Dovanos idėja!!!

190px
  • „Sodros“ duomenimis, 2016 m. Lietuvoje teisines paslaugas iš viso teikė 3340 advokatų, jų padėjėjų, notarų ir antstolių. Lietuvai kaip valstybei, kuri savo gyventojų skaičiumi nesiekia 3 mln., toks skaičius atrodo gana nemažas.

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

Neišsprendę mobingo problemų organizacijoje, asmenys susitinka teismo salėse

Profesorė Jolita Vveinhardt pastebi, jog pasireiškus pirmiesiems mobingo požymiams auka turėtų nedelsti. Pirmiausia apie problemą turėtų išgirsti viršininkas, jei mobingą inicijuoja jis pats – jo viršininkas. Reikia pripažinti, kad ne visada mobingo atvejus organizacijos nariams pavyksta išspręsti savarankiškai. Priežasčių gali būti įvairių – uždelstas situacijos nagrinėjimas, viršininko nenoras padėti ir pan. Tuomet mobingo aukos ryžtasi kreiptis į įvairias institucijas, teismą. Iš tiesų, teismas tokius atvejus nagrinėja ne taip jau retai. Tiesa, darbo santykius reglamentuojantys teisės aktai ir nacionaliniu, ir tarptautiniu lygmeniu mobingo sąvokos neapibrėžia. Dėl to šiam reiškiniui apibūdinti ir nagrinėti akcentuojami diskriminaciniai, bauginamieji veiksmai darbo aplinkoje, siekiant pažeisti asmens teises ar nepagrįstai jas suvaržyti. Todėl teismuose dažniausiai atsiduria tokiais argumentais ir kaltinimais darbo aplinkoje grįstos bylos.

Neišsprendę mobingo atvejų organizacijos viduje, dėl ilgą laiką besitęsiančio psichologinio smurto, patyčių, užgauliojimų darbo aplinkoje organizacijų darbuotojai teisybės bando ieškoti teismuose.Teismuose nagrinėjamų mobingo atvejų – daugybė
Kaip teigė profesorė J. Vveinhardt, mobingo problemą organizacijos viduje įveikti ir išspręsti skatinama pirmiausia dėl asmens psichologinės būklės. Nieko gero jis neduoda ir organizacijos produktyvumui, o jei ginčai pasiekia teismą, organizacijai gali tekti ir gerai papurtyti piniginę. Psichologinio teroro (mobingo) darbiniuose santykiuose teisinius aspektus nagrinėjusios I. Vitkutė-Zvezdinienė, G. Ročienė, J. Pacian (2016) teigia, jog atvejų, kuomet mobingo sukelti ginčai pasiekia teismą ir pratuština organizacijų sąskaitas – ne vienas ir ne du. Nors nagrinėjami atvejai neapibūdinami kaip mobingas, į teismus ieškovai kreipiasi teigdami, jog darbo aplinkoje patiria psichologinį smurtą, terorą ir užgauliojimus, kurie ir yra priskiriami mobingui. Autorės pateikia net keletą teismuose nagrinėtų tokių bylų pavyzdžių.

Nepagrįstai drausmino, žemino, filmavo
Vilniaus apygardos teismo išnagrinėta civilinė byla Nr. 2A-1929-590/2013. Teismas sprendimu, priteisdamas ieškovui 3906,12 Eur (13487,04 Lt) neturtinei žalai atlyginti, konstatavo, kad atsakovas, t. y. darbdavys ieškovui buvo ypač ciniškas, visiškai nesąžiningas, jo elgesys prasilenkė su sveiku protu ir padorumu, jis ilgai ir sistemingai žemino ieškovo orumą, prieš jį intensyviai naudojo psichologinį smurtą, kuris turėjo įtakos jo sveikatos pablogėjimui.  Šias išvadas teismas pagrindė konkrečiomis byloje nustatytomis aplinkybėmis: nors ieškovas įmonėje dirbo daugiau kaip trejus metus, jo darbas buvo vertinamas gerai, jam per 4 mėnesius neteisėtai buvo paskirtos net trys drausminės nuobaudos, prieš ieškovą buvo naudojamas intensyvus psichologinis smurtas, jis buvo viešai žeminamas, filmuojamas, dėl darbe patirto streso ieškovui buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, jis buvo laikinai nedarbingas daugiau kaip mėnesį. Bylai aktualiu laikotarpiu galimai dėl patiriamo nuolatinio streso ieškovui paūmėjo plokštelinė psoriazė. Teismas taip pat įvertino, kad darbdavio atstovo ir įmonės savininko G. O. elgesys, nesuteikiant ieškovui leidimo išeiti iš darbo kelioms valandoms pasirūpinti savo šeimos nario – jo besilaukiančios sutuoktinės – staiga pablogėjusia sveikata, o savavališkai dėl to ieškovui iš darbo išėjus, jį atleido.

