Dovanos idėja!!!

190px
  • „Sodros“ duomenimis, 2016 m. Lietuvoje teisines paslaugas iš viso teikė 3340 advokatų, jų padėjėjų, notarų ir antstolių. Lietuvai kaip valstybei, kuri savo gyventojų skaičiumi nesiekia 3 mln., toks skaičius atrodo gana nemažas.

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

Kontrabanda ir iš jos uždirbami pinigai šildo tik kontrabandininkus

Lietuvos politikai ir ekonomistai, remdamiesi įvairiais rodikliais ir duomenimis, jau ne pirmi metai skelbia, kad mūsų šalyje pragyvenimo lygis kasmet vis gerėja. Užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus teigimu, 2004 metais, kai įstojome į Europos Sąjungą (ES), mūsų šalyje pragyvenimo lygio vidurkis tesudarė 48 proc. ES pragyvenimo lygio vidurkio. Šiais metais, anot ministro, jis siekia jau 78 proc.
Kad pragyvenimo lygis Lietuvoje iš tiesų auga, pripažįsta ir nemažai šalies gyventojų, dar prisimenančių sunkius pirmuosius Nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos gyvavimo metus ir realiai vertinančių dabartines savo galimybes. Deja, jau keleri metai Lietuvoje stebima ir kitokia, nerimą kelianti tendencija – vis didėjanti socialinė atskirtis. Tuo pat metu, remiantis tam tikrais skaičiavimais, Lietuvos biudžetas kasmet dėl kontrabandos vien iš akcizų per metus praranda nuo 50 iki 70 mln. Eur. Tai didžiuliai pinigai, kurie galėtų būti panaudojami visų šalies gyventojų gyvenimui pagerinti – medicinos, švietimo reikalams ir, žinoma, socialiniai atskirčiai mažinti. Todėl kontrabanda ir neteisėtas prekių gabenimas per sieną ar šalies teritorija ne be reikalo laikomi aktualiomis problemomis, kurios turi neigiamos įtakos šalies ir visuomenės saugumui.

„Šmugelnikų“ buvo ir anoje Lietuvoje
VSAT pareigūnams dažniausiai įkliūva aplenkti muitinės postus bandantys kontrabandininkai.Neteisėtas prekių ar kitų daiktų gabenimas per valstybės sieną, kitaip tariant, kontrabanda, pasaulyje klesti jau daug metų. Kontrabandininkų tikslas – išvengti draudžiamų prekių kontrolės, nemokėti muitų, akcizų ir kitų mokesčių ir į tam tikrą šalį įvežti, o paskui parduoti kitose šalyse kur kas pigiau įsigytų prekių. Ir Lietuvoje kontrabanda atsirado tikrai ne prieš 29 metus, atkūrus Nepriklausomybę. Kontrabandininkai darbavosi dar XIX a. Pasakojama, kad Vakarų Lietuvos valstiečiai, naktį išgirdę šūvius, tarpusavy kalbėdavo, kad „šmugelnikai ėjo“ (schmuggel vokiečių kalba reiškia kontrabanda). Žmonėms tai būdavo tarsi pranešimas, kad kitądien jie tik­riausiai galės pigiau įsigyti kontrabandinio prūsiško spirito, sacharino arbatai pasaldinti ar audinių.
Šiais metais 100 metų jubiliejų švenčiančios Lietuvos muitinės muziejaus darbuotojai yra surinkę įdomios informacijos ir apie kontrabandą tarpukario Lietuvoje. Muziejininkas Mindaugas Semėnas yra pasakojęs, kad tarpukariu per sieną gyventojai nešdavosi tai, kas jiems buvo reikalinga buityje, bet Lietuvoje kainavo brangiau. Už įsinešamas ar įsivežamas prekes reikėjo susimokėti muitą, o žmonės mokėti nenorėdavo ir tas prekes nešdavo įvairiose slėptuvėse. Iš Vokietijos kontrabanda keliaudavo „oranžai“ (apelsinai), vynuogės, bananai, iš Lenkijos – šilkiniai ir medvilniniai audiniai, sagos, ypač – perlamutrinės. O štai iš Latvijos, anot muziejininko, nemokėdami muito mūsų tautiečiai stengdavosi įsivežti vinių, skardos gaminių, megztinių ir audinių. Be to, lietuviai nelegaliai užsidirbti stengdavosi ir patys gabendami prekes į Vokietiją, Lenkiją ir Latviją. Į Vokietiją plūsdavo sviestas, mėsos gaminiai, naminiai gyvuliai. Pavyzdžiui, už Lietuvoje už 600 Lt nupirktą arklį kontrabandininkas Vokietijoje gaudavo iki 2000 markių. Sviestas į Vokietiją, anot muziejininko, buvo gabenamas net dviračio padangose, o arkliai žiemą užšalus Nemunui į Vokietiją buvo tempiami ledu specialiai pagamintuose neštuvuose. Remiantis 1930 m. statistika, teigiama, kad įvertinus tuomečiais pinigais, Lietuvos valstybei kontrabandininkai padarydavo apie 2,5 mln. litų nuostolio.

