Dovanos idėja!!!

190px
  • „Sodros“ duomenimis, 2016 m. Lietuvoje teisines paslaugas iš viso teikė 3340 advokatų, jų padėjėjų, notarų ir antstolių. Lietuvai kaip valstybei, kuri savo gyventojų skaičiumi nesiekia 3 mln., toks skaičius atrodo gana nemažas.

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

Saugumu susirūpinti privertė prezidento rinkimų skandalas

Socialinį tinklalapį „Facebook“ 2018 m. pradžioje supurtė skandalas. Tuomet pasklido informacija, kad Donaldas Trampas ir jo pagalbininkai rinko informaciją apie daugiau nei 50 mln. „Facebook“ vartotojų, o vėliau juos naudojo politinei reklamai siekiant geresnių rezultatų prezidento rinkimuose. Bėda ta, kad visa tai vyko nelegaliai – nei „Facebook“ vadovybei, nei socialinio tinklalapio vartotojams nežinant, jog jų duomenis naudoja tretieji asmenys. Šie įvykiai privertė nusmukti ne tik socialinio tinklalapio akcijų vertei, bet ir vartotojų pasitikėjimui juo. Kita vertus, skandalas paskatino vartotojus suprasti, kad buvimas socialinėje erdvėje kelia pavojų duomenų ir pačių asmenų saugumui. „Facebook“ savo ruožtu pasimokė ir su tinklalapiu bendradarbiaujančioms programoms įdiegė aukštesnius duomenų rinkimo reikalavimus.

Po „Facebook“ ir „Cambridge Analytica“ skandalo daugybė vartotojų ėmė nepasitikėti socialiniu tinklalapiu ir ištrynė savo paskyras. Tuo tarpu konkurenciniai socialiniai tinklapiai, vienas iš jų –  „Twitter“, pastebėjo vartotojų skaičiaus augimą.Duomenis rinko prisidengdamas testu
Pradėkime viską nuo pradžių: kas, kam, kodėl ir kaip rinko bei naudojo „Facebook“ vartotojų duomenis JAV prezidento rinkimų metu? Jei trumpai, tai Kembridžo universiteto mokslininkas, rusų kilmės amerikietis Aleksandras Koganas, sukūrė visiškai nekaltą testą „This is my digital life“ (angl. „Tai yra mano skaitmeninis gyvenimas“), jį paskleidė socialiniame tinkle „Facebook“. Testą atlikdami socialinio tinklalapio vartotojai manė besiaiškinantys savo asmenybės tipą, tačiau iš tiesų testas jo kūrėjui suteikė prieigą ne tik prie jį atlikusio asmens, bet ir jo draugų sąraše esančių asmenų duomenų.
Skaičiuojama, kad minėtą testą atliko apie 270 tūkst. „Facebook“ vartotojų, kurie leido prieiti prie jų drauguose buvusių dar apie 50 mln. vartotojų duomenų. Daug kartų kalbant apie nutekintus „Facebook“ vartotojų duomenis buvo minima organizacija „Cambridge Analytica“ – tai įmonė, kuriai asmenybės testo kūrėjas A. Koganas perdavė jo testą atlikusių „Facebook“ vartotojų duomenis. Minėtą įmonę, kuri jau buvo surinkusi daugybės „Facebook“ vartotojų duomenis, pasisamdė Donaldo Trampo rinkimų štabas, kuris testu surinktus „Facebook“ vartotojų duomenis iššifravo, atrinko potencialius D. Trampo rinkėjus ir rodė jiems pritaikytas reklamas. Manoma, kad tos reklamos galėjo nulemti vartotojų apsisprendimą balsuoti už D. Trampą JAV prezidento rinkimuose.

