prisitaikymas, vengimas, kompromisas ir bendradarbiavimas.
Akivaizdu, jog pirmieji trys nėra konstruktyvūs būdai. Jie dažniausiai tenkina ne abi, o tik vieną konfliktuojančią pusę. Tuo tarpu kompromisas ir bendradarbiavimas kur kas efektyviau gali išspręsti kylančias problemas ir padėti kurti geresnę emocinę abiejų pusių jauseną.
Kompromiso atveju abi konflikto pusės „taiko nuolaidas“ – t. y. ieško susitarimo, išeičių, tenkinančių priešininkus. Neretai „dalijimas pusiau“ laikomas teisingiausiu sprendimu, tačiau iš tikro šią strategiją teisinga taikyti tik keliais atvejais. Vienas jų, kai oponentų interesai yra visiškai nesuderinami, taip pat kai sprendimą reikia rasti labai greitai. Bandymas rasti kompromisą yra teisingas tada, kai kiti bandymai spręsti problemą buvo neefektyvūs ir kai išlaikyti bendravimo galimybę mums yra svarbiau, nei visiškai apginti savo interesus. Vis dėlto jei kompromiso buvo griebtasi iškart, neišanalizavus kitų galimų problemos sprendimo būdų, tai gali būti toli gražu ne pats geriausias sprendimo variantas. Juk viena iš pusių galėjo būti nerealiai išpūtusi savo reikalavimus, tad pritaikytos nuolaidos jai būtų visai neskausmingos. Kita priežastis, kodėl šis konflikto sprendimo būdas nėra patrauklus – pusinis sprendimas gana greitai ima nebetenkinti abiejų pusių ir jo imama nebesilaikyti.
Taigi geriausias būdas valdyti konfliktus yra bendradarbiavimas. Ši konfliktų sprendimo strategija dar vadinama „laimėti-laimėti“ (angl. win-win). Tai sėkmingiausia strategija, nes abi konflikto pusės aktyviai dalyvauja jo sprendime, gina savo interesus, atsižvelgia į oponento pageidavimus ir randa abi puses tenkinantį sprendimą. Bendradarbiavime svarbu išsakyti savo ir išklausyti kitų emocijas – tai vadinama „garo išleidimu“. Taip pat svarbu iki detalių tikslintis nepasitenkinimo priežastis. Labai svarbus verbalinis ir neverbalinis suinteresuotumo išspręsti konfliktą parodymas – akių kontaktas, balso tonas. Svarbu ir atsiprašyti, jei to reikalauja situacija, padėkoti už bendram interesui skirtą laiką.
Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

Pažinimo laboratorija 2020

  • Straipsnio autorės pastebėjimu, tiriamosios žurnalistikos srityje Lietuvoje pirmauja interneto portalas 15min.lt ir LRT (Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija).

    Šiandien tiriamoji žurnalistika vis rečiau yra vienišo tyrėjo, renkančio ir analizuojančio dokumentus, darbas. Visuomenės gyvenimą mainanti žurnalistika – tiriamosios žurnalistikos komandų, turinčių pačių įvairiausių veiklos sričių žinių – programavimo, statistikos, grafinio dizaino, žurnalistikos, ekonomikos ar kitų, rankose. Žurnalistai dirba nebe redakcijose, o yra išsibarstę skirtingose pasaulio šalyse.

  • Lietuvos žurnalistikos centro vadovė Džina Donauskaitė teigia, kad yra daug temų, vertų rimtų tyrimų. Žinoma, korupcija, bet ne tik ji. Priversti keistis sustabarėjusias, subiurokratėjusias sistemas gali būti ne mažiau efektyvu ir svarbu. Nuotrauka iš Dž. Donauskaitės asmeninio albumo

    Tiriamoji žurnalistika – nelengvas, tačiau be galo įdomus, vertingas žanras. Šios srities žurnalistika ne tik informuoja, pasakoja, bet atskleidžia tai, kas slepiama nuo visuomenės akių. Jos dėka mes tampame labiau išsilavinę, daugiau žinantys, o tuo pačiu – mokantys apsiginti keblioje situacijoje, atskirti melą, propagandą nuo tiesos. Ar Lietuvoje pakanka tiriamosios žurnalistikos publikacijų, laidų? Ar mus tenkina jų kokybė? Iš kokių šalių šio žanro subtilybių galėtume pasimokyti? Apie tai kalbamės su šiandienos „Pažinimo laboratorijos“ eksperte, Lietuvos žurnalistikos centro vadove Džina Donauskaite.

  • Pasaulinis žiniasklaidos laisvės indeksas rodo, kad žiniasklaidos laisvės srityje pirmauja Šiaurės šalys. Norvegija atsidūrė pirmoje vietoje, pakeisdama Suomiją, kuri didžiausia žiniasklaidos laisve pasižyminčia šalimi buvo nuo 2010-ųjų iki 2016-ųjų. Antroje vietoje – Švedija, po jų – Suomija ir Danija.

Čia mūsų Sūduva 2020

  • Danutė Katkuvienė sako vis neatsistebinti audėjų – ir ne tik jų – išmone derinant spalvas, dėliojant raštus...

    Nijolė LINIONIENĖ Per penkiolika metų – jau šeštas solidus, išsamus leidinys, kiekvienas jų bėgant laikui įgauna vis didesnę vertę, nes juose – turtai iš mūsų liaudies meno lobyno…

  • Tarsi dar vienas momentas iš filmo – dainos, kurias traukė ir visi susirinkusieji.

    „Keturiasdešimt žydinčių pavasarių“ – taip vadinasi dokumentinis filmas, kurio premjerą krašto muziejuje kalvarijiečiai pamatė prieš savaitę. Jis skirtas dviem 2019 metų jubiliejams: visiems gerai žinomos ir mėgiamos kapelos „Gegužio žiedai“ 40–mečiui ir jo vadovo Vincento Svitojaus 90–osioms gimimo metinėms.

  • Saulius Tamulis ir jo įspūdingos kaukės.

    Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos didžiojoje salėje (II a.) jau veikia Šiaulių tautodailininko Sauliaus Tamulio kaukių paroda „Nuo Užgavėnių iki Užgavėnių“. S. Tamulis – Tautodailininkų sąjungos, tautodailininkų folkloro ansamblio „Margulis“, Šiaulių žemaičių sąjungos „Saulaukis“ narys, ne tik Lietuvoje pagarsėjusios papūgos Žako Albiniuko, traukiančio patriotines skanduotes, šeimininkas.

  • Tiek autorių dalyvavo parodos atidaryme (Aušrinė Dubauskienė dešinėje).

    Nijolė LINIONIENĖ Kybartų kultūros centre jau keletą metų atkakliai ir nuosekliai dirba menų studija „Smiltys“, vadovauja menotyrininkė Aušrinė Dubauskienė. Ir jau nebe pirmą kartą šios gražiai dirbančių ir, pasak pačių kūrėjų, „neprofesionalų“ grupės darbus galima išvysti Marijampolės kultūros centre.