Dovanos idėja!!!

190px
  • „Sodros“ duomenimis, 2016 m. Lietuvoje teisines paslaugas iš viso teikė 3340 advokatų, jų padėjėjų, notarų ir antstolių. Lietuvai kaip valstybei, kuri savo gyventojų skaičiumi nesiekia 3 mln., toks skaičius atrodo gana nemažas.

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

Paruošiamieji šiltnamio darbai – investicija į gerą derlių

Augalai iš komercinių šiltnamių netrukus keliaus į individualius. Visi juos sodinantys norės, kad jie gerai augtų, bujotų, vėliau duotų gerą derlių. Sakoma, kaip pasiklosi, taip išsimiegosi. Panašiai ir su augalais – nuo to, kaip paruošime dirvą, priklausys tolesnis jų vystymasis. Apie tai, ką turėtų daryti daržovių daigus ir gėles iš šiltnamio lauką sodinantys daržininkai-gėlininkai mėgėjai, kalbamės su agrotechnologijų specialiste, prekybos centro „Moki-veži“ Marijampolėje vyr. konsultante-pardavėja Sonata JASINSKAITE-JASILIŪNIENE.

Siekiantiems gausaus šiltnamio daržovių derliaus S. Jasinskaitė-Jasiliūnienė pataria investuoti į gerą dirvožemį.– Kokius darbus prieš pirkdami daržovių daigus turėtų atlikti turintieji individualius šiltnamius?
– Pirmiausias darbas – dezinfekuoti šiltnamį. Jei tai nėra geležinės konstrukcijos šiltnamis, kuris gali oksiduotis, o plastikinės ar medinės, jį galima dezinfekuoti siera. Geriausia yra degioji. Uždegta ji pradeda rūkti, dūminti. Tokiu būdu veikliosios medžiagos pasiekia kiekvieną šiltnamio kampą ir sunaikina visas jame esančias bakterijas, kurios vėliau gali sukelti ligas. Šį darbą reikėjo atlikti prieš maždaug dvi savaites. Dabar daug kas šiltnamiuose jau pasisėję ridikus, salotas. Kai šiltnamyje yra kokių nors augalų, sieros degti nepatarčiau. Tokiu atveju galima atlikti nebent šiltnamio konstrukcijos dezinfekciją. Insekticidiniu purškalu, skirtu užkirsti kelią įvairių kenkėjiškų vabalų, vabzdžių plitimui, galima išpurkšti visas šiltnamio dalis, išskyrus dirvožemį. Kai jau ridikai ir salotos bus nuimti, prieš sodinant pomidorus ar kitus šiltnamio augalus, būtų gerai panaudoti fungicidinį preparatą, stabdantį grybų augimą ir sporų vystymąsi, kitaip tariant, su puviniu kovojančią medžiagą. Ją galima ant žemės tiesiog išpurkšti arba ja sulieti dirvą. Ir tik atlikus šiuos veiksmus patarčiau galvoti apie dirvos gerinimą. Siekiant geresnio, natūralesnio rezultato, patariu žmonėms rinktis kompostinę žemę. Tai yra organinių ir mineralinių trąšų mišinį. Jei žmogus turi pakankamai finansų ir noro, gerai būtų nukasti maždaug 10 cm viršutinio šiltnamio dirvos sluoksnio ir vietoje jos supilti mano minėtą kompostinę žemę. Jei finansai riboja, tuomet sodinant daigus galima iškasti gilesnes, didesnes duobes ir į jas pripilti naujos žemės.
– Kada būtų laikas pradėti galvoti apie į šiltnamį susodintų augalų tręšimą?
– Apie tręšimą reikėtų susimąstyti jau sodinant daigus. Tiesa, iš pradžių nereikėtų griebtis sintetinių trąšų. Jei yra naudojama kompostinė žemė, ji turi pakankamai medžiagų, kurių reikia jauniems augalams. Papildomai tręšiant daigus tokiu metu, tokiomis aplinkybėmis, jam galima netgi pakenkti. Vienintelė medžiaga, kurios reikėtų papildomai duoti jauniems daigams juos sodinant yra fosforas. Didelius, naudingus ir organinės kilmės šios medžiagos kiekius turi žuvų miltai. Sodinant daigus patarčiau bent po vieną valgomą šaukštą jo įberti į kiekvieną duobę. Apie sintetines trąšas patarčiau susimąstyti tik praėjus mėnesiui po daigų sodinimo. Tiesa, tręšimo nereikia suprasti kaip vienintelio derlingumą, augalo vystymąsi skatinančio veiksnio. Taip, jis reikalingas, nes jei augalas negaus jam reikalingų maistinių medžiagų, ims skursti. Visgi, jis neduos gerų rezultatų, jei augalai bus tinkamai neprižiūrimi. Tai yra, reguliariai laistomi, skabomi, rišami.
– Kalbant apie šiltnamio augalus dažniausiai minime pomidorus. Tenka pastebėti, kad greta pomidorų žmonės mėgsta sodinti paprikas, agurkus, kitokias daržoves ar net gėles. Ar gera tokia praktika? Kokius augalus galima auginti viename šiltnamyje ir kokių derinių geriau vengti?
– Geriau, kai kiekviena daržovių rūšis auga atskirai. Deja, taupydami laiką, vietą, pinigus žmonės šio patarimo dažnai nepaiso. Jei kartu auginamos paprikos ir pomidorai – viskas tvarkoje. Tačiau pomidorai ir agurkai – prastas derinys. Jų priežiūra visiškai skirtinga. Pomidorus reikia laistyti retai, bet gausiai. Agurkus geriau laistyti kiekvieną dieną, bet po mažai. Kuomet pradedame vienodai lieti vienus ir kitus, nei vieniems, nei kitiems nebūna gerai. Taikant tokią praktiką gero derliaus tikėtis neverta. Gėlių ir daržovių derinį viename šiltnamyje pamatyti tenka retai. Tai dažniau pasitaiko komerciniuose šiltnamiuose daiginimo periodu, kai jie auga atskiruose vazonuose, paletėse. Toks skirtingų augalų buvimas vienoje vietoje nėra ydingas. Blogiau būtų, jei jie kartu augtų vienoje dirvoje visą brandos laiką. Tačiau gėlės iš šiltnamių vos tik sustiprėjusios iškeliauja į lauką. Individualiuose šiltnamiuose žmonės neturi tikslo auginti daržoves ir gėles kartu. Nebent tai yra serenčiai. Juos kai kas sodina į šiltnamius tarp pomidorų. Manoma, kad dėl intensyvaus savo kvapo jie atbaido kenkėjus. Tai tiesa, bet tai nėra patikimiausia prevencinė priemonė nuo kenkėjų.
– Kalbant apie gėles – kaip rūpintis jų daigais, kaip joms paruošti dirvą?
– Jei gėlės keliaus į kapines, svarbu parinkti joms tinkamą dirvožemį. Tikėtina, kad rudenį kapinėse daug kur buvo pasodinti viržiai. Jei tada jiems buvo supiltas rūgštus substratas, jį reikėtų pašalinti ir supilti universalų arba skirtą kapams, kurie tiks ir našlaitėms, ir ledinukams. Jie turi pakankamai medžiagų, reikalingų augalo vystymuisi. Kai norima juodesnės žemės, reikėtų rinktis gruntą su smulkia durpių frakcija arba tą pačią kompostinę žemę. Lygiai tas pats galioja ir į vazonus sodinamoms gėlėms prie namų.
Nuotrauka iš asmeninio S. Jasinskaitės-Jasiliūnienės albumo

