Dovanos idėja!!!

190px
  • „Sodros“ duomenimis, 2016 m. Lietuvoje teisines paslaugas iš viso teikė 3340 advokatų, jų padėjėjų, notarų ir antstolių. Lietuvai kaip valstybei, kuri savo gyventojų skaičiumi nesiekia 3 mln., toks skaičius atrodo gana nemažas.

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

Socialiniai tinklai – ne tik galimybė bičiuliautis su visu pasauliu, bet ir rizika tapti tarptautinių sukčių taikiniu

Daugelis mūsų jau seniai žinome, koks didelis stebuklas yra kompiuteris, informacinės technologijos, virtualioje erdvėje klestintys naujienų, prekybos, pažinčių, skelbimų ir t. t. portalai ir, žinoma, socialiniai tinklai. Tikriausiai ne vienas esate girdėjęs pasakymą, kad jeigu tavęs nėra internete ar viename iš populiariausių socialinių tinklų „Facebook“, galima sakyti, kad – kaip čia švelniau pasakius – tavęs apskritai nėra, tu neegzistuoji.
Deja, tos naujovės, didelės bendravimo galimybės ir superišmanios technologijos turi ir mums visai nepageidaujamą grįžtamąjį ryšį. Į mūsų kompiuterius braunasi išmanių vyrukų sukurti virusai, naujienų portaluose vietoj aktualios informacijos „netikėtai“ iššoka reklamos ir kiti pasiūlymai, o elektroninio pašto dėžutės užkimštos mums visiškai neaktualiais ir nepageidaujamais paslaugų teikėjų ir prekybininkų pasiūlymais. Negana to, ieškodami potencialių aukų mus įvairiais būdais – siųsdami elektroninius laiškus apie galimybes paveldėti milijoninius fondus arba siūlydamiesi tapti „Facebook“ draugais bando atakuoti užsienio šalių sukčiai.

Nukentėjo psichologiškai ir finansiškai
JAV kariškiu prisistatęs sukčius buvo pasiskolinęs šito, tikriausiai, nieko neįtariančio vyro atvaizdą. Pasirodo, tai – žinomas belgų politikas.Praėjusiais metais „Suvalkietyje“ pasakojome du atvejus, kai mūsų krašto gyventojos, patikėjusios, kad virtualioje erdvėje sutikti užsieniečiai tapo jų asmeninio gyvenimo dalimi, nukentėjo ir morališkai bei psichologiškai, ir finansiškai. Patikėjusioms, kad joms nusišypsojo laimė sutikti malonų, mielą, užjaučiantį ir kone iš pusės žodžio jas suprantantį išvaizdų užsienietį, kuris, be to, dar yra turtingas ir dėl joms puoselėjamų šiltų jausmų artimiausiu metu – tuoj tuoj – atvyks į Lietuvą kurti bendro gyvenimo, šioms moterims teko išgyventi skaudų išdavystės, apgavystės ir atsisveikinimo su rožinėmis svajonėmis smūgį. Be to, jos nukentėjo ir finansiškai.
54 metų Marijampolės gyventoja su JAV piliečiu Nelsonu jai prisistačiusiu vyru susipažino socialiniame tinkle „Facebook“. Marijampolietė su juo bendravo minėto socialinio tinklo paskyroje, taip pat naudodamasi programa „Skype“ ir dėmesingas vyras įgijo didelį moters pasitikėjimą. Maždaug per pusę metų nuo pažinties pradžios jam pavyko iš marijampolietės išvilioti apie 15 tūkst. Eur. Po to sukčius dingo kaip į vandenį ir jų bendravimas nutrūko. Tuomet moteris ėmė įtarinėti, kad ji galėjo tapti užsienio šalyse veikiančių sukčių auka ir kone po trijų mėnesių ryžosi kreiptis į pareigūnus.
Panaši istorija pernai nutiko ir vienai pusamžei vilkaviškietei. Ji su JAV piliečiu prisistačiusiu vyru susipažino viename kelionių tinklapyje veikiančiame pažinčių skyrelyje. „Amerikietis“ nurodė esantis tarnybą Afganistane baigiantis kariškis, taip pat netruko įgyti vilkaviškietės pasitikėjimą. Tad kai „buvęs kariškis“ pasiteiravo, ar galėtų jos adresu išsiųsti siuntinį su įspūdinga pinigų suma, moteris nedvejodama pasakė „taip“, o po kelių dienų gavo daugelio užsienio šalių kriminalistams jau seniai žinomos, realiai neegzistuojančios kompanijos „International trust security company“, kurios vardu naudojasi Nigerijos sukčiai, pranešimą. Moteris buvo informuota, kad jos vardu buvo išsiųstas siuntinys, kurį ji esą privalo apdrausti ir sumokėti 2300 Eur. Vilkaviškietė tą ir padarė – pinigus pervedė į nurodytą sąskaitą, kaip paaiškėjo, Turkijoje. Deja, siuntinio su įspūdinga pinigų suma ji taip ir nesulaukė, kaip ir pas ją atvykti žadėjusio „buvusio kariškio“. Tuomet įtardama, kad buvo apgauta, moteris kreipėsi į policijos pareigūnus. Šie, kaip ir marijampolietės atveju, pradėjo ikiteisminį tyrimą, kuris po kiek laiko buvo nutrauktas.
Šių tyrimų metu, kaip paaiškino Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai, nebuvo nustatyta, kad tuos nusikaltimus būtų padarę Lietuvos piliečiai. Tyrimų gijos vedė į Ganą ir Nigeriją, su kuriomis Lietuva nėra pasirašiusi dvišalių ar trišalių teisinio bendradarbiavimo sutarčių, todėl mūsų pareigūnai neturėjo kam tas bylas perduoti tirti užsienio šalyse.

Atskirti tarptautinius sukčius nėra sunku
Gali būti, kad tikrasis Onajus yra šis Nigerijoje gyvenantis asmuo, kurio pėdsaką pavyko rasti virtualioje erdvėje.Domėdamasi, kaip užsienio šalių sukčiams pavyksta įgyti moterų pasitikėjimą ir užliūliuoti jų budrumą, šių eilučių autorė savo „Facebook“ paskyroje nutarė į draugus priimti vieną iš tokių veikėjų. Beje, identifikuoti juos, kaip potencialius sukčius, tikrai nesudėtinga. Paprastai fiktyviose jų paskyrose būna vos kelios, nežinia iš kur pavogtos nuotraukos, atnaujintos kreipimosi priimti į draugus išvakarėse. Be to, jie dažniausiai skelbiasi esantys medikai, statybininkai, JAV kariškiai, Didžiosios Britanijos jūreiviai ar tiesiog JAV ar Anglijoje gyvenantys našliai ar išsituokę vyrai. Charakteringa, kad tokių asmenų, be abejo, išgalvotiems vardams ir pavardėms naudojami skambūs, žinomų asmenybių ar net karališkųjų šeimų narių vardai, pavyzdžiui, Viljamas Patrikas, Rolinas Kelvinas ar Markas Viljamas. Vis dėlto jei nepatingėsite ir dar pasmalsausite, kuo tie žmonės domisi, dažniausiai pamatysite juodaodžių Afrikos atlikėjų ir sportininkų pavardes.

