Dovanos idėja!!!

190px
  • „Sodros“ duomenimis, 2016 m. Lietuvoje teisines paslaugas iš viso teikė 3340 advokatų, jų padėjėjų, notarų ir antstolių. Lietuvai kaip valstybei, kuri savo gyventojų skaičiumi nesiekia 3 mln., toks skaičius atrodo gana nemažas.

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

Liudvinavo šv. Liudviko parapijos klebonas, kun. teol. dr. Žydrūnas KULPYS (Eksperto komentaras)

Liudvinavo parapijos klebonas Žyd­rūnas Kulpys ragina visuomenę į negalią turinčius žmones žvelgti kaip į visaverčius, draugauti su jais, atrasti laiko.Mūsų kultūroje dar nepakankamai rodomas dėmesys neįgaliesiems. Suprantama – ne visada visuomenė žino, kaip elgtis, bendrauti su negalios ištiktu žmogumi. Ypač bendrauti sudėtinga, jeigu negalia yra protinė. O tiesa ta, kad neįgalieji, nesvarbu fizinė ar psichikos liga juos užklupusi, tokie patys žmonės kaip ir mes kiekvienas. Kaip ir mums, jiems reikia meilės, dėmesio, bendrystės, pagarbos. Jiems patinka būti kartu su kitais ir linksmai leisti laiką.
Dėl ko jie labiausiai išgyvena? Kas juos žeidžia? Kaip reikėtų kovoti su savo jausmais ištikus ligai, kad nesijaustum bevertis, menkesnis, kad gyvenimas nebūtų beprasmis? – tokie klausimai kyla, galvojant apie negalios ištiktus žmones.
Pirmiausia, reikia suprasti, kad negalią turintys žmonės iš prigimties vertingi, kaip ir kiekvienas sveikas žmogus. Mūsų kultūra dažnai vertina žmogų pagal tai, kiek galima gauti iš jo naudos.
Toks mąstymas tinka, kai kalbame apie daiktus, bet žmonės vertingi patys savaime, turi vertę savyje. Niekada negalima patiems šios vertės pamiršti. Norėtųsi, kad kuo daugiau žmonių taip vertintų žmones su negalia. Toks būtų jų požiūris. Visi mes esame vertingi, nepaisant skirtumų. Tą sakau prisimindamas ir Dievo veikimą – Jėzus ypatingą dėmesį rodydavo patiems mažiausiems visuomenėje. Jis pasišaukia ir išgydo aklą žmogų, pamato raišą ir pašalina jo negalią, prikelia paralyžiuotą, išgydo kurčnebylį, raupsuotus… Biblijoje užrašyta daugybė atvejų, kai Jėzus parodo daugiausia dėmesio tiems, kuriems visuomenė jo skiria mažiausiai. Kam Jėzus yra autoritetas, tas tikrai pasimokys iš Jo dėmesio ir pagarbos mažutėliams. Iš Jėzaus vilties žinią gauna ir patys neįgalieji – Dievui tokie, kaip aš, tikrai rūpi. Dievas myli ir mane.
Mano patarimas norintiems padėti neįgaliesiems – tiesiog turėkite drąsos būti su tokiais žmonėmis, įtraukite juos į savo gyvenimą, suraskite laiko. Pasisveikinkite su jais, nusišypsokite, pakvieskite į bendrą veiklą, nueikite kartu į kiną, kavinę, bažnyčią ar tiesiog pasivaikščiokite kartu. Liudiju jums iš patirties – jie moka mylėti, o ir mus jie moko mylėti tikra, nesuinteresuota meile. Yra daug organizacijų, padedančių neįgaliesiems. Tenka dalyvauti vienoje iš jų veikloje. Tai organizacija „Tikėjimas ir šviesa“, skirta šeimoms, auginančioms vaikus su protine negalia. Pamenu vieno susitikimo metu organizavome kuklų gimtadienio šventimą berniukui su Dauno sindromu. Pripūtėme balionų, iškepėme pyrago, dar kažką – jam labai patiko, vaikas visas švytėjo ir aktyviai įsitraukė į linksmybes. Tėvas, žiūrėdamas į savo besilinksminantį sūnų, konstatavo – jam smagu, šios linksmybės jam patinka. O aš pagalvojau, kad taip nesunku padaryti kažkam labai svarbų, gerą darbą.
Mano manymu, atskirtis tarp sveikųjų ir neįgaliųjų mažės, jeigu žiūrėsime į tokius žmones, kaip į savo brolius ar seseris. Su patarimais skubėti nereikėtų – svarbiau būti su jais, skirti savo laiko ir dėmesio jiems. Kartais matau žmones, kurie gailisi neįgaliųjų, tai gal ne pati geriausia pozicija. Kažkur girdėjau apklausos rezultatus, kad net 97 proc. žmonių su Dauno sindromu yra patenkinti savimi. Pamąsčiau, o kiek sveikieji surinktų tokių procentų? Įtraukime neįgaliuosius į savo gyvenimą, esame kartu Lietuvos žemėje, todėl drauge ir keliaukime gyvenimo keliu. Bus visiems linksmiau.