Pažinimo laboratorija 2020

  • Šiandien spaudos leidinių pasirinkimas – didžiulis. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

    „Žiniasklaidos teisės vadove“, kurio autoriai Liudvika Meškauskaitė ir Dainius Sinkevičius, akcentuojama, kad žiniasklaidai ir žurnalistams naudojimasis žodžio laisve ir pagarba kitų žodžio laisvei, įtraukiant visuomenę į atviras diskusijas, yra kasdienio darbo pagrindas. „Būtent žurnalistai yra tie, kurie rinkdami ir skleisdami reikšmingą informaciją, reikalaudami galingųjų atskaitomybės, inicijuodami viešas visuomeninės reikšmės diskusijas bei užtikrindami nuomonių įvairovę, stovi žodžio laisvės sargyboje“.

  • Ar šiandien žiniasklaidos ir žurnalistų veiklos reglamentavimo laikomasi visuomenės informavimo politikoje, kiek laisva yra žiniasklaida nuo reklamos davėjų, projektų viešintojų, politinių jėgų Lietuvoje? Kokiais leidiniais pasitikima? Ar vis augančių socialinių tinklų naudojimasis, nemokami interneto portalai neišstumia iš gyvenimo laisvos žiniasklaidos, kuriai išgyventi darosi vis sunkiau. Kokių sąlygų reikėtų, kad žiniasklaida būtų tikrai nepriklausoma, objektyvi nuo politikų, nuo pinigų, nuo povandeninių interesų „Pažinimo laboratorijoje“ diskutuoja skaitytojai.

