Dovanos idėja!!!

190px
  • „Sodros“ duomenimis, 2016 m. Lietuvoje teisines paslaugas iš viso teikė 3340 advokatų, jų padėjėjų, notarų ir antstolių. Lietuvai kaip valstybei, kuri savo gyventojų skaičiumi nesiekia 3 mln., toks skaičius atrodo gana nemažas.

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

Pavasarinis tręšimas: svarbiausia – tinkamas laikas ir kiekiai (Žmogus ir gamtinė aplinka)

Orai pamažu pradeda šilti. Tai reiškia, kad netrukus prasidės augalų vegetacija, o su ja – pavasarinio tręšimo darbai. Kai kas per laukus su barstytuvais jau pravažiavo, tačiau specialistai anksti išbertų trąšų nauda abejoja. Sako, nepradėję vegetuoti augalai jų pasisavinti dar negali, todėl mineralai nukeliauja į gilesnius dirvos sluoksnius arba dar blogiau – į kanalus, upes, ežerus. Kad taip nenutiktų, specialistai pataria tinkamai pasirinkti tręšimo terminus ir mineralinių medžiagų kiekius.

Tik tinkamai patręšti pasėliai duos gerą derlių.Naudoja organines ir mineralines
Lietuvoje ūkininkai dažniausiai naudoja dviejų rūšių trąšas: organines (mėšlą, kompostą, žaliąsias trąšas, durpes) ir mineralines arba chemines (azoto, fosforo ir kalio junginius). Ir vienomis, ir kitomis tręšiant siekiama to paties – didesnio derlingumo. Ekologinės žemdirbystės šalininkai sako, kad geresnės yra organinės, tuo tarpu tradicinę žemdirbystę palaikantys žemdirbiai palankiau vertina mineralines trąšas. Mineralinės trąšos geresnės galbūt tuo, kad jose esančius junginius augalai pasisavina greičiau, jas lengviau transportuoti ir paskleisti ant dirvos, tačiau jų sudėtyje yra nemažai toksinių medžiagų, kurių neigiama įtaka humuso sluoksnio mažėjimui įrodyta. Organinės trąšos šiuo klausimu yra pranašesnės, tačiau su jomis dirbti yra sudėtingiau, jos labiau paveikios žemai temperatūrai, kritulių kiekiui, kuris gali sukelti trąšų išplovimą į gilesnius grunto sluoksnius.

Organinių naudojimas reglamentuotas griežčiau
Vieno atsakymo, kurios trąšos yra geresnės ar blogesnės – nėra. Geriausia, kai dirva yra turtinama ir vienos, ir kitos rūšies trąšomis. Dar svarbiau yra pasirinktų trąšų kiekiai ir jų paskleidimo ant dirvos laikas. Tręšiant mėšlu ir srutomis, leistini trąšų kiekiai ir tinkamas metas tręšimui apibrėžtas Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų apraše. Pagal šį aprašą, tręšiant mėšlu į dirvą per vienerius metus patenkančio azoto kiekis negali viršyti 170 kg hektarui. Tręšimui neleistinas metas – nuo lapkričio 15 iki balandžio 1 d. ir tuomet, kai žemė įšalusi, įmirkusi ir apsnigta. Taip pat draudžiama mėšlą ir srutas skleisti nuo birželio 15 d. iki rugpjūčio 1 d., išskyrus tuos atvejus, kai tręšiami pūdymai, pievos, ganyk-los ir tie plotai, kuriuose ketinama auginti žiemkenčius. Mineralinių trąšų naudojimas taip griežtai apibrėžtas nėra. Kiekvienas ūkininkas sprendžia pats – kada, kiek ir kokių trąšų junginių berti. Tad naudojant mineralines trąšas problemos iškyla kur kas dažniau.