Išsiaiškinę pomėgius siūlė specialią reklamą
Vartotojai, atlikdami testą negalėjo įtarti, kad jis kažkoks ypatingas, pavojingas ir kad atsakinėdami į klausimus jie suteikia kažkam daug naudingos informacijos. Tai buvo eilinis testas, kurį atlikdami vartotojai turėjo atsakyti į su jų asmenybe susijusius klausimus: kiek laiko mėgsta praleisti vieni, ar yra kerštingi ir pan. Tačiau tokia informacija, o taip pat vartotojų profiliuose nurodyti duomenys apie gimimo datą, gimtąjį miestą, politines ir religines pažiūras, mėgstamus puslapius padėjo geriau identifikuoti potencialius rinkėjus. Atsižvelgiant į tokius duomenis, įvairios idėjos buvo testuojamos su tikslinėmis grupėmis, o galiausiai jiems buvo siūlomos konkrečios, jų pažiūras ir pomėgius atskleidžiančios bei su D. Trampo politiniais siekiais susijusios reklamos. Negana to, pasak buvusių „Cambridge Analytica“ darbuotojų, būtent bendrovės atliktos analizės dėka D. Trampo kampanijoje atsirado tiek emocijomis grįstų žinučių – paaiškėjo, kad potencialūs rinkėjai jas vertina labiau. Manoma, kad tokiu būdu, prieidamas itin arti rinkėjo, kalbėdamas tai, ko jis tikisi, apie tai, kas jam patinka, D. Trampas sugebėjo pavergti amerikiečių širdis ir laimėti JAV prezidento rinkimus. Smulkmena tik ta, kad tai jis ir jo parankiniai darė neteisėtu ir neleistinu būdu.

Atsakinėdami į paprasto asmenybės testo klausimus „Facebook“ vartotojai negalėjo net įtarti, jog jų atsakymai ir asmeninė informacija bus kažkam naudinga siekiant JAV prezidento posto.Apie nelegalų duomenų naudojimą negalėjo įtarti
Pats „Facebook“ šią situaciją komentavo teigdamas, kad apie tokį duomenų panaudojimą nežinojo ir net negalėjo įtarti. Pasirodo, „Facebook“ leidžia mokslininkams prieiti prie vartotojų duomenų moksliniais tikslais ir kol tai vykdoma moksliniais tikslais, viskas yra legalu ir teisėta. Anot „Facebook“ atstovų, vartotojai patys su tuo sutinka susikurdami socialinio tinklalapio paskyrą. Tačiau minėtu atveju „Cambridge Analytica“ „Facebooke“ surinktus duomenis naudojo ne tik moksliniais, bet ir komerciniais, politiniais tikslais, todėl, galima sakyti, darė nusikaltimą, už kurį kol kas nėra nubausti.
Vos tik sužinojęs apie tokį vartotojų duomenų naudojimą, „Facebook“ teigė iš karto ištrynęs A. Kogano sukurtą testą ir programėlę, kuria naudojantis jis buvo platinamas socialiniuose tinkluose. Taip pat buvo pareikalauta, jog „Cambridge Analytica“ sunaikintų surinktus duomenis. Nors bendrovė paskelbė taip ir padariusi, gali būti, jog šimtų tūkstančių vartotojų duomenys tebėra naudojami nežinomais tikslais.

Iš klaidos pasimokė
Nors šis skandalas parodė, jog socialiniai tinklai negali užtikrinti visiško vartotojų duomenų saugumo, skandalas vis tik davė šiek tiek naudos. Iš karto po visų šių įvykių „Facebook“ pareikalavo programėlių kūrėjų, kurie savo produktus platina „Facebooke“, pateikti programėles „Facebook“ vidiniam patikrinimui. Šio proceso tikslas buvo užtikrinti, kad „Facebook“ tinkle veikianti trečiųjų šalių programinė įranga nesikerta su socialinio tinklo duomenų privatumo taisyklėmis, nes kaip parodė „Cambridge Analytica“ atvejis, duomenis A. Kogano programėlė-testas susirinko teisėtai, tačiau naudojo kitaip nei turėjusi. Todėl dabar visoms, jau turinčioms prieigą prie „Facebook“, programėlėms reikia atlikti pakartotinį patik-rinimą, tik po to jos galės ir toliau bendradarbiauti su „Facebook“. Tuo tarpu naujai prašančios prieigos prie „Facebook“ socialinio tinklalapio programėlės legalizuojamos tik tada, jei nėra įtarimų, kad jos galės padaryti kokią nors žalą „Facebook“ vartotojų duomenims.

