Dovanos idėja!!!

190px
  • „Sodros“ duomenimis, 2016 m. Lietuvoje teisines paslaugas iš viso teikė 3340 advokatų, jų padėjėjų, notarų ir antstolių. Lietuvai kaip valstybei, kuri savo gyventojų skaičiumi nesiekia 3 mln., toks skaičius atrodo gana nemažas.

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

Mokyti saugoti gamtą nuo mažens

Kad žmogaus veikla daro įtaką aplinkos pokyčiams, o tai veikia gyvąją gamtą ir žmonių sveikatą, turbūt nereikia daug aiškinti, daugelis tai žino ir suvokia. Kitas klausimas, ar elgiasi taip, kad tas neigiamas poveikis aplinkai būtų mažinamas, ar žino, kokiais būdais ir priemonėmis tai daryti? Teisingus vartojimo įpročius geriausia diegti jauname amžiuje, dar mokykloje.
Aplinkosaugos temos yra ir ugdymo programose, ir neformalioje veikloje. Aplinkosauginį ugdymą mokyklose vykdo ir pradinių klasių mokytojos, ir klasių auklėtojos, ir kiti pedagogai.
Marijampolės Rimanto Stankevičiaus pagrindinėje mokykloje su vyresnių klasių mokiniais gamtosaugines temas nagrinėja chemijos ir biologijos mokytoja Laima Žakienė, taip pat biologijos ir technologijų mokytoja Rita Dijokienė. Su abiem pedagogėmis ir kalbėjomės apie tai, kaip šis ugdymas vyksta, kokios jo formos yra paveikiausios.

Mokytojos Laima Žakienė ir Rita Dijokienė sako, kad vaikams praktinė veikla įdomiau, negu sausos paskaitos.Išteklių tausojimas prasideda nuo paprastų dalykų
L. Žakienė gamtos užterštumą nagrinėja per chemijos ir biologijos pamokas su vyresniais mokiniais. R. Dijokienė pasakojo, kad natūraliai išeina: yra gamtosauginės temos, o prie jų galima pritraukti neformaliąsias veiklas, projektus, renginius ar kitus darbus. Mokykloje populiarūs aplinkosauginiai projektai. Vaikai mokosi suprasti, jog būtina saugoti gamtą, jog svarbu, ką paliksime po savęs. Labai svarbu vaikus išmokyti suvokti, kad tai, ką darome dabar, turi didelę įtaką ateičiai. Vaikai tą žinojimą perduoda ir tėvams. Pedagogės sako, kad šiukšlių rūšiavimas turi būti įsisąmonintas kaip kasdienis dantų valymas. Nuolat privalu galvoti, ką darai. Ir išteklių tausojimas prasideda nuo paprastų dalykų: šviesos išjungimo, rašymo ant lapo iš kitos pusės, dėvėjimo brolių ar sesių išaugtų drabužių, vadovėlių tausojimo, kad galėtų pasinaudoti kiti. Šie dalykai pamažu įdiegiami ir formuojasi jau kitoks vaikų požiūris. Jie mokomi, kad būtina mažinti vartojimą, nes net ir pakuotės nuo žaislų daro poveikį aplinkai. Jie palengva suvokia, jog šiukšlių gausinimas labai žalingas planetai ir mums visiems.
Mokiniai labiau įsitraukia, jeigu gauna savarankiškų užduočių, pavyzdžiui, surinkti informaciją patys. Taip apie plastiko maišelius ieškojo informacijos ir jų rasta balinio vėžlio, kuris užsimovė šiukšlę – plastiko žiedą, nuotrauka įsiminė ilgam.
„Stengiamės praktinių veiklų daugiau organizuoti, dažniau tai daryti išvažiuojant iš mokyklos. Štai vykome į didelių gabaritų atliekų sąvartyną, kad matytų, kaip vyksta rūšiavimas, kiek tų šiukšlių ten kaupiasi.
Jiems reikia lengvo sukrėtimo, tada geriau įsimena, – sako mokytoja R. Dijokienė, pabrėždama, kad geriausiai mokomasi per asmeninę patirtį. – Paklausia savęs, kiek asmeniškai per dieną išmeta šiukšlių. Kai mato, kokiu greičiu auga šiukšlių kalnas Marijampolės apskrities sąvartyne, geriau suvokia užteršimo mastus ir grėsmę.“

Vyksta integruota pamoka: mokomasi ne tik kelių dalykų vienu metu, bet ir dirbti komandoje.Darbeliai iš atliekų
Lengviausiai mokykloje padaroma veikla – antrinių žaliavų perdirbimas, antrinis panaudojimas. Tą gali daryti net darželinukai. Ir tam nereikalingos didelės lėšos.
Kurti darbelius iš antrinių žaliavų – paveiki ugdymo forma, ypač jaunesniame amžiuje. O jeigu tai daroma bendrai, dar smagiau. Taip mokykloje gimė iš kamštelių sukurta šypsena – dalyvavimo „Kamštelių vajuje“ rezultatas. Ir voras buvo sukurtas iš žolių, šakelių, kuris jau keleri metai tebekabo tarp beržų mokyklos teritorijoje. Taip vaikai mato, kad šiukšlė gali turėti išliekamąją vertę ir tapti graži.
R. Dijokienė sako, kad labai integruojasi technologijos ir biologija: „Per technologijų pamokas rengėme debatus, ar prekėms reikia įspūdingų pakuočių. Patys vaikai savaitę ieškojo argumentų. Vienas kitą papildė ir nustebo, ką atrado šia tema naujo internete. Tai jiems įtaigiau, negu kad mokytojas pasako. Kai patys pasigilina, paieško, ilgam atsimena.“ Tiesa, jiems lengva pasiklysti tarp informacijos gausos, tad mokytojui kartais reikia juos nukreipti, paskatinti – surasti tą viduriuką, kad domėtųsi ir būtų aktyvūs.
Yra mokykloje rūšiavimo šiukšlių dėžės. Kartais vaikai klausia, į kurią dėžę mesti. Būna, kad ir mokytoja ne visada atsako. Štai kompaktinės plokštelės net ir jai klausimą sukėlė – pasirodo, negalima mesti nė į vieną dėžę, o reikia kaupti atskirai. Ir tokie vaikų klausimai padeda ieškoti informacijos, plečia žinių bagažą visiems kartu.

Štai kokie kūriniai gimė „Kamštelių vajuje“.Su paskatinimu suveikia labiau
Pavykęs ir visus įtraukęs buvo elektrotechnikos platintojų rengtas konkursas „Mąstau, rūšiuoju, gyvuoju“. „Visa mokyklos bendruomenė rinkome stambiosios elektronikos atliekas. Kai tėvai su vežimukais atveža skalbimo mašinas, tai daro įspūdį visiems. Ir buvo didelė varomoji jėga vaikams. Kaip prizą gavome nemokamų bilietų į krepšinio varžybas, nemokamą autobusą, vaikams labai patiko. Jie tuoj klausė, kada vėl rinksime. Taip, su paskatinimu suveikia labiau ir yra atsakomoji reakcija, ne tik žinojimas, kad esu šaunus ir teisingai elgiuosi. Šiame konkurse dalyvavome 2015 ir 2016 metais“, – prisimena R. Dijokienė.
Mokykla yra pirmą vietą laimėjusi „Kamštelių vajuje“, taip pat skulptūrų iš buitinių atliekų konkurse „Drugelis“ laimėjo pirmą vietą savivaldybėje. Mokytojos sakė, kad tokiems konkursams paprastai daromas vienas didelis darbas, kuris paskui papuošia mokyklos teritoriją, o ne daugybė mažų.
L. Žakienė pasakojo, kad labiausiai susidomi tokius darbus daryti 5–7 klasių mokiniai, jiems patinka kūrybiniai projektai, o vyresni nori išvažiuoti į ekskursijas, pamatyti „tikrą gyvenimą“. „Buvome šiluminių tinklų įmonėje, domėjomės, kiek Marijampolė šildymui sunaudoja kuro. Vaikai pamatė kuro kiekius, jiems tai padarė didelį įspūdį. Vyresniems ir integruotos pamokos labai įdomios“, – pasakojo chemijos ir biologijos mokytoja.

Stebėti, kaip auga vaistažolės iš sėklyčių, kurias padovanojo regioninio parko darbuotojai, tikrai uždegantis dalykas – net ir tiems, kurie lieka tik stebėtojai.Praktinė veikla – įdomiau
Taip pat visiems patinka ir daro įspūdį išvykos, kai galima susipažinti gyvai su gamtos objektais. „Buvome Labanoro regioniniame parke, Metelių regioniniame parke, kad patys vaikai pajustų, jog gamtai keliame realų pavojų. Kai pamoką veda kitas žmogus, ne mokytojas, jiems įdomiau, o jei dar su charizma, įspūdžių būna keleriems metams. Pažinimas to, kas yra aplinkui, ką reikia saugoti, didina supratimą. Jiems įdomu ir smagu, jeigu atpažino žolę ar paukštį. Praktinė veikla vaikams įdomiau, negu sausos paskaitos“, – sako R. Dijokienė.
Šiukšlė gali turėti išliekamąją vertę ir tapti graži – apie tai byloja šis moksleivių ir mokytojų kūrinys.O ir abstrakčiai gamtą saugoti sunkiau, bet susipažinus artimiau su saugomu augalu ar paukščiu pajunti ryšį su juo. Regioniniai parkai dabar turi įdomių edukacinių veiklų: tai įvairios užduotys, mįslės ir kt. „Tik bėda, kad sunku išeiti su klase iš mokyklos, tam labai daug popierizmo reikia paruošti. Ir nors noras yra, bet kartais pritrūksta laiko. Kai įveiki šitą biurokratinį barjerą, būna gerai, sulauki grįžtamosios vaikų reakcijos“, – pasakojo R. Dijokienė.
Mokytojos sako, kad gerose, tvarkingose šeimose nekyla klausimų dėl rūšiavimo, taupymo, ir vaikai iš tėvų sužino apie atliekų perdirbimą, taupymą, racionalų išteklių naudojimą. Kai kurie vaikai noriai pasakoja, ką šeimose daro, būna, kad atneša patys namie padarę darbelių iš antrinių žaliavų ir net mokytojus nustebina. Tiesa, ne visi noriai atsiveria. Ir šeimų įvairių yra, kai kuriose tas tausojimas – paskutinėje vietoje.
Apie vartotojiškumo mažinimą daug kalbama per technologijų pamokas. Vaikai sužino, kiek produktų išmetama, daro apie tai skaidres, skaičiuoja, ir tie skaičiai juos šokiruoja.
Rengiamos akcijos vartotojiškumui mažinti, mokyklos bibliotekoje vyko viena tokių – dovanoti iš namų nereikalingas knygas. Vaikai jomis ir keitėsi tarpusavyje. Kai kurių namuose knygos tiesiog kaupiasi, tad mokytojos pataria pirkti tik tą, kurią skaitysi ne vieną kartą.

Nuotraukos Ričardo PASILIAUSKO ir iš mokyklos archyvo

Pažinimo laboratorija 2020

  • Šiandien spaudos leidinių pasirinkimas – didžiulis. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

    „Žiniasklaidos teisės vadove“, kurio autoriai Liudvika Meškauskaitė ir Dainius Sinkevičius, akcentuojama, kad žiniasklaidai ir žurnalistams naudojimasis žodžio laisve ir pagarba kitų žodžio laisvei, įtraukiant visuomenę į atviras diskusijas, yra kasdienio darbo pagrindas. „Būtent žurnalistai yra tie, kurie rinkdami ir skleisdami reikšmingą informaciją, reikalaudami galingųjų atskaitomybės, inicijuodami viešas visuomeninės reikšmės diskusijas bei užtikrindami nuomonių įvairovę, stovi žodžio laisvės sargyboje“.

  • Ar šiandien žiniasklaidos ir žurnalistų veiklos reglamentavimo laikomasi visuomenės informavimo politikoje, kiek laisva yra žiniasklaida nuo reklamos davėjų, projektų viešintojų, politinių jėgų Lietuvoje? Kokiais leidiniais pasitikima? Ar vis augančių socialinių tinklų naudojimasis, nemokami interneto portalai neišstumia iš gyvenimo laisvos žiniasklaidos, kuriai išgyventi darosi vis sunkiau. Kokių sąlygų reikėtų, kad žiniasklaida būtų tikrai nepriklausoma, objektyvi nuo politikų, nuo pinigų, nuo povandeninių interesų „Pažinimo laboratorijoje“ diskutuoja skaitytojai.

  • Dr. Andrius VAIŠNYS, Vilniaus universiteto profesorius, žurnalistikos ir politinės komunikacijos tyrėjas. Adomo Taraskevičiaus nuotrauka

    Dr. Andrius VAIŠNYS,  Vilniaus universiteto profesorius, žurnalistikos ir politinės komunikacijos tyrėjas Praėjo trys dešimtmečiai, kai Lietuvoje, gretimose šalyse „spaudos laisvė“ tapo viešo gyvenimo diskusija ir jai pradėtas kloti teisinis pamatas. Anuomet, 1989–1990 metais buvo „suderintos“ visiškai nederančios etinės ir teisinės normos: kritikuojant cenzūrą ji palaipsniui paversta spaudos priežiūra – taip buvo įrašyta 1990-ųjų vasarį Spaudos ir kitų masinės informacijos priemonių įstatyme, kuriuo įteisinta Spaudos kontrolės valdyba, veikusi kelis metus.

  • Lietuvos žiniasklaidos modelis labai panašus į skandinavišką, tačiau kai kuriose srityse mes juos tik vejamės.

    2007 m. mirus prancūzui mokslininkui Klodui Žan Bertrandui (Claude Jean Bertrand,) elektroniniu paštu išplatintame pranešime rašyta, jog velionis „puoselėjo žiniasklaidos etikos, atskaitingumo sistemų ir deontologijos koncepciją demokratijos pamatuose visame pasaulyje.“

  • Dainius RADZEVIČIUS, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas

      Vis dėlto šiandieninio mūsų eksperto nuomone, mums dar reikia įsisąmoninti, kad žiniasklaida – tiesiog verslo modelis, o ne galios propagavimo įrankis, ir būti kritiškesniems, daugiau oponuoti valdžiai ir verslui, daugiau keliauti po pasaulio šalis ir rodyti, kaip ten gyvena žmonės. Artimiausias modelis mums, jo manymu, skandinaviškas.

  • Lietuva pasauliniame žiniasklaidos laisvės indekse šiuo metu užima 30 vietą – praneša organizacija „Reporteriai be sienų“.

  • Romas LINIONIS, fotografas, kraštotyrininkas.

    Medijos itin veikia visuomenę, kurioje jos vaidina didžiulį vaidmenį ne tik dėl turinio, bet ir dėl savo charakteristikų. Kartu iškyla dilema dėl informacijos patikimumo vertinimo. Daug kas mano, kad tradicinė žiniasklaida yra patikimesnis šaltinis negu socialinėse medijose skleidžiama informacija.

  • Vis dažniau tenka išgirsti, kad kai kuriems skaitytojams internetas nepakeis laikraščių. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

    Tiek daug margos ir įvairios žiniasklaidos, kokią turime dabar, vargu ar kada turėjome. Žinias skelbia laikraščiai, žurnalai, televizijos kanalai. Operatyvumu juos lenkia portalai, socialiniai tinklai. Žurnalistais esame visi, rašome apie viską. Akimirksniu galime internete rasti mus dominančią informaciją iš viso pasaulio, naujausias žinias. Dilema kyla, kaip atsirinkti, ką skaityti, kuo tikėti.

  • Neseniai Jolita Linkevičiūtė visuomenei pristatė savo knygą „Kilmės įrašas“. Nuotrauka iš J. Linkevičiūtės asmeninio albumo

    Jolita LINKEVIČIŪTĖ, žurnalistė, Komunikacijos ir informacijos mokslų daktarė Norėtume, kad žiniasklaida būtų gražus atspindys ir atspindėtų tai, ką patys norime matyti. Skandalus. Korumpuotus politikus, slaptus ekonominius susitarimus. Koks rytoj bus oras? Kokios nuolaidos rytoj bus prekybos centruose?

  • Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos instituto lektorius, daktaras Deimantas Jastramskis sako, kad per pastaruosius 10 metų Lietuvos žiniasklaida pasikeitė, tačiau teigiamų poslinkių įvyko mažiau nei tikėtasi. Nuotrauka iš asmeninio D. Jastramskio albumo

    Nuo tada, kai straipsnis „Lietuvos žiniasklaidos sistemos modelio bruožai“ buvo parengtas, praėjo beveik 10 metų. Kiek ir kokių dalykų per šį laiką Lietuvos žiniasklaidos sistemoje pasikeitė, paklausėme jo autoriaus D. Jastramskio. Pateikiame jo vertinimus ir įžvalgas:

  • Praėjusių metų pabaigoje išplatintame pranešime spaudai „Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS) teigia, kad kas 5-tą eurą (1,4 mln. eurų) iš valstybės ir savivaldybių viešinimo biudžetų ir kas 7 eurą (10,6 tūkst. eurų) iš Europos Sąjungos (ES) investicijų savivaldybės skyrė su politikais susijusioms įmonėms, kurios viešino jų veiklą. Lėšas gavo ne tik žiniasklaidos priemonės ir viešinimo agentūros, bet ir statybų, šaldyto maisto, leidybos įmonės, – rodo duomenys, pateikiami TILS svetainėje www.manovalstybe.info.

  • Pastebima, kad Lietuvos žiniasklaidoje neproporcingai pasiskirstęs politinis vaidmuo ir savireguliacijos elementai.

    1990 m. atgavusiai nepriklausomybę Lietuvai teko susidurti su nemažai iššūkių: stengtis, kad išsivadavimą iš priespaudos pripažintų Vakarų šalys, nepasiduoti Lietuvos teritorijoje tebeesančioms Tarybų armijos dalinių provokacijoms, o taip pat – sukurti nepriklausomos valstybės struktūras…

Čia mūsų Sūduva 2020

  • Danutė Katkuvienė sako vis neatsistebinti audėjų – ir ne tik jų – išmone derinant spalvas, dėliojant raštus...

    Nijolė LINIONIENĖ Per penkiolika metų – jau šeštas solidus, išsamus leidinys, kiekvienas jų bėgant laikui įgauna vis didesnę vertę, nes juose – turtai iš mūsų liaudies meno lobyno…

  • Tarsi dar vienas momentas iš filmo – dainos, kurias traukė ir visi susirinkusieji.

    „Keturiasdešimt žydinčių pavasarių“ – taip vadinasi dokumentinis filmas, kurio premjerą krašto muziejuje kalvarijiečiai pamatė prieš savaitę. Jis skirtas dviem 2019 metų jubiliejams: visiems gerai žinomos ir mėgiamos kapelos „Gegužio žiedai“ 40–mečiui ir jo vadovo Vincento Svitojaus 90–osioms gimimo metinėms.

  • Saulius Tamulis ir jo įspūdingos kaukės.

    Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos didžiojoje salėje (II a.) jau veikia Šiaulių tautodailininko Sauliaus Tamulio kaukių paroda „Nuo Užgavėnių iki Užgavėnių“. S. Tamulis – Tautodailininkų sąjungos, tautodailininkų folkloro ansamblio „Margulis“, Šiaulių žemaičių sąjungos „Saulaukis“ narys, ne tik Lietuvoje pagarsėjusios papūgos Žako Albiniuko, traukiančio patriotines skanduotes, šeimininkas.

  • Tiek autorių dalyvavo parodos atidaryme (Aušrinė Dubauskienė dešinėje).

    Nijolė LINIONIENĖ Kybartų kultūros centre jau keletą metų atkakliai ir nuosekliai dirba menų studija „Smiltys“, vadovauja menotyrininkė Aušrinė Dubauskienė. Ir jau nebe pirmą kartą šios gražiai dirbančių ir, pasak pačių kūrėjų, „neprofesionalų“ grupės darbus galima išvysti Marijampolės kultūros centre.

  • Marijampoliečių kolektyvas „Balti vėjai“ dar labai jaunas.

    Šeštadienį vasario 1-ąją į Marijampolės kultūros centrą susirinko folkloro gerbėjai, mat vyko pirmas Marijampolės modernaus folkloro festivalis „Margai skamba“. Idėją realizavo Marijampolės kultūros centro darbuotoja ir festivalio vadovė Dalia Venckienė.

  • Štai tokie Gyvybės medžiai, kuriuos tautodailės specialistai palygino su garsiojo Liongino Šepkos darbais...

    Kaip jau informavome, Marijampolės kultūros centro antrame aukšte pradedant Tautodailės metus atidaryta Kazimiero Aleliūno medžio darbų paroda. Didžiulėje ekspozicijoje – daugybė įvairaus žanro kūrinių: drožinių, kompozicijų su natūraliomis pačios gamtos detalėmis, medžio gumbų improvizacijų, prieverpsčių ir skulptūrėlių, žaislų ir indų… Visa tai čia atkeliavo iš įvairių vietovių, autoriui artimų ir tolimesnių žmonių namų, nes viskas sukurta per ilgus dešimt­mečius – ir dalinta, dovanota…

  • Vladislovas Skarickas buvo ir „Mūzos“ klubo metraštininkas.

    Sausio pradžioje būtume minėję fotografo, vieno iš Marijampolės metraštininkų, Vladislovo Skaricko 85-ąsias gimimo metines. Deja, fotoklubo „Sūduva“ ir liaudies menininkų klubo „Mūza“ žmonės, buvę bendradarbiai tai pažymėjo jau be jo paties.

  • Kultūros centro mišrus vokalinis ansamblis „Savito“ atstovaus Marijampolei zoniniame konkurse.

    Devyni kolektyvai su savo vadovais, apie devynias dešimtis dainuojančių, gabių ir gražių žmonių ir apie tris dešimtis jų atliktų pačių įvairiausių dainų…

  • Kazimieras Aleliūnas parodos atidaryme papasakojo daug įdomių dalykų.

    Marijampolės kultūros centre marijampoliečio Kazimiero Aleliūno medžio darbų paroda atidarė Tautodailės metų vartus mūsų savivaldybėje.

  • Valė Klesevičienė džiaugėsi, kad į renginį susirinko ir Putino giminės, ir neabejingi jo kūrybai žmonės.

    Metų pradžia mūsų kraštui ir Lietuvai yra dovanojusi nemažai ryškių asmenybių – vien kultūros lauke išaugo ne vienas didingas medis… Su kuriuo iš jų galėtume palyginti Vincą Mykolaitį-Putiną – poetą ir prozininką, literatūros tyrinėtoją ir teoretiką, vertėją ir filosofą?

  • Šeštadienį Liudvinavo seniūnijos gyventojai, kraštiečiai, svečiai rinkosi į miestelio kultūros centrą, kur vyko Liudvinavo, kaip Mažosios kultūros sostinės, uždarymo iškilmės.