Dovanos idėja!!!

190px
  • „Sodros“ duomenimis, 2016 m. Lietuvoje teisines paslaugas iš viso teikė 3340 advokatų, jų padėjėjų, notarų ir antstolių. Lietuvai kaip valstybei, kuri savo gyventojų skaičiumi nesiekia 3 mln., toks skaičius atrodo gana nemažas.

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

Sistemą keičia mažomis, bet reikšmingomis iniciatyvomis

Darbdaviai ir visuomenė vis dar nėra pajėgūs priimti ir vertinti neįgaliųjų kaip visaverčių asmenų, todėl jų įdarbinimo statistika liūdnoka. Tačiau stereotipams, kad žmonės su negalia negali tinkamai atlikti jiems pavesto darbo, Marijampolės savivaldybė nepaklusti sumanė dar 2007 metais. Mieste įrengus viešųjų erdvių stebėjimo kameras, jų aptarnavimui reikalingas darbo vietas nusprendė sukurti išskirtinai neįgaliesiems.

Iniciatyva gyvuoja jau 12 metų
Marijampolės savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Paulius Čeponas sako, kad vaizdo stebėjimo operatorių darbas yra labai svarbus ir reikalingas. Jie padeda užfiksuoti ir išaiškinti smulkius nusikaltimus, o visai neseniai stebėdami kamerų filmuojamą vaizdą jie pastebėjo ir padėjo surasti Interpolo ieškomą asmenį.Marijampolės savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo Pauliaus Čepono pasakojimu, mintis sukurti darbo vietas išskirtinai neįgaliems asmenims prieš 12 metų jo kolegoms kilo ne visai atsitiktinai. Tai buvo viena būtinų sąlygų, norint įsigyti viešųjų erdvių stebėjimo kameras Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis.
– Tai buvo bendras trijų šalių – Marijampolės savivaldybės, Lietuvos darbo biržos (dabar – Užimtumo tarnybos) ir UAB „Gatvių remontas“ (dabar – UAB „Kelranga“) – projektas. Marijampolės savivaldybė projektą rengė, Lietuvos darbo birža rūpinosi asmenų įdarbinimu, o UAB „Kelrangai“ teko projekto administratoriaus vaidmuo. Sukūrus 6 darbo vietas jas išlaikyti buvo įsipareigota 5 metus. Vėliau prie kamerų dirbti galėjo nebūtinai neįgalumą turintys asmenys, tačiau suprantant, kad galimybė dirbti negalią turintiems asmenims padeda jiems ne tik užsitikrinti finansinį stabilumą, bet ir socializuotis, nutarta nieko nekeisti, išskyrus jų atskaitingumą. 2012 m. vaizdo stebėjimo operatoriai tapo Savivaldybės administracijos darbuotojais, dirbančiais pagal darbo sutartį, – paaiškino P. Čeponas.

Nusiskundimų neturi
Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo teigimu, šiuo metu beveik 40 kamerų fiksuojamą vaizdą Marijampolėje stebi tie patys 6 darbuotojai kaip ir prieš 12 metų. Anot jo, darbuotojų kaitos nebuvimas turi vien teigiamą prasmę. Pasak Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo, tai reiškia, kad darbuotojai yra patikimi, motyvuoti ir nestokojantys kompetencijos. Todėl manyti, kad neįgalus tolygu neprofesionalus, negalima.
– Nepaisant to, kad žmogui pripažinta fizinė negalia, jis vis tiek nori būti visaverčiu visuomenės nariu, o tai užtikrinti padeda darbas. Deja, nemažai darbdavių tokių asmenų savo komandoje turėti nenori vien dėl to, kad jie pripažinti neįgaliais. Bet jie juk lygiai tokie patys žmonės, kaip ir didžioji dauguma visuomenės. Daugybė neįgaliųjų yra baigę universitetus, įgiję aukštuosius išsilavinimus, jie atsakingi ir dažnai net labiau motyvuoti. Tai įrodo ir mūsų Viešosios tvarkos skyriaus darbininkai, vaizdo stebėjimo operatoriai. Jokių nusiskundimų jų atžvilgiu neturiu. Darbo santykiuose vertiname jų žinias, kompetencijas, asmenybės savybes, o ne fizinius duomenis, dėl kurių jiems yra apribotas darbingumo lygis, – paaiškino P. Čeponas.