LAMMC Rumokų bandymo stoties mokslo darbuotoja dr. Zita Brazienė pataria ūkininkams suskubti atlikti dirvožemio tyrimus, mat tręšimo darbai – visai ant nosies.Prieš kabinant barstytuvą – į laboratoriją
Anot Lietuvos agrarinių miškų ir mokslo centro (LAMMC) Rumokų bandymo stoties mokslo darbuotojos dr. Zitos Brazienės, svarbiausias dalykas tręšiant augalus mineralinėmis trąšomis – jų kiekis ir išbėrimo laikas. Reikiamus trąšų kiekius ūkininkai turėtų nustatyti atlikę dirvožemio tyrimus, o laiką – atsižvelgdami į augalų vegetacijos procesus.
– Pagal tai, kokias oro sąlygas turėjome praeitą rudenį, žiemą ir dabar, pavasarį, galima bandyti nuspėti, kad dirvoms šiemet labai trūks azoto junginių. Juos tiesiog išplovė perteklinė drėgmė. Kai kurie ūkininkai rudenį nespėjo išberti ir kalio bei fosforo junginių turinčių trąšų. Jiems, tikėtina, pavasarį teks pasirūpinti kompleksinėmis trąšomis. Tiesa, tokiomis prielaidomis ir spėliojimais pasikliauti nereikėtų. Geriausia prieš tręšiant būtų atlikti dirvožemio tyrimus, kurie aiškiai parodytų ko dirvoje yra ir kiek bei ko jai trūksta. Dabar puikus metas tokius tyrimus atlikinėti. Tuoj pat atšils ir ūkininkai norės skubėti į laukus, tuo tarpu tyrimų atlikimas užtrunka, – kalbėjo dr. Z. Brazienė.

Trąšų kiekiai gali lemti derlių
Dirvožemio tyrimai yra svarbūs, nes, anot Z. Brazienės, jeigu laukus patręšime per mažai, neišnaudosime viso augaluose slypinčio potencialo, gausime mažesnį derlių, negu galėjome.
– Dauguma dabartinių naujų veislių jautriai reaguoja į maisto medžiagų kiekį. Jei patręšime per didelėmis normomis, augalai nespės įsisavinti didelio kiekio medžiagų, jos išsiplaus iš dirvožemio su lietaus vandenimis ir pateks į upes, ežerus, galiausiai į jūrą, taip užteršdamos vandenis. Be to, didelė medžiagų koncentracija nepalankiai veikia ir dirvožemio mikrobiotą (dirvožemyje gyvenančius mikroorganizmus). O ji labai svarbi dirvožemio gyvybingumui ir derlingumui, – perspėjo dr. Zita Brazienė.

Tinkamą laiką parodo augalai
Kalbėdama apie tręšimo laiką mokslininkė pabrėžė, kad čia svarbus ūkininko budrumas. Anot jos, augalai trąšas geriausiai įsisavina vegetacijos pradžioje. Kad augalas bunda iš žiemos miego, kad jam reikia energijos, maisto, kuris padėtų augti, išduoda naujai pradedamos leisti baltos šaknelės. Jei jų yra bent keletas – pats laikas tręšimui.
– Svarbu, kad augalas būtų aprūpintas maisto medžiagomis tada, kai jis sparčiai vystosi. Augalai turi vystymosi tarpsnius, kurių metu formuojasi įvairūs augalo organai. Pavyzdžiui, varpa formuojasi javų krūmijimosi pabaigoje, bamblėjimo pradžioje. Jei tuo metu trūks maisto medžiagų, susiformuos mažas grūdų skaičius varpoje. Vėlesnis tręšimas jau negalės to pakeisti. Per anksti ar per vėlai išbertos trąšos neįsisavinamos augalų, teršia dirvožemį, atmosferos orą, vandenis. Ir be to, paplonina ūkininko piniginę, nes neatneša laukto derliaus priedo, – tvirtino Z. Brazienė.
Anot jos, sėkmingam tręšimui taip pat labai svarbi oro temperatūra. Tačiau, mokslininkės teigimu, gali nutikti taip, kad augalas pradėjo vegetuoti, ūkininkas susiruošė tręšti laukus, tačiau staiga atšalo. Tokiu atveju numatytą trąšų normą ant dirvos ji pataria paskleisti per du kartus, ypač skystą, kuri greitai garuoja. Z. Brazienės pastebėjimu, žemoje temperatūroje augalas tiesiog nėra pajėgus įsisavinti jam duodamų medžiagų, o būdamos ant dirvos jos ima garuoti. Dėl to ūkininkai turi būti budrūs ir prieš tręšdami turėtų įsitikinti ar augalo vegetacijos stadija ir oro temperatūra yra tinkama tręšimo darbams.

