Dovanos idėja!!!

190px
  • „Sodros“ duomenimis, 2016 m. Lietuvoje teisines paslaugas iš viso teikė 3340 advokatų, jų padėjėjų, notarų ir antstolių. Lietuvai kaip valstybei, kuri savo gyventojų skaičiumi nesiekia 3 mln., toks skaičius atrodo gana nemažas.

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

Nuomonę galima formuoti skirtingais būdais

Gyvename laikotarpiu, kai informacija yra labai galinga jėga. Spartus informacinių technologijų vystymasis ne tik išplėtė viešosios erdvės ribas ir sukūrė naujas erdves, bet ir sudarė galimybes daryti dar didesnę teigiamą ar neigiamą įtaką žmonėms. Džimis Morisenas (Jim Morrison) yra pasakęs, kad tie, kurie kontroliuoja žiniasklaidą, kontroliuoja ir žmonių mintis.

 

Dažnas iš mūsų turime savąjį televizijos kanalą, kuriuo pasitikime labiau.Žurnalistais galime būti visi
Šiandien informaciją skleisti yra galybė būdų. Nebūtina pirkti reklamą spaudiniuose, per radiją ir televiziją, nebūtina laukti, kol mus pakalbins kokio nors portalo ar laikraščio žurnalistas. Savo mintis, žinias, pamąstymus socialiniuose tinkluose gali skelbti visi: ir profesorius, ir namų šeimininkė, ir moksleivis. Ir visi gali, jeigu tik atranda būdą, turėti skaitytojų, kitaip vadinamų sekėjų. Žmonės skirtingai priima ir apdoroja informaciją, ir tuo neretai naudojasi savų interesų turintys jos platintojai. Sakykime, Monikos Šalčiūtės fenomenas stebina ir stulbina ne vieną. Pradžioje šimtai, o dabar šimtai tūkstančių gerbėjų seka jos naujienas internete ir domisi asmeniniu gyvenimu. Mergina išpopuliarėjo ne tik „Facebook’e“, bet ir visoje lietuviškoje žiniasklaidoje.
Viešoje erdvėje, rašydamas komentarus ir pastabas apie restoranus ir kavines, išgarsėjo Audrius Užkalnis, dabar jau turintis platų savo auditorijos ratą, netgi žurnalą. Tai rodo, kad viešoji informacinė erdvė – įvairialypis informacijos sklaidos laukas, kuriuo naudotis galime visi, o žiniasklaida vis dažniau tampa skirtingų interesų susikirtimų vieta. Jos turinį ir nepriklausomumą paveikti atsiranda daug būdų, vienas iš jų – pinigai…

Ta pati informacija skirtingai traktuojama
Ne vienas iš mūsų, aktyviai skaitantis spaudą ar naršantis portaluose, akyliau stebintis įvairių televizijų laidas, pastebėjo, kad skirtingose informacinėse priemonėse ta pati informacija pateikiama skirtingai. Ypač tai akivaizdu ten, kur laikraštis, portalas už vienokios ar kitokios nuomonės formavimą gauna pinigus, tegul ir reklamos pavidalu. Tarkime, prisiminus Garliavos pedofilijos skandalą buvo akivaizdu, kad vienaip jį traktavo dienraštis „Lietuvos rytas“, plačiau nagrinėdamas visas šio skandalo puses, išklausydamas skirtingas nuomones, pateikdamas skirtingus pasisakymus ir vertinimus. Tuo tarpu televizijos laidos, kurias vedė Rūta Grinevičiūtė, Kristupas Krivickas ar dienraštis „Respublika“, tą pačią naujieną pateikdavo „mušdami įvarčius tik į vienus vartus“, kelis kartus sustiprintą, formuodami skaitytojo nuomonę, kad šis patikėtų būtent jų tiesa.
Net tą patį siužetą rodant būdavo parenkami tik tokie pašnekovai, kurie išreikšdavo leidėjui priimtiną nuomonę.
Tad galima konstatuoti, kad ta pati informacija skirtingai įvairiose informacinėse priemonėse pateikiama, norint daryti įtaką, suformuoti skaitytojui nuomonę, priversti jį mąstyti, taip, kaip informacijos skleidėjui palanku, naudinga…

