Dovanos idėja!!!

190px
  • „Sodros“ duomenimis, 2016 m. Lietuvoje teisines paslaugas iš viso teikė 3340 advokatų, jų padėjėjų, notarų ir antstolių. Lietuvai kaip valstybei, kuri savo gyventojų skaičiumi nesiekia 3 mln., toks skaičius atrodo gana nemažas.

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

Marijampolės apylinkės prokuratūra – atvira gyventojams

Jei nebūtų žmonių tarpusavio santykius reguliuojančių normų, visuomenėje neišvengiamai įsivyrautų anarchija, netvarka, chaosas. Ypač svarbų vaidmenį reguliuojant visuomeninius santykius atlieka teisės normos. Teisiškai sureguliuoti visuomeniniai santykiai – stabilesni, o pačioje visuomenėje įsivyrauja didesnė tvarka ir drausmė. Teisės normų įgyvendinimo kontrolę vykdo valstybės aparatas per atitinkamas institucijas.
Apie tai, kokias funkcijas mūsų valstybėje atlieka prokuratūros institucija, kalbamės su Kauno apygardos Marijampolės apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotoja Egle KIRPIENE.

Marijampolės apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotoja Eglė Kirpienė.– Kaip apibrėžtumėte, kas tai yra prokuratūra ir kokia šios institucijos paskirtis?
– Lietuvos Respublikos prokuratūra – valstybės institucija, padedanti užtikrinti teisėtumą ir teismui vykdyti teisingumą.
– Kokie specialistai dirba prokuratūroje? Kas vadovauja sistemai?
– Lietuvos Respublikos prokuratūrai vadovauja Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis. Taip pat prokuratūroje dirba įvairių sričių specialistai, dauguma jų – turintys teisinį išsilavinimą. Be vyriausiųjų prokurorų, apylinkių ir specializuotų skyrių vyriausiųjų prokurorų, prokurorų bei prokurorų padėjėjų ir teisininkų, prokuratūroje taip pat dirba komunikacijos specialistai, vertėjai, administratoriai, dokumentų valdymo skyriaus vyriausieji specialistai, bendrųjų reikalų skyriaus, IT specialistai, buhalteriai, vairuotojai.
– Kokios prokuratūros funkcijos?
– Prokuratūra įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka organizuoja ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauja; atlieka ikiteisminį tyrimą ar atskirus ikiteisminio tyrimo veiksmus; kontroliuoja ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiklą baudžiamajame procese; palaiko valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose; kontroliuoja nuosprendžių pateikimą vykdyti ir jų vykdymą; koordinuoja ikiteisminio tyrimo įstaigų veiksmus tiriant nusikalstamas veikas; gina viešąjį interesą; pagal kompetenciją nagrinėja asmenų prašymus, pareiškimus ir skundus; dalyvauja rengiant ir įgyvendinant nacionalines ir tarptautines nusikalstamų veikų prevencijos programas; dalyvauja teisėkūros procese.
– Ar prokuratūra dalyvauja rengiant ir įgyvendinant nacionalines ir tarptautines nusikalstamų veikų prevencijos programas?
– Prokuratūros tarptautinis teisinis bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose apima savitarpio pagalbą atliekant proceso veiksmus baudžiamosiose bylose. Taip pat įtariamų ar kaltinamų nusikalstamų veikų padarymu asmenų ekstradiciją ar perdavimą pagal Europos arešto orderį į Lietuvos Respubliką ar į kitas valstybes. Ir Europos turto arba įrodymų arešto akto liudijimo išdavimą ir užsienio valstybių išduoto Europos turto ar įrodymų arešto akto pripažinimą ir vykdymą, baudžiamojo persekiojimo perdavimą ir perėmimą, darbą ES teisinio bendradarbiavimo institucijoje Eurojust, koordinuojant proceso veiksmų atlikimą keliose valstybėse, veiklą tarptautinėse bendrose tyrimo grupėse konkrečiose bylose, keitimąsi geros praktikos pavyzdžiais bei informacija apie galiojantį teisinį baudžiamojo proceso reguliavimą atskirose valstybėse ir kt.
Gyventojus kasdien priima budintis prokuroras.Be pagrindinių tarptautinio bendradarbiavimo mechanizmų, egzistuoja ir mažiau formalizuotos priemonės, siūlomos tarptautinio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose institucijų. Vienas iš pamatinių ES tikslų teisingumo ir vidaus reikalų srityje – mažinti kliūtis bendradarbiavimui baudžiamosiose bylose ir operatyviau vykdyti susižinojimą. Dėl to buvo įsteigta nemažai tarptautinio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose institucijų ir įstaigų, skirtų palengvinti bendradarbiavimą tarp kompetentingų teisinės pagalbos srityje ES valstybių narių įstaigų atstovų.