Svarbiausia – atidumas
Vaizdo stebėjimo operatorių darbo vieta pritaikyta specialiai fizinę negalią turintiems asmenims. Svarbiausia čia – atidumas, pastabumas ir kruopštumas.  Viešosios tvarkos skyriaus darbininkams, vaizdo stebėjimo operatoriams, pasižymėti gera fizine forma iš tiesų nereikia. Darbo aplinka tinkama ir pritaikyta įvairias, nesudėtingas fizinės negalios formas turintiems žmonėms. Vienintelis veiksmas, kuriam reikia fizinių pastangų – pulto, kuriuo sukiojama kamera, valdymas. Visa kita – atidumo, pastabumo ir kruopštumo reikalas. Mat darbuotojas vienu metu turi spėti sužiūrėti apie 40 kamerų filmuojamą vaizdą. Jei ekrane pastebima, kad atliekama galimai nusikalstama veika (mušamasi, rūkoma teritorijoje, kurioje draudžiama rūkyti, šiukšlinama ar pan.), vaizdo stebėjimo operatorius apie tai informuoja policijos pareigūnus, o šie įvertinę situaciją, jei yra būtinybė, vyksta į įvykio vietą. Dėl to, kad komunikacija su policijos pareigūnas vyktų sklandžiai, greitai ir efektyviai, vaizdo stebėjimo operatoriai įkurdinti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato patalpose.

Pirmiausia negalia, o tik vėliau išsilavinimas  ir sugebėjimai
Marijampolietis Eitvydas Daubara, ieškodamas darbo savarankiškai, susidūrė su neigiamu darbdavių požiūriu į neįgaliuosius, todėl gavęs pasiūlymą dirbti vaizdo stebėjimo operatoriumi nedvejodamas sutiko.Marijampolietis Eitvydas Daubara vaizdo stebėjimo operatoriumi dirbti pradėjo vos tik buvo įkurta ši pareigybė – prieš 12 metų. Vaikinas turi 40 proc. nedarbingumą. Tai jam nesukliudė baigti inžinerijos krypties studijų Marijampolės kolegijoje, tačiau negalia buvo didžiausias kliuvinys ieškant darbo.
– Baigęs studijas pradėjau aktyvias darbo paieškas. Savo kandidatūrą teikiau pagal daugybę darbo skelbimų. Vėliau sulaukdavau nemažai skambučių su pasiūlymais susitikti, tačiau darbdaviui sužinojus, jog turiu neįgalumą ir dėl įgimtų sveikatos sutrikimų sunkaus fizinio darbo dirbti negaliu, pokalbis labai greitai baigdavosi. Esu ir susitikęs su darbuotojų ieškančių įmonių atstovais, tačiau jiems užtekdavo mane pamatyti, kad pasakytų: „Ačiū, galbūt susisieksime su jumis vėliau“. Kad ir kaip stengiausi, kad ir ką bedariau, norimo rezultato nepasiekiau. Tuomet kreipiausi į Lietuvos darbo biržą. Netrukus sulaukiau pasiūlymo dirbti vaizdo stebėjimo operatoriumi. Ilgai nesvarstęs sutikau. Išklausęs įvairius mokymus netrukus pradėjau dirbti ir dirbu iki šiol. Darbo sąlygos – puikios. Patalpoje užtikrinama pastovi temperatūra, kuri tam, kad gerai jausčiausi, yra labai svarbi. Labai svarbu, kad į darbo vietą patekti nesudėtinga, o slenkantis darbo grafikas leidžia planuoti ir efektyviai išnaudoti laisvą laiką, – patirtimi dalijosi vaizdo stebėjimo operatorius E. Daubara.

Pažinimo laboratorija 2020

  • Šiandien spaudos leidinių pasirinkimas – didžiulis. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

    „Žiniasklaidos teisės vadove“, kurio autoriai Liudvika Meškauskaitė ir Dainius Sinkevičius, akcentuojama, kad žiniasklaidai ir žurnalistams naudojimasis žodžio laisve ir pagarba kitų žodžio laisvei, įtraukiant visuomenę į atviras diskusijas, yra kasdienio darbo pagrindas. „Būtent žurnalistai yra tie, kurie rinkdami ir skleisdami reikšmingą informaciją, reikalaudami galingųjų atskaitomybės, inicijuodami viešas visuomeninės reikšmės diskusijas bei užtikrindami nuomonių įvairovę, stovi žodžio laisvės sargyboje“.

