Dovanos idėja!!!

190px
  • „Sodros“ duomenimis, 2016 m. Lietuvoje teisines paslaugas iš viso teikė 3340 advokatų, jų padėjėjų, notarų ir antstolių. Lietuvai kaip valstybei, kuri savo gyventojų skaičiumi nesiekia 3 mln., toks skaičius atrodo gana nemažas.

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

Smurtas tarp sutuoktinių ir kaip jo išvengti

Porų psichologas, konsultantas ir lektorius Mykolas Truncė paaiškino, kas yra smurtas, kodėl jis kyla, kaip jo išvengti.

Porų psichologas, konsultantas ir lektorius Mykolas Truncė.Koks smurto apibrėžimas?
Smurtas – tai vieno asmens poveikis kitam asmeniui siekiant sužeisti, įžeisti, įbauginti ar kitaip neigiamai paveikti. Dar kitaip sakant – smurtas tarp sutuoktinių yra kraštutinė vieno sutuoktinio viršenybės išraiška prieš kitą, jos įrodymo forma.
Smurtui užaugti reikia laiko. Santykių pradžioje įprastai nebūna smurto. Jei vėliau smurtas atsirado, tai reiškia, kad abu sutuoktiniai bendraudami vienas su kitu ir užsiaugino jį.
Smurto dažnumas ir stiprumas auga kartu su bendro gyvenimo metais. Santykių pradžioje, kol tarp sutuoktinių vyrauja pagarba ir meilė, abu jaučiasi saugūs. Praėjus kuriam laikui, pamačius tikrąsias savo antrosios pusės savybes, gali atsirasti abipusis nusivylimas vienas kitu. Bendravimas tampa ne toks pagarbus. Ilgainiui nusivylimas perauga į nepasitenkinimą, o šis – į priekaištus, pažeminimus, ignoravimą.
Jausdamiesi nesaugūs sutuoktiniai pradeda ginti savo ribas – konfliktuoti. Konfliktuojama visose įmanomose bendro gyvenimo srityse: dėl tarpusavio bendravimo, sekso, vaikų auklėjimo, namų priežiūros, pinigų valdymo ir t. t. Jei vienoje srityje „pralošiama“, tai stengiamasi atsigriebti kitoje. Konfliktų karuselė įsisiūbuoja. Konfliktai tampa chroniški, t. y. reguliarūs.
Konflikto metu abu stengiasi įrodyti savo „teisybę“, savo viršenybę. Jei abu nenori nusileisti, tai konfliktas stiprėja ir perauga į atvirą smurtą: įžeidimus, pažeminimą, net smūgius…

Ar smurtauja tik vyrai?
Labai dažnai girdime sutuoktinių konfliktų ir smurto apibūdinimą, kad vyras smurtauja prieš žmoną. Tai gali būti dėl to, kad mes smurtą labiau suprantame kaip fizinį poveikį. Kitas dalykas, kad fizinį smurtą galima lengviau įrodyti, pademonstravus mėlynes. Fizinio smurto dažniau griebiasi vyras, nes jis yra fiziškai pranašesnis. Moteris paprastai įvaldo kitas smurto formas: psichologinį, emocinį, seksualinį (atsisakydama mylėtis ir taip bausdama vyrą).
Kadangi išsamių tyrimų šia tema nėra, tad ar vyras, ar žmona labiau smurtauja, galima suprasti tik iš kitų požymių. Vienas jų – skyrybų inicijavimas. Žmonos inicijuoja maždaug 65 proc. skyrybų, o vyrai – 35 proc. Gyvenantys nesusituokę – partneriai inicijuoja skyrybas vienodai dažnai, po 50 proc.

Kaip pasireiškia smurtas tarp sutuoktinių?
Smurtas gali pasireikšti įvairiai. Sutuoktinių smurto vienas kitam formos: atstūmimas (palikimas, atstūmimas, emocinis šaltumas ir abejingumas ar atsisakymas parodyti meilę), emocinė prievarta (menkinimas, nuvertinimas, tyčinis kritikavimas, žeminimas, patyčios), ignoravimas (sutuoktinio neprisileidimas, nebendravimas, ignoravimas), izoliacija (sutuoktinio bendravimo su draugais/draugėmis ribojimas, pinigų ribojimas, uždraudimas užsiimti jam/jai įprastais pomėgiais), terorizavimas (sutuoktinio bauginimas ir gąsdinimas bausmėmis, priešiškumas, itin griežtos bausmės, niekinimas, kaltės vertimas savo psichologiniams poreikiams patenkinti), fizinis smurtas (sutuoktinio mušimas ranka, kitais daiktais, stumdymas), seksualinis išnaudojimas (santykiavimas per prievartą).
Noras įrodyti savo viršenybę būdingas ir vyrui, ir žmonai. Skirtumas tik tas, kad kiekvienas naudoja geriau jam įvaldytas smurto formas. Kiekvienas žmogus ir kiek­viena pora yra individuali. Tad ir jų tarpusavio smurtas, jo dažnumas, stiprumas gali skirtis.