Kontrabanda = neteisėtas cigarečių gabenimas?
Vis dar pasitaiko atvejų, kai kontrabandinės cigaretės gabenamos taip – jų net neslepiant.Šiuo metu, anot su kontrabanda kovojančių institucijų darbuotojų teigimu, į mūsų šalį kontrabanda dažniausiai įvežami tabako gaminiai, nedenatūruotas etilo alkoholis ir kiti alkoholiniai gėrimai, narkotikai, pinigai. Rengiant šią publikaciją „Suvalkiečio“ kalbintų Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (apskr. VPK), Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) ir Lietuvos muitinės departamento atstovų, taip pat ir Marijampolės apskr. VPK viršininko pavaduotojo, šiuo metu laikinai vykdančio viršininko pareigas, Harimanto Poškevičiaus teigimu, liūto dalį sudaro cigarečių kontrabanda.
VSAT Prevencijos skyriaus vyr. specialisto Roko Pukinsko pateiktais duomenimis, tarp VSAT pareigūnų sulaikomos kontrabandos cigarečių kontrabanda sudaro net 95 proc. „Ne be reikalo vos prakalbus apie kontrabandą daugelis žmonių pirmiausia ir pagalvoja apie neteisėtai į šalį įvežtas cigaretes“, – komentuodamas tą skaičių teigė R. Pukinskas. O Muitinės departamento Komunikacijos skyriaus vyr. specialistė Indrė Ramanavičienė, tarsi papildydama pasieniečių pateiktą informaciją, nurodė, kad pastaraisiais metais netgi daugiau nei penkis kartus išaugo muitinės pareigūnų sulaikytos į mūsų šalį kontrabanda įvežtos tabako žaliavos kiekiai. 2018 m. muitinės pareigūnų sulaikyta cigarečių ir tabako kontrabanda apskritai sudarė 92 proc. visų sulaikytų prekių vertės.

Kas penktas cigarečių pakelis – kontrabandinis
Indrės Ramanavičienės teigimu, muitinės pareigūnai kovodami su kontrabanda šiuo metu itin daug dėmesio skiria iš Rusijos Federacijos įvežamiems kroviniams tikrinti.Lietuvoje atliktų įvairių tyrimų duomenimis, per metus šalyje nuperkama apie 30 mln. pakelių nelegalių cigarečių. Vienais duomenimis, šalies rūkoriai kasmet nelegalioje rinkoje įsigyja kone penktadalį visų šalyje surūkytų tabako gaminių. Nacionalinė tabako gamintojų asociacija pabrėžia, kad rūkančiųjų žmonių Lietuvoje po truputį mažėja, tačiau šešėlinė tabako gaminių rinka vėl ėmė augti maždaug po 1,5 proc. per metus. Tyrimų duomenimis, šiuo metu nelegalios cigaretės sudaro apie 19,3 proc. visos cigarečių rinkos. Tai atskleidė praėjusių metų rugsėjo–spalio mėnesiais Lietuvos miestų, tarp jų ir pasienio, gatvėse ir viešuosiuose konteineriuose surinkus tuščius cigarečių pakelius atliktas nelegalių cigarečių vartojimo masto tyrimas. Jo išvadose, be to, konstatuota, kad nelegalių cigarečių pardavimo šalyje vidurkis daugiausia viršijamas Marijampolėje (31,3 proc.). Po mūsų miesto rikiuojasi Alytus (28,3 proc.), Radviliškis (28,4 proc.) ir Kaunas (25,3 proc). Skelbiama, kad mažiausiai nelegalių cigarečių rasta Mažeikiuose, Klaipėdoje, Plungėje ir, nors ir keista, Tauragėje.
Dar vienas įdomus faktas – Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, per 2018 m. šalyje pajamos už cigarečių pardavimus legalioje prekyboje padidėjo 2,28 proc., bet cigarečių pardavimai, palyginti su 2017 metais, sumažėjo 3,76 proc.