Prokuratūra turi savo atstovą Europos teisinio bendradarbiavimo institucijoje – EUROJUST. Taip pat asmenis kontaktams baudžiamųjų bylų Europos teisminiame tinkle (ETT). Turi savo atstovus Jungtinių tyrimo grupių, Genocido, nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų, Kovos su korupcija tinkluose, Turto susigrąžinimo tarnybose, Bendradarbiavimo nusikalstamu būdu įgytų pajamų bei kito susijusio turto paieškos ir nustatymo srityje.
– Kokie prokuratūros tikslai, uždaviniai?
– Prokuratūra, taikydama aukštus reikalavimus profesinės veiklos kokybei, siekia proceso veiksmingumo, formuoja žmogaus teises ir laisves užtikrinančią baudžiamojo persekiojimo ir viešojo intereso gynimo praktiką, gina ir saugo teisinės valstybės principus, pripažindama objektyvumo, skaidrumo, bendradarbiavimo, atskaitomybės, baudžiamojo proceso ekonomiškumo vertybes.
Marijampolės regiono gyventojai visuomet gali kreiptis į apylinkės prokuratūrą, jeigu jiems kilo teisinių problemų. – Kokią veiklą vykdo prokuratūra?
– Konstitucijos numatyta prokuratūros misija yra organizuoti ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauti, palaikyti valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose, ginti viešąjį interesą, užtikrinti teisėtumą ir padėti teismams vykdant teisingumą. Didžiąją dalį tyrimų organizuoja ir jiems vadovauja apylinkės prokuratūrų prokurorai, sudėtingesniems ir rezonansiniams – apygardos ir Generalinės prokuratūros.
– Kiek Marijampolės apylinkės prokuratūroje yra darbuotojų, už ką jie atsakingi, kokias funkcijas vykdo? Kada, dėl kokių klausimų gyventojai galėtų kreiptis į Marijampolės prokuratūrą, į kokios srities specialistus konkrečiai?
– Marijampolės apylinkės prokuratūra yra Kauno apygardos prokuratūros sudėtinė dalis. Šiuo metu joje dirba 40 darbuotojų. Marijampolės apylinkės prokuratūrai vadovauja vyriausiasis prokuroras Arūnas Žukauskas. Prokurorų darbo vietos yra ne tik Marijampolėje, bet ir Vilkaviškyje, Šakiuose, Jurbarke. Marijampolėje dirba 14 prokurorų, Vilkaviškyje – 4, Šakiuose – 3, Jurbarke – 3. Prokurorų darbas atskiruose padaliniuose nesiskiria, tik yra pasiskirstymas pagal specializacijas. Kaip antai: nepilnamečių justicija, nusikaltimai nuosavybei (sukčiavimo atvejai), nusikaltimai pataisos namuose, smurtiniai nusikaltimai, veikos dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis.
Marijampolės apylinkės prokuratūroje visuose padaliniuose yra sudaryti budėjimo grafikai prokurorams. Budintis prokuroras kuruoja tos dienos įvykius, priima į jį besikreipiančius gyventojus.
Priimdami sprendimus, prokurorai yra nepriklausomi, vadovaujasi įstatymais.
– Ar dažnai gyventojai kreipiasi į Jūsų institucijos prokurorus? Dėl kokių priežasčių? Kas juos labiausiai neramina?
– Į prokuratūrą gyventojai kreipiasi pakankamai dažnai. Dažniausiai tuomet, kai nesutinka su priimtais sprendimais ikiteisminiuose tyrimuose, kai būna nepatenkinti policijos pareigūnų veiksmais, taip pat dėl neteisėtų jų veiksmų. Būna, kai kreipiasi pranešdami apie nusikaltimus, kaip, pavyzdžiui, kyšio reikalavimą, turto prievartavimą. Pavieniai atvejai, kai gyventojai kreipėsi dėl neteisėto informacijos rinkimo apie privatų gyvenimą, komercinio šnipinėjimo. Dabar vyksta ir tokie dalykai.
Ragintume piliečius, jeigu jiems teisinėje srityje kyla problemų, jeigu nesulaukia reikiamos pagalbos iš policijos, nėra patenkinti, kaip ši institucija tiria nusikaltimus, drąsiai kreiptis į prokuratūrą. Gyventojus visuomet priims budintis prokuroras ir ieškos tinkamiausio sprendimo. Prokuratūra anksčiau netgi rengdavo susitikimus su visuomene, kuriuose žmonės galėdavo papasakoti apie jiems iškilusias teisines problemas, rūpesčius.
– Ačiū už pokalbį.