Kodėl smurtaujama?
Smurtas pasireiškia kaip konflikto tąsa. O kaip kyla konfliktai? Tam būtinos trys sąlygos: skirtingi vyro ir žmonos norai bei tikslai; nepasitenkinimas nepatinkančiu kito sprendimu, nes turi nusileisti; noras įrodyti savo teisumą.
Skirtingi vyro ir žmonos norai, tikslai yra duotybė. Visi mes esame skirtingi, to nepakeisime, tai turime priimti.
Kadangi esame skirtingi, tai tuos pačius dalykus matome skirtingai. Skirtingas matymas ir skirtingi tikslai nedera tarpusavyje. Kadangi mūsų matymas ir mūsų tikslas yra mūsų pačių sukurti, todėl jie atrodo teisingi, o antros pusės – ne.
Noras įrodyti savo teisumą yra susiformavęs dar vaikystėje ir paaug­lystėje. Jo stiprumas buvo nulemtas tėvų ir artimųjų poveikio mums. Kuo daugiau jautėmės palikti, atstumti, nereikalingi, tuo didesnis formavosi noras būti priimtam. Noras būti priimtam pasireiškia per pedantiškumo, perfekcionizmo ir noro būti teisiam elgesio stereotipus. Turėdami tokius elgesio stereotipus bendraujame su antra puse ir bet kokia kaina siekiame būti teisūs. Kai tokį norą būti teisiam turi abu sutuoktiniai, konfliktai įsismarkauja.

Kokie galimi problemų sprendimo būdai?
Konfliktai ir iš jų kylantis smurtas tarp sutuoktinių yra nepageidaujama pasekmė. Problema, sukelianti nepageidaujamą pasekmę, yra sutuoktinių nepakankami gebėjimai bendrauti kaip lygiaverčiams partneriams ir spręsti konfliktus abipusio laimėjimo (angl. win-win) būdu.
Iš čia ir problemos sprendimas – išmokti bendrauti kaip lygiaverčiams partneriams ir spręsti konfliktus abipusio laimėjimo būdu. Išsprendus konfliktą abipusio laimėjimo būdu, abu sutuoktiniai jausis patenkinti ir saugūs. Jei jaus pagarbą sau, stengsis parodyti pagarbą ir meilę antrajai pusei, o ne smurtauti. Lygiaverčio, pastiprinančio bendravimo galima išmokti, jeigu tik yra noras spręsti problemas, o ne jas neigti arba nuo jų bėgti. Statistika prognozuoja, jog išsiskiria apie 40 proc. porų. Pasimokius tinkamo bendravimo ne vieną šeimą būtų galima išgelbėti.

Pažinimo laboratorija 2020

  • Šiandien spaudos leidinių pasirinkimas – didžiulis. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

    „Žiniasklaidos teisės vadove“, kurio autoriai Liudvika Meškauskaitė ir Dainius Sinkevičius, akcentuojama, kad žiniasklaidai ir žurnalistams naudojimasis žodžio laisve ir pagarba kitų žodžio laisvei, įtraukiant visuomenę į atviras diskusijas, yra kasdienio darbo pagrindas. „Būtent žurnalistai yra tie, kurie rinkdami ir skleisdami reikšmingą informaciją, reikalaudami galingųjų atskaitomybės, inicijuodami viešas visuomeninės reikšmės diskusijas bei užtikrindami nuomonių įvairovę, stovi žodžio laisvės sargyboje“.

  • Ar šiandien žiniasklaidos ir žurnalistų veiklos reglamentavimo laikomasi visuomenės informavimo politikoje, kiek laisva yra žiniasklaida nuo reklamos davėjų, projektų viešintojų, politinių jėgų Lietuvoje? Kokiais leidiniais pasitikima? Ar vis augančių socialinių tinklų naudojimasis, nemokami interneto portalai neišstumia iš gyvenimo laisvos žiniasklaidos, kuriai išgyventi darosi vis sunkiau. Kokių sąlygų reikėtų, kad žiniasklaida būtų tikrai nepriklausoma, objektyvi nuo politikų, nuo pinigų, nuo povandeninių interesų „Pažinimo laboratorijoje“ diskutuoja skaitytojai.