Pelningo neteisėto verslo mastai nemažėja
Domėdamasis apie kontrabandos ir neteisėto prekių gabenimo per sieną, taip pat neteisėto akcizais apmokestinamų prekių gabenimo šalies viduje tendencijomis, „Suvalkietis“ Marijampolės apskr. VPK, taip pat VSAT ir Muitinės departamento paprašė pateikti duomenis apie pradėtus ikiteisminius tyrimus, sulaikytus kontrabandos kiekius.
Šį cigarečių krovinį muitinės pareigūnai aptiko, kai nutarė patik­rinti, ar tikrai karste gabenamas mirusio žmogaus kūnas.Marijampolės apskr. VPK pateikti duomenys apie pradėtus ikiteisminius tyrimus liudija, kad po 2014–2015 metų piko pastaraisiais metais situacija stabilizavosi. Tačiau šiemet tokių tyrimų vėl bus daugiau, nes vien per pirmąjį pusmetį komisariato pareigūnai pradėjo aštuonis ikiteisminius tyrimus: du dėl narkotikų, vieną – dėl cigarečių kontrabandos ir penkis – dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis. 2018-aisiais aštuoni ikiteisminiai tyrimai dėl tokių nusikaltimų buvo pradėti per visus metus. Tačiau būtent pernai Marijampolės apskr. VPK pareigūnai aptarnaujamoje teritorijoje sulaikė įspūdingą kiekį kontrabandinių cigarečių – daugiau nei 1,07 mln. pakelių, kurių vertė yra daugiau nei 3,4 mln. eurų.
VSAT duomenimis, šios tarnybos pareigūnų įvairiose šalies vietose – pasienio keliuose, miškuose ir netgi miestuose – sulaikytos cigarečių kontrabandos kiekiai nuo 2008 metų iki 2018 m. šiek tiek svyruoja. Po 2004–2005 metų piko, kai pasieniečiai Lietuvos teritorijoje sulaikydavo po daugiau nei 3 mln. pakelių kontrabandinių cigarečių, 2008 metais tas skaičius nukrito iki 2,3 mln., o pernai buvo 1,67 mln. Tačiau Muitinės departamento pateikti duomenys liudija, kad į Lietuvą įvežamos cigarečių ir tabako kontrabandos mastai, deja, nemažėja. 2008-aisiais muitininkai sulaikė 3,2 mln. pakelių cigarečių, o pernai, galima sakyti, netgi daugiau nei dvigubai – 6,6 mln. Tiesa, per 10 metų dvigubai išaugusios sulaikytos cigarečių kontrabandos kiekį galima aiškinti dar ir tuo, kad per tą laiką Lietuvos muitinė įsigijo gerokai modernesnės įrangos, leidžiančios aptikti įvairiose slėptuvėse gabenamas prekes. Tačiau apie tikrai nemažėjančius kontrabandos srautus liudija ir kiti duomenys. Šiais metais palyginti su 2018 m. pirmuoju metų pusmečiu Lietuvos muitinėse būta net 51 proc. daugiau akcizinių prekių sulaikymo atvejų. Šiemet sausio–birželio mėnesiais muitinės pareigūnų sulaikytų akcizinių prekių vertė siekia 12,5 mln. Eur, o pernai per tą patį laikotarpį ši suma buvo 8,6 mln. Eur.
Su kontrabanda kovojančių institucijų atstovų teigimu, didesnė dalis mūsų šalyje sulaikomų, įtariamų kontrabanda ar neteisėtu disponavimu akcizais apmokestinamomis prekėmis asmenų yra Lietuvos piliečiai, tačiau pasitaiko ir kaimyninių šalių atstovų iš Latvijos, Rusijos, Baltarusijos ir Lenkijos.