  • Ar šiandien žiniasklaidos ir žurnalistų veiklos reglamentavimo laikomasi visuomenės informavimo politikoje, kiek laisva yra žiniasklaida nuo reklamos davėjų, projektų viešintojų, politinių jėgų Lietuvoje? Kokiais leidiniais pasitikima? Ar vis augančių socialinių tinklų naudojimasis, nemokami interneto portalai neišstumia iš gyvenimo laisvos žiniasklaidos, kuriai išgyventi darosi vis sunkiau. Kokių sąlygų reikėtų, kad žiniasklaida būtų tikrai nepriklausoma, objektyvi nuo politikų, nuo pinigų, nuo povandeninių interesų „Pažinimo laboratorijoje“ diskutuoja skaitytojai.

  • Dr. Andrius VAIŠNYS, Vilniaus universiteto profesorius, žurnalistikos ir politinės komunikacijos tyrėjas. Adomo Taraskevičiaus nuotrauka

    Dr. Andrius VAIŠNYS,  Vilniaus universiteto profesorius, žurnalistikos ir politinės komunikacijos tyrėjas Praėjo trys dešimtmečiai, kai Lietuvoje, gretimose šalyse „spaudos laisvė“ tapo viešo gyvenimo diskusija ir jai pradėtas kloti teisinis pamatas. Anuomet, 1989–1990 metais buvo „suderintos“ visiškai nederančios etinės ir teisinės normos: kritikuojant cenzūrą ji palaipsniui paversta spaudos priežiūra – taip buvo įrašyta 1990-ųjų vasarį Spaudos ir kitų masinės informacijos priemonių įstatyme, kuriuo įteisinta Spaudos kontrolės valdyba, veikusi kelis metus.

  • Lietuvos žiniasklaidos modelis labai panašus į skandinavišką, tačiau kai kuriose srityse mes juos tik vejamės.

    2007 m. mirus prancūzui mokslininkui Klodui Žan Bertrandui (Claude Jean Bertrand,) elektroniniu paštu išplatintame pranešime rašyta, jog velionis „puoselėjo žiniasklaidos etikos, atskaitingumo sistemų ir deontologijos koncepciją demokratijos pamatuose visame pasaulyje.“

  • Dainius RADZEVIČIUS, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas

      Vis dėlto šiandieninio mūsų eksperto nuomone, mums dar reikia įsisąmoninti, kad žiniasklaida – tiesiog verslo modelis, o ne galios propagavimo įrankis, ir būti kritiškesniems, daugiau oponuoti valdžiai ir verslui, daugiau keliauti po pasaulio šalis ir rodyti, kaip ten gyvena žmonės. Artimiausias modelis mums, jo manymu, skandinaviškas.

  • Lietuva pasauliniame žiniasklaidos laisvės indekse šiuo metu užima 30 vietą – praneša organizacija „Reporteriai be sienų“.

  • Romas LINIONIS, fotografas, kraštotyrininkas.

    Medijos itin veikia visuomenę, kurioje jos vaidina didžiulį vaidmenį ne tik dėl turinio, bet ir dėl savo charakteristikų. Kartu iškyla dilema dėl informacijos patikimumo vertinimo. Daug kas mano, kad tradicinė žiniasklaida yra patikimesnis šaltinis negu socialinėse medijose skleidžiama informacija.

  • Vis dažniau tenka išgirsti, kad kai kuriems skaitytojams internetas nepakeis laikraščių. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

    Tiek daug margos ir įvairios žiniasklaidos, kokią turime dabar, vargu ar kada turėjome. Žinias skelbia laikraščiai, žurnalai, televizijos kanalai. Operatyvumu juos lenkia portalai, socialiniai tinklai. Žurnalistais esame visi, rašome apie viską. Akimirksniu galime internete rasti mus dominančią informaciją iš viso pasaulio, naujausias žinias. Dilema kyla, kaip atsirinkti, ką skaityti, kuo tikėti.

  • Neseniai Jolita Linkevičiūtė visuomenei pristatė savo knygą „Kilmės įrašas“. Nuotrauka iš J. Linkevičiūtės asmeninio albumo

    Jolita LINKEVIČIŪTĖ, žurnalistė, Komunikacijos ir informacijos mokslų daktarė Norėtume, kad žiniasklaida būtų gražus atspindys ir atspindėtų tai, ką patys norime matyti. Skandalus. Korumpuotus politikus, slaptus ekonominius susitarimus. Koks rytoj bus oras? Kokios nuolaidos rytoj bus prekybos centruose?

  • Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos instituto lektorius, daktaras Deimantas Jastramskis sako, kad per pastaruosius 10 metų Lietuvos žiniasklaida pasikeitė, tačiau teigiamų poslinkių įvyko mažiau nei tikėtasi. Nuotrauka iš asmeninio D. Jastramskio albumo

    Nuo tada, kai straipsnis „Lietuvos žiniasklaidos sistemos modelio bruožai“ buvo parengtas, praėjo beveik 10 metų. Kiek ir kokių dalykų per šį laiką Lietuvos žiniasklaidos sistemoje pasikeitė, paklausėme jo autoriaus D. Jastramskio. Pateikiame jo vertinimus ir įžvalgas:

  • Praėjusių metų pabaigoje išplatintame pranešime spaudai „Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS) teigia, kad kas 5-tą eurą (1,4 mln. eurų) iš valstybės ir savivaldybių viešinimo biudžetų ir kas 7 eurą (10,6 tūkst. eurų) iš Europos Sąjungos (ES) investicijų savivaldybės skyrė su politikais susijusioms įmonėms, kurios viešino jų veiklą. Lėšas gavo ne tik žiniasklaidos priemonės ir viešinimo agentūros, bet ir statybų, šaldyto maisto, leidybos įmonės, – rodo duomenys, pateikiami TILS svetainėje www.manovalstybe.info.

  • Pastebima, kad Lietuvos žiniasklaidoje neproporcingai pasiskirstęs politinis vaidmuo ir savireguliacijos elementai.

    1990 m. atgavusiai nepriklausomybę Lietuvai teko susidurti su nemažai iššūkių: stengtis, kad išsivadavimą iš priespaudos pripažintų Vakarų šalys, nepasiduoti Lietuvos teritorijoje tebeesančioms Tarybų armijos dalinių provokacijoms, o taip pat – sukurti nepriklausomos valstybės struktūras…

Čia mūsų Sūduva 2020

  • Marijampoliečių kolektyvas „Balti vėjai“ dar labai jaunas.

    Šeštadienį vasario 1-ąją į Marijampolės kultūros centrą susirinko folkloro gerbėjai, mat vyko pirmas Marijampolės modernaus folkloro festivalis „Margai skamba“. Idėją realizavo Marijampolės kultūros centro darbuotoja ir festivalio vadovė Dalia Venckienė.

  • Štai tokie Gyvybės medžiai, kuriuos tautodailės specialistai palygino su garsiojo Liongino Šepkos darbais...

    Kaip jau informavome, Marijampolės kultūros centro antrame aukšte pradedant Tautodailės metus atidaryta Kazimiero Aleliūno medžio darbų paroda. Didžiulėje ekspozicijoje – daugybė įvairaus žanro kūrinių: drožinių, kompozicijų su natūraliomis pačios gamtos detalėmis, medžio gumbų improvizacijų, prieverpsčių ir skulptūrėlių, žaislų ir indų… Visa tai čia atkeliavo iš įvairių vietovių, autoriui artimų ir tolimesnių žmonių namų, nes viskas sukurta per ilgus dešimt­mečius – ir dalinta, dovanota…

  • Vladislovas Skarickas buvo ir „Mūzos“ klubo metraštininkas.

    Sausio pradžioje būtume minėję fotografo, vieno iš Marijampolės metraštininkų, Vladislovo Skaricko 85-ąsias gimimo metines. Deja, fotoklubo „Sūduva“ ir liaudies menininkų klubo „Mūza“ žmonės, buvę bendradarbiai tai pažymėjo jau be jo paties.

  • Kultūros centro mišrus vokalinis ansamblis „Savito“ atstovaus Marijampolei zoniniame konkurse.

    Devyni kolektyvai su savo vadovais, apie devynias dešimtis dainuojančių, gabių ir gražių žmonių ir apie tris dešimtis jų atliktų pačių įvairiausių dainų…

  • Kazimieras Aleliūnas parodos atidaryme papasakojo daug įdomių dalykų.

    Marijampolės kultūros centre marijampoliečio Kazimiero Aleliūno medžio darbų paroda atidarė Tautodailės metų vartus mūsų savivaldybėje.

  • Valė Klesevičienė džiaugėsi, kad į renginį susirinko ir Putino giminės, ir neabejingi jo kūrybai žmonės.

    Metų pradžia mūsų kraštui ir Lietuvai yra dovanojusi nemažai ryškių asmenybių – vien kultūros lauke išaugo ne vienas didingas medis… Su kuriuo iš jų galėtume palyginti Vincą Mykolaitį-Putiną – poetą ir prozininką, literatūros tyrinėtoją ir teoretiką, vertėją ir filosofą?

  • Šeštadienį Liudvinavo seniūnijos gyventojai, kraštiečiai, svečiai rinkosi į miestelio kultūros centrą, kur vyko Liudvinavo, kaip Mažosios kultūros sostinės, uždarymo iškilmės.