Dovanos idėja!!!

190px
  • „Sodros“ duomenimis, 2016 m. Lietuvoje teisines paslaugas iš viso teikė 3340 advokatų, jų padėjėjų, notarų ir antstolių. Lietuvai kaip valstybei, kuri savo gyventojų skaičiumi nesiekia 3 mln., toks skaičius atrodo gana nemažas.

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

Niekada nesiimkite spontaniškų veiksmų (Eksperto patarimai)

Kaip saugotis nuo kibernetinių nusikaltėlių ir telefoninių sukčių, „Suvalkiečio“ skaitytojams pataria Marijampolės apskr. VPK Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus viršininkas Liutauras SINKEVIČIUS.

Įtartiną ar neįprastą el. laišką gavusioms įmonėms L. Sinkevičius pataria nesiimti spontaniškų veiksmų, o patyrinėti patį laišką ir pasikonsultuoti su įmonės vadovais ar kitais darbuotojais.

„Jei elektroninį laišką gavote iš nepažįstamo siuntėjo, jį įvertinkite labai atsargiai, ypač jei jame prašoma atlikti tam tikrus lėšų pervedimus. Sukčių siunčiamuose laiškuose visais atvejais adresas būna išgalvotas, be to, jo pavadinimas dažniausiai būna nelogiškas, tiesiog raidžių ar skaičių kratinys.
Atkreipkite dėmesį į gramatines klaidas laiške. Jei atpažinsite suklastotą laišką, iškart apie tai informuokite kitus įmonės darbuotojus, ypač tuos, kurie turi teisę atlikti mokėjimo operacijas. Jeigu nutiko taip, kad pavedimą į nusikaltėlių sąskaitą jau atlikote, kuo skubiau kreipkitės į savo banką ir mėginkite sustabdyti pinigų pervedimą. Tarptautinius pervedimus galima sustabdyti, praėjus nuo pirminės operacijos ne ilgiau kaip 4 valandoms.
Pasitaiko, kad kibernetiniams nusikaltėliams pavyksta perimti susirašinėjimą tarp verslo partnerių, nes sudarius verslo sutartis įmonės dažnai informacija keičiasi elektroniniu paštu. Sukčiai gali tuo pasinaudoti įsilauždami į elektroninių paštų paskyras ir perimdami susirašinėjimą tarp šalių. Jei tai pavyksta, jie siunčia apgaulingus elektroninius laiškus, kuriuose įmonės informuojamos, kad pasikeitė partnerio duomenys, ir už prekes ar paslaugas prašo atsiskaityti pervedant pinigus į kitą sąskaitą.
Gavus tokį laišką labai svarbu įvertinti elektroninio laiško siuntėją – ar jį atpažįstate ankstesnio dalykinio susirašinėjimo kontekste, ar jo elektroninio pašto adresas (visi simboliai) sutampa su tuo, kuris yra nurodytas laiške.
Jei nurodoma, kad pasikeitė verslo partnerio banko sąskaita ir pats bankas, su verslo partneriais susisiekite papildomai (telefonu ar kitais būdais, bet ne atsakydami į atsiųstą laišką su pranešimu). Neskubėkite spausti tokiame elektroniniame laiške galinčių būti prisegamų dokumentų, nes tokiu būdu gali būti pateikiama ne tik melaginga informacija, bet ir kenkėjiškas kodas, kuris gali paveikti gavėjo informacines sistemas.
Labai svarbu nesiimti spontaniškų veiksmų, nebijoti įsitikinti, kas vyksta, o tiesiog paskambinti įmonės vadovui ar į banką. Kilus dvejonėms taip pat patartina pasikonsultuoti su kitais įmonės darbuotojais, kurie yra atsakingi už pinigų judėjimą, pirkimus ir panašiai.
Be to, labai svarbu naudoti patikimas antivirusines sistemas ir elektroninio pašto kliento programines įrangas, kurios jus apsaugos nuo apsimestinių elektroninių pranešimų.“

Pažinimo laboratorija 2020

  • Straipsnio autorės pastebėjimu, tiriamosios žurnalistikos srityje Lietuvoje pirmauja interneto portalas 15min.lt ir LRT (Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija).