Pažinimo laboratorija 2020

  • Šiandien spaudos leidinių pasirinkimas – didžiulis. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

    „Žiniasklaidos teisės vadove“, kurio autoriai Liudvika Meškauskaitė ir Dainius Sinkevičius, akcentuojama, kad žiniasklaidai ir žurnalistams naudojimasis žodžio laisve ir pagarba kitų žodžio laisvei, įtraukiant visuomenę į atviras diskusijas, yra kasdienio darbo pagrindas. „Būtent žurnalistai yra tie, kurie rinkdami ir skleisdami reikšmingą informaciją, reikalaudami galingųjų atskaitomybės, inicijuodami viešas visuomeninės reikšmės diskusijas bei užtikrindami nuomonių įvairovę, stovi žodžio laisvės sargyboje“.

  • Ar šiandien žiniasklaidos ir žurnalistų veiklos reglamentavimo laikomasi visuomenės informavimo politikoje, kiek laisva yra žiniasklaida nuo reklamos davėjų, projektų viešintojų, politinių jėgų Lietuvoje? Kokiais leidiniais pasitikima? Ar vis augančių socialinių tinklų naudojimasis, nemokami interneto portalai neišstumia iš gyvenimo laisvos žiniasklaidos, kuriai išgyventi darosi vis sunkiau. Kokių sąlygų reikėtų, kad žiniasklaida būtų tikrai nepriklausoma, objektyvi nuo politikų, nuo pinigų, nuo povandeninių interesų „Pažinimo laboratorijoje“ diskutuoja skaitytojai.

  • Dr. Andrius VAIŠNYS, Vilniaus universiteto profesorius, žurnalistikos ir politinės komunikacijos tyrėjas. Adomo Taraskevičiaus nuotrauka

    Dr. Andrius VAIŠNYS,  Vilniaus universiteto profesorius, žurnalistikos ir politinės komunikacijos tyrėjas Praėjo trys dešimtmečiai, kai Lietuvoje, gretimose šalyse „spaudos laisvė“ tapo viešo gyvenimo diskusija ir jai pradėtas kloti teisinis pamatas. Anuomet, 1989–1990 metais buvo „suderintos“ visiškai nederančios etinės ir teisinės normos: kritikuojant cenzūrą ji palaipsniui paversta spaudos priežiūra – taip buvo įrašyta 1990-ųjų vasarį Spaudos ir kitų masinės informacijos priemonių įstatyme, kuriuo įteisinta Spaudos kontrolės valdyba, veikusi kelis metus.