Keičiami tik maršrutai
Kybartų kelio poste dirbantys muitinės pareigūnai, esant reikalui, kontrabandiniams kroviniams aptikti naudoja modernią įrangą.Kontrabandinės prekės (cigaretės, alkoholiniai gėrimai, naftos produktai) į mūsų šalį dažniausiai įvežamos iš Baltarusijos, Rusijos Federacijos ir Latvijos, o narkotikai dažniausiai gabenami iš Ispanijos, Portugalijos ir Olandijos.
VSAT atstovo R. Pukinsko teigimu, pasieniečių duomenys liudija, kad prieš 14–15 metų cigarečių kontrabandą dažniausiai iš Rusijos Federacijos Kaliningrado srities į mūsų šalį gabendavę kontrabandininkai pastaraisiais metais persimetė prie Baltarusijos–Lietuvos sienos, be to, dažniau naudotis ėmė vidine ES Lietuvos siena su Latvija. Anot R. Pukinsko, 2018 m. tarp pasieniečių sulaikytos kontrabandos iš Rusijos Federacijos įvežtos prekės sudarė vos 2 proc. visos sulaikytos kontrabandos. Tačiau būtent pernai kur kas daugiau tokių atvejų pasitaikė Lietuvos–Latvijos pasienyje. 2017 m. tame krašte VSAT pareigūnai sulaikydavo 4,4 proc. visos kontrabandos, o pernai šis skaičius išaugo iki 24 proc. Pagrindiniai pasieniečių pernai sulaikytos kontrabandos srautai į mūsų šalį pateko iš Baltarusijos.
„Lietuvos pasienis su Rusijos Federacija yra labai gerai saugomas ir stebimas, ir kontrabandininkai, be abejo, tai žino, – sakė R. Pukinskas. – Jie jums galėtų tiksliai pasakyti, kur ir kiek kamerų yra sumontuota. O štai valstybės sienos su Baltarusija stebėjimo modernizavimas tik įpusėtas. Todėl kontrabandininkai tikisi, kad čia jiems mažiau rizikos būti sulaikytiems.“
* Didesnį kontrabandinių cigarečių iš Baltarusijos srautą, R. Pukinsko teigimu, be to, galima paaiškinti dar ir tuo, kad Baltarusijoje populiariausios cigaretės kainuoja pigiau, nei Rusijos Federacijoje. Rusijoje pakelis populiariausių cigarečių dabar kainuoja vieną eurą, o Baltarusijoje – tik 74 centus. Manoma, kad būtent dėl to dabar kontrabandininkai dažniau renkasi maršrutą Baltarusija–Latvija–Lietuva. Sėkmės atveju, kontrabandininkų laukia kone 400 proc. pelnas, nes populiariausios cigaretės Lietuvoje dabar kainuoja 3,18 Eur. Muitinės departamento atstovė I. Ramanavičienė taip pat teigė, kad po to, kai cigaretės Rusijos Federacijoje pabrango, kurį laiką pasienyje su šia valstybe muitinės pareigūnai tabako kontrabandos, galima sakyti, galėjo nė neieškoti. Tačiau pernai cigarečių kontrabanda vėl pradėjo važiuoti per pasienyje su Rusija esančius muitinės postus. Juose pareigūnai sulaikė jau 11 proc. visos cigarečių kontrabandos. Šiemet per pusę metų statistika dar