Psichologinį smurtą naudojo iš karto  prieš dvi darbuotojas
Kitas pavyzdys – civilinė byla Nr. 3K-3-66/2011, kurioje ieškovės prašė pripažinti jų atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisti su darbo santykiais susijusias išmokas bei neturtinės žalos atlyginimą, nes joms atsisakius nutraukti darbo sutartį darbuotojų pareiškimu, darbdavys pradėjo naudoti prieš jas psichologinį spaudimą, nepagrįstai paskelbė prastovą, neįspėjo apie atleidimą, atsiskaitė tik iš dalies. Ieškovės, ilgą laiką sąžiningai dirbusios atsakovo įmonėje, netikėtai buvo verčiamos nutraukti darbo teisinius santykius pažeidžiant įstatymus ir nepalankiomis sąlygomis, diskriminuojamos prieš kitus darbuotojus, verčiant du kartus per dieną registruotis įmonės teritorijoje nustatytu laiku, o pavėlavus išeiti, joms buvo skiriamos drausminės nuobaudos. Toks elgesys tęsėsi ilgą laiko tarpą, ieškovės dėl to stipriai išgyveno, pablogėjo jų sveikata, buvo reikalinga gydytojų pagalba. Teismai nustatė, kad ieškovėms buvo padaryta neturtinė žala ir pagrįstai priteisė kiekvienai iš jų po 1448,10 Eur (5000 Lt) neturtinės žalos atlyginimo.

Geriau nedelsti, bet ir įsisenėjusias problemas galima išspręsti
Šie autorių I. Vitkutės Zvezdinienės, G. Ročienės, J. Pacian (2016) pateikti pavyzdžiai iliustruoja J. Vveinhardt žodžius, jog mobingo problemas verčiau spręsti joms nespėjus įsisenėti, nes pasekmės gali būti skaudžios. Tačiau džiugu tai, kad net ir stipriai nukentėję asmenys sugeba įrodyti savo tiesą ir gauti kompensacijas už patirtą žalą.

Šaltinis: I. Vitkutė Zvezdinienė, G. Ročienė, J. Pacian (2016), Psichologinio teroro (mobingo) darbiniuose santykiuose teisiniai aspektai. Mokslo taikomieji tyrimai Lietuvos kolegijose, 2016 nr.12, p. 62-67.

Pažinimo laboratorija 2020

  • Šiandien spaudos leidinių pasirinkimas – didžiulis. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

    „Žiniasklaidos teisės vadove“, kurio autoriai Liudvika Meškauskaitė ir Dainius Sinkevičius, akcentuojama, kad žiniasklaidai ir žurnalistams naudojimasis žodžio laisve ir pagarba kitų žodžio laisvei, įtraukiant visuomenę į atviras diskusijas, yra kasdienio darbo pagrindas. „Būtent žurnalistai yra tie, kurie rinkdami ir skleisdami reikšmingą informaciją, reikalaudami galingųjų atskaitomybės, inicijuodami viešas visuomeninės reikšmės diskusijas bei užtikrindami nuomonių įvairovę, stovi žodžio laisvės sargyboje“.

  • Ar šiandien žiniasklaidos ir žurnalistų veiklos reglamentavimo laikomasi visuomenės informavimo politikoje, kiek laisva yra žiniasklaida nuo reklamos davėjų, projektų viešintojų, politinių jėgų Lietuvoje? Kokiais leidiniais pasitikima? Ar vis augančių socialinių tinklų naudojimasis, nemokami interneto portalai neišstumia iš gyvenimo laisvos žiniasklaidos, kuriai išgyventi darosi vis sunkiau. Kokių sąlygų reikėtų, kad žiniasklaida būtų tikrai nepriklausoma, objektyvi nuo politikų, nuo pinigų, nuo povandeninių interesų „Pažinimo laboratorijoje“ diskutuoja skaitytojai.