  • Lietuvos žiniasklaidos modelis labai panašus į skandinavišką, tačiau kai kuriose srityse mes juos tik vejamės.

    2007 m. mirus prancūzui mokslininkui Klodui Žan Bertrandui (Claude Jean Bertrand,) elektroniniu paštu išplatintame pranešime rašyta, jog velionis „puoselėjo žiniasklaidos etikos, atskaitingumo sistemų ir deontologijos koncepciją demokratijos pamatuose visame pasaulyje.“

  • Dainius RADZEVIČIUS, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas

      Vis dėlto šiandieninio mūsų eksperto nuomone, mums dar reikia įsisąmoninti, kad žiniasklaida – tiesiog verslo modelis, o ne galios propagavimo įrankis, ir būti kritiškesniems, daugiau oponuoti valdžiai ir verslui, daugiau keliauti po pasaulio šalis ir rodyti, kaip ten gyvena žmonės. Artimiausias modelis mums, jo manymu, skandinaviškas.

  • Lietuva pasauliniame žiniasklaidos laisvės indekse šiuo metu užima 30 vietą – praneša organizacija „Reporteriai be sienų“.

  • Romas LINIONIS, fotografas, kraštotyrininkas.

    Medijos itin veikia visuomenę, kurioje jos vaidina didžiulį vaidmenį ne tik dėl turinio, bet ir dėl savo charakteristikų. Kartu iškyla dilema dėl informacijos patikimumo vertinimo. Daug kas mano, kad tradicinė žiniasklaida yra patikimesnis šaltinis negu socialinėse medijose skleidžiama informacija.

  • Vis dažniau tenka išgirsti, kad kai kuriems skaitytojams internetas nepakeis laikraščių. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

    Tiek daug margos ir įvairios žiniasklaidos, kokią turime dabar, vargu ar kada turėjome. Žinias skelbia laikraščiai, žurnalai, televizijos kanalai. Operatyvumu juos lenkia portalai, socialiniai tinklai. Žurnalistais esame visi, rašome apie viską. Akimirksniu galime internete rasti mus dominančią informaciją iš viso pasaulio, naujausias žinias. Dilema kyla, kaip atsirinkti, ką skaityti, kuo tikėti.

  • Neseniai Jolita Linkevičiūtė visuomenei pristatė savo knygą „Kilmės įrašas“. Nuotrauka iš J. Linkevičiūtės asmeninio albumo

    Jolita LINKEVIČIŪTĖ, žurnalistė, Komunikacijos ir informacijos mokslų daktarė Norėtume, kad žiniasklaida būtų gražus atspindys ir atspindėtų tai, ką patys norime matyti. Skandalus. Korumpuotus politikus, slaptus ekonominius susitarimus. Koks rytoj bus oras? Kokios nuolaidos rytoj bus prekybos centruose?

  • Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos instituto lektorius, daktaras Deimantas Jastramskis sako, kad per pastaruosius 10 metų Lietuvos žiniasklaida pasikeitė, tačiau teigiamų poslinkių įvyko mažiau nei tikėtasi. Nuotrauka iš asmeninio D. Jastramskio albumo

    Nuo tada, kai straipsnis „Lietuvos žiniasklaidos sistemos modelio bruožai“ buvo parengtas, praėjo beveik 10 metų. Kiek ir kokių dalykų per šį laiką Lietuvos žiniasklaidos sistemoje pasikeitė, paklausėme jo autoriaus D. Jastramskio. Pateikiame jo vertinimus ir įžvalgas:

  • Praėjusių metų pabaigoje išplatintame pranešime spaudai „Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS) teigia, kad kas 5-tą eurą (1,4 mln. eurų) iš valstybės ir savivaldybių viešinimo biudžetų ir kas 7 eurą (10,6 tūkst. eurų) iš Europos Sąjungos (ES) investicijų savivaldybės skyrė su politikais susijusioms įmonėms, kurios viešino jų veiklą. Lėšas gavo ne tik žiniasklaidos priemonės ir viešinimo agentūros, bet ir statybų, šaldyto maisto, leidybos įmonės, – rodo duomenys, pateikiami TILS svetainėje www.manovalstybe.info.