labiau pasikeitė. Per pirmąjį šių metų pusmetį net 38 proc. visos Lietuvoje sulaikytos kontrabandos muitininkai aptiko ir sulaikė pasienyje su Rusija. Muitinės pareigūnai pastebėjo, kad kontrabandininkai, ieškodami naujų kelių gauti iš nelegalaus verslo kuo didesnį pelną, pradėjo Baltarusijoje gamintas cigaretes į mūsų šalį vežti per valstybės sieną su Kaliningrado sritimi. Be to, pastebėta, kad kontrabandos kroviniuose iš Kaliningrado taip pat gabenamos cigaretės be jokių banderolių.
Marijampolės apskr. VPK duomenys apie pradėtus ikiteisminius tyrimus.Dar viena nauja tendencija – prieš kelerius metus įprastai po 100–200 dėžių rūkalų į mūsų šalį įvežti bandydavę kontrabandininkai pastaraisiais metais vienu vilkiku jau bando įvežti kur kas didesnius cigarečių kiekius. Muitinės postuose jau sulaikoma siuntų, kuriose aptinkama ir 1000 dėžių cigarečių.
Šiais metais didžiausias nelegalių rūkalų kiekis irgi buvo sulaikytas pasienyje su Kaliningrado sritimi. Vasarį Kybartų kelio poste muitinės pareigūnai sulaikė pakavimo plėvelės krovinį gabenusį vilkiką. Juo buvo gabenama ir daugiau kaip 2 mln. Eur vertės kontrabandinių cigarečių – 675 tūkst. pakeliai „Fest“ ir „NZ Gold“ su baltarusiškomis banderolėmis.
* * *
„Suvalkiečio“ kalbinti pašnekovai neslėpė manantys, kad vien tik policijos pareigūnai, pasieniečiai ir muitininkai „karo“ su kontrabandininkais nelaimės. Juolab jei dėl prekių kainų skirtumo nusikalstamam pasauliui užsiimti kontrabanda bus pelninga. Kitas dalykas – visuomenės nuomonė ir požiūris į tokią veiklą. Šalyje pastebimos tendencijos liudija, kad nemažai anksčiau kontrabandininkų veiklą toleravusių ir jų paslaugomis besinaudojusių asmenų tapo pilietiškesni. Teisėsaugos institucijos pastaraisiais metais sulaukia jau kur kas daugiau, nei anksčiau pranešimų apie kontrabandinių prekių „taškus“, sandėlius ir neteisėta veikla užsiimančius asmenis. Lietuvos žmonės pradėjo suvokti, kad šiame nusikalstamame versle uždirbamais milijonais naudojasi tik saujelė kontrabandos organizatorių ir jų pagalbininkų. Šie pinigai, patekę į šalies biudžetą, galėtų būti panaudoti visų šalies gyventojų pragyvenimo lygiui kelti ir aptarnavimui biudžetinėse įstaigose gerinti.

Pažinimo laboratorija 2020

  • Šiandien spaudos leidinių pasirinkimas – didžiulis. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

    „Žiniasklaidos teisės vadove“, kurio autoriai Liudvika Meškauskaitė ir Dainius Sinkevičius, akcentuojama, kad žiniasklaidai ir žurnalistams naudojimasis žodžio laisve ir pagarba kitų žodžio laisvei, įtraukiant visuomenę į atviras diskusijas, yra kasdienio darbo pagrindas. „Būtent žurnalistai yra tie, kurie rinkdami ir skleisdami reikšmingą informaciją, reikalaudami galingųjų atskaitomybės, inicijuodami viešas visuomeninės reikšmės diskusijas bei užtikrindami nuomonių įvairovę, stovi žodžio laisvės sargyboje“.

  • Ar šiandien žiniasklaidos ir žurnalistų veiklos reglamentavimo laikomasi visuomenės informavimo politikoje, kiek laisva yra žiniasklaida nuo reklamos davėjų, projektų viešintojų, politinių jėgų Lietuvoje? Kokiais leidiniais pasitikima? Ar vis augančių socialinių tinklų naudojimasis, nemokami interneto portalai neišstumia iš gyvenimo laisvos žiniasklaidos, kuriai išgyventi darosi vis sunkiau. Kokių sąlygų reikėtų, kad žiniasklaida būtų tikrai nepriklausoma, objektyvi nuo politikų, nuo pinigų, nuo povandeninių interesų „Pažinimo laboratorijoje“ diskutuoja skaitytojai.