    Šiandien tiriamoji žurnalistika vis rečiau yra vienišo tyrėjo, renkančio ir analizuojančio dokumentus, darbas. Visuomenės gyvenimą mainanti žurnalistika – tiriamosios žurnalistikos komandų, turinčių pačių įvairiausių veiklos sričių žinių – programavimo, statistikos, grafinio dizaino, žurnalistikos, ekonomikos ar kitų, rankose. Žurnalistai dirba nebe redakcijose, o yra išsibarstę skirtingose pasaulio šalyse.

  • Lietuvos žurnalistikos centro vadovė Džina Donauskaitė teigia, kad yra daug temų, vertų rimtų tyrimų. Žinoma, korupcija, bet ne tik ji. Priversti keistis sustabarėjusias, subiurokratėjusias sistemas gali būti ne mažiau efektyvu ir svarbu. Nuotrauka iš Dž. Donauskaitės asmeninio albumo

    Tiriamoji žurnalistika – nelengvas, tačiau be galo įdomus, vertingas žanras. Šios srities žurnalistika ne tik informuoja, pasakoja, bet atskleidžia tai, kas slepiama nuo visuomenės akių. Jos dėka mes tampame labiau išsilavinę, daugiau žinantys, o tuo pačiu – mokantys apsiginti keblioje situacijoje, atskirti melą, propagandą nuo tiesos. Ar Lietuvoje pakanka tiriamosios žurnalistikos publikacijų, laidų? Ar mus tenkina jų kokybė? Iš kokių šalių šio žanro subtilybių galėtume pasimokyti? Apie tai kalbamės su šiandienos „Pažinimo laboratorijos“ eksperte, Lietuvos žurnalistikos centro vadove Džina Donauskaite.

  • Pasaulinis žiniasklaidos laisvės indeksas rodo, kad žiniasklaidos laisvės srityje pirmauja Šiaurės šalys. Norvegija atsidūrė pirmoje vietoje, pakeisdama Suomiją, kuri didžiausia žiniasklaidos laisve pasižyminčia šalimi buvo nuo 2010-ųjų iki 2016-ųjų. Antroje vietoje – Švedija, po jų – Suomija ir Danija.

Čia mūsų Sūduva 2020

  • Danutė Katkuvienė sako vis neatsistebinti audėjų – ir ne tik jų – išmone derinant spalvas, dėliojant raštus...

    Nijolė LINIONIENĖ Per penkiolika metų – jau šeštas solidus, išsamus leidinys, kiekvienas jų bėgant laikui įgauna vis didesnę vertę, nes juose – turtai iš mūsų liaudies meno lobyno…

  • Tarsi dar vienas momentas iš filmo – dainos, kurias traukė ir visi susirinkusieji.

    „Keturiasdešimt žydinčių pavasarių“ – taip vadinasi dokumentinis filmas, kurio premjerą krašto muziejuje kalvarijiečiai pamatė prieš savaitę. Jis skirtas dviem 2019 metų jubiliejams: visiems gerai žinomos ir mėgiamos kapelos „Gegužio žiedai“ 40–mečiui ir jo vadovo Vincento Svitojaus 90–osioms gimimo metinėms.

  • Saulius Tamulis ir jo įspūdingos kaukės.

    Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos didžiojoje salėje (II a.) jau veikia Šiaulių tautodailininko Sauliaus Tamulio kaukių paroda „Nuo Užgavėnių iki Užgavėnių“. S. Tamulis – Tautodailininkų sąjungos, tautodailininkų folkloro ansamblio „Margulis“, Šiaulių žemaičių sąjungos „Saulaukis“ narys, ne tik Lietuvoje pagarsėjusios papūgos Žako Albiniuko, traukiančio patriotines skanduotes, šeimininkas.

  • Tiek autorių dalyvavo parodos atidaryme (Aušrinė Dubauskienė dešinėje).

    Nijolė LINIONIENĖ Kybartų kultūros centre jau keletą metų atkakliai ir nuosekliai dirba menų studija „Smiltys“, vadovauja menotyrininkė Aušrinė Dubauskienė. Ir jau nebe pirmą kartą šios gražiai dirbančių ir, pasak pačių kūrėjų, „neprofesionalų“ grupės darbus galima išvysti Marijampolės kultūros centre.