Dovanos idėja!!!

190px
  • „Sodros“ duomenimis, 2016 m. Lietuvoje teisines paslaugas iš viso teikė 3340 advokatų, jų padėjėjų, notarų ir antstolių. Lietuvai kaip valstybei, kuri savo gyventojų skaičiumi nesiekia 3 mln., toks skaičius atrodo gana nemažas.

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

Skaitmeninės erdvės grėsmės gali tykoti ir fizinėje aplinkoje

Į klausimus apie socialiniuose tinkluose tykančius pavojus ir jų išvengimo būdus atsako Nacionalinio kibernetinio saugumo centro prie Krašto apsaugos ministerijos atstovė Eglė Ivanovaitė.

 

Socialiniuose tinkluose ir internete tyko daugybė pavojų. Bėda ta, kad ne visi jie ten ir pasilieka. Yra tikimybė, kad kai kurios skait-meninės grėsmės gali tykoti ir fizinėje erdvėje.– Kokie pavojai vartotojų tyko socialiniuose tinkluose?
– Naudodamiesi socialiniais tinklais žmonės dažniausiai gali tapti socialinės inžinerijos aukomis. Tai yra tam tikras metodas, kurį pasitelkus, siekiama priversti naudotoją daryti tai, ką numatė nusikaltėlis. Naudojama psichologinė manipuliacija – siekiama sudominti naudotoją aktualiomis temomis, išgąsdinti arba suvilioti akcijomis. Todėl, pirmiausia reikėtų atsargiai įvertinti prašymus iš nepažįstamų žmonių atidaryti puslapius ar atsisiųsti priedus.
Dažnu atveju, tapatybės vagyste, kai apsimetama artimu žmogumi, siekiama įgauti galimos aukos pasitikėjimą. Piktavaliai tapatybės vagyste naudojasi ne tik susikurdami socialinio tinklo paskyrą, bet taip pat neteisėtu būdu pasinaudodami galimos aukos aplinkoje pažįstamų žmonių paskyromis. Todėl socialinių tinklų naudotojai gavę žinutę, jog, pavyzdžiui, skubiai reikia pervesti pinigus, ar patikrinti tariamai siunčiamo priedo nuorodą (nuotraukos ar dokumento nuoroda), priimti priedą, pirmiausia turėtų įsitikinti, ar tai yra tikrai tas žmogus, su kuriuo yra pažįstamas ir artimai bendrauja.
Socialinės inžinerijos metodus piktavaliai dar lengviau pritaiko, kai naudotojai atskleidžia perteklinę informaciją savo socialinių tinklų paskyrose. Tuomet piktavaliams dažniausiai užtenka tik patikrinti, ką naudotojas mėgsta, kur keliauja, su kuo bendrauja, ar net yra išvykęs atostogų.
Socialinių tinklų naudotojams atskleidus ar pasidalijus asmenine informacija, kuri jam pačiam gali atrodyti niekuo ypatinga, atsiranda grėsmė ne tik nukentėti nuo kibernetinės atakos, bet grėsmė gali persikelti ir į fizinį pasaulį. Todėl visiems patariame, kad prieš viešindami savo asmeninę informaciją, kiekvieną kartą gerai įvertintume jos jautrumą ir ar ją paskelbdami nepakenksime sau ir savo artimiesiems.
– Kodėl socialinių tinklų vartotojai vis dar vangiai rūpinasi savo ir savo duomenų saugumu naršydami socialiniuose tinkluose?
– Kaip ir visame pasaulyje, taip ir Lietuvoje žmonės dažniausiai į kibernetinį saugumą atkreipia dėmesį tik tada, kai patys tampa aukomis, tačiau jei socialinių tinklų naudotojai visuomet išliktų budrūs ir sąmoningi, to pavyktų išvengti.
Nacionalinis kibernetinio saugumo centras kartu su kitomis Lietuvos institucijomis nuolatos teikia informaciją gyventojams apie kibernetinį saugumą, teikia rekomendacijas, kaip apsisaugoti internetinėje erdvėje, taip pat vyksta edukaciniai seminarai ir moksleiviams, ir institucijų darbuotojams.
Tai darome tam, kad sumažintume vyraujančius interneto ir socialinių tinklų naudotojų klaidingus įsitikinimus, kad jie yra niekam neįdomūs ir tikrai negali tapti piktavalių taikiniu. Tačiau yra priešingai, nes kiekvienas talpiname ir kaupiame asmeninius duomenis ir informaciją savo kompiuteriuose ir kituose išmaniuosiuose įrenginiuose, kiekvienas gauname uždarbį ar laikome pinigus banko sąskaitose – ir visa tai gali būti piktavalių taikinys.
Dar daugiau, net jei galvojame, kad informacija ar pinigai nepriverstų sudominti pavienių užpuolikų, piktavaliai gali išnaudoti kompiuterių ar kitų išmaniųjų įrenginių išteklius kitai nusikalstamai veiklai, pvz.: kasti kriptovaliutą, dalyvauti botneto (t. y. užkrėstų kompiuterių tinklas, kuriuo naudojamasi siekiant pažeisti informacijos prieinamumą) veikloje ir taip toliau.
– Kokios informacijos socialinių tinklų vartotojams šiuo metu trūksta labiausiai ir apie ką reikėtų kalbėti daugiausia?
– Internetas šiandien yra neribotos informacijos šaltinis, tačiau reikia kritiškai įvertinti ir atsirinkti naudingą bei patikimą informaciją. Informacija apie kibernetinį saugumą – nuo paprasčiausių patarimų, kaip saugiai naršyti internete, iki techninio lygmens patarimų, kaip apsaugoti savo tinklą – yra skelbiama viešai lietuvių ir kitomis kalbomis. Jūsų skaitytojams labai rekomenduojame apsilankyti mūsų centro puslapyje adresu www.nksc.lt ir „Facebook“ paskyroje „Nacionalinis kibernetinio saugumo centras“, kur reguliariai yra skelbiama kibernetinio saugumo informacija ir rekomendacijos ir gyventojams, ir institucijoms.
– Kokios prognozės ateičiai? Socialiniai tinklai vis dar bus populiari bendravimo, informacijos mainų, reklamos, marketingo ir pan. platforma? Galbūt yra prognozių, kad socialiniai tinklai užleis vietą kažkam kitam? Jei taip, kas tai galėtų būti ir kokios naujos grėsmės gali atsirasti?
– Gyvename inovacijų pasaulyje, kiekvieną dieną tobulėja kibernetinio saugumo sprendimai ir auga vartotojų atsparumas, tačiau tuo pačiu neatsilieka ir organizuoto kibernetinio nusikalstamumo grupuotės bei pavieniai piktavaliai, apsimetinėjantys įmonių direktoriais, finansininkais ar tiekėjais, siekiantys išvilioti iš organizacijų pinigus, ar užšifruoti kompiuteriuose saugomus duomenis ir taip vėliau išsireikalauti išpirkos.
Net jei ateityje ir atsirastų ar pasikeistų bendravimo platformos virtualioje erdvėje, jomis vis tiek naudosis tikri žmonės ir veiksmus lems žmogiškieji faktoriai, todėl pagrindiniu kibernetinių atakų vektoriumi išliks socialinė inžinerija.
Kuo naudotojai bus sąmoningesni interneto erdvėje ir jei, prieš atlikdami kokį veiksmą ar spausdami nuorodas, paveiksliukus, priedus, du kartus paklaus savęs, ar tikrai žino siuntėją ir ar iš jo laukė žinutės, tuo labiau jie mažins kylančių grėsmių riziką.