Spaudos įvairovė leidžia skaitytojui rinktis. Kas moka – to giesmę gieda
Kartais tenka pastebėti, kad skirtingose žiniasklaidos priemonėse tas pats įvykis aprašomas visai skirtingu kampu tada, kai tie įvykiai susiję su didelėmis bendrovėmis, kurios tose žiniasklaidos priemonėse talpina savo reklamą, arba priklauso tam tikrų žiniasklaidos priemonių akcininkams.
Vienas to pavyzdžių galėtų būti 2014 metais įvykusi skelbimų portalų koncentracija. Tuomet Estijos bendrovė „Eesti media“, valdžiusi naujienų portalą 15min, žurnalą „Žmonės“ bei skelbimų portalus autoplius.lt ir domoplius.lt, įsigijo savo konkurentę „DiginetLT“, kuri valdė skelbimų portalus skelbiu.lt, autogidas.lt, aruodas.lt ir kt.
Lyg tyčia po šio sandorio per gana trumpą laiką kai kurių skelbimų kainos padidėjo 70 procentų.
Įdomiausia tai, kad gerokai išaugus internetinių skelbimų kainoms, beveik visose visuomenės informavimo priemonėse pasipylė straipsniai apie sunkiai protu suvokiamomis kainomis pasipiktinusius nekilnojamojo turto brokerius, nekilnojamojo turto ir automobilių pardavėjus. Ypač aršiai šį sandorį kritikavo naujienų portalas „Delfi“, kuris yra vienas iš pagrindinių „Eesti media“ valdomo tinklaraščio „15 min“ konkurentų. Tuo tarpu pats „15 min“ skelbimų portalus valdančių bendrovių sandorį piešė pozityviomis spalvomis ir teisino didėjančias skelbimų kainas, nes, neva, kainos išaugo dėl to, kad vartotojams buvo suteikta papildomų paslaugų, kurių, iš tikrųjų, niekas neprašė.
Taigi, ši situacija puikiai parodė, kad už žiniasklaidos skelbiamos informacijos kartais slepiasi tam tikri interesai, kurie turi įtakos perduodamos informacijos turiniui.
Tad apibendrinant, atsižvelgiant į pagrindinius vaidmenis ir santykius tradicinėse žiniasklaidos institucijose, ypač susijusius su autoryste, skelbimu, pranešimų gamyba, platinimu ir priėmimu auditorijoje, jos gali turėti skirtingą poveikį, formuoti skirtingą nuomonę.
Autoriams naujosios medijos atveria daugiau galimybių: skelbti tekstus internete, rašyti tinklaraštį, lengviau rengti spaudinius leidybai. Knygoje „Šiuolaikinės medijos ir informacija“ teigiama, kad žinia­sklaidos priemonės sudaro kasdienio gyvenimo naujienų rengimo ir sklaidos industriją, atliekančią itin svarbų vaidmenį informuojant visuomenę apie naujausius įvykius konkrečiame regione, šalyje, pasaulyje. Iš esmės žiniasklaida atkreipia ir nukreipia visuomenės dėmesį į svarbiausius įvykius ir aktualijas, tik šiandien skaitytojas turi pats atsirinkti tiesą, nepasikliauti aklai perskaityta žinia, tikrinti faktus, analizuoti. Pasakymas „tai buvo parašyta“, nereiškia, kad tai buvo visiška tiesa…

Pažinimo laboratorija 2020

  • Šiandien spaudos leidinių pasirinkimas – didžiulis. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

    „Žiniasklaidos teisės vadove“, kurio autoriai Liudvika Meškauskaitė ir Dainius Sinkevičius, akcentuojama, kad žiniasklaidai ir žurnalistams naudojimasis žodžio laisve ir pagarba kitų žodžio laisvei, įtraukiant visuomenę į atviras diskusijas, yra kasdienio darbo pagrindas. „Būtent žurnalistai yra tie, kurie rinkdami ir skleisdami reikšmingą informaciją, reikalaudami galingųjų atskaitomybės, inicijuodami viešas visuomeninės reikšmės diskusijas bei užtikrindami nuomonių įvairovę, stovi žodžio laisvės sargyboje“.

