Dovanos idėja!!!

190px
  • „Sodros“ duomenimis, 2016 m. Lietuvoje teisines paslaugas iš viso teikė 3340 advokatų, jų padėjėjų, notarų ir antstolių. Lietuvai kaip valstybei, kuri savo gyventojų skaičiumi nesiekia 3 mln., toks skaičius atrodo gana nemažas.

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

Saugumas tiesiogiai susijęs su žiniomis (Eksperto komentaras)

Į klausimus apie socialinius tinklus, ten tykančias grėsmes, pavojus ir kovos su jais būdus atsako Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos Saugesnio interneto skyriaus vedėjas Vilius NAKUTIS.

Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos Saugesnio interneto skyriaus vedėjas Vilius NAKUTIS.– Kokio amžiaus socialinių tinklų vartotojai yra neatsakingiausi saugumo požiūriu?
– Nenorėčiau išskirti kurios nors vienos amžiaus grupės, nes klaidų socialiniuose tinkluose daro visi. Jaunesni naudotojai dažniausiai puikiai išmano socialinių tinklų galimybes ir jomis naudojasi, bet klysta norėdami pasipuikuoti prieš savo draugus. Vyresnio amžiaus socialinių tinklų naudotojai elgiasi atsargiau, tačiau dažnai nežino ar nesupranta, kaip veikia socialiniai tinklai. Dažnai klaidas nulemia ir kalbos barjeras, nes išsamesnės instrukcijos būna pateikiamos anglų kalba.
– Kur vartotojai klysta dažniausiai, ką daro ne taip naršydami socialiniuose tinkluose? Kokiu būdu dažniausiai yra sukeliama grėsmė jų duomenų, jų pačių saugumui?
– Ko gero, didžiausia problema yra ta, kad naudotojai nekreipia dėmesio į saugumo ir privatumo nustatymus. Nustatymų, kurie būna pagal nutylėjimą, dažniausiai nepakanka. Iš to kyla problemos: pamiršti slaptažodžiai, pavogtos ar užgrobtos paskyros, neteisėtas asmeninių duomenų (nuotraukų, vaizdo filmukų ir kt.) viešinimas, patyčios ir kt.
– Socialiniais tinklais naudojamės gana seniai. Kaip manote, kodėl daugybė vartotojų nesupranta, neįvertina ten tykančių grėsmių? Per mažai yra nukentėjusiųjų ar tiesiog trūksta supratimo, informacijos, švietimo šia tema? Jei taip, kas turėtų inicijuoti tokios informacijos sklaidą? Mokyklos, bendruomenės, bibliotekos, žiniasklaida?
– Socialinių tinklų nauda turbūt neabejoja niekas, tačiau be akivaizdžios naudos, socialinių tinklų naudojimas gali sukelti tam tikrų problemų. Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) nuo 2007 m. vykdo „Interneto karštosios linijos“ funkciją. Visi interneto vartotojai apie aptiktą pornografinį, vaikų seksualinio išnaudojimo, patyčias, rasinę ar tautinę nesantaiką kurstantį turinį internete gali pranešti šiai linijai užpildžius specialią pranešimo formą adresu https://pranesk.draugiskasinternetas.lt. RRT specialistai, gavę tokius pranešimus, juos atidžiai patikrina, o jiems pasitvirtinus ir radus neteisėtos arba žalingos informacijos Lietuvos tarnybinėse stotyse, pranešimus persiunčia atitinkamoms Lietuvos institucijoms: Policijos departamentui arba Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai. Atlikusios tyrimą, šios institucijos imasi atitinkamų veiksmų prieš neteisėto turinio skelbėjus. Jei tinklalapis arba forumas, kuriame yra nepageidaujamas interneto turinys, yra kitų šalių tarnybinėse stotyse, informacija apie tai perduodama kitų šalių karštosioms linijoms arba Policijos departamentui.
Svarbu ir tai, kad nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo pataisos, kurios reglamentuoja pranešimų apie patyčias kibernetinėje erdvėje ir kitą draudžiamą ar ribojamą skleisti viešąją informaciją pateikimo ir nagrinėjimo bei tokios informacijos pašalinimo tvarką. Naujoje tvarkoje numatyta, kad sužinoję apie viešų patyčių kibernetinėje erdvėje atvejį, smurtaujančio ir smurtą patiriančio nepilnamečio mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai) privalo, o kiti asmenys turi teisę apie tai pranešti RRT https://pranesk.draugiskasinternetas.lt/. Pranešimus galima teikti ir anonimiškai.
Taip pat Lietuvoje jau nuo 2005 m. vykdomas Saugesnio interneto projektas, kurio tikslas – skatinti saugesnį, ypač vaikų, naudojimąsi internetu ir naujomis jo technologijomis; suteikti visuomenei galimybę anonimiškai pranešti apie neteisėtą ar žalingą interneto turinį, teikti pagalbą vaikams, susidūrusiems su kibernetinėmis patyčiomis (angl. cyberbullying), seksualiniu viliojimu (angl. grooming), žalingu turiniu ir kita nemalonia ar bauginančia patirtimi naudojantis interneto technologijomis. Nuo 2015 m. Saugesnio interneto projektą pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonės Saugesnio interneto programą įgyvendina Švietimo informacinių technologijų centras kartu su partneriais – LR Ryšių reguliavimo tarnyba, asociacija „Langas į ateitį“ ir VŠĮ „Vaikų linija“. Projekto svetainė – www.draugiskasinternetas.lt.
Be to, RRT, siekdama informuoti interneto naudotojus, specializuotoje svetainėje www.esaugumas.lt pateikia daug naudingos informacijos, kaip saugiai elgtis internete, taip pat patarimus ir socialinių tinklų naudotojams. Svetainės lankytojai gali pateikti klausimus, į kuriuos operatyviai atsakys RRT specialistai. Nors Saugesnio interneto projektu ir yra ženkliai prisidedama prie bendros situacijos gerinimo, tačiau manytume, kad labai svarbu skirti didelį dėmesį tinkamam interneto naudotojų švietimui saugaus naudojimosi internetu klausimais, pradedant ugdyti šiuos įgūdžius dar mokyklose.
– Kokios informacijos socialinių tinklų vartotojams šiuo metu trūksta labiausiai ir apie ką reikėtų kalbėti daugiausiai?
– Socialinių tinklų naudotojai dažniausiai prašo pagalbos dėl pavogtų, užgrobtų ar suklastotų paskyrų, klausia patarimų dėl paskyrų atblokavimo, taip pat kreipiasi dėl neteisėtai paviešintos asmeninės informacijos pašalinimo. 2017 metais RRT specialistai socialinių tinklų naudotojams suteikė 219 konsultacijų, o per šešis šių metų mėnesius jau suteiktos 168 tokios konsultacijos.
– Kokios prognozės ateičiai? Socialiniai tinklai ir toliau bus populiari bendravimo, informacijos mainų, reklamos ir pan. platforma? Galbūt yra prognozių, kad socialiniai tinklai užleis vietą kažkam kitam? Jei taip, kas tai galėtų būti ir kokios naujos grėsmės gali kilti?
– „Facebook“ vis dar tvirtai išlaiko lyderio pozicijas tarp socialinių tinklų ir kol kas nesimato konkurento, kuris galėtų jį pakeisti. Socialiniai tinklai nuolat atsinaujina, keičiasi, suteikia naujų galimybių, prisitaiko prie naudotojo poreikių, todėl tikėtina, kad ir ateityje aktyviai jais naudosimės. O grėsmės išliks tos pačios – asmens duomenų praradimas ir privatumo pažeidimai, kibernetinės patyčios, apgaulės ir finansiniai nuostoliai, neteisėtas ar žalingas turinys ir kt.

