Dovanos idėja!!!

190px
  • „Sodros“ duomenimis, 2016 m. Lietuvoje teisines paslaugas iš viso teikė 3340 advokatų, jų padėjėjų, notarų ir antstolių. Lietuvai kaip valstybei, kuri savo gyventojų skaičiumi nesiekia 3 mln., toks skaičius atrodo gana nemažas.

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

Socialiniai tinklai – vienas iš informacijos šaltinių senosioms medijoms

„Suvalkiečio“ redakcija irgi turi savo profilį socialiniame tinkle „Facebook“.Socialiniai tinklai yra priskiriami naujųjų, šiuolaikinių medijų rūšims. Tačiau milijardai socialinių tinklų vartotojų už jų atsiradimą vis dėlto turėtų būti dėkingi JAV karo pramonei. Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos ir audiovizualinių medijų katedros docentas, daktaras Andrius Gudauskas publikacijoje „Naujųjų medijų vartotojas – kūrėjas ir kinematografinis mąstymas“ rašo, kad „kompiuteriai į vieną vidinį tinklą pirmą kartą buvo sujungti 1960 m. JAV Gynybos departamento iniciatyva. Toks paskirų ir erdvės požiūriu pasklidusių kompiuterių sujungimas į vieną sistemą ir buvo pavadintas vidiniu (lot. inter) tinklu (angl. net) – internetu.“
Kitas didelis ir svarbus žingsnis į priekį buvo žengtas praėjusio amžiaus pabaigoje, kai devintajame dešimtmetyje buvo pradėti gaminti asmeniniai kompiuteriai, sukurti pirmieji vaizdo žaidimai, sąveikos įrenginiai ir atitinkamos programos. Be to, sparčiai tobulėjusios naujosios technologijos ir interneto pritaikymas komercijai paskatino stulbinamą interneto plėtrą. XX a. pabaigoje, kaip 2011 m. išleistoje mokomojoje knygoje „Šiuolaikinės medijos ir masinės komunikacijos teorijos“ rašo Lietuvių kalbos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja Laima Nevinskaitė, „internetas nebėra atskiras, išskirtinis reiškinys – jis tampa kasdienybės dalimi. Interneto „moksliukų“ (profesionalų) etapą pakeitė paprastų žmonių, nuolat besinaudojančių internetu, etapas. Internetas tapo svarbiu, bet ne ypatingu dalyku. Jis virto masių priemone, o ne kompiuterių mokslininkų ir profesionalų žaisliuku. Ir pats naudojimasis internetu gerokai supaprastėjo atsiradus patogioms paieškos sistemoms.“Didžiulę socialinių tinklų plėtrą paskatino sparčiai tobulinami kompiuteriai ir išmanieji telefonai.
Socialinius tinklus L. Nevinskaitė priskiria komunikacijų, kurioms būtinas kompiuteris, grupei, o dabartinį socialinių medijų ir socialinių tinklų populiarumą kai kurie mokslininkai, anot knygos autorės, laiko savotišku sugrįžimu prie interneto šaknų, „nes jos transformuoja žiniatinklį į platformą, leidžiančią vartotojams keistis informacija tarpusavyje.“ Apskritai socialiniu tinklu laikoma interaktyvi interneto struktūra, kuri vienija tam tikrą, bendrų interesų turinčią narių grupę, kuriančią konkrečios svetainės turinį ir virtualiai bendraujančią tarpusavyje automatizuotomis konkrečios svetainės priemonėmis.
Socialinių tinklų „protėviu“ informacinių technologijų ir medijų specialistai laiko elektronines skelbimų lentas, kurių populiarumas irgi augo, galima sakyti, tolygiai interneto plėtrai. Tuo tarpu šiuolaikinių socialinių tinklų pradininku laikomas 1983 m. sukurtas AOL (America Online) tinklas, kurio vartotojai jau galėjo atlikti vartotojų profilių, kuriuose jau buvo apie juos pateikiama tam tikra informacija, paiešką.
Marijampolės apskrities vyriausiasis komisariatas aktualijas skelbia ne tik įstaigos interneto tinklapyje, bet ir „Facebook“ profilyje.Pirmaisiais šiuolaikiniais socialiniais tinklais vadinami 1995 m. startavęs „Classmates.com“ ir tais pačiais metais pasirodęs „SixDegrees.com“.
„Classmates.com“ žmonėms suteikė galimybę užmegzti ryšius su jų mokyklomis, bet vartotojai dar neturėjo galimybės sukurti profilių ir draugų sąrašų. Tuo tarpu „SixDegrees.com“ vartotojai jau galėjo kurti profilius, kviesti draugus, organizuoti grupes ir peržiūrėti kitų vartotojų profilius, tačiau vienas vartotojas su kitu galėjo būti susietas ne daugiau kaip per šešis bendrus pažįstamus. Tačiau 2000-aisiais „Six­Degrees.com“ dėl tinklą užplūdusių nepageidaujamų laiškų (spam) srautų savo veiklą nutraukė.
1997–2001 metais virtualioje erdvėje atsirado įrankių, kuriuose buvo palaikomi įvairūs profilių ir viešai matomų draugų deriniai. Populiariausiu pasaulyje socialiniu tinklu įvardijamas „Facebook“ startavo 2004 m.
Marijampoliečių išrinktas Seimo narys Dainius Gaižauskas pirmiausia marijampoliečiams svarbias naujienas dažniausiai paskelbia savo „Facebook“ paskyroje.Lietuvos socialinių tinklų vartotojai pirmiausia išbandė socialinių tinklų www.one.lt, www.draugas.lt, taip pat www.klase.lt galimybes.
Šiuo metu, nepaisant periodiškai pasigirstančių prognozių, kad jau prasidėjo socialinių tinklų pabaigos pradžia, statistiniai duomenys rodo priešingas tendencijas.
Socialinių tinklų vartotojų skaičius tebeauga. Skelbiama, kad didžiausias išlieka „Facebook“, turintis kone 2 mlrd. vartotojų. Šis tinklas šiuo metu populiariausias ir Lietuvoje. Skelbiama, kad juo naudojasi apie 68 proc. Lietuvos interneto vartotojų.
Maždaug po milijardą vartotojų pasaulyje turi ir „Messenger“ ir „WhatsApp“, kurie irgi priklauso „Facebook“. Tuo tarpu augančiu vartotojų skaičiumi girtis negalintis „Twitter“ pastaruoju metu džiaugiasi sparčiai didėjančiomis pajamomis. Manoma, kad tai lemia didžiosios JAV korporacijos ir tokie asmenys kaip nuolat šiame tinkle besireiškiantis JAV prezidentas Donaldas Trampas.
Lietuvoje „Facebook“ socialinio tinklo vartotojai nuo seno buvo asmenines paskyras susikūrę šalies gyventojai. Tačiau jau keleri metai, kai šiame socialiniame tinkle daugėja ir įvairių įstaigų, organizacijų, ministerijų ir taip toliau paskyrų. Šiame socialiniame tinkle savo profilį turi ir Lietuvos Seimas, taip pat Lietuvos Prezidentūra. Todėl nėra ko stebėtis, kad jau kuris laikas tradicinėse masinės informacijos priemonėse dirbantys žurnalistai naujienų ieško įvairių įstaigų ir organizacijų socialinių tinklų puslapiuose, o paskui jas papildę, pasigilinę skelbia spaudos leidiniuose, televizijos reportažuose, radijo laidose.

Pažinimo laboratorija 2020

  • Šiandien spaudos leidinių pasirinkimas – didžiulis. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

    „Žiniasklaidos teisės vadove“, kurio autoriai Liudvika Meškauskaitė ir Dainius Sinkevičius, akcentuojama, kad žiniasklaidai ir žurnalistams naudojimasis žodžio laisve ir pagarba kitų žodžio laisvei, įtraukiant visuomenę į atviras diskusijas, yra kasdienio darbo pagrindas. „Būtent žurnalistai yra tie, kurie rinkdami ir skleisdami reikšmingą informaciją, reikalaudami galingųjų atskaitomybės, inicijuodami viešas visuomeninės reikšmės diskusijas bei užtikrindami nuomonių įvairovę, stovi žodžio laisvės sargyboje“.

  • Ar šiandien žiniasklaidos ir žurnalistų veiklos reglamentavimo laikomasi visuomenės informavimo politikoje, kiek laisva yra žiniasklaida nuo reklamos davėjų, projektų viešintojų, politinių jėgų Lietuvoje? Kokiais leidiniais pasitikima? Ar vis augančių socialinių tinklų naudojimasis, nemokami interneto portalai neišstumia iš gyvenimo laisvos žiniasklaidos, kuriai išgyventi darosi vis sunkiau. Kokių sąlygų reikėtų, kad žiniasklaida būtų tikrai nepriklausoma, objektyvi nuo politikų, nuo pinigų, nuo povandeninių interesų „Pažinimo laboratorijoje“ diskutuoja skaitytojai.

  • Dr. Andrius VAIŠNYS, Vilniaus universiteto profesorius, žurnalistikos ir politinės komunikacijos tyrėjas. Adomo Taraskevičiaus nuotrauka

    Dr. Andrius VAIŠNYS,  Vilniaus universiteto profesorius, žurnalistikos ir politinės komunikacijos tyrėjas Praėjo trys dešimtmečiai, kai Lietuvoje, gretimose šalyse „spaudos laisvė“ tapo viešo gyvenimo diskusija ir jai pradėtas kloti teisinis pamatas. Anuomet, 1989–1990 metais buvo „suderintos“ visiškai nederančios etinės ir teisinės normos: kritikuojant cenzūrą ji palaipsniui paversta spaudos priežiūra – taip buvo įrašyta 1990-ųjų vasarį Spaudos ir kitų masinės informacijos priemonių įstatyme, kuriuo įteisinta Spaudos kontrolės valdyba, veikusi kelis metus.

  • Lietuvos žiniasklaidos modelis labai panašus į skandinavišką, tačiau kai kuriose srityse mes juos tik vejamės.

    2007 m. mirus prancūzui mokslininkui Klodui Žan Bertrandui (Claude Jean Bertrand,) elektroniniu paštu išplatintame pranešime rašyta, jog velionis „puoselėjo žiniasklaidos etikos, atskaitingumo sistemų ir deontologijos koncepciją demokratijos pamatuose visame pasaulyje.“

  • Dainius RADZEVIČIUS, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas

      Vis dėlto šiandieninio mūsų eksperto nuomone, mums dar reikia įsisąmoninti, kad žiniasklaida – tiesiog verslo modelis, o ne galios propagavimo įrankis, ir būti kritiškesniems, daugiau oponuoti valdžiai ir verslui, daugiau keliauti po pasaulio šalis ir rodyti, kaip ten gyvena žmonės. Artimiausias modelis mums, jo manymu, skandinaviškas.

  • Lietuva pasauliniame žiniasklaidos laisvės indekse šiuo metu užima 30 vietą – praneša organizacija „Reporteriai be sienų“.

  • Romas LINIONIS, fotografas, kraštotyrininkas.

    Medijos itin veikia visuomenę, kurioje jos vaidina didžiulį vaidmenį ne tik dėl turinio, bet ir dėl savo charakteristikų. Kartu iškyla dilema dėl informacijos patikimumo vertinimo. Daug kas mano, kad tradicinė žiniasklaida yra patikimesnis šaltinis negu socialinėse medijose skleidžiama informacija.

  • Vis dažniau tenka išgirsti, kad kai kuriems skaitytojams internetas nepakeis laikraščių. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

    Tiek daug margos ir įvairios žiniasklaidos, kokią turime dabar, vargu ar kada turėjome. Žinias skelbia laikraščiai, žurnalai, televizijos kanalai. Operatyvumu juos lenkia portalai, socialiniai tinklai. Žurnalistais esame visi, rašome apie viską. Akimirksniu galime internete rasti mus dominančią informaciją iš viso pasaulio, naujausias žinias. Dilema kyla, kaip atsirinkti, ką skaityti, kuo tikėti.

  • Neseniai Jolita Linkevičiūtė visuomenei pristatė savo knygą „Kilmės įrašas“. Nuotrauka iš J. Linkevičiūtės asmeninio albumo

    Jolita LINKEVIČIŪTĖ, žurnalistė, Komunikacijos ir informacijos mokslų daktarė Norėtume, kad žiniasklaida būtų gražus atspindys ir atspindėtų tai, ką patys norime matyti. Skandalus. Korumpuotus politikus, slaptus ekonominius susitarimus. Koks rytoj bus oras? Kokios nuolaidos rytoj bus prekybos centruose?

  • Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos instituto lektorius, daktaras Deimantas Jastramskis sako, kad per pastaruosius 10 metų Lietuvos žiniasklaida pasikeitė, tačiau teigiamų poslinkių įvyko mažiau nei tikėtasi. Nuotrauka iš asmeninio D. Jastramskio albumo

    Nuo tada, kai straipsnis „Lietuvos žiniasklaidos sistemos modelio bruožai“ buvo parengtas, praėjo beveik 10 metų. Kiek ir kokių dalykų per šį laiką Lietuvos žiniasklaidos sistemoje pasikeitė, paklausėme jo autoriaus D. Jastramskio. Pateikiame jo vertinimus ir įžvalgas:

  • Praėjusių metų pabaigoje išplatintame pranešime spaudai „Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS) teigia, kad kas 5-tą eurą (1,4 mln. eurų) iš valstybės ir savivaldybių viešinimo biudžetų ir kas 7 eurą (10,6 tūkst. eurų) iš Europos Sąjungos (ES) investicijų savivaldybės skyrė su politikais susijusioms įmonėms, kurios viešino jų veiklą. Lėšas gavo ne tik žiniasklaidos priemonės ir viešinimo agentūros, bet ir statybų, šaldyto maisto, leidybos įmonės, – rodo duomenys, pateikiami TILS svetainėje www.manovalstybe.info.

  • Pastebima, kad Lietuvos žiniasklaidoje neproporcingai pasiskirstęs politinis vaidmuo ir savireguliacijos elementai.

    1990 m. atgavusiai nepriklausomybę Lietuvai teko susidurti su nemažai iššūkių: stengtis, kad išsivadavimą iš priespaudos pripažintų Vakarų šalys, nepasiduoti Lietuvos teritorijoje tebeesančioms Tarybų armijos dalinių provokacijoms, o taip pat – sukurti nepriklausomos valstybės struktūras…

Čia mūsų Sūduva 2020

  • Danutė Katkuvienė sako vis neatsistebinti audėjų – ir ne tik jų – išmone derinant spalvas, dėliojant raštus...

    Nijolė LINIONIENĖ Per penkiolika metų – jau šeštas solidus, išsamus leidinys, kiekvienas jų bėgant laikui įgauna vis didesnę vertę, nes juose – turtai iš mūsų liaudies meno lobyno…

  • Tarