Dovanos idėja!!!

190px
  • „Sodros“ duomenimis, 2016 m. Lietuvoje teisines paslaugas iš viso teikė 3340 advokatų, jų padėjėjų, notarų ir antstolių. Lietuvai kaip valstybei, kuri savo gyventojų skaičiumi nesiekia 3 mln., toks skaičius atrodo gana nemažas.

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

Mokytis profesijos niekada nevėlu

L. Kukienė džiaugiasi, kad tapo profesionalia slaugytojo padėjėja ir dirba mėgstamą darbą. Mūsų žmonės, ypač vyresnio amžiaus, yra gana sėslūs ir daug kam prieraišūs – gyvenamajai vietai, savo būstui, taip pat ir darbovietei bei profesijai. Netekę darbo tokie žmonės patiria nemenkas psichologines traumas, nes puikiai žino, kad įsidarbinti pagal kažkada įgytą specialybę ar profesiją gali būti labai sunku, o apie tai, kad būdami, kaip sakoma, žilo plauko gali įgyti naują profesiją dažnam atrodo nemenkas iššūkis.
Užimtumo tarnybos Marijampolės skyriaus vedėja Živilė Povilaitienė irgi neslepia, kad darbo netekusius vyresnio amžiaus žmones, ypač tuos, kuriems iki senatvės pensijos liko treji–penkeri metai, reikia padrąsinti iš Užimtumo tarnybos siūlomų paslaugų rinktis profesinį mokymą. Rasa Juknevičienė, Užimtumo tarnybos Kauno klientų aptarnavimo departamento patarėja, pritardama Ž. Povilaitienei pasakoja, kad bendraudami su tokiais Užimtumo tarnybos klientais įstaigos specialistai stengiasi kuo daugiau sužinoti apie žmogaus pomėgius, įgytas kompetencijas, galimybes imtis savo verslo ir bando jam padėti atrasti naujų galimybių save realizuoti individualiame versle ar naujame profesiniame amplua. „Bendraudami su į mūsų įstaigą besikreipusiais žmonėmis, mes domimės, ar jie, pavyzdžiui, moka gaminti, ar mėgsta krapštytis prie automobilio ir meistrauti, ar turi patalpas savo verslui plėtoti, – sako R. Juknevičienė. – Juk gali būti, kad atspirties tašku gali tapti turimas garažas ar laisvos patalpos gyvenamajame name. Štai, pavyzdžiui, viena buvusi mūsų klientė, kuri buvo labai sutrikusi, kai būdama vyresnio amžiaus neteko ilgamečių didelės Kauno įmonės vadovės pareigų, mūsų padrąsinta baigė manikiūrininkės kursus ir savo namo verandoje atidarė manikiūro saloną. Dabar ji šį savo verslą netgi plečia.“
Užimtumo tarnybos duomenimis, 38 procentai vyresnio amžiaus bedarbių ieško nekvalifikuoto aplinkos tvarkytojo, valytojo, darbininko, sargo, budėtojo, kiemsargio ir panašiai darbo. Tokių darbo vietų skaičius yra ribotas. Todėl profesinės kvalifikacijos neturintiems žmonėms siūloma nemokamai mokytis darbo rinkoje paklausių profesijų: slaugytojo padėjėjo, pardavėjo, gėlių pardavėjo-floristo, suvirintojo, krautuvo vairuotojo, apdailininko ir t. t. Profesijos mokymo metu besimokantiems bedarbiams kompensuojamos kelionės išlaidos iki artimiausios mokymo įstaigos, be to, mokamos 260 Eur stipendijos.
61 metų marijampolietis Stanislovas Gajauskas gyvenime yra dirbęs ir autobuso vairuotoju, ir šilumos ūkyje, ir savo verslą buvo susikūręs. Iš darbo šilumos ūkyje vyras teigia išėjo, nes po tam tik-rų pertvarkų jo netenkino darbo sąlygos.
Į buvusią Darbo biržą (dabar Užimtumo tarnyba) marijampolietis kreipėsi po intensyvių, bet nesėk-mingų savarankiško darbo paieškų. Čia išanalizavus jo darbinę patirtį ir dabartinius poreikius Stanislovui buvo pasiūlyta pasinaudoti ESF projekto „Pasinaudok galimybe“ profesinio mokymo programa ir įgyti 95 kodą, kuris vairuotojams suteikia teisę gabenti keleivius ir krovinius. Marijampolietis baigęs kursus gavo keletą pasiūlymų dirbti autobusų vairuotoju, ir pasirinko, jo nuomone, geriausią pasiūlymą pateikusį Vilkaviškyje įsikūrusį UAB „Kautra“ filialą, kur jau daugiau kaip pusė metų sėkmingai dirba autobuso vairuotoju.
Jaunystėje ikimokyklinio ugdymo pedagogės specialybę įgijusi 59 metų Laimutė Kukienė kone pusę gyvenimo pradirbo Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centro Vaikų registratūroje registratore. Šį darbą marijampolietei palikti teko dėl etatų mažinimo. Po to Laimutė keliose įmonėse dirbo kepėja, tačiau taip susiklostė, kad ir viena, paskui ir kita įmonė buvo uždarytos, o trečioje netenkino darbo sąlygos. Taip moteris tapo tuometinės Darbo biržos kliente.
Deja, rasti marijampolietei darbo nesisekė ir šios įstaigos specialistėms. Tuomet jos Laimutei pasiūlė eiti nemokamai mokytis slaugytojo padėjėjo profesijos. Moterį toks pasiūlymas sudomino. Ji vienoje iš mūsų mieste veikiančių profesinio mokymo įstaigų mėnesį sėmėsi teorinių žinių, o paskui du mėnesius atliko praktiką Marijampolės ligoninės I vidaus ligų skyriuje.
„Per praktiką įsitikinau, kad slaugytojos padėjėjos darbas man patinka, – pakalbinta „Suvalkiečio“ sakė L. Kukienė. – Mielai būčiau likusi dirbti ligoninėje, tačiau ten laisvų darbo vietų tuo metu nebuvo. Po kiek laiko iš tuometinės Darbo biržos gavau žinią, kad slaugytojo padėjėjo reikia Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centro Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje. Nuskubėjau, gavau darbą ir džiaugiuosi, nes man patinka ir darbas, ir kolektyvas.“
Marijampoliečiai S. Gajauskas ir L. Kukienė yra tik vieni iš daugelio mūsų krašto žmonių, kurie jau turėdami tam tikrą gyvenimo metų ir patirties bagažą padedami Užimtumo tarnybos ryžosi mokytis profesijos ir ją įgiję sėkmingai įsitvirtino darbo rinkoje.
2017 m. tuometinė Darbo birža įgyti naują profesiją padėjo 169 Marijampolės apskrityje gyvenantiems vyresniems nei 55 metų bedarbiams. 2018 m. profesijos mokėsi 131 asmuo, iki šių metų gegužės 1-osios – 37. Savo verslo, paskatinti Darbo biržos ir įsigiję verslo liudijimus, 2017-aisiais ėmėsi 942, 2018 m. – 1102, šiemet – 356 asmenys.