  • Pastebima, kad Lietuvos žiniasklaidoje neproporcingai pasiskirstęs politinis vaidmuo ir savireguliacijos elementai.

    1990 m. atgavusiai nepriklausomybę Lietuvai teko susidurti su nemažai iššūkių: stengtis, kad išsivadavimą iš priespaudos pripažintų Vakarų šalys, nepasiduoti Lietuvos teritorijoje tebeesančioms Tarybų armijos dalinių provokacijoms, o taip pat – sukurti nepriklausomos valstybės struktūras…

Čia mūsų Sūduva 2020

  • Marijampoliečių kolektyvas „Balti vėjai“ dar labai jaunas.

    Šeštadienį vasario 1-ąją į Marijampolės kultūros centrą susirinko folkloro gerbėjai, mat vyko pirmas Marijampolės modernaus folkloro festivalis „Margai skamba“. Idėją realizavo Marijampolės kultūros centro darbuotoja ir festivalio vadovė Dalia Venckienė.

  • Štai tokie Gyvybės medžiai, kuriuos tautodailės specialistai palygino su garsiojo Liongino Šepkos darbais...

    Kaip jau informavome, Marijampolės kultūros centro antrame aukšte pradedant Tautodailės metus atidaryta Kazimiero Aleliūno medžio darbų paroda. Didžiulėje ekspozicijoje – daugybė įvairaus žanro kūrinių: drožinių, kompozicijų su natūraliomis pačios gamtos detalėmis, medžio gumbų improvizacijų, prieverpsčių ir skulptūrėlių, žaislų ir indų… Visa tai čia atkeliavo iš įvairių vietovių, autoriui artimų ir tolimesnių žmonių namų, nes viskas sukurta per ilgus dešimt­mečius – ir dalinta, dovanota…

  • Vladislovas Skarickas buvo ir „Mūzos“ klubo metraštininkas.

    Sausio pradžioje būtume minėję fotografo, vieno iš Marijampolės metraštininkų, Vladislovo Skaricko 85-ąsias gimimo metines. Deja, fotoklubo „Sūduva“ ir liaudies menininkų klubo „Mūza“ žmonės, buvę bendradarbiai tai pažymėjo jau be jo paties.

  • Kultūros centro mišrus vokalinis ansamblis „Savito“ atstovaus Marijampolei zoniniame konkurse.

    Devyni kolektyvai su savo vadovais, apie devynias dešimtis dainuojančių, gabių ir gražių žmonių ir apie tris dešimtis jų atliktų pačių įvairiausių dainų…

  • Kazimieras Aleliūnas parodos atidaryme papasakojo daug įdomių dalykų.

    Marijampolės kultūros centre marijampoliečio Kazimiero Aleliūno medžio darbų paroda atidarė Tautodailės metų vartus mūsų savivaldybėje.

  • Valė Klesevičienė džiaugėsi, kad į renginį susirinko ir Putino giminės, ir neabejingi jo kūrybai žmonės.

    Metų pradžia mūsų kraštui ir Lietuvai yra dovanojusi nemažai ryškių asmenybių – vien kultūros lauke išaugo ne vienas didingas medis… Su kuriuo iš jų galėtume palyginti Vincą Mykolaitį-Putiną – poetą ir prozininką, literatūros tyrinėtoją ir teoretiką, vertėją ir filosofą?

  • Šeštadienį Liudvinavo seniūnijos gyventojai, kraštiečiai, svečiai rinkosi į miestelio kultūros centrą, kur vyko Liudvinavo, kaip Mažosios kultūros sostinės, uždarymo iškilmės.