  • Dr. Andrius VAIŠNYS, Vilniaus universiteto profesorius, žurnalistikos ir politinės komunikacijos tyrėjas. Adomo Taraskevičiaus nuotrauka

    Dr. Andrius VAIŠNYS,  Vilniaus universiteto profesorius, žurnalistikos ir politinės komunikacijos tyrėjas Praėjo trys dešimtmečiai, kai Lietuvoje, gretimose šalyse „spaudos laisvė“ tapo viešo gyvenimo diskusija ir jai pradėtas kloti teisinis pamatas. Anuomet, 1989–1990 metais buvo „suderintos“ visiškai nederančios etinės ir teisinės normos: kritikuojant cenzūrą ji palaipsniui paversta spaudos priežiūra – taip buvo įrašyta 1990-ųjų vasarį Spaudos ir kitų masinės informacijos priemonių įstatyme, kuriuo įteisinta Spaudos kontrolės valdyba, veikusi kelis metus.

  • Lietuvos žiniasklaidos modelis labai panašus į skandinavišką, tačiau kai kuriose srityse mes juos tik vejamės.

    2007 m. mirus prancūzui mokslininkui Klodui Žan Bertrandui (Claude Jean Bertrand,) elektroniniu paštu išplatintame pranešime rašyta, jog velionis „puoselėjo žiniasklaidos etikos, atskaitingumo sistemų ir deontologijos koncepciją demokratijos pamatuose visame pasaulyje.“

  • Dainius RADZEVIČIUS, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas

      Vis dėlto šiandieninio mūsų eksperto nuomone, mums dar reikia įsisąmoninti, kad žiniasklaida – tiesiog verslo modelis, o ne galios propagavimo įrankis, ir būti kritiškesniems, daugiau oponuoti valdžiai ir verslui, daugiau keliauti po pasaulio šalis ir rodyti, kaip ten gyvena žmonės. Artimiausias modelis mums, jo manymu, skandinaviškas.

  • Lietuva pasauliniame žiniasklaidos laisvės indekse šiuo metu užima 30 vietą – praneša organizacija „Reporteriai be sienų“.

  • Romas LINIONIS, fotografas, kraštotyrininkas.

    Medijos itin veikia visuomenę, kurioje jos vaidina didžiulį vaidmenį ne tik dėl turinio, bet ir dėl savo charakteristikų. Kartu iškyla dilema dėl informacijos patikimumo vertinimo. Daug kas mano, kad tradicinė žiniasklaida yra patikimesnis šaltinis negu socialinėse medijose skleidžiama informacija.

  • Vis dažniau tenka išgirsti, kad kai kuriems skaitytojams internetas nepakeis laikraščių. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

    Tiek daug margos ir įvairios žiniasklaidos, kokią turime dabar, vargu ar kada turėjome. Žinias skelbia laikraščiai, žurnalai, televizijos kanalai. Operatyvumu juos lenkia portalai, socialiniai tinklai. Žurnalistais esame visi, rašome apie viską. Akimirksniu galime internete rasti mus dominančią informaciją iš viso pasaulio, naujausias žinias. Dilema kyla, kaip atsirinkti, ką skaityti, kuo tikėti.

  • Neseniai Jolita Linkevičiūtė visuomenei pristatė savo knygą „Kilmės įrašas“. Nuotrauka iš J. Linkevičiūtės asmeninio albumo

    Jolita LINKEVIČIŪTĖ, žurnalistė, Komunikacijos ir informacijos mokslų daktarė Norėtume, kad žiniasklaida būtų gražus atspindys ir atspindėtų tai, ką patys norime matyti. Skandalus. Korumpuotus politikus, slaptus ekonominius susitarimus. Koks rytoj bus oras? Kokios nuolaidos rytoj bus prekybos centruose?

  • Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos instituto lektorius, daktaras Deimantas Jastramskis sako, kad per pastaruosius 10 metų Lietuvos žiniasklaida pasikeitė, tačiau teigiamų poslinkių įvyko mažiau nei tikėtasi. Nuotrauka iš asmeninio D. Jastramskio albumo

    Nuo tada, kai straipsnis „Lietuvos žiniasklaidos sistemos modelio bruožai“ buvo parengtas, praėjo beveik 10 metų. Kiek ir kokių dalykų per šį laiką Lietuvos žiniasklaidos sistemoje pasikeitė, paklausėme jo autoriaus D. Jastramskio. Pateikiame jo vertinimus ir įžvalgas:

  • Praėjusių metų pabaigoje išplatintame pranešime spaudai „Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS) teigia, kad kas 5-tą eurą (1,4 mln. eurų) iš valstybės ir savivaldybių viešinimo biudžetų ir kas 7 eurą (10,6 tūkst. eurų) iš Europos Sąjungos (ES) investicijų savivaldybės skyrė su politikais susijusioms įmonėms, kurios viešino jų veiklą. Lėšas gavo ne tik žiniasklaidos priemonės ir viešinimo agentūros, bet ir statybų, šaldyto maisto, leidybos įmonės, – rodo duomenys, pateikiami TILS svetainėje www.manovalstybe.info.