Pažinimo laboratorija 2020

  • Šiandien spaudos leidinių pasirinkimas – didžiulis. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

    „Žiniasklaidos teisės vadove“, kurio autoriai Liudvika Meškauskaitė ir Dainius Sinkevičius, akcentuojama, kad žiniasklaidai ir žurnalistams naudojimasis žodžio laisve ir pagarba kitų žodžio laisvei, įtraukiant visuomenę į atviras diskusijas, yra kasdienio darbo pagrindas. „Būtent žurnalistai yra tie, kurie rinkdami ir skleisdami reikšmingą informaciją, reikalaudami galingųjų atskaitomybės, inicijuodami viešas visuomeninės reikšmės diskusijas bei užtikrindami nuomonių įvairovę, stovi žodžio laisvės sargyboje“.

  • Ar šiandien žiniasklaidos ir žurnalistų veiklos reglamentavimo laikomasi visuomenės informavimo politikoje, kiek laisva yra žiniasklaida nuo reklamos davėjų, projektų viešintojų, politinių jėgų Lietuvoje? Kokiais leidiniais pasitikima? Ar vis augančių socialinių tinklų naudojimasis, nemokami interneto portalai neišstumia iš gyvenimo laisvos žiniasklaidos, kuriai išgyventi darosi vis sunkiau. Kokių sąlygų reikėtų, kad žiniasklaida būtų tikrai nepriklausoma, objektyvi nuo politikų, nuo pinigų, nuo povandeninių interesų „Pažinimo laboratorijoje“ diskutuoja skaitytojai.