Pažinimo laboratorija 2020

  • Šiandien spaudos leidinių pasirinkimas – didžiulis. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

    „Žiniasklaidos teisės vadove“, kurio autoriai Liudvika Meškauskaitė ir Dainius Sinkevičius, akcentuojama, kad žiniasklaidai ir žurnalistams naudojimasis žodžio laisve ir pagarba kitų žodžio laisvei, įtraukiant visuomenę į atviras diskusijas, yra kasdienio darbo pagrindas. „Būtent žurnalistai yra tie, kurie rinkdami ir skleisdami reikšmingą informaciją, reikalaudami galingųjų atskaitomybės, inicijuodami viešas visuomeninės reikšmės diskusijas bei užtikrindami nuomonių įvairovę, stovi žodžio laisvės sargyboje“.

  • Ar šiandien žiniasklaidos ir žurnalistų veiklos reglamentavimo laikomasi visuomenės informavimo politikoje, kiek laisva yra žiniasklaida nuo reklamos davėjų, projektų viešintojų, politinių jėgų Lietuvoje? Kokiais leidiniais pasitikima? Ar vis augančių socialinių tinklų naudojimasis, nemokami interneto portalai neišstumia iš gyvenimo laisvos žiniasklaidos, kuriai išgyventi darosi vis sunkiau. Kokių sąlygų reikėtų, kad žiniasklaida būtų tikrai nepriklausoma, objektyvi nuo politikų, nuo pinigų, nuo povandeninių interesų „Pažinimo laboratorijoje“ diskutuoja skaitytojai.