  • Ar šiandien žiniasklaidos ir žurnalistų veiklos reglamentavimo laikomasi visuomenės informavimo politikoje, kiek laisva yra žiniasklaida nuo reklamos davėjų, projektų viešintojų, politinių jėgų Lietuvoje? Kokiais leidiniais pasitikima? Ar vis augančių socialinių tinklų naudojimasis, nemokami interneto portalai neišstumia iš gyvenimo laisvos žiniasklaidos, kuriai išgyventi darosi vis sunkiau. Kokių sąlygų reikėtų, kad žiniasklaida būtų tikrai nepriklausoma, objektyvi nuo politikų, nuo pinigų, nuo povandeninių interesų „Pažinimo laboratorijoje“ diskutuoja skaitytojai.

  • Dr. Andrius VAIŠNYS, Vilniaus universiteto profesorius, žurnalistikos ir politinės komunikacijos tyrėjas. Adomo Taraskevičiaus nuotrauka

    Dr. Andrius VAIŠNYS,  Vilniaus universiteto profesorius, žurnalistikos ir politinės komunikacijos tyrėjas Praėjo trys dešimtmečiai, kai Lietuvoje, gretimose šalyse „spaudos laisvė“ tapo viešo gyvenimo diskusija ir jai pradėtas kloti teisinis pamatas. Anuomet, 1989–1990 metais buvo „suderintos“ visiškai nederančios etinės ir teisinės normos: kritikuojant cenzūrą ji palaipsniui paversta spaudos priežiūra – taip buvo įrašyta 1990-ųjų vasarį Spaudos ir kitų masinės informacijos priemonių įstatyme, kuriuo įteisinta Spaudos kontrolės valdyba, veikusi kelis metus.

  • Lietuvos žiniasklaidos modelis labai panašus į skandinavišką, tačiau kai kuriose srityse mes juos tik vejamės.

    2007 m. mirus prancūzui mokslininkui Klodui Žan Bertrandui (Claude Jean Bertrand,) elektroniniu paštu išplatintame pranešime rašyta, jog velionis „puoselėjo žiniasklaidos etikos, atskaitingumo sistemų ir deontologijos koncepciją demokratijos pamatuose visame pasaulyje.“

  • Dainius RADZEVIČIUS, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas

      Vis dėlto šiandieninio mūsų eksperto nuomone, mums dar reikia įsisąmoninti, kad žiniasklaida – tiesiog verslo modelis, o ne galios propagavimo įrankis, ir būti kritiškesniems, daugiau oponuoti valdžiai ir verslui, daugiau keliauti po pasaulio šalis ir rodyti, kaip ten gyvena žmonės. Artimiausias modelis mums, jo manymu, skandinaviškas.

  • Lietuva pasauliniame žiniasklaidos laisvės indekse šiuo metu užima 30 vietą – praneša organizacija „Reporteriai be sienų“.

  • Romas LINIONIS, fotografas, kraštotyrininkas.

    Medijos itin veikia visuomenę, kurioje jos vaidina didžiulį vaidmenį ne tik dėl turinio, bet ir dėl savo charakteristikų. Kartu iškyla dilema dėl informacijos patikimumo vertinimo. Daug kas mano, kad tradicinė žiniasklaida yra patikimesnis šaltinis negu socialinėse medijose skleidžiama informacija.