  • Dr. Andrius VAIŠNYS, Vilniaus universiteto profesorius, žurnalistikos ir politinės komunikacijos tyrėjas. Adomo Taraskevičiaus nuotrauka

    Dr. Andrius VAIŠNYS,  Vilniaus universiteto profesorius, žurnalistikos ir politinės komunikacijos tyrėjas Praėjo trys dešimtmečiai, kai Lietuvoje, gretimose šalyse „spaudos laisvė“ tapo viešo gyvenimo diskusija ir jai pradėtas kloti teisinis pamatas. Anuomet, 1989–1990 metais buvo „suderintos“ visiškai nederančios etinės ir teisinės normos: kritikuojant cenzūrą ji palaipsniui paversta spaudos priežiūra – taip buvo įrašyta 1990-ųjų vasarį Spaudos ir kitų masinės informacijos priemonių įstatyme, kuriuo įteisinta Spaudos kontrolės valdyba, veikusi kelis metus.

  • Lietuvos žiniasklaidos modelis labai panašus į skandinavišką, tačiau kai kuriose srityse mes juos tik vejamės.

    2007 m. mirus prancūzui mokslininkui Klodui Žan Bertrandui (Claude Jean Bertrand,) elektroniniu paštu išplatintame pranešime rašyta, jog velionis „puoselėjo žiniasklaidos etikos, atskaitingumo sistemų ir deontologijos koncepciją demokratijos pamatuose visame pasaulyje.“

  • Dainius RADZEVIČIUS, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas

      Vis dėlto šiandieninio mūsų eksperto nuomone, mums dar reikia įsisąmoninti, kad žiniasklaida – tiesiog verslo modelis, o ne galios propagavimo įrankis, ir būti kritiškesniems, daugiau oponuoti valdžiai ir verslui, daugiau keliauti po pasaulio šalis ir rodyti, kaip ten gyvena žmonės. Artimiausias modelis mums, jo manymu, skandinaviškas.

  • Lietuva pasauliniame žiniasklaidos laisvės indekse šiuo metu užima 30 vietą – praneša organizacija „Reporteriai be sienų“.

  • Romas LINIONIS, fotografas, kraštotyrininkas.

    Medijos itin veikia visuomenę, kurioje jos vaidina didžiulį vaidmenį ne tik dėl turinio, bet ir dėl savo charakteristikų. Kartu iškyla dilema dėl informacijos patikimumo vertinimo. Daug kas mano, kad tradicinė žiniasklaida yra patikimesnis šaltinis negu socialinėse medijose skleidžiama informacija.

  • Vis dažniau tenka išgirsti, kad kai kuriems skaitytojams internetas nepakeis laikraščių. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

    Tiek daug margos ir įvairios žiniasklaidos, kokią turime dabar, vargu ar kada turėjome. Žinias skelbia laikraščiai, žurnalai, televizijos kanalai. Operatyvumu juos lenkia portalai, socialiniai tinklai. Žurnalistais esame visi, rašome apie viską. Akimirksniu galime internete rasti mus dominančią informaciją iš viso pasaulio, naujausias žinias. Dilema kyla, kaip atsirinkti, ką skaityti, kuo tikėti.

  • Neseniai Jolita Linkevičiūtė visuomenei pristatė savo knygą „Kilmės įrašas“. Nuotrauka iš J. Linkevičiūtės asmeninio albumo

    Jolita LINKEVIČIŪTĖ, žurnalistė, Komunikacijos ir informacijos mokslų daktarė Norėtume, kad žiniasklaida būtų gražus atspindys ir atspindėtų tai, ką patys norime matyti. Skandalus. Korumpuotus politikus, slaptus ekonominius susitarimus. Koks rytoj bus oras? Kokios nuolaidos rytoj bus prekybos centruose?

  • Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos instituto lektorius, daktaras Deimantas Jastramskis sako, kad per pastaruosius 10 metų Lietuvos žiniasklaida pasikeitė, tačiau teigiamų poslinkių įvyko mažiau nei tikėtasi. Nuotrauka iš asmeninio D. Jastramskio albumo

    Nuo tada, kai straipsnis „Lietuvos žiniasklaidos sistemos modelio bruožai“ buvo parengtas, praėjo beveik 10 metų. Kiek ir kokių dalykų per šį laiką Lietuvos žiniasklaidos sistemoje pasikeitė, paklausėme jo autoriaus D. Jastramskio. Pateikiame jo vertinimus ir įžvalgas:

  • Praėjusių metų pabaigoje išplatintame pranešime spaudai „Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS) teigia, kad kas 5-tą eurą (1,4 mln. eurų) iš valstybės ir savivaldybių viešinimo biudžetų ir kas 7 eurą (10,6 tūkst. eurų) iš Europos Sąjungos (ES) investicijų savivaldybės skyrė su politikais susijusioms įmonėms, kurios viešino jų veiklą. Lėšas gavo ne tik žiniasklaidos priemonės ir viešinimo agentūros, bet ir statybų, šaldyto maisto, leidybos įmonės, – rodo duomenys, pateikiami TILS svetainėje www.manovalstybe.info.

  • Pastebima, kad Lietuvos žiniasklaidoje neproporcingai pasiskirstęs politinis vaidmuo ir savireguliacijos elementai.

    1990 m. atgavusiai nepriklausomybę Lietuvai teko susidurti su nemažai iššūkių: stengtis, kad išsivadavimą iš priespaudos pripažintų Vakarų šalys, nepasiduoti Lietuvos teritorijoje tebeesančioms Tarybų armijos dalinių provokacijoms, o taip pat – sukurti nepriklausomos valstybės struktūras…

Čia mūsų Sūduva 2020

  • Marijampoliečių kolektyvas „Balti vėjai“ dar labai jaunas.

    Šeštadienį vasario 1-ąją į Marijampolės kultūros centrą susirinko folkloro gerbėjai, mat vyko pirmas Marijampolės modernaus folkloro festivalis „Margai skamba“. Idėją realizavo Marijampolės kultūros centro darbuotoja ir festivalio vadovė Dalia Venckienė.

  • Štai tokie Gyvybės medžiai, kuriuos tautodailės specialistai palygino su garsiojo Liongino Šepkos darbais...

    Kaip jau informavome, Marijampolės kultūros centro antrame aukšte pradedant Tautodailės metus atidaryta Kazimiero Aleliūno medžio darbų paroda. Didžiulėje ekspozicijoje – daugybė įvairaus žanro kūrinių: drožinių, kompozicijų su natūraliomis pačios gamtos detalėmis, medžio gumbų improvizacijų, prieverpsčių ir skulptūrėlių, žaislų ir indų… Visa tai čia atkeliavo iš įvairių vietovių, autoriui artimų ir tolimesnių žmonių namų, nes viskas sukurta per ilgus dešimt­mečius – ir dalinta, dovanota…

  • Vladislovas Skarickas buvo ir „Mūzos“ klubo metraštininkas.

    Sausio pradžioje būtume minėję fotografo, vieno iš Marijampolės metraštininkų, Vladislovo Skaricko 85-ąsias gimimo metines. Deja, fotoklubo „Sūduva“ ir liaudies menininkų klubo „Mūza“ žmonės, buvę bendradarbiai tai pažymėjo jau be jo paties.

  • Kultūros centro mišrus vokalinis ansamblis „Savito“ atstovaus Marijampolei zoniniame konkurse.

    Devyni kolektyvai su savo vadovais, apie devynias dešimtis dainuojančių, gabių ir gražių žmonių ir apie tris dešimtis jų atliktų pačių įvairiausių dainų…

  • Kazimieras Aleliūnas parodos atidaryme papasakojo daug įdomių dalykų.

    Marijampolės kultūros centre marijampoliečio Kazimiero Aleliūno medžio darbų paroda atidarė Tautodailės metų vartus mūsų savivaldybėje.

  • Valė Klesevičienė džiaugėsi, kad į renginį susirinko ir Putino giminės, ir neabejingi jo kūrybai žmonės.

    Metų pradžia mūsų kraštui ir Lietuvai yra dovanojusi nemažai ryškių asmenybių – vien kultūros lauke išaugo ne vienas didingas medis… Su kuriuo iš jų galėtume palyginti Vincą Mykolaitį-Putiną – poetą ir prozininką, literatūros tyrinėtoją ir teoretiką, vertėją ir filosofą?

  • Šeštadienį Liudvinavo seniūnijos gyventojai, kraštiečiai, svečiai rinkosi į miestelio kultūros centrą, kur vyko Liudvinavo, kaip Mažosios kultūros sostinės, uždarymo iškilmės.