Dovanos idėja!!!

190px
  • „Sodros“ duomenimis, 2016 m. Lietuvoje teisines paslaugas iš viso teikė 3340 advokatų, jų padėjėjų, notarų ir antstolių. Lietuvai kaip valstybei, kuri savo gyventojų skaičiumi nesiekia 3 mln., toks skaičius atrodo gana nemažas.

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

Santykių psichologija

Paprastas, tačiau kiekvienam suprantamas noras – siekti tarpusavio supratimo, susikalbėjimo, draugiškų ir malonių santykių, džiaugsmą ir pilnatvę teikiančio bendravimo. Tačiau tai ne visada paprasta. Kodėl su vienais žmonėmis bendrauti lengva ir gera, o su kitais – daug sunkiau? Kodėl su vienais sugyvename, o su kitais nuolat pykstamės? Kaip bendrauti su paaugliais, nes paauglystė yra vienas sudėtingiausių laikotarpių žmogaus gyvenime. Šiuo brendimo laikotarpiu tėvai bene daugiausia patiria sunkumų su savo vaikais ir ieško atsakymų, kodėl vaikas taip elgiasi, kelių į paauglio širdį, gebėjimo suprasti jį, išklausyti, sustabdyti nuo blogų, o kitą kartą ir nepataisomų dalykų.

Paauglystė – didelių pokyčių metas.„Suvalkiečio“ redakcija dažnai sulaukia skaitytojų pasakojimų, apie tai, kaip sudėtinga spręsti tarpusavio santykių problemas, kaip išmokti geranoriškai elgtis su kitais žmonėmis, savimi, kaip padėti savo vaikams, kad jie jaustųsi gerai, mokėtų mylėti, spręsti problemas. Kaip išmokyti vaikus atskirti tai, kas yra gerai, kas tinkama, ko reikėtų vengti, saugotis.
Tik kalbantis, ieškant kompromisų santykiai su vaiku bus geri.Psichiatrijos specialistų teigimu, pirmas žingsnis – sustoti ir į susiklosčiusią situaciją pažvelgti ramiai, per atstumą, be neigiamo nusistatymo. Vaiko problemos – tai proga tėvams atsigręžti į save, į savo pačių gyvenimą, į savo nuostatas ir lūkesčius, ir pasistengti suprasti, kas jį auklėjant jau nebeveikia.
Psichologė Jolanta Bogužienė straipsnyje „Kaip tėvams suprasti savo paauglius?“ teigia, kad sunkiausias paauglystės periodas – 12–16 metai, kai vaiko nevisavertiškumo jausmas pasiekia aukščiausią tašką, kai paauglys jaučia nuolatinį suaugusiųjų spaudimą ir yra priekabiai vertinamas bendraamžių.
Paauglystė – pats rizikingiausias metas, kai pasukama ne tuo keliu.„Būtent šiuo periodu žmogus yra mažiausiai atsparus išorės poveikiui, jis nepasitiki savimi ir yra lengvai paveikiamas suaugusiųjų spaudimo. Jo asmenybė dabar gali pasikeisti negrįžtamai“, – sako psichologė.
Paauglystėje vaikas yra emociškai nestabilus, tai lemia hormoniniai organizmo pokyčiai.
Psichoterapeutė Lina Vėželienė straipsnyje „Suprasti paauglius“ teig­ia, kad raidos psichologijoje paauglystės etapui priskiriami vaikai nuo lytinės brandos pradžios iki 18–19 metų. Šiuo itin sudėtingu žmogaus raidos etapu sprendžiami keli pagrindiniai klausimai: autonomijos, identiškumo ir intymumo.
Paaugliai aktyviai ieško artimo draugo, kuriuo būtų galima visur remtis, pasitikėti.„Uždaviniai ne iš lengvųjų. Paaugliui tapti nepriklausomu reiškia turėti savo vertinimo kriterijus ir pačiam reguliuoti savo elgesį, t. y. paauglys nori galvoti pats. Dauguma paauglių mokosi būtent to. Jie iš naujo pervertina tėvų padiktuotas taisykles, vertybes, apribojimus. Kovoja su tuo, kuo abejoja, siekia didžiausios laisvės, kad galėtų išbandyti save ir savo galimybes. Nenuostabu, kad žmogus, užimtas tokiais klausimais, gali atrodyti atsiribojęs ir priešiškai nusiteikęs egoistas“, – teigia psichoterapeutė.
Anot L. Vėželienės, suprasdami tai, galime sau leisti labai nebesipiktinti, kad mūsų paauglys pernelyg sureikšmina komunikaciją su draugais, skirdamas tam visą savo laisvalaikį, o kartais ir daugiau.
Norint nuo mažumės kurti darnius santykius su vaiku, labai svarbu jį palaikyti, net ir tada, kai vaikui kažkas nepasiseka. Patirti sunkumų auklėjant vaikus yra normalu. Labai gerai, jeigu tėvai į šiuos sunkumus reaguoja laiku ir žino, ką daryti, o jeigu nežino – kreipiasi patarimo į specialistus. Nėra gerai, jeigu laukiama, kol viskas praeis savaime, nes dažnai ne tik nepraeina, bet ir smarkiai pablogėja. Psichologė Silvestra Markuckienė teigia, kad kovodami su paaugliais, tėvai visada pralaimi. Ne todėl, kad nepasiekia savo tikslų, o todėl, kad jų neapleidžia jausmas esą jie – prasti tėvai, jei nesugeba tvarkytis su savo vaiku ar jo nesupranta.
„Ką daryti, kad dvasinis ryšys su vaiku nedingtų konfliktiniu periodu? Kad nesugriūtų tai, kas buvo sukurta?“ Šiandien pateikiame dvi mamų papasakotas istorijas, kurias komentuoja biomedicinos mokslų daktarė, LSMU Psichiatrijos klinikos docentė, gydytoja psichiatrė, daugiau nei 30 tarptautinių publikacijų autorė ir bendraautorė Vesta Steiblienė.