  • Dr. Andrius VAIŠNYS, Vilniaus universiteto profesorius, žurnalistikos ir politinės komunikacijos tyrėjas. Adomo Taraskevičiaus nuotrauka

    Dr. Andrius VAIŠNYS,  Vilniaus universiteto profesorius, žurnalistikos ir politinės komunikacijos tyrėjas Praėjo trys dešimtmečiai, kai Lietuvoje, gretimose šalyse „spaudos laisvė“ tapo viešo gyvenimo diskusija ir jai pradėtas kloti teisinis pamatas. Anuomet, 1989–1990 metais buvo „suderintos“ visiškai nederančios etinės ir teisinės normos: kritikuojant cenzūrą ji palaipsniui paversta spaudos priežiūra – taip buvo įrašyta 1990-ųjų vasarį Spaudos ir kitų masinės informacijos priemonių įstatyme, kuriuo įteisinta Spaudos kontrolės valdyba, veikusi kelis metus.

  • Lietuvos žiniasklaidos modelis labai panašus į skandinavišką, tačiau kai kuriose srityse mes juos tik vejamės.

    2007 m. mirus prancūzui mokslininkui Klodui Žan Bertrandui (Claude Jean Bertrand,) elektroniniu paštu išplatintame pranešime rašyta, jog velionis „puoselėjo žiniasklaidos etikos, atskaitingumo sistemų ir deontologijos koncepciją demokratijos pamatuose visame pasaulyje.“

  • Dainius RADZEVIČIUS, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas

      Vis dėlto šiandieninio mūsų eksperto nuomone, mums dar reikia įsisąmoninti, kad žiniasklaida – tiesiog verslo modelis, o ne galios propagavimo įrankis, ir būti kritiškesniems, daugiau oponuoti valdžiai ir verslui, daugiau keliauti po pasaulio šalis ir rodyti, kaip ten gyvena žmonės. Artimiausias modelis mums, jo manymu, skandinaviškas.

  • Lietuva pasauliniame žiniasklaidos laisvės indekse šiuo metu užima 30 vietą – praneša organizacija „Reporteriai be sienų“.

  • Romas LINIONIS, fotografas, kraštotyrininkas.

    Medijos itin veikia visuomenę, kurioje jos vaidina didžiulį vaidmenį ne tik dėl turinio, bet ir dėl savo charakteristikų. Kartu iškyla dilema dėl informacijos patikimumo vertinimo. Daug kas mano, kad tradicinė žiniasklaida yra patikimesnis šaltinis negu socialinėse medijose skleidžiama informacija.

  • Vis dažniau tenka išgirsti, kad kai kuriems skaitytojams internetas nepakeis laikraščių. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

    Tiek daug margos ir įvairios žiniasklaidos, kokią turime dabar, vargu ar kada turėjome. Žinias skelbia laikraščiai, žurnalai, televizijos kanalai. Operatyvumu juos lenkia portalai, socialiniai tinklai. Žurnalistais esame visi, rašome apie viską. Akimirksniu galime internete rasti mus dominančią informaciją iš viso pasaulio, naujausias žinias. Dilema kyla, kaip atsirinkti, ką skaityti, kuo tikėti.

  • Neseniai Jolita Linkevičiūtė visuomenei pristatė savo knygą „Kilmės įrašas“. Nuotrauka iš J. Linkevičiūtės asmeninio albumo

    Jolita LINKEVIČIŪTĖ, žurnalistė, Komunikacijos ir informacijos mokslų daktarė Norėtume, kad žiniasklaida būtų gražus atspindys ir atspindėtų tai, ką patys norime matyti. Skandalus. Korumpuotus politikus, slaptus ekonominius susitarimus. Koks rytoj bus oras? Kokios nuolaidos rytoj bus prekybos centruose?

  • Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos instituto lektorius, daktaras Deimantas Jastramskis sako, kad per pastaruosius 10 metų Lietuvos žiniasklaida pasikeitė, tačiau teigiamų poslinkių įvyko mažiau nei tikėtasi. Nuotrauka iš asmeninio D. Jastramskio albumo

    Nuo tada, kai straipsnis „Lietuvos žiniasklaidos sistemos modelio bruožai“ buvo parengtas, praėjo beveik 10 metų. Kiek ir kokių dalykų per šį laiką Lietuvos žiniasklaidos sistemoje pasikeitė, paklausėme jo autoriaus D. Jastramskio. Pateikiame jo vertinimus ir įžvalgas:

  • Praėjusių metų pabaigoje išplatintame pranešime spaudai „Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS) teigia, kad kas 5-tą eurą (1,4 mln. eurų) iš valstybės ir savivaldybių viešinimo biudžetų ir kas 7 eurą (10,6 tūkst. eurų) iš Europos Sąjungos (ES) investicijų savivaldybės skyrė su politikais susijusioms įmonėms, kurios viešino jų veiklą. Lėšas gavo ne tik žiniasklaidos priemonės ir viešinimo agentūros, bet ir statybų, šaldyto maisto, leidybos įmonės, – rodo duomenys, pateikiami TILS svetainėje www.manovalstybe.info.

  • Pastebima, kad Lietuvos žiniasklaidoje neproporcingai pasiskirstęs politinis vaidmuo ir savireguliacijos elementai.

    1990 m. atgavusiai nepriklausomybę Lietuvai teko susidurti su nemažai iššūkių: stengtis, kad išsivadavimą iš priespaudos pripažintų Vakarų šalys, nepasiduoti Lietuvos teritorijoje tebeesančioms Tarybų armijos dalinių provokacijoms, o taip pat – sukurti nepriklausomos valstybės struktūras…

Čia mūsų Sūduva 2020

  • Marijampoliečių kolektyvas „Balti vėjai“ dar labai jaunas.

    Šeštadienį vasario 1-ąją į Marijampolės kultūros centrą susirinko folkloro gerbėjai, mat vyko pirmas Marijampolės modernaus folkloro festivalis „Margai skamba“. Idėją realizavo Marijampolės kultūros centro darbuotoja ir festivalio vadovė Dalia Venckienė.

  • Štai tokie Gyvybės medžiai, kuriuos tautodailės specialistai palygino su garsiojo Liongino Šepkos darbais...

    Kaip jau informavome, Marijampolės kultūros centro antrame aukšte pradedant Tautodailės metus atidaryta Kazimiero Aleliūno medžio darbų paroda. Didžiulėje ekspozicijoje – daugybė įvairaus žanro kūrinių: drožinių, kompozicijų su natūraliomis pačios gamtos detalėmis, medžio gumbų improvizacijų, prieverpsčių ir skulptūrėlių, žaislų ir indų… Visa tai čia atkeliavo iš įvairių vietovių, autoriui artimų ir tolimesnių žmonių namų, nes viskas sukurta per ilgus dešimt­mečius – ir dalinta, dovanota…

  • Vladislovas Skarickas buvo ir „Mūzos“ klubo metraštininkas.

    Sausio pradžioje būtume minėję fotografo, vieno iš Marijampolės metraštininkų, Vladislovo Skaricko 85-ąsias gimimo metines. Deja, fotoklubo „Sūduva“ ir liaudies menininkų klubo „Mūza“ žmonės, buvę bendradarbiai tai pažymėjo jau be jo paties.

  • Kultūros centro mišrus vokalinis ansamblis „Savito“ atstovaus Marijampolei zoniniame konkurse.

    Devyni kolektyvai su savo vadovais, apie devynias dešimtis dainuojančių, gabių ir gražių žmonių ir apie tris dešimtis jų atliktų pačių įvairiausių dainų…

  • Kazimieras Aleliūnas parodos atidaryme papasakojo daug įdomių dalykų.

    Marijampolės kultūros centre marijampoliečio Kazimiero Aleliūno medžio darbų paroda atidarė Tautodailės metų vartus mūsų savivaldybėje.

  • Valė Klesevičienė džiaugėsi, kad į renginį susirinko ir Putino giminės, ir neabejingi jo kūrybai žmonės.

    Metų pradžia mūsų kraštui ir Lietuvai yra dovanojusi nemažai ryškių asmenybių – vien kultūros lauke išaugo ne vienas didingas medis… Su kuriuo iš jų galėtume palyginti Vincą Mykolaitį-Putiną – poetą ir prozininką, literatūros tyrinėtoją ir teoretiką, vertėją ir filosofą?

  • Šeštadienį Liudvinavo seniūnijos gyventojai, kraštiečiai, svečiai rinkosi į miestelio kultūros centrą, kur vyko Liudvinavo, kaip Mažosios kultūros sostinės, uždarymo iškilmės.