Žurnalistinis tyrimas
Taigi šių eilučių autorės į „Facebook“ draugus priimtas neaiškus veikėjas buvo pasivadinęs Robertu Onajumi ir savo paskyroje įsidėjęs gana simpatiško, mūsų politikos apžvalgininką Marių Laurinavičių kažkuo primenančio vyro nuotrauką.
Vos gavęs žinią, kad buvo priimtas į draugus, „Robertas Onajus“ parašė laiškelį, domėdamasis, kokioje šalyje gyvenu (?!) ir kuo užsiimu. Pasakiau, kad esu lietuvė, dirbanti socialinėje srityje. Tuojau pat atskriejęs „Roberto“ atsakymas buvo jau „informatyvesnis“. Jis nurodė, kad yra amerikietis, bebaigiąs tarnybą Afganistane, Kandahare, ir kad mėgsta skaityti bei keliauti. Be to, pasidomėjo, ar seniai naudojuosi feisbuku ir ar jau buvau susidūrusi su JAV kariškiais.
Teko apsimesti naivia ir nusistebėti, kad sulaukiu daugybės JAV kariškių, bebaigiančių tarnybą misijose Afganistane, kvietimų tapti draugais. Kartu paaiškinau, kad tai man kelia įtarimų, todėl ankstesnius kvietimus atmečiau įtardama, kad juos galėjo siųsti fiktyvias paskyras susikūrę sukčiai. Be to, pasiteiravau, ar jis kartais nepažįsta konkrečių JAV kariškių, kurie tebetarnauja JAV pajėgose Afganistane.
„Robertas“ atsakė, kad nepažįsta, nes jie tarnauja skirtingose karinėse bazėse. O štai į mano klausimą, ar jis nemano, kad mane galėjo atakuoti JAV kariškiais apsimetę Nigerijos sukčiai, atsakė taip: „O kaip aš tai galėčiau žinoti?“.
Tradicinė sukčiaus anketa, kurioje irgi skelbiama, kad šis vyras yra JAV generolas, tarnaujantis ir šiuo metu gyvenantis Afganistane, Kabule.Tęsdama katės ir pelės žaidimą „Roberto“ pasiteiravau, kuo jis planuoja užsiimti po misijos grįžęs į namus JAV. Na, ir ką manote? Mano naujasis bičiulis parašė, kad vos baigęs tarnybą atvyks tiesiai į Lietuvą, nes apie mūsų šalį yra girdėjęs daug gražių atsiliepimų.
Žinoma, aš pasmalsavau, ar „amerikietis karys“ Lietuvoje turi draugų ar bent pažįstamų žmonių, galbūt Lietuvos kariškių.
Koks buvo atsakymas, manau, nesunku numanyti: „Ne, nieko nepažįstu, bet viliuosi, kad atvirai bendraudami, diskutuodami ir dalindamiesi idėjomis mudu rasime sąlyčio taškų kurdami bendrus gražios ateities planus. Draugystė yra kaip medis, kurį reikia puoselėti, prižiūrėti, laistyti, kad jis užaugtų…“
„Amerikietis karys“ dėmesį demonstravo labai aktyviai – kasdien virtualios gėlių puokštės, virtuali kava puodeliuose, o kur dar štai tokie laiškeliai: „Visi rytai – tarsi paveikslai, o jums tereikia šiek tiek įkvėpimo, kad eidama šypsotumėtės, gavusi žinutę iš žmogaus, kuris stengiasi nuspalvinti jūsų dieną… Gero ryto!“
Tačiau kai „Robertas“ pranešė, kad po misijos ketina atvykti į Lietuvą kurti gražaus gyvenimo su manimi, nutariau, kad iš jo atėmiau jau gana nemažai laiko, kurį jis būtų skyręs kitai moteriai, tikėdamasis susukti jai galvelę, o paskui paprašyti nemažos pinigų sumos neva jam vykstant iš Afganistano į Lietuvą nutikusioms problemoms išspręsti.
Žodžiu, sukčiaus pavardę ištryniau iš draugų sąrašo ir galvoje ėmiau dėlioti straipsnio apie tarptautinius sukčius mintis, tačiau „Robertui“ tokia istorijos baigtis, matyt, buvo visai neplanuota ir jo malonė baigėsi. Mano adresu iš jo paskyros atskriejo pranešimas: „Būsi susprogdinta!“, o tuomet jo paskyra visiškai dingo iš virtualios erdvės. Po to mane vėl užgriuvo lavina užsienyje gyvenančių vyriškių kvietimų draugauti. Aš juos paprasčiausiai ištryniau ir tebetrinu, be to, dar pažymiu kaip šlamštą – kad jūrininkais ar JAV kariais misionieriais apsimetę sukčiai daugiau negalėtų manęs trukdyti. Vis dėlto akivaizdu, kad jų yra be galo daug. Nenustebčiau, jog veikia net tam tikros komandos, kuriose sukčiai pasiskirstę vaidmenimis: vieni naršo virtualioje erdvėje, ieškodami neseniai „Facebook“ paskyras susikūrusių vienišų moterų, kiti siunčia kvietimus ir budi laukdami, ar bus nuspaustas mygtukas kvietimui patvirtinti, treti studijuoja kalbas, taip pat ir lietuvių, kad galėtų bent pasisveikinti lietuviškai.