  • Pastebima, kad Lietuvos žiniasklaidoje neproporcingai pasiskirstęs politinis vaidmuo ir savireguliacijos elementai.

    1990 m. atgavusiai nepriklausomybę Lietuvai teko susidurti su nemažai iššūkių: stengtis, kad išsivadavimą iš priespaudos pripažintų Vakarų šalys, nepasiduoti Lietuvos teritorijoje tebeesančioms Tarybų armijos dalinių provokacijoms, o taip pat – sukurti nepriklausomos valstybės struktūras…

Čia mūsų Sūduva 2020

  • Marijampoliečių kolektyvas „Balti vėjai“ dar labai jaunas.

    Šeštadienį vasario 1-ąją į Marijampolės kultūros centrą susirinko folkloro gerbėjai, mat vyko pirmas Marijampolės modernaus folkloro festivalis „Margai skamba“. Idėją realizavo Marijampolės kultūros centro darbuotoja ir festivalio vadovė Dalia Venckienė.

  • Štai tokie Gyvybės medžiai, kuriuos tautodailės specialistai palygino su garsiojo Liongino Šepkos darbais...

    Kaip jau informavome, Marijampolės kultūros centro antrame aukšte pradedant Tautodailės metus atidaryta Kazimiero Aleliūno medžio darbų paroda. Didžiulėje ekspozicijoje – daugybė įvairaus žanro kūrinių: drožinių, kompozicijų su natūraliomis pačios gamtos detalėmis, medžio gumbų improvizacijų, prieverpsčių ir skulptūrėlių, žaislų ir indų… Visa tai čia atkeliavo iš įvairių vietovių, autoriui artimų ir tolimesnių žmonių namų, nes viskas sukurta per ilgus dešimt­mečius – ir dalinta, dovanota…

  • Vladislovas Skarickas buvo ir „Mūzos“ klubo metraštininkas.

    Sausio pradžioje būtume minėję fotografo, vieno iš Marijampolės metraštininkų, Vladislovo Skaricko 85-ąsias gimimo metines. Deja, fotoklubo „Sūduva“ ir liaudies menininkų klubo „Mūza“ žmonės, buvę bendradarbiai tai pažymėjo jau be jo paties.

  • Kultūros centro mišrus vokalinis ansamblis „Savito“ atstovaus Marijampolei zoniniame konkurse.

    Devyni kolektyvai su savo vadovais, apie devynias dešimtis dainuojančių, gabių ir gražių žmonių ir apie tris dešimtis jų atliktų pačių įvairiausių dainų…

  • Kazimieras Aleliūnas parodos atidaryme papasakojo daug įdomių dalykų.

    Marijampolės kultūros centre marijampoliečio Kazimiero Aleliūno medžio darbų paroda atidarė Tautodailės metų vartus mūsų savivaldybėje.

  • Valė Klesevičienė džiaugėsi, kad į renginį susirinko ir Putino giminės, ir neabejingi jo kūrybai žmonės.

    Metų pradžia mūsų kraštui ir Lietuvai yra dovanojusi nemažai ryškių asmenybių – vien kultūros lauke išaugo ne vienas didingas medis… Su kuriuo iš jų galėtume palyginti Vincą Mykolaitį-Putiną – poetą ir prozininką, literatūros tyrinėtoją ir teoretiką, vertėją ir filosofą?

  • Šeštadienį Liudvinavo seniūnijos gyventojai, kraštiečiai, svečiai rinkosi į miestelio kultūros centrą, kur vyko Liudvinavo, kaip Mažosios kultūros sostinės, uždarymo iškilmės.