  • Dr. Andrius VAIŠNYS, Vilniaus universiteto profesorius, žurnalistikos ir politinės komunikacijos tyrėjas. Adomo Taraskevičiaus nuotrauka

    Dr. Andrius VAIŠNYS,  Vilniaus universiteto profesorius, žurnalistikos ir politinės komunikacijos tyrėjas Praėjo trys dešimtmečiai, kai Lietuvoje, gretimose šalyse „spaudos laisvė“ tapo viešo gyvenimo diskusija ir jai pradėtas kloti teisinis pamatas. Anuomet, 1989–1990 metais buvo „suderintos“ visiškai nederančios etinės ir teisinės normos: kritikuojant cenzūrą ji palaipsniui paversta spaudos priežiūra – taip buvo įrašyta 1990-ųjų vasarį Spaudos ir kitų masinės informacijos priemonių įstatyme, kuriuo įteisinta Spaudos kontrolės valdyba, veikusi kelis metus.

  • Lietuvos žiniasklaidos modelis labai panašus į skandinavišką, tačiau kai kuriose srityse mes juos tik vejamės.

    2007 m. mirus prancūzui mokslininkui Klodui Žan Bertrandui (Claude Jean Bertrand,) elektroniniu paštu išplatintame pranešime rašyta, jog velionis „puoselėjo žiniasklaidos etikos, atskaitingumo sistemų ir deontologijos koncepciją demokratijos pamatuose visame pasaulyje.“

  • Dainius RADZEVIČIUS, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas

      Vis dėlto šiandieninio mūsų eksperto nuomone, mums dar reikia įsisąmoninti, kad žiniasklaida – tiesiog verslo modelis, o ne galios propagavimo įrankis, ir būti kritiškesniems, daugiau oponuoti valdžiai ir verslui, daugiau keliauti po pasaulio šalis ir rodyti, kaip ten gyvena žmonės. Artimiausias modelis mums, jo manymu, skandinaviškas.

  • Lietuva pasauliniame žiniasklaidos laisvės indekse šiuo metu užima 30 vietą – praneša organizacija „Reporteriai be sienų“.

  • Romas LINIONIS, fotografas, kraštotyrininkas.

    Medijos itin veikia visuomenę, kurioje jos vaidina didžiulį vaidmenį ne tik dėl turinio, bet ir dėl savo charakteristikų. Kartu iškyla dilema dėl informacijos patikimumo vertinimo. Daug kas mano, kad tradicinė žiniasklaida yra patikimesnis šaltinis negu socialinėse medijose skleidžiama informacija.

  • Vis dažniau tenka išgirsti, kad kai kuriems skaitytojams internetas nepakeis laikraščių. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

    Tiek daug margos ir įvairios žiniasklaidos, kokią turime dabar, vargu ar kada turėjome. Žinias skelbia laikraščiai, žurnalai, televizijos kanalai. Operatyvumu juos lenkia portalai, socialiniai tinklai. Žurnalistais esame visi, rašome apie viską. Akimirksniu galime internete rasti mus dominančią informaciją iš viso pasaulio, naujausias žinias. Dilema kyla, kaip atsirinkti, ką skaityti, kuo tikėti.

  • Neseniai Jolita Linkevičiūtė visuomenei pristatė savo knygą „Kilmės įrašas“. Nuotrauka iš J. Linkevičiūtės asmeninio albumo

    Jolita LINKEVIČIŪTĖ, žurnalistė, Komunikacijos ir informacijos mokslų daktarė Norėtume, kad žiniasklaida būtų gražus atspindys ir atspindėtų tai, ką patys norime matyti. Skandalus. Korumpuotus politikus, slaptus ekonominius susitarimus. Koks rytoj bus oras? Kokios nuolaidos rytoj bus prekybos centruose?

  • Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos instituto lektorius, daktaras Deimantas Jastramskis sako, kad per pastaruosius 10 metų Lietuvos žiniasklaida pasikeitė, tačiau teigiamų poslinkių įvyko mažiau nei tikėtasi. Nuotrauka iš asmeninio D. Jastramskio albumo

    Nuo tada, kai straipsnis „Lietuvos žiniasklaidos sistemos modelio bruožai“ buvo parengtas, praėjo beveik 10 metų. Kiek ir kokių dalykų per šį laiką Lietuvos žiniasklaidos sistemoje pasikeitė, paklausėme jo autoriaus D. Jastramskio. Pateikiame jo vertinimus ir įžvalgas:

  • Praėjusių metų pabaigoje išplatintame pranešime spaudai „Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS) teigia, kad kas 5-tą eurą (1,4 mln. eurų) iš valstybės ir savivaldybių viešinimo biudžetų ir kas 7 eurą (10,6 tūkst. eurų) iš Europos Sąjungos (ES) investicijų savivaldybės skyrė su politikais susijusioms įmonėms, kurios viešino jų veiklą. Lėšas gavo ne tik žiniasklaidos priemonės ir viešinimo agentūros, bet ir statybų, šaldyto maisto, leidybos įmonės, – rodo duomenys, pateikiami TILS svetainėje www.manovalstybe.info.

  • Pastebima, kad Lietuvos žiniasklaidoje neproporcingai pasiskirstęs politinis vaidmuo ir savireguliacijos elementai.

    1990 m. atgavusiai nepriklausomybę Lietuvai teko susidurti su nemažai iššūkių: stengtis, kad išsivadavimą iš priespaudos pripažintų Vakarų šalys, nepasiduoti Lietuvos teritorijoje tebeesančioms Tarybų armijos dalinių provokacijoms, o taip pat – sukurti nepriklausomos valstybės struktūras…

Čia mūsų Sūduva 2020

  • Marijampoliečių kolektyvas „Balti vėjai“ dar labai jaunas.

    Šeštadienį vasario 1-ąją į Marijampolės kultūros centrą susirinko folkloro gerbėjai, mat vyko pirmas Marijampolės modernaus folkloro festivalis „Margai skamba“. Idėją realizavo Marijampolės kultūros centro darbuotoja ir festivalio vadovė Dalia Venckienė.

  • Štai tokie Gyvybės medžiai, kuriuos tautodailės specialistai palygino su garsiojo Liongino Šepkos darbais...

    Kaip jau informavome, Marijampolės kultūros centro antrame aukšte pradedant Tautodailės metus atidaryta Kazimiero Aleliūno medžio darbų paroda. Didžiulėje ekspozicijoje – daugybė įvairaus žanro kūrinių: drožinių, kompozicijų su natūraliomis pačios gamtos detalėmis, medžio gumbų improvizacijų, prieverpsčių ir skulptūrėlių, žaislų ir indų… Visa tai čia atkeliavo iš įvairių vietovių, autoriui artimų ir tolimesnių žmonių namų, nes viskas sukurta per ilgus dešimt­mečius – ir dalinta, dovanota…

  • Vladislovas Skarickas buvo ir „Mūzos“ klubo metraštininkas.

    Sausio pradžioje būtume minėję fotografo, vieno iš Marijampolės metraštininkų, Vladislovo Skaricko 85-ąsias gimimo metines. Deja, fotoklubo „Sūduva“ ir liaudies menininkų klubo „Mūza“ žmonės, buvę bendradarbiai tai pažymėjo jau be jo paties.

  • Kultūros centro mišrus vokalinis ansamblis „Savito“ atstovaus Marijampolei zoniniame konkurse.

    Devyni kolektyvai su savo vadovais, apie devynias dešimtis dainuojančių, gabių ir gražių žmonių ir apie tris dešimtis jų atliktų pačių įvairiausių dainų…

  • Kazimieras Aleliūnas parodos atidaryme papasakojo daug įdomių dalykų.

    Marijampolės kultūros centre marijampoliečio Kazimiero Aleliūno medžio darbų paroda atidarė Tautodailės metų vartus mūsų savivaldybėje.

  • Valė Klesevičienė džiaugėsi, kad į renginį susirinko ir Putino giminės, ir neabejingi jo kūrybai žmonės.

    Metų pradžia mūsų kraštui ir Lietuvai yra dovanojusi nemažai ryškių asmenybių – vien kultūros lauke išaugo ne vienas didingas medis… Su kuriuo iš jų galėtume palyginti Vincą Mykolaitį-Putiną – poetą ir prozininką, literatūros tyrinėtoją ir teoretiką, vertėją ir filosofą?

  • Šeštadienį Liudvinavo seniūnijos gyventojai, kraštiečiai, svečiai rinkosi į miestelio kultūros centrą, kur vyko Liudvinavo, kaip Mažosios kultūros sostinės, uždarymo iškilmės.