  • Dr. Andrius VAIŠNYS, Vilniaus universiteto profesorius, žurnalistikos ir politinės komunikacijos tyrėjas. Adomo Taraskevičiaus nuotrauka

    Dr. Andrius VAIŠNYS,  Vilniaus universiteto profesorius, žurnalistikos ir politinės komunikacijos tyrėjas Praėjo trys dešimtmečiai, kai Lietuvoje, gretimose šalyse „spaudos laisvė“ tapo viešo gyvenimo diskusija ir jai pradėtas kloti teisinis pamatas. Anuomet, 1989–1990 metais buvo „suderintos“ visiškai nederančios etinės ir teisinės normos: kritikuojant cenzūrą ji palaipsniui paversta spaudos priežiūra – taip buvo įrašyta 1990-ųjų vasarį Spaudos ir kitų masinės informacijos priemonių įstatyme, kuriuo įteisinta Spaudos kontrolės valdyba, veikusi kelis metus.

  • Lietuvos žiniasklaidos modelis labai panašus į skandinavišką, tačiau kai kuriose srityse mes juos tik vejamės.

    2007 m. mirus prancūzui mokslininkui Klodui Žan Bertrandui (Claude Jean Bertrand,) elektroniniu paštu išplatintame pranešime rašyta, jog velionis „puoselėjo žiniasklaidos etikos, atskaitingumo sistemų ir deontologijos koncepciją demokratijos pamatuose visame pasaulyje.“

  • Dainius RADZEVIČIUS, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas

      Vis dėlto šiandieninio mūsų eksperto nuomone, mums dar reikia įsisąmoninti, kad žiniasklaida – tiesiog verslo modelis, o ne galios propagavimo įrankis, ir būti kritiškesniems, daugiau oponuoti valdžiai ir verslui, daugiau keliauti po pasaulio šalis ir rodyti, kaip ten gyvena žmonės. Artimiausias modelis mums, jo manymu, skandinaviškas.

  • Lietuva pasauliniame žiniasklaidos laisvės indekse šiuo metu užima 30 vietą – praneša organizacija „Reporteriai be sienų“.

  • Romas LINIONIS, fotografas, kraštotyrininkas.

    Medijos itin veikia visuomenę, kurioje jos vaidina didžiulį vaidmenį ne tik dėl turinio, bet ir dėl savo charakteristikų. Kartu iškyla dilema dėl informacijos patikimumo vertinimo. Daug kas mano, kad tradicinė žiniasklaida yra patikimesnis šaltinis negu socialinėse medijose skleidžiama informacija.

  • Vis dažniau tenka išgirsti, kad kai kuriems skaitytojams internetas nepakeis laikraščių. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

    Tiek daug margos ir įvairios žiniasklaidos, kokią turime dabar, vargu ar kada turėjome. Žinias skelbia laikraščiai, žurnalai, televizijos kanalai. Operatyvumu juos lenkia portalai, socialiniai tinklai. Žurnalistais esame visi, rašome apie viską. Akimirksniu galime internete rasti mus dominančią informaciją iš viso pasaulio, naujausias žinias. Dilema kyla, kaip atsirinkti, ką skaityti, kuo tikėti.

  • Neseniai Jolita Linkevičiūtė visuomenei pristatė savo knygą „Kilmės įrašas“. Nuotrauka iš J. Linkevičiūtės asmeninio albumo

    Jolita LINKEVIČIŪTĖ, žurnalistė, Komunikacijos ir informacijos mokslų daktarė Norėtume, kad žiniasklaida būtų gražus atspindys ir atspindėtų tai, ką patys norime matyti. Skandalus. Korumpuotus politikus, slaptus ekonominius susitarimus. Koks rytoj bus oras? Kokios nuolaidos rytoj bus prekybos centruose?

  • Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos instituto lektorius, daktaras Deimantas Jastramskis sako, kad per pastaruosius 10 metų Lietuvos žiniasklaida pasikeitė, tačiau teigiamų poslinkių įvyko mažiau nei tikėtasi. Nuotrauka iš asmeninio D. Jastramskio albumo

    Nuo tada, kai straipsnis „Lietuvos žiniasklaidos sistemos modelio bruožai“ buvo parengtas, praėjo beveik 10 metų. Kiek ir kokių dalykų per šį laiką Lietuvos žiniasklaidos sistemoje pasikeitė, paklausėme jo autoriaus D. Jastramskio. Pateikiame jo vertinimus ir įžvalgas:

  • Praėjusių metų pabaigoje išplatintame pranešime spaudai „Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS) teigia, kad kas 5-tą eurą (1,4 mln. eurų) iš valstybės ir savivaldybių viešinimo biudžetų ir kas 7 eurą (10,6 tūkst. eurų) iš Europos Sąjungos (ES) investicijų savivaldybės skyrė su politikais susijusioms įmonėms, kurios viešino jų veiklą. Lėšas gavo ne tik žiniasklaidos priemonės ir viešinimo agentūros, bet ir statybų, šaldyto maisto, leidybos įmonės, – rodo duomenys, pateikiami TILS svetainėje www.manovalstybe.info.

  • Pastebima, kad Lietuvos žiniasklaidoje neproporcingai pasiskirstęs politinis vaidmuo ir savireguliacijos elementai.

    1990 m. atgavusiai nepriklausomybę Lietuvai teko susidurti su nemažai iššūkių: stengtis, kad išsivadavimą iš priespaudos pripažintų Vakarų šalys, nepasiduoti Lietuvos teritorijoje tebeesančioms Tarybų armijos dalinių provokacijoms, o taip pat – sukurti nepriklausomos valstybės struktūras…

Čia mūsų Sūduva 2020

  • Marijampoliečių kolektyvas „Balti vėjai“ dar labai jaunas.

    Šeštadienį vasario 1-ąją į Marijampolės kultūros centrą susirinko folkloro gerbėjai, mat vyko pirmas Marijampolės modernaus folkloro festivalis „Margai skamba“. Idėją realizavo Marijampolės kultūros centro darbuotoja ir festivalio vadovė Dalia Venckienė.

  • Štai tokie Gyvybės medžiai, kuriuos tautodailės specialistai palygino su garsiojo Liongino Šepkos darbais...

    Kaip jau informavome, Marijampolės kultūros centro antrame aukšte pradedant Tautodailės metus atidaryta Kazimiero Aleliūno medžio darbų paroda. Didžiulėje ekspozicijoje – daugybė įvairaus žanro kūrinių: drožinių, kompozicijų su natūraliomis pačios gamtos detalėmis, medžio gumbų improvizacijų, prieverpsčių ir skulptūrėlių, žaislų ir indų… Visa tai čia atkeliavo iš įvairių vietovių, autoriui artimų ir tolimesnių žmonių namų, nes viskas sukurta per ilgus dešimt­mečius – ir dalinta, dovanota…

  • Vladislovas Skarickas buvo ir „Mūzos“ klubo metraštininkas.

    Sausio pradžioje būtume minėję fotografo, vieno iš Marijampolės metraštininkų, Vladislovo Skaricko 85-ąsias gimimo metines. Deja, fotoklubo „Sūduva“ ir liaudies menininkų klubo „Mūza“ žmonės, buvę bendradarbiai tai pažymėjo jau be jo paties.

  • Kultūros centro mišrus vokalinis ansamblis „Savito“ atstovaus Marijampolei zoniniame konkurse.

    Devyni kolektyvai su savo vadovais, apie devynias dešimtis dainuojančių, gabių ir gražių žmonių ir apie tris dešimtis jų atliktų pačių įvairiausių dainų…

  • Kazimieras Aleliūnas parodos atidaryme papasakojo daug įdomių dalykų.

    Marijampolės kultūros centre marijampoliečio Kazimiero Aleliūno medžio darbų paroda atidarė Tautodailės metų vartus mūsų savivaldybėje.

  • Valė Klesevičienė džiaugėsi, kad į renginį susirinko ir Putino giminės, ir neabejingi jo kūrybai žmonės.

    Metų pradžia mūsų kraštui ir Lietuvai yra dovanojusi nemažai ryškių asmenybių – vien kultūros lauke išaugo ne vienas didingas medis… Su kuriuo iš jų galėtume palyginti Vincą Mykolaitį-Putiną – poetą ir prozininką, literatūros tyrinėtoją ir teoretiką, vertėją ir filosofą?

  • Šeštadienį Liudvinavo seniūnijos gyventojai, kraštiečiai, svečiai rinkosi į miestelio kultūros centrą, kur vyko Liudvinavo, kaip Mažosios kultūros sostinės, uždarymo iškilmės.