Pažinimo laboratorija 2020

  • Šiandien spaudos leidinių pasirinkimas – didžiulis. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

    „Žiniasklaidos teisės vadove“, kurio autoriai Liudvika Meškauskaitė ir Dainius Sinkevičius, akcentuojama, kad žiniasklaidai ir žurnalistams naudojimasis žodžio laisve ir pagarba kitų žodžio laisvei, įtraukiant visuomenę į atviras diskusijas, yra kasdienio darbo pagrindas. „Būtent žurnalistai yra tie, kurie rinkdami ir skleisdami reikšmingą informaciją, reikalaudami galingųjų atskaitomybės, inicijuodami viešas visuomeninės reikšmės diskusijas bei užtikrindami nuomonių įvairovę, stovi žodžio laisvės sargyboje“.

  • Ar šiandien žiniasklaidos ir žurnalistų veiklos reglamentavimo laikomasi visuomenės informavimo politikoje, kiek laisva yra žiniasklaida nuo reklamos davėjų, projektų viešintojų, politinių jėgų Lietuvoje? Kokiais leidiniais pasitikima? Ar vis augančių socialinių tinklų naudojimasis, nemokami interneto portalai neišstumia iš gyvenimo laisvos žiniasklaidos, kuriai išgyventi darosi vis sunkiau. Kokių sąlygų reikėtų, kad žiniasklaida būtų tikrai nepriklausoma, objektyvi nuo politikų, nuo pinigų, nuo povandeninių interesų „Pažinimo laboratorijoje“ diskutuoja skaitytojai.

  • Dr. Andrius VAIŠNYS, Vilniaus universiteto profesorius, žurnalistikos ir politinės komunikacijos tyrėjas. Adomo Taraskevičiaus nuotrauka

    Dr. Andrius VAIŠNYS,  Vilniaus universiteto profesorius, žurnalistikos ir politinės komunikacijos tyrėjas Praėjo trys dešimtmečiai, kai Lietuvoje, gretimose šalyse „spaudos laisvė“ tapo viešo gyvenimo diskusija ir jai pradėtas kloti teisinis pamatas. Anuomet, 1989–1990 metais buvo „suderintos“ visiškai nederančios etinės ir teisinės normos: kritikuojant cenzūrą ji palaipsniui paversta spaudos priežiūra – taip buvo įrašyta 1990-ųjų vasarį Spaudos ir kitų masinės informacijos priemonių įstatyme, kuriuo įteisinta Spaudos kontrolės valdyba, veikusi kelis metus.

Čia mūsų Sūduva 2020

  • Danutė Katkuvienė sako vis neatsistebinti audėjų – ir ne tik jų – išmone derinant spalvas, dėliojant raštus...

    Nijolė LINIONIENĖ Per penkiolika metų – jau šeštas solidus, išsamus leidinys, kiekvienas jų bėgant laikui įgauna vis didesnę vertę, nes juose – turtai iš mūsų liaudies meno lobyno…

  • Tarsi dar vienas momentas iš filmo – dainos, kurias traukė ir visi susirinkusieji.

    „Keturiasdešimt žydinčių pavasarių“ – taip vadinasi dokumentinis filmas, kurio premjerą krašto muziejuje kalvarijiečiai pamatė prieš savaitę. Jis skirtas dviem 2019 metų jubiliejams: visiems gerai žinomos ir mėgiamos kapelos „Gegužio žiedai“ 40–mečiui ir jo vadovo Vincento Svitojaus 90–osioms gimimo metinėms.

  • Saulius Tamulis ir jo įspūdingos kaukės.

    Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos didžiojoje salėje (II a.) jau veikia Šiaulių tautodailininko Sauliaus Tamulio kaukių paroda „Nuo Užgavėnių iki Užgavėnių“. S. Tamulis – Tautodailininkų sąjungos, tautodailininkų folkloro ansamblio „Margulis“, Šiaulių žemaičių sąjungos „Saulaukis“ narys, ne tik Lietuvoje pagarsėjusios papūgos Žako Albiniuko, traukiančio patriotines skanduotes, šeimininkas.

  • Tiek autorių dalyvavo parodos atidaryme (Aušrinė Dubauskienė dešinėje).

    Nijolė LINIONIENĖ Kybartų kultūros centre jau keletą metų atkakliai ir nuosekliai dirba menų studija „Smiltys“, vadovauja menotyrininkė Aušrinė Dubauskienė. Ir jau nebe pirmą kartą šios gražiai dirbančių ir, pasak pačių kūrėjų, „neprofesionalų“ grupės darbus galima išvysti Marijampolės kultūros centre.