  • Vis dažniau tenka išgirsti, kad kai kuriems skaitytojams internetas nepakeis laikraščių. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

    Tiek daug margos ir įvairios žiniasklaidos, kokią turime dabar, vargu ar kada turėjome. Žinias skelbia laikraščiai, žurnalai, televizijos kanalai. Operatyvumu juos lenkia portalai, socialiniai tinklai. Žurnalistais esame visi, rašome apie viską. Akimirksniu galime internete rasti mus dominančią informaciją iš viso pasaulio, naujausias žinias. Dilema kyla, kaip atsirinkti, ką skaityti, kuo tikėti.

  • Neseniai Jolita Linkevičiūtė visuomenei pristatė savo knygą „Kilmės įrašas“. Nuotrauka iš J. Linkevičiūtės asmeninio albumo

    Jolita LINKEVIČIŪTĖ, žurnalistė, Komunikacijos ir informacijos mokslų daktarė Norėtume, kad žiniasklaida būtų gražus atspindys ir atspindėtų tai, ką patys norime matyti. Skandalus. Korumpuotus politikus, slaptus ekonominius susitarimus. Koks rytoj bus oras? Kokios nuolaidos rytoj bus prekybos centruose?

  • Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos instituto lektorius, daktaras Deimantas Jastramskis sako, kad per pastaruosius 10 metų Lietuvos žiniasklaida pasikeitė, tačiau teigiamų poslinkių įvyko mažiau nei tikėtasi. Nuotrauka iš asmeninio D. Jastramskio albumo

    Nuo tada, kai straipsnis „Lietuvos žiniasklaidos sistemos modelio bruožai“ buvo parengtas, praėjo beveik 10 metų. Kiek ir kokių dalykų per šį laiką Lietuvos žiniasklaidos sistemoje pasikeitė, paklausėme jo autoriaus D. Jastramskio. Pateikiame jo vertinimus ir įžvalgas:

  • Praėjusių metų pabaigoje išplatintame pranešime spaudai „Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS) teigia, kad kas 5-tą eurą (1,4 mln. eurų) iš valstybės ir savivaldybių viešinimo biudžetų ir kas 7 eurą (10,6 tūkst. eurų) iš Europos Sąjungos (ES) investicijų savivaldybės skyrė su politikais susijusioms įmonėms, kurios viešino jų veiklą. Lėšas gavo ne tik žiniasklaidos priemonės ir viešinimo agentūros, bet ir statybų, šaldyto maisto, leidybos įmonės, – rodo duomenys, pateikiami TILS svetainėje www.manovalstybe.info.

  • Pastebima, kad Lietuvos žiniasklaidoje neproporcingai pasiskirstęs politinis vaidmuo ir savireguliacijos elementai.

    1990 m. atgavusiai nepriklausomybę Lietuvai teko susidurti su nemažai iššūkių: stengtis, kad išsivadavimą iš priespaudos pripažintų Vakarų šalys, nepasiduoti Lietuvos teritorijoje tebeesančioms Tarybų armijos dalinių provokacijoms, o taip pat – sukurti nepriklausomos valstybės struktūras…

Čia mūsų Sūduva 2020

  • Danutė Katkuvienė sako vis neatsistebinti audėjų – ir ne tik jų – išmone derinant spalvas, dėliojant raštus...

    Nijolė LINIONIENĖ Per penkiolika metų – jau šeštas solidus, išsamus leidinys, kiekvienas jų bėgant laikui įgauna vis didesnę vertę, nes juose – turtai iš mūsų liaudies meno lobyno…

  • Tarsi dar vienas momentas iš filmo – dainos, kurias traukė ir visi susirinkusieji.

    „Keturiasdešimt žydinčių pavasarių“ – taip vadinasi dokumentinis filmas, kurio premjerą krašto muziejuje kalvarijiečiai pamatė prieš savaitę. Jis skirtas dviem 2019 metų jubiliejams: visiems gerai žinomos ir mėgiamos kapelos „Gegužio žiedai“ 40–mečiui ir jo vadovo Vincento Svitojaus 90–osioms gimimo metinėms.

  • Saulius Tamulis ir jo įspūdingos kaukės.

    Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos didžiojoje salėje (II a.) jau veikia Šiaulių tautodailininko Sauliaus Tamulio kaukių paroda „Nuo Užgavėnių iki Užgavėnių“. S. Tamulis – Tautodailininkų sąjungos, tautodailininkų folkloro ansamblio „Margulis“, Šiaulių žemaičių sąjungos „Saulaukis“ narys, ne tik Lietuvoje pagarsėjusios papūgos Žako Albiniuko, traukiančio patriotines skanduotes, šeimininkas.

  • Tiek autorių dalyvavo parodos atidaryme (Aušrinė Dubauskienė dešinėje).

    Nijolė LINIONIENĖ Kybartų kultūros centre jau keletą metų atkakliai ir nuosekliai dirba menų studija „Smiltys“, vadovauja menotyrininkė Aušrinė Dubauskienė. Ir jau nebe pirmą kartą šios gražiai dirbančių ir, pasak pačių kūrėjų, „neprofesionalų“ grupės darbus galima išvysti Marijampolės kultūros centre.

  • Marijampoliečių kolektyvas „Balti vėjai“ dar labai jaunas.

    Šeštadienį vasario 1-ąją į Marijampolės kultūros centrą susirinko folkloro gerbėjai, mat vyko pirmas Marijampolės modernaus folkloro festivalis „Margai skamba“. Idėją realizavo Marijampolės kultūros centro darbuotoja ir festivalio vadovė Dalia Venckienė.

  • Štai tokie Gyvybės medžiai, kuriuos tautodailės specialistai palygino su garsiojo Liongino Šepkos darbais...

    Kaip jau informavome, Marijampolės kultūros centro antrame aukšte pradedant Tautodailės metus atidaryta Kazimiero Aleliūno medžio darbų paroda. Didžiulėje ekspozicijoje – daugybė įvairaus žanro kūrinių: drožinių, kompozicijų su natūraliomis pačios gamtos detalėmis, medžio gumbų improvizacijų, prieverpsčių ir skulptūrėlių, žaislų ir indų… Visa tai čia atkeliavo iš įvairių vietovių, autoriui artimų ir tolimesnių žmonių namų, nes viskas sukurta per ilgus dešimt­mečius – ir dalinta, dovanota…

  • Vladislovas Skarickas buvo ir „Mūzos“ klubo metraštininkas.

    Sausio pradžioje būtume minėję fotografo, vieno iš Marijampolės metraštininkų, Vladislovo Skaricko 85-ąsias gimimo metines. Deja, fotoklubo „Sūduva“ ir liaudies menininkų klubo „Mūza“ žmonės, buvę bendradarbiai tai pažymėjo jau be jo paties.

  • Kultūros centro mišrus vokalinis ansamblis „Savito“ atstovaus Marijampolei zoniniame konkurse.

    Devyni kolektyvai su savo vadovais, apie devynias dešimtis dainuojančių, gabių ir gražių žmonių ir apie tris dešimtis jų atliktų pačių įvairiausių dainų…

  • Kazimieras Aleliūnas parodos atidaryme papasakojo daug įdomių dalykų.

    Marijampolės kultūros centre marijampoliečio Kazimiero Aleliūno medžio darbų paroda atidarė Tautodailės metų vartus mūsų savivaldybėje.

  • Valė Klesevičienė džiaugėsi, kad į renginį susirinko ir Putino giminės, ir neabejingi jo kūrybai žmonės.

    Metų pradžia mūsų kraštui ir Lietuvai yra dovanojusi nemažai ryškių asmenybių – vien kultūros lauke išaugo ne vienas didingas medis… Su kuriuo iš jų galėtume palyginti Vincą Mykolaitį-Putiną – poetą ir prozininką, literatūros tyrinėtoją ir teoretiką, vertėją ir filosofą?

  • Šeštadienį Liudvinavo seniūnijos gyventojai, kraštiečiai, svečiai rinkosi į miestelio kultūros centrą, kur vyko Liudvinavo, kaip Mažosios kultūros sostinės, uždarymo iškilmės.