Stengdamiesi ištirpinti potencialių aukų širdies ledus, tarptautiniai sukčiai joms negaili virtualių gėlių puokščių, siunčia virtualius kavos puodelius.Virtualioje erdvėje gerai pažinti žmogų yra sudėtinga
Stengdamiesi ištirpinti potencialių aukų širdies ledus, tarptautiniai sukčiai joms negaili virtualių gėlių puokščių, siunčia virtualius kavos puodelius.Manipuliavimas jausmais – draugyste, meile, pagalba ištikus bėdai, viliojimas bendro verslo kūrimu yra keli iš gerai žmonių psichologiją išstudijavusių sukčių metodų. Tad net bendraujant internetu būtinas atsargumas ir sveikas įtarumas. Nuo tarptautinių sukčių nukentėjusių asmenų prašymus tiriantys policijos pareigūnai teigia, kad virtualios pažintys, internetas ar mobiliosios programėlės suteikia daug mažiau galimybių pažinti kitą žmogų ir apie jį susidaryti objektyvią nuomonę. Taigi pareigūnai pataria nesižavėti tokiomis pažintimis, o gavus prašymų arba bet kokių užuominų apie pinigų pervedimą mažai pažįstamiems asmenims būtina neskubėti ir kritiškai bei atsakingai įvertinti didelę tokio poelgio riziką.
Birutė MONTVILIENĖ
Iliustracijos iš asmeninės autorės „Facebook“ paskyros

Pažinimo laboratorija 2020

  • Šiandien spaudos leidinių pasirinkimas – didžiulis. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

    „Žiniasklaidos teisės vadove“, kurio autoriai Liudvika Meškauskaitė ir Dainius Sinkevičius, akcentuojama, kad žiniasklaidai ir žurnalistams naudojimasis žodžio laisve ir pagarba kitų žodžio laisvei, įtraukiant visuomenę į atviras diskusijas, yra kasdienio darbo pagrindas. „Būtent žurnalistai yra tie, kurie rinkdami ir skleisdami reikšmingą informaciją, reikalaudami galingųjų atskaitomybės, inicijuodami viešas visuomeninės reikšmės diskusijas bei užtikrindami nuomonių įvairovę, stovi žodžio laisvės sargyboje“.

  • Ar šiandien žiniasklaidos ir žurnalistų veiklos reglamentavimo laikomasi visuomenės informavimo politikoje, kiek laisva yra žiniasklaida nuo reklamos davėjų, projektų viešintojų, politinių jėgų Lietuvoje? Kokiais leidiniais pasitikima? Ar vis augančių socialinių tinklų naudojimasis, nemokami interneto portalai neišstumia iš gyvenimo laisvos žiniasklaidos, kuriai išgyventi darosi vis sunkiau. Kokių sąlygų reikėtų, kad žiniasklaida būtų tikrai nepriklausoma, objektyvi nuo politikų, nuo pinigų, nuo povandeninių interesų „Pažinimo laboratorijoje“ diskutuoja skaitytojai.

  • Dr. Andrius VAIŠNYS, Vilniaus universiteto profesorius, žurnalistikos ir politinės komunikacijos tyrėjas. Adomo Taraskevičiaus nuotrauka

    Dr. Andrius VAIŠNYS,  Vilniaus universiteto profesorius, žurnalistikos ir politinės komunikacijos tyrėjas Praėjo trys dešimtmečiai, kai Lietuvoje, gretimose šalyse „spaudos laisvė“ tapo viešo gyvenimo diskusija ir jai pradėtas kloti teisinis pamatas. Anuomet, 1989–1990 metais buvo „suderintos“ visiškai nederančios etinės ir teisinės normos: kritikuojant cenzūrą ji palaipsniui paversta spaudos priežiūra – taip buvo įrašyta 1990-ųjų vasarį Spaudos ir kitų masinės informacijos priemonių įstatyme, kuriuo įteisinta Spaudos kontrolės valdyba, veikusi kelis metus.

  • Lietuvos žiniasklaidos modelis labai panašus į skandinavišką, tačiau kai kuriose srityse mes juos tik vejamės.

    2007 m. mirus prancūzui mokslininkui Klodui Žan Bertrandui (Claude Jean Bertrand,) elektroniniu paštu išplatintame pranešime rašyta, jog velionis „puoselėjo žiniasklaidos etikos, atskaitingumo sistemų ir deontologijos koncepciją demokratijos pamatuose visame pasaulyje.“

  • Dainius RADZEVIČIUS, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas

      Vis dėlto šiandieninio mūsų eksperto nuomone, mums dar reikia įsisąmoninti, kad žiniasklaida – tiesiog verslo modelis, o ne galios propagavimo įrankis, ir būti kritiškesniems, daugiau oponuoti valdžiai ir verslui, daugiau keliauti po pasaulio šalis ir rodyti, kaip ten gyvena žmonės. Artimiausias modelis mums, jo manymu, skandinaviškas.