Pažinimo laboratorija 2020

  • Šiandien spaudos leidinių pasirinkimas – didžiulis. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

    „Žiniasklaidos teisės vadove“, kurio autoriai Liudvika Meškauskaitė ir Dainius Sinkevičius, akcentuojama, kad žiniasklaidai ir žurnalistams naudojimasis žodžio laisve ir pagarba kitų žodžio laisvei, įtraukiant visuomenę į atviras diskusijas, yra kasdienio darbo pagrindas. „Būtent žurnalistai yra tie, kurie rinkdami ir skleisdami reikšmingą informaciją, reikalaudami galingųjų atskaitomybės, inicijuodami viešas visuomeninės reikšmės diskusijas bei užtikrindami nuomonių įvairovę, stovi žodžio laisvės sargyboje“.

  • Ar šiandien žiniasklaidos ir žurnalistų veiklos reglamentavimo laikomasi visuomenės informavimo politikoje, kiek laisva yra žiniasklaida nuo reklamos davėjų, projektų viešintojų, politinių jėgų Lietuvoje? Kokiais leidiniais pasitikima? Ar vis augančių socialinių tinklų naudojimasis, nemokami interneto portalai neišstumia iš gyvenimo laisvos žiniasklaidos, kuriai išgyventi darosi vis sunkiau. Kokių sąlygų reikėtų, kad žiniasklaida būtų tikrai nepriklausoma, objektyvi nuo politikų, nuo pinigų, nuo povandeninių interesų „Pažinimo laboratorijoje“ diskutuoja skaitytojai.

  • Dr. Andrius VAIŠNYS, Vilniaus universiteto profesorius, žurnalistikos ir politinės komunikacijos tyrėjas. Adomo Taraskevičiaus nuotrauka

    Dr. Andrius VAIŠNYS,  Vilniaus universiteto profesorius, žurnalistikos ir politinės komunikacijos tyrėjas Praėjo trys dešimtmečiai, kai Lietuvoje, gretimose šalyse „spaudos laisvė“ tapo viešo gyvenimo diskusija ir jai pradėtas kloti teisinis pamatas. Anuomet, 1989–1990 metais buvo „suderintos“ visiškai nederančios etinės ir teisinės normos: kritikuojant cenzūrą ji palaipsniui paversta spaudos priežiūra – taip buvo įrašyta 1990-ųjų vasarį Spaudos ir kitų masinės informacijos priemonių įstatyme, kuriuo įteisinta Spaudos kontrolės valdyba, veikusi kelis metus.

Čia mūsų Sūduva 2020

  • Danutė Katkuvienė sako vis neatsistebinti audėjų – ir ne tik jų – išmone derinant spalvas, dėliojant raštus...

    Nijolė LINIONIENĖ Per penkiolika metų – jau šeštas solidus, išsamus leidinys, kiekvienas jų bėgant laikui įgauna vis didesnę vertę, nes juose – turtai iš mūsų liaudies meno lobyno…

  • Tarsi dar vienas momentas iš filmo – dainos, kurias traukė ir visi susirinkusieji.

    „Keturiasdešimt žydinčių pavasarių“ – taip vadinasi dokumentinis filmas, kurio premjerą krašto muziejuje kalvarijiečiai pamatė prieš savaitę. Jis skirtas dviem 2019 metų jubiliejams: visiems gerai žinomos ir mėgiamos kapelos „Gegužio žiedai“ 40–mečiui ir jo vadovo Vincento Svitojaus 90–osioms gimimo metinėms.

  • Saulius Tamulis ir jo įspūdingos kaukės.

    Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos didžiojoje salėje (II a.) jau veikia Šiaulių tautodailininko Sauliaus Tamulio kaukių paroda „Nuo Užgavėnių iki Užgavėnių“. S. Tamulis – Tautodailininkų sąjungos, tautodailininkų folkloro ansamblio „Margulis“, Šiaulių žemaičių sąjungos „Saulaukis“ narys, ne tik Lietuvoje pagarsėjusios papūgos Žako Albiniuko, traukiančio patriotines skanduotes, šeimininkas.

  • Tiek autorių dalyvavo parodos atidaryme (Aušrinė Dubauskienė dešinėje).

    Nijolė LINIONIENĖ Kybartų kultūros centre jau keletą metų atkakliai ir nuosekliai dirba menų studija „Smiltys“, vadovauja menotyrininkė Aušrinė Dubauskienė. Ir jau nebe pirmą kartą šios gražiai dirbančių ir, pasak pačių kūrėjų, „neprofesionalų“ grupės darbus galima išvysti Marijampolės kultūros centre.