 

Pažinimo laboratorija 2020

  • Šiandien spaudos leidinių pasirinkimas – didžiulis. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

    „Žiniasklaidos teisės vadove“, kurio autoriai Liudvika Meškauskaitė ir Dainius Sinkevičius, akcentuojama, kad žiniasklaidai ir žurnalistams naudojimasis žodžio laisve ir pagarba kitų žodžio laisvei, įtraukiant visuomenę į atviras diskusijas, yra kasdienio darbo pagrindas. „Būtent žurnalistai yra tie, kurie rinkdami ir skleisdami reikšmingą informaciją, reikalaudami galingųjų atskaitomybės, inicijuodami viešas visuomeninės reikšmės diskusijas bei užtikrindami nuomonių įvairovę, stovi žodžio laisvės sargyboje“.

  • Ar šiandien žiniasklaidos ir žurnalistų veiklos reglamentavimo laikomasi visuomenės informavimo politikoje, kiek laisva yra žiniasklaida nuo reklamos davėjų, projektų viešintojų, politinių jėgų Lietuvoje? Kokiais leidiniais pasitikima? Ar vis augančių socialinių tinklų naudojimasis, nemokami interneto portalai neišstumia iš gyvenimo laisvos žiniasklaidos, kuriai išgyventi darosi vis sunkiau. Kokių sąlygų reikėtų, kad žiniasklaida būtų tikrai nepriklausoma, objektyvi nuo politikų, nuo pinigų, nuo povandeninių interesų „Pažinimo laboratorijoje“ diskutuoja skaitytojai.