  • Lietuva pasauliniame žiniasklaidos laisvės indekse šiuo metu užima 30 vietą – praneša organizacija „Reporteriai be sienų“.

  • Romas LINIONIS, fotografas, kraštotyrininkas.

    Medijos itin veikia visuomenę, kurioje jos vaidina didžiulį vaidmenį ne tik dėl turinio, bet ir dėl savo charakteristikų. Kartu iškyla dilema dėl informacijos patikimumo vertinimo. Daug kas mano, kad tradicinė žiniasklaida yra patikimesnis šaltinis negu socialinėse medijose skleidžiama informacija.

  • Vis dažniau tenka išgirsti, kad kai kuriems skaitytojams internetas nepakeis laikraščių. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

    Tiek daug margos ir įvairios žiniasklaidos, kokią turime dabar, vargu ar kada turėjome. Žinias skelbia laikraščiai, žurnalai, televizijos kanalai. Operatyvumu juos lenkia portalai, socialiniai tinklai. Žurnalistais esame visi, rašome apie viską. Akimirksniu galime internete rasti mus dominančią informaciją iš viso pasaulio, naujausias žinias. Dilema kyla, kaip atsirinkti, ką skaityti, kuo tikėti.

  • Neseniai Jolita Linkevičiūtė visuomenei pristatė savo knygą „Kilmės įrašas“. Nuotrauka iš J. Linkevičiūtės asmeninio albumo

    Jolita LINKEVIČIŪTĖ, žurnalistė, Komunikacijos ir informacijos mokslų daktarė Norėtume, kad žiniasklaida būtų gražus atspindys ir atspindėtų tai, ką patys norime matyti. Skandalus. Korumpuotus politikus, slaptus ekonominius susitarimus. Koks rytoj bus oras? Kokios nuolaidos rytoj bus prekybos centruose?

  • Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos instituto lektorius, daktaras Deimantas Jastramskis sako, kad per pastaruosius 10 metų Lietuvos žiniasklaida pasikeitė, tačiau teigiamų poslinkių įvyko mažiau nei tikėtasi. Nuotrauka iš asmeninio D. Jastramskio albumo

    Nuo tada, kai straipsnis „Lietuvos žiniasklaidos sistemos modelio bruožai“ buvo parengtas, praėjo beveik 10 metų. Kiek ir kokių dalykų per šį laiką Lietuvos žiniasklaidos sistemoje pasikeitė, paklausėme jo autoriaus D. Jastramskio. Pateikiame jo vertinimus ir įžvalgas:

  • Praėjusių metų pabaigoje išplatintame pranešime spaudai „Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS) teigia, kad kas 5-tą eurą (1,4 mln. eurų) iš valstybės ir savivaldybių viešinimo biudžetų ir kas 7 eurą (10,6 tūkst. eurų) iš Europos Sąjungos (ES) investicijų savivaldybės skyrė su politikais susijusioms įmonėms, kurios viešino jų veiklą. Lėšas gavo ne tik žiniasklaidos priemonės ir viešinimo agentūros, bet ir statybų, šaldyto maisto, leidybos įmonės, – rodo duomenys, pateikiami TILS svetainėje www.manovalstybe.info.

  • Pastebima, kad Lietuvos žiniasklaidoje neproporcingai pasiskirstęs politinis vaidmuo ir savireguliacijos elementai.

    1990 m. atgavusiai nepriklausomybę Lietuvai teko susidurti su nemažai iššūkių: stengtis, kad išsivadavimą iš priespaudos pripažintų Vakarų šalys, nepasiduoti Lietuvos teritorijoje tebeesančioms Tarybų armijos dalinių provokacijoms, o taip pat – sukurti nepriklausomos valstybės struktūras…

Čia mūsų Sūduva 2020

  • Danutė Katkuvienė sako vis neatsistebinti audėjų – ir ne tik jų – išmone derinant spalvas, dėliojant raštus...

    Nijolė LINIONIENĖ Per penkiolika metų – jau šeštas solidus, išsamus leidinys, kiekvienas jų bėgant laikui įgauna vis didesnę vertę, nes juose – turtai iš mūsų liaudies meno lobyno…

  • Tarsi dar vienas momentas iš filmo – dainos, kurias traukė ir visi susirinkusieji.