Marijampolės ūkininkų sąjungos pirmininkas, agronomas Sigutis Jundulas sako, kad laukus tręšti reikia tada, kada reikia, o ne kada patogu ūkininkams. Priešingu atveju naudos tai neduos jokios.Per anksti išbertos paskęsta ir išgaruoja
Marijampolės ūkininkų sąjungos pirmininkas, agronomas Sigutis Jundulas sako pastebėjęs, kad nemažai ūkininkų į tokias specialistų rekomendacijas dažnai neatsižvelgia.
O vertėtų, nes neteisingas trąšų naudojimas gali neigiamai paveikti augalus, dirvožemį, ežerus, upes, taip pat ir ūkininkų pinigines.
– Ne kartą esu matęs traktorius su barstytuvais važinėjant po dar įšalusius laukus. Taip, ant tokios dirvos dirbti patogu – technika neklimpsta, nesipurvina.
Tai ypač aktualu šiemet, kai dirvos įmirkusios iš rudens, o ir žiemą kritulių gamta nepagailėjo. Visgi tai ne išeitis. Toks tręšimas – tik laiko ir pinigų švaistymas. Kol dirva įšalusi, augalų vegetacija tikrai nėra prasidėjusi. Tai reiškia, kad augalams duodamų medžiagų jie dar nėra pasiruošę pasisavinti. Kas tuo tarpu nutinka trąšoms? Gavusios drėgmės jos pradeda tirpti, tuomet skverbtis į gilesnius dirvos sluoksnius arba garuoti. Prasidėjus augalo vegetacijai trąšų jam pasiekiamoje vietoje jau nebūna. Neretai nutinka taip, kad tokiu metu tręšiami augalai pavasarį apskritai nepabunda – žiemą būna nušalę. Žemdirbiai mano, kad išbertos trąšos niekur nedings ir jomis galės maitintis pavasarį atsėtos sėklos. Toli gražu – tuo metu dirvos paviršiuje jau nieko nebūna likę. Taigi naudos iš tokio tręšimo jokios, – samprotavo S. Jundulas.

Į priekį nepatręši
Pasak Marijampolės ūkininkų sąjungos pirmininko, ūkininkai dažnai taip elgiasi siekdami suspėti visus pavasario darbus. Mat pavasaris dažnai būna nenuspėjamas, tinkamų dirbti dienų būna mažai, tad kai kas tręšimo darbus stengiasi atlikti į priekį. S. Jundulas sako, kad tokie ūkininkai pliusiuką darbų kalendoriuje gal ir užsideda, bet apčiuopiamos naudos iš to negauna. Sėkmingam ir rezultatų duodančiam tręšimui, pasak jo, labai svarbu parinkti ne tik trąšų kiekius, bet ir tinkamą laiką.
– Atrodo, kad šių metų pavasarinio tręšimo laikas nenumaldomai artėja. Orai šyla, bėda ta, kad dirvos dar šlapios. Nepaisant to, augalų vegetacija prasidės netrukus. Tuo tarpu į dirvas įvažiuoti bus sunku. Galima manyti, kad darbai užsivilkins ir ūkininkams iš tiesų teks sunkiai dirbti, kad viską laiku suspėtų. Juk ne tik tręšimas pavasarį žemdirbiams rūpi. Laukia ir sėja, kuri šiemet taip pat bus nelengva. Iššalo nemažai žiemkenčių, ypač nukentėjo rapsų laukai, – sakė S. Jundulas.

Parengė Rita LIŽAITYTĖ

Nuotraukos Ričardo PASILIAUSKO ir iš Z. Brazienės asmeninio archyvo

Pažinimo laboratorija 2020

  • Šiandien spaudos leidinių pasirinkimas – didžiulis. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

    „Žiniasklaidos teisės vadove“, kurio autoriai Liudvika Meškauskaitė ir Dainius Sinkevičius, akcentuojama, kad žiniasklaidai ir žurnalistams naudojimasis žodžio laisve ir pagarba kitų žodžio laisvei, įtraukiant visuomenę į atviras diskusijas, yra kasdienio darbo pagrindas. „Būtent žurnalistai yra tie, kurie rinkdami ir skleisdami reikšmingą informaciją, reikalaudami galingųjų atskaitomybės, inicijuodami viešas visuomeninės reikšmės diskusijas bei užtikrindami nuomonių įvairovę, stovi žodžio laisvės sargyboje“.

  • Ar šiandien žiniasklaidos ir žurnalistų veiklos reglamentavimo laikomasi visuomenės informavimo politikoje, kiek laisva yra žiniasklaida nuo reklamos davėjų, projektų viešintojų, politinių jėgų Lietuvoje? Kokiais leidiniais pasitikima? Ar vis augančių socialinių tinklų naudojimasis, nemokami interneto portalai neišstumia iš gyvenimo laisvos žiniasklaidos, kuriai išgyventi darosi vis sunkiau. Kokių sąlygų reikėtų, kad žiniasklaida būtų tikrai nepriklausoma, objektyvi nuo politikų, nuo pinigų, nuo povandeninių interesų „Pažinimo laboratorijoje“ diskutuoja skaitytojai.

  • Dr. Andrius VAIŠNYS, Vilniaus universiteto profesorius, žurnalistikos ir politinės komunikacijos tyrėjas. Adomo Taraskevičiaus nuotrauka

    Dr. Andrius VAIŠNYS,  Vilniaus universiteto profesorius, žurnalistikos ir politinės komunikacijos tyrėjas Praėjo trys dešimtmečiai, kai Lietuvoje, gretimose šalyse „spaudos laisvė“ tapo viešo gyvenimo diskusija ir jai pradėtas kloti teisinis pamatas. Anuomet, 1989–1990 metais buvo „suderintos“ visiškai nederančios etinės ir teisinės normos: kritikuojant cenzūrą ji palaipsniui paversta spaudos priežiūra – taip buvo įrašyta 1990-ųjų vasarį Spaudos ir kitų masinės informacijos priemonių įstatyme, kuriuo įteisinta Spaudos kontrolės valdyba, veikusi kelis metus.

  • Lietuvos žiniasklaidos modelis labai panašus į skandinavišką, tačiau kai kuriose srityse mes juos tik vejamės.

    2007 m. mirus prancūzui mokslininkui Klodui Žan Bertrandui (Claude Jean Bertrand,) elektroniniu paštu išplatintame pranešime rašyta, jog velionis „puoselėjo žiniasklaidos etikos, atskaitingumo sistemų ir deontologijos koncepciją demokratijos pamatuose visame pasaulyje.“

  • Dainius RADZEVIČIUS, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas

      Vis dėlto šiandieninio mūsų eksperto nuomone, mums dar reikia įsisąmoninti, kad žiniasklaida – tiesiog verslo modelis, o ne galios propagavimo įrankis, ir būti kritiškesniems, daugiau oponuoti valdžiai ir verslui, daugiau keliauti po pasaulio šalis ir rodyti, kaip ten gyvena žmonės. Artimiausias modelis mums, jo manymu, skandinaviškas.

  • Lietuva pasauliniame žiniasklaidos laisvės indekse šiuo metu užima 30 vietą – praneša organizacija „Reporteriai be sienų“.

  • Romas LINIONIS, fotografas, kraštotyrininkas.

    Medijos itin veikia visuomenę, kurioje jos vaidina didžiulį vaidmenį ne tik dėl turinio, bet ir dėl savo charakteristikų. Kartu iškyla dilema dėl informacijos patikimumo vertinimo. Daug kas mano, kad tradicinė žiniasklaida yra patikimesnis šaltinis negu socialinėse medijose skleidžiama informacija.

  • Vis dažniau tenka išgirsti, kad kai kuriems skaitytojams internetas nepakeis laikraščių. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

    Tiek daug margos ir įvairios žiniasklaidos, kokią turime dabar, vargu ar kada turėjome. Žinias skelbia laikraščiai, žurnalai, televizijos kanalai. Operatyvumu juos lenkia portalai, socialiniai tinklai. Žurnalistais esame visi, rašome apie viską. Akimirksniu galime internete rasti mus dominančią informaciją iš viso pasaulio, naujausias žinias. Dilema kyla, kaip atsirinkti, ką skaityti, kuo tikėti.

  • Neseniai Jolita Linkevičiūtė visuomenei pristatė savo knygą „Kilmės įrašas“. Nuotrauka iš J. Linkevičiūtės asmeninio albumo

    Jolita LINKEVIČIŪTĖ, žurnalistė, Komunikacijos ir informacijos mokslų daktarė Norėtume, kad žiniasklaida būtų gražus atspindys ir atspindėtų tai, ką patys norime matyti. Skandalus. Korumpuotus politikus, slaptus ekonominius susitarimus. Koks rytoj bus oras? Kokios nuolaidos rytoj bus prekybos centruose?

  • Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos instituto lektorius, daktaras Deimantas Jastramskis sako, kad per pastaruosius 10 metų Lietuvos žiniasklaida pasikeitė, tačiau teigiamų poslinkių įvyko mažiau nei tikėtasi. Nuotrauka iš asmeninio D. Jastramskio albumo

    Nuo tada, kai straipsnis „Lietuvos žiniasklaidos sistemos modelio bruožai“ buvo parengtas, praėjo beveik 10 metų. Kiek ir kokių dalykų per šį laiką Lietuvos žiniasklaidos sistemoje pasikeitė, paklausėme jo autoriaus D. Jastramskio. Pateikiame jo vertinimus ir įžvalgas:

  • Praėjusių metų pabaigoje išplatintame pranešime spaudai „Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS) teigia, kad kas 5-tą eurą (1,4 mln. eurų) iš valstybės ir savivaldybių viešinimo biudžetų ir kas 7 eurą (10,6 tūkst. eurų) iš Europos Sąjungos (ES) investicijų savivaldybės skyrė su politikais susijusioms įmonėms, kurios viešino jų veiklą. Lėšas gavo ne tik žiniasklaidos priemonės ir viešinimo agentūros, bet ir statybų, šaldyto maisto, leidybos įmonės, – rodo duomenys, pateikiami TILS svetainėje www.manovalstybe.info.

  • Pastebima, kad Lietuvos žiniasklaidoje neproporcingai pasiskirstęs politinis vaidmuo ir savireguliacijos elementai.

    1990 m. atgavusiai nepriklausomybę Lietuvai teko susidurti su nemažai iššūkių: stengtis, kad išsivadavimą iš priespaudos pripažintų Vakarų šalys, nepasiduoti Lietuvos teritorijoje tebeesančioms Tarybų armijos dalinių provokacijoms, o taip pat – sukurti nepriklausomos valstybės struktūras…

Čia mūsų Sūduva 2020

  • Marijampoliečių kolektyvas „Balti vėjai“ dar labai jaunas.

    Šeštadienį vasario 1-ąją į Marijampolės kultūros centrą susirinko folkloro gerbėjai, mat vyko pirmas Marijampolės modernaus folkloro festivalis „Margai skamba“. Idėją realizavo Marijampolės kultūros centro darbuotoja ir festivalio vadovė Dalia Venckienė.

  • Štai tokie Gyvybės medžiai, kuriuos tautodailės specialistai palygino su garsiojo Liongino Šepkos darbais...

    Kaip jau informavome, Marijampolės kultūros centro antrame aukšte pradedant Tautodailės metus atidaryta Kazimiero Aleliūno medžio darbų paroda. Didžiulėje ekspozicijoje – daugybė įvairaus žanro kūrinių: drožinių, kompozicijų su natūraliomis pačios gamtos detalėmis, medžio gumbų improvizacijų, prieverpsčių ir skulptūrėlių, žaislų ir indų… Visa tai čia atkeliavo iš įvairių vietovių, autoriui artimų ir tolimesnių žmonių namų, nes viskas sukurta per ilgus dešimt­mečius – ir dalinta, dovanota…

  • Vladislovas Skarickas buvo ir „Mūzos“ klubo metraštininkas.

    Sausio pradžioje būtume minėję fotografo, vieno iš Marijampolės metraštininkų, Vladislovo Skaricko 85-ąsias gimimo metines. Deja, fotoklubo „Sūduva“ ir liaudies menininkų klubo „Mūza“ žmonės, buvę bendradarbiai tai pažymėjo jau be jo paties.

  • Kultūros centro mišrus vokalinis ansamblis „Savito“ atstovaus Marijampolei zoniniame konkurse.

    Devyni kolektyvai su savo vadovais, apie devynias dešimtis dainuojančių, gabių ir gražių žmonių ir apie tris dešimtis jų atliktų pačių įvairiausių dainų…

  • Kazimieras Aleliūnas parodos atidaryme papasakojo daug įdomių dalykų.

    Marijampolės kultūros centre marijampoliečio Kazimiero Aleliūno medžio darbų paroda atidarė Tautodailės metų vartus mūsų savivaldybėje.

  • Valė Klesevičienė džiaugėsi, kad į renginį susirinko ir Putino giminės, ir neabejingi jo kūrybai žmonės.

    Metų pradžia mūsų kraštui ir Lietuvai yra dovanojusi nemažai ryškių asmenybių – vien kultūros lauke išaugo ne vienas didingas medis… Su kuriuo iš jų galėtume palyginti Vincą Mykolaitį-Putiną – poetą ir prozininką, literatūros tyrinėtoją ir teoretiką, vertėją ir filosofą?

  • Šeštadienį Liudvinavo seniūnijos gyventojai, kraštiečiai, svečiai rinkosi į miestelio kultūros centrą, kur vyko Liudvinavo, kaip Mažosios kultūros sostinės, uždarymo iškilmės.