 

Pažinimo laboratorija 2020

  • Straipsnio autorės pastebėjimu, tiriamosios žurnalistikos srityje Lietuvoje pirmauja interneto portalas 15min.lt ir LRT (Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija).

    Šiandien tiriamoji žurnalistika vis rečiau yra vienišo tyrėjo, renkančio ir analizuojančio dokumentus, darbas. Visuomenės gyvenimą mainanti žurnalistika – tiriamosios žurnalistikos komandų, turinčių pačių įvairiausių veiklos sričių žinių – programavimo, statistikos, grafinio dizaino, žurnalistikos, ekonomikos ar kitų, rankose. Žurnalistai dirba nebe redakcijose, o yra išsibarstę skirtingose pasaulio šalyse.

  • Lietuvos žurnalistikos centro vadovė Džina Donauskaitė teigia, kad yra daug temų, vertų rimtų tyrimų. Žinoma, korupcija, bet ne tik ji. Priversti keistis sustabarėjusias, subiurokratėjusias sistemas gali būti ne mažiau efektyvu ir svarbu. Nuotrauka iš Dž. Donauskaitės asmeninio albumo

    Tiriamoji žurnalistika – nelengvas, tačiau be galo įdomus, vertingas žanras. Šios srities žurnalistika ne tik informuoja, pasakoja, bet atskleidžia tai, kas slepiama nuo visuomenės akių. Jos dėka mes tampame labiau išsilavinę, daugiau žinantys, o tuo pačiu – mokantys apsiginti keblioje situacijoje, atskirti melą, propagandą nuo tiesos. Ar Lietuvoje pakanka tiriamosios žurnalistikos publikacijų, laidų? Ar mus tenkina jų kokybė? Iš kokių šalių šio žanro subtilybių galėtume pasimokyti? Apie tai kalbamės su šiandienos „Pažinimo laboratorijos“ eksperte, Lietuvos žurnalistikos centro vadove Džina Donauskaite.

  • Pasaulinis žiniasklaidos laisvės indeksas rodo, kad žiniasklaidos laisvės srityje pirmauja Šiaurės šalys. Norvegija atsidūrė pirmoje vietoje, pakeisdama Suomiją, kuri didžiausia žiniasklaidos laisve pasižyminčia šalimi buvo nuo 2010-ųjų iki 2016-ųjų. Antroje vietoje – Švedija, po jų – Suomija ir Danija.

Čia mūsų Sūduva 2020

  • Danutė Katkuvienė sako vis neatsistebinti audėjų – ir ne tik jų – išmone derinant spalvas, dėliojant raštus...

    Nijolė LINIONIENĖ Per penkiolika metų – jau šeštas solidus, išsamus leidinys, kiekvienas jų bėgant laikui įgauna vis didesnę vertę, nes juose – turtai iš mūsų liaudies meno lobyno…

  • Tarsi dar vienas momentas iš filmo – dainos, kurias traukė ir visi susirinkusieji.

    „Keturiasdešimt žydinčių pavasarių“ – taip vadinasi dokumentinis filmas, kurio premjerą krašto muziejuje kalvarijiečiai pamatė prieš savaitę. Jis skirtas dviem 2019 metų jubiliejams: visiems gerai žinomos ir mėgiamos kapelos „Gegužio žiedai“ 40–mečiui ir jo vadovo Vincento Svitojaus 90–osioms gimimo metinėms.

  • Saulius Tamulis ir jo įspūdingos kaukės.

    Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos didžiojoje salėje (II a.) jau veikia Šiaulių tautodailininko Sauliaus Tamulio kaukių paroda „Nuo Užgavėnių iki Užgavėnių“. S. Tamulis – Tautodailininkų sąjungos, tautodailininkų folkloro ansamblio „Margulis“, Šiaulių žemaičių sąjungos „Saulaukis“ narys, ne tik Lietuvoje pagarsėjusios papūgos Žako Albiniuko, traukiančio patriotines skanduotes, šeimininkas.

  • Tiek autorių dalyvavo parodos atidaryme (Aušrinė Dubauskienė dešinėje).

    Nijolė LINIONIENĖ Kybartų kultūros centre jau keletą metų atkakliai ir nuosekliai dirba menų studija „Smiltys“, vadovauja menotyrininkė Aušrinė Dubauskienė. Ir jau nebe pirmą kartą šios gražiai dirbančių ir, pasak pačių kūrėjų, „neprofesionalų“ grupės darbus galima išvysti Marijampolės kultūros centre.