    „Keturiasdešimt žydinčių pavasarių“ – taip vadinasi dokumentinis filmas, kurio premjerą krašto muziejuje kalvarijiečiai pamatė prieš savaitę. Jis skirtas dviem 2019 metų jubiliejams: visiems gerai žinomos ir mėgiamos kapelos „Gegužio žiedai“ 40–mečiui ir jo vadovo Vincento Svitojaus 90–osioms gimimo metinėms.

  • Saulius Tamulis ir jo įspūdingos kaukės.

    Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos didžiojoje salėje (II a.) jau veikia Šiaulių tautodailininko Sauliaus Tamulio kaukių paroda „Nuo Užgavėnių iki Užgavėnių“. S. Tamulis – Tautodailininkų sąjungos, tautodailininkų folkloro ansamblio „Margulis“, Šiaulių žemaičių sąjungos „Saulaukis“ narys, ne tik Lietuvoje pagarsėjusios papūgos Žako Albiniuko, traukiančio patriotines skanduotes, šeimininkas.

  • Tiek autorių dalyvavo parodos atidaryme (Aušrinė Dubauskienė dešinėje).

    Nijolė LINIONIENĖ Kybartų kultūros centre jau keletą metų atkakliai ir nuosekliai dirba menų studija „Smiltys“, vadovauja menotyrininkė Aušrinė Dubauskienė. Ir jau nebe pirmą kartą šios gražiai dirbančių ir, pasak pačių kūrėjų, „neprofesionalų“ grupės darbus galima išvysti Marijampolės kultūros centre.

  • Marijampoliečių kolektyvas „Balti vėjai“ dar labai jaunas.

    Šeštadienį vasario 1-ąją į Marijampolės kultūros centrą susirinko folkloro gerbėjai, mat vyko pirmas Marijampolės modernaus folkloro festivalis „Margai skamba“. Idėją realizavo Marijampolės kultūros centro darbuotoja ir festivalio vadovė Dalia Venckienė.

  • Štai tokie Gyvybės medžiai, kuriuos tautodailės specialistai palygino su garsiojo Liongino Šepkos darbais...

    Kaip jau informavome, Marijampolės kultūros centro antrame aukšte pradedant Tautodailės metus atidaryta Kazimiero Aleliūno medžio darbų paroda. Didžiulėje ekspozicijoje – daugybė įvairaus žanro kūrinių: drožinių, kompozicijų su natūraliomis pačios gamtos detalėmis, medžio gumbų improvizacijų, prieverpsčių ir skulptūrėlių, žaislų ir indų… Visa tai čia atkeliavo iš įvairių vietovių, autoriui artimų ir tolimesnių žmonių namų, nes viskas sukurta per ilgus dešimt­mečius – ir dalinta, dovanota…

  • Vladislovas Skarickas buvo ir „Mūzos“ klubo metraštininkas.

    Sausio pradžioje būtume minėję fotografo, vieno iš Marijampolės metraštininkų, Vladislovo Skaricko 85-ąsias gimimo metines. Deja, fotoklubo „Sūduva“ ir liaudies menininkų klubo „Mūza“ žmonės, buvę bendradarbiai tai pažymėjo jau be jo paties.

  • Kultūros centro mišrus vokalinis ansamblis „Savito“ atstovaus Marijampolei zoniniame konkurse.

    Devyni kolektyvai su savo vadovais, apie devynias dešimtis dainuojančių, gabių ir gražių žmonių ir apie tris dešimtis jų atliktų pačių įvairiausių dainų…

  • Kazimieras Aleliūnas parodos atidaryme papasakojo daug įdomių dalykų.

    Marijampolės kultūros centre marijampoliečio Kazimiero Aleliūno medžio darbų paroda atidarė Tautodailės metų vartus mūsų savivaldybėje.

  • Valė Klesevičienė džiaugėsi, kad į renginį susirinko ir Putino giminės, ir neabejingi jo kūrybai žmonės.

    Metų pradžia mūsų kraštui ir Lietuvai yra dovanojusi nemažai ryškių asmenybių – vien kultūros lauke išaugo ne vienas didingas medis… Su kuriuo iš jų galėtume palyginti Vincą Mykolaitį-Putiną – poetą ir prozininką, literatūros tyrinėtoją ir teoretiką, vertėją ir filosofą?

  • Šeštadienį Liudvinavo seniūnijos gyventojai, kraštiečiai, svečiai rinkosi į miestelio kultūros centrą, kur vyko Liudvinavo, kaip Mažosios kultūros sostinės, uždarymo iškilmės.