  • Dr. Andrius VAIŠNYS, Vilniaus universiteto profesorius, žurnalistikos ir politinės komunikacijos tyrėjas. Adomo Taraskevičiaus nuotrauka

    Dr. Andrius VAIŠNYS,  Vilniaus universiteto profesorius, žurnalistikos ir politinės komunikacijos tyrėjas Praėjo trys dešimtmečiai, kai Lietuvoje, gretimose šalyse „spaudos laisvė“ tapo viešo gyvenimo diskusija ir jai pradėtas kloti teisinis pamatas. Anuomet, 1989–1990 metais buvo „suderintos“ visiškai nederančios etinės ir teisinės normos: kritikuojant cenzūrą ji palaipsniui paversta spaudos priežiūra – taip buvo įrašyta 1990-ųjų vasarį Spaudos ir kitų masinės informacijos priemonių įstatyme, kuriuo įteisinta Spaudos kontrolės valdyba, veikusi kelis metus.

  • Lietuvos žiniasklaidos modelis labai panašus į skandinavišką, tačiau kai kuriose srityse mes juos tik vejamės.

    2007 m. mirus prancūzui mokslininkui Klodui Žan Bertrandui (Claude Jean Bertrand,) elektroniniu paštu išplatintame pranešime rašyta, jog velionis „puoselėjo žiniasklaidos etikos, atskaitingumo sistemų ir deontologijos koncepciją demokratijos pamatuose visame pasaulyje.“

  • Dainius RADZEVIČIUS, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas

      Vis dėlto šiandieninio mūsų eksperto nuomone, mums dar reikia įsisąmoninti, kad žiniasklaida – tiesiog verslo modelis, o ne galios propagavimo įrankis, ir būti kritiškesniems, daugiau oponuoti valdžiai ir verslui, daugiau keliauti po pasaulio šalis ir rodyti, kaip ten gyvena žmonės. Artimiausias modelis mums, jo manymu, skandinaviškas.

  • Lietuva pasauliniame žiniasklaidos laisvės indekse šiuo metu užima 30 vietą – praneša organizacija „Reporteriai be sienų“.

  • Romas LINIONIS, fotografas, kraštotyrininkas.

    Medijos itin veikia visuomenę, kurioje jos vaidina didžiulį vaidmenį ne tik dėl turinio, bet ir dėl savo charakteristikų. Kartu iškyla dilema dėl informacijos patikimumo vertinimo. Daug kas mano, kad tradicinė žiniasklaida yra patikimesnis šaltinis negu socialinėse medijose skleidžiama informacija.

  • Vis dažniau tenka išgirsti, kad kai kuriems skaitytojams internetas nepakeis laikraščių. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

    Tiek daug margos ir įvairios žiniasklaidos, kokią turime dabar, vargu ar kada turėjome. Žinias skelbia laikraščiai, žurnalai, televizijos kanalai. Operatyvumu juos lenkia portalai, socialiniai tinklai. Žurnalistais esame visi, rašome apie viską. Akimirksniu galime internete rasti mus dominančią informaciją iš viso pasaulio, naujausias žinias. Dilema kyla, kaip atsirinkti, ką skaityti, kuo tikėti.

  • Neseniai Jolita Linkevičiūtė visuomenei pristatė savo knygą „Kilmės įrašas“. Nuotrauka iš J. Linkevičiūtės asmeninio albumo

    Jolita LINKEVIČIŪTĖ, žurnalistė, Komunikacijos ir informacijos mokslų daktarė Norėtume, kad žiniasklaida būtų gražus atspindys ir atspindėtų tai, ką patys norime matyti. Skandalus. Korumpuotus politikus, slaptus ekonominius susitarimus. Koks rytoj bus oras? Kokios nuolaidos rytoj bus prekybos centruose?

  • Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos instituto lektorius, daktaras Deimantas Jastramskis sako, kad per pastaruosius 10 metų Lietuvos žiniasklaida pasikeitė, tačiau teigiamų poslinkių įvyko mažiau nei tikėtasi. Nuotrauka iš asmeninio D. Jastramskio albumo

    Nuo tada, kai straipsnis „Lietuvos žiniasklaidos sistemos modelio bruožai“ buvo parengtas, praėjo beveik 10 metų. Kiek ir kokių dalykų per šį laiką Lietuvos žiniasklaidos sistemoje pasikeitė, paklausėme jo autoriaus D. Jastramskio. Pateikiame jo vertinimus ir įžvalgas:

  • Praėjusių metų pabaigoje išplatintame pranešime spaudai „Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS) teigia, kad kas 5-tą eurą (1,4 mln. eurų) iš valstybės ir savivaldybių viešinimo biudžetų ir kas 7 eurą (10,6 tūkst. eurų) iš Europos Sąjungos (ES) investicijų savivaldybės skyrė su politikais susijusioms įmonėms, kurios viešino jų veiklą. Lėšas gavo ne tik žiniasklaidos priemonės ir viešinimo agentūros, bet ir statybų, šaldyto maisto, leidybos įmonės, – rodo duomenys, pateikiami TILS svetainėje www.manovalstybe.info.

  • Pastebima, kad Lietuvos žiniasklaidoje neproporcingai pasiskirstęs politinis vaidmuo ir savireguliacijos elementai.

    1990 m. atgavusiai nepriklausomybę Lietuvai teko susidurti su nemažai iššūkių: stengtis, kad išsivadavimą iš priespaudos pripažintų Vakarų šalys, nepasiduoti Lietuvos teritorijoje tebeesančioms Tarybų armijos dalinių provokacijoms, o taip pat – sukurti nepriklausomos valstybės struktūras…

Čia mūsų Sūduva 2020

  • Marijampoliečių kolektyvas „Balti vėjai“ dar labai jaunas.

    Šeštadienį vasario 1-ąją į Marijampolės kultūros centrą susirinko folkloro gerbėjai, mat vyko pirmas Marijampolės modernaus folkloro festivalis „Margai skamba“. Idėją realizavo Marijampolės kultūros centro darbuotoja ir festivalio vadovė Dalia Venckienė.

  • Štai tokie Gyvybės medžiai, kuriuos tautodailės specialistai palygino su garsiojo Liongino Šepkos darbais...

    Kaip jau informavome, Marijampolės kultūros centro antrame aukšte pradedant Tautodailės metus atidaryta Kazimiero Aleliūno medžio darbų paroda. Didžiulėje ekspozicijoje – daugybė įvairaus žanro kūrinių: drožinių, kompozicijų su natūraliomis pačios gamtos detalėmis, medžio gumbų improvizacijų, prieverpsčių ir skulptūrėlių, žaislų ir indų… Visa tai čia atkeliavo iš įvairių vietovių, autoriui artimų ir tolimesnių žmonių namų, nes viskas sukurta per ilgus dešimt­mečius – ir dalinta, dovanota…

  • Vladislovas Skarickas buvo ir „Mūzos“ klubo metraštininkas.

    Sausio pradžioje būtume minėję fotografo, vieno iš Marijampolės metraštininkų, Vladislovo Skaricko 85-ąsias gimimo metines. Deja, fotoklubo „Sūduva“ ir liaudies menininkų klubo „Mūza“ žmonės, buvę bendradarbiai tai pažymėjo jau be jo paties.

  • Kultūros centro mišrus vokalinis ansamblis „Savito“ atstovaus Marijampolei zoniniame konkurse.

    Devyni kolektyvai su savo vadovais, apie devynias dešimtis dainuojančių, gabių ir gražių žmonių ir apie tris dešimtis jų atliktų pačių įvairiausių dainų…

  • Kazimieras Aleliūnas parodos atidaryme papasakojo daug įdomių dalykų.

    Marijampolės kultūros centre marijampoliečio Kazimiero Aleliūno medžio darbų paroda atidarė Tautodailės metų vartus mūsų savivaldybėje.

  • Valė Klesevičienė džiaugėsi, kad į renginį susirinko ir Putino giminės, ir neabejingi jo kūrybai žmonės.

    Metų pradžia mūsų kraštui ir Lietuvai yra dovanojusi nemažai ryškių asmenybių – vien kultūros lauke išaugo ne vienas didingas medis… Su kuriuo iš jų galėtume palyginti Vincą Mykolaitį-Putiną – poetą ir prozininką, literatūros tyrinėtoją ir teoretiką, vertėją ir filosofą?

  • Šeštadienį Liudvinavo seniūnijos gyventojai, kraštiečiai, svečiai rinkosi į miestelio kultūros centrą, kur vyko Liudvinavo, kaip Mažosios kultūros sostinės, uždarymo iškilmės.