  • Dr. Andrius VAIŠNYS, Vilniaus universiteto profesorius, žurnalistikos ir politinės komunikacijos tyrėjas. Adomo Taraskevičiaus nuotrauka

    Dr. Andrius VAIŠNYS,  Vilniaus universiteto profesorius, žurnalistikos ir politinės komunikacijos tyrėjas Praėjo trys dešimtmečiai, kai Lietuvoje, gretimose šalyse „spaudos laisvė“ tapo viešo gyvenimo diskusija ir jai pradėtas kloti teisinis pamatas. Anuomet, 1989–1990 metais buvo „suderintos“ visiškai nederančios etinės ir teisinės normos: kritikuojant cenzūrą ji palaipsniui paversta spaudos priežiūra – taip buvo įrašyta 1990-ųjų vasarį Spaudos ir kitų masinės informacijos priemonių įstatyme, kuriuo įteisinta Spaudos kontrolės valdyba, veikusi kelis metus.

  • Lietuvos žiniasklaidos modelis labai panašus į skandinavišką, tačiau kai kuriose srityse mes juos tik vejamės.

    2007 m. mirus prancūzui mokslininkui Klodui Žan Bertrandui (Claude Jean Bertrand,) elektroniniu paštu išplatintame pranešime rašyta, jog velionis „puoselėjo žiniasklaidos etikos, atskaitingumo sistemų ir deontologijos koncepciją demokratijos pamatuose visame pasaulyje.“

  • Dainius RADZEVIČIUS, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas

      Vis dėlto šiandieninio mūsų eksperto nuomone, mums dar reikia įsisąmoninti, kad žiniasklaida – tiesiog verslo modelis, o ne galios propagavimo įrankis, ir būti kritiškesniems, daugiau oponuoti valdžiai ir verslui, daugiau keliauti po pasaulio šalis ir rodyti, kaip ten gyvena žmonės. Artimiausias modelis mums, jo manymu, skandinaviškas.

  • Lietuva pasauliniame žiniasklaidos laisvės indekse šiuo metu užima 30 vietą – praneša organizacija „Reporteriai be sienų“.

  • Romas LINIONIS, fotografas, kraštotyrininkas.

    Medijos itin veikia visuomenę, kurioje jos vaidina didžiulį vaidmenį ne tik dėl turinio, bet ir dėl savo charakteristikų. Kartu iškyla dilema dėl informacijos patikimumo vertinimo. Daug kas mano, kad tradicinė žiniasklaida yra patikimesnis šaltinis negu socialinėse medijose skleidžiama informacija.

  • Vis dažniau tenka išgirsti, kad kai kuriems skaitytojams internetas nepakeis laikraščių. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

    Tiek daug margos ir įvairios žiniasklaidos, kokią turime dabar, vargu ar kada turėjome. Žinias skelbia laikraščiai, žurnalai, televizijos kanalai. Operatyvumu juos lenkia portalai, socialiniai tinklai. Žurnalistais esame visi, rašome apie viską. Akimirksniu galime internete rasti mus dominančią informaciją iš viso pasaulio, naujausias žinias. Dilema kyla, kaip atsirinkti, ką skaityti, kuo tikėti.

  • Neseniai Jolita Linkevičiūtė visuomenei pristatė savo knygą „Kilmės įrašas“. Nuotrauka iš J. Linkevičiūtės asmeninio albumo

    Jolita LINKEVIČIŪTĖ, žurnalistė, Komunikacijos ir informacijos mokslų daktarė Norėtume, kad žiniasklaida būtų gražus atspindys ir atspindėtų tai, ką patys norime matyti. Skandalus. Korumpuotus politikus, slaptus ekonominius susitarimus. Koks rytoj bus oras? Kokios nuolaidos rytoj bus prekybos centruose?

  • Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos instituto lektorius, daktaras Deimantas Jastramskis sako, kad per pastaruosius 10 metų Lietuvos žiniasklaida pasikeitė, tačiau teigiamų poslinkių įvyko mažiau nei tikėtasi. Nuotrauka iš asmeninio D. Jastramskio albumo

    Nuo tada, kai straipsnis „Lietuvos žiniasklaidos sistemos modelio bruožai“ buvo parengtas, praėjo beveik 10 metų. Kiek ir kokių dalykų per šį laiką Lietuvos žiniasklaidos sistemoje pasikeitė, paklausėme jo autoriaus D. Jastramskio. Pateikiame jo vertinimus ir įžvalgas:

  • Praėjusių metų pabaigoje išplatintame pranešime spaudai „Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS) teigia, kad kas 5-tą eurą (1,4 mln. eurų) iš valstybės ir savivaldybių viešinimo biudžetų ir kas 7 eurą (10,6 tūkst. eurų) iš Europos Sąjungos (ES) investicijų savivaldybės skyrė su politikais susijusioms įmonėms, kurios viešino jų veiklą. Lėšas gavo ne tik žiniasklaidos priemonės ir viešinimo agentūros, bet ir statybų, šaldyto maisto, leidybos įmonės, – rodo duomenys, pateikiami TILS svetainėje www.manovalstybe.info.

  • Pastebima, kad Lietuvos žiniasklaidoje neproporcingai pasiskirstęs politinis vaidmuo ir savireguliacijos elementai.

    1990 m. atgavusiai nepriklausomybę Lietuvai teko susidurti su nemažai iššūkių: stengtis, kad išsivadavimą iš priespaudos pripažintų Vakarų šalys, nepasiduoti Lietuvos teritorijoje tebeesančioms Tarybų armijos dalinių provokacijoms, o taip pat – sukurti nepriklausomos valstybės struktūras…

Čia mūsų Sūduva 2020

  • Marijampoliečių kolektyvas „Balti vėjai“ dar labai jaunas.

    Šeštadienį vasario 1-ąją į Marijampolės kultūros centrą susirinko folkloro gerbėjai, mat vyko pirmas Marijampolės modernaus folkloro festivalis „Margai skamba“. Idėją realizavo Marijampolės kultūros centro darbuotoja ir festivalio vadovė Dalia Venckienė.

  • Štai tokie Gyvybės medžiai, kuriuos tautodailės specialistai palygino su garsiojo Liongino Šepkos darbais...

    Kaip jau informavome, Marijampolės kultūros centro antrame aukšte pradedant Tautodailės metus atidaryta Kazimiero Aleliūno medžio darbų paroda. Didžiulėje ekspozicijoje – daugybė įvairaus žanro kūrinių: drožinių, kompozicijų su natūraliomis pačios gamtos detalėmis, medžio gumbų improvizacijų, prieverpsčių ir skulptūrėlių, žaislų ir indų… Visa tai čia atkeliavo iš įvairių vietovių, autoriui artimų ir tolimesnių žmonių namų, nes viskas sukurta per ilgus dešimt­mečius – ir dalinta, dovanota…

  • Vladislovas Skarickas buvo ir „Mūzos“ klubo metraštininkas.

    Sausio pradžioje būtume minėję fotografo, vieno iš Marijampolės metraštininkų, Vladislovo Skaricko 85-ąsias gimimo metines. Deja, fotoklubo „Sūduva“ ir liaudies menininkų klubo „Mūza“ žmonės, buvę bendradarbiai tai pažymėjo jau be jo paties.

  • Kultūros centro mišrus vokalinis ansamblis „Savito“ atstovaus Marijampolei zoniniame konkurse.

    Devyni kolektyvai su savo vadovais, apie devynias dešimtis dainuojančių, gabių ir gražių žmonių ir apie tris dešimtis jų atliktų pačių įvairiausių dainų…

  • Kazimieras Aleliūnas parodos atidaryme papasakojo daug įdomių dalykų.

    Marijampolės kultūros centre marijampoliečio Kazimiero Aleliūno medžio darbų paroda atidarė Tautodailės metų vartus mūsų savivaldybėje.

  • Valė Klesevičienė džiaugėsi, kad į renginį susirinko ir Putino giminės, ir neabejingi jo kūrybai žmonės.

    Metų pradžia mūsų kraštui ir Lietuvai yra dovanojusi nemažai ryškių asmenybių – vien kultūros lauke išaugo ne vienas didingas medis… Su kuriuo iš jų galėtume palyginti Vincą Mykolaitį-Putiną – poetą ir prozininką, literatūros tyrinėtoją ir teoretiką, vertėją ir filosofą?

  • Šeštadienį Liudvinavo seniūnijos gyventojai, kraštiečiai, svečiai rinkosi į miestelio kultūros centrą, kur vyko Liudvinavo, kaip Mažosios kultūros sostinės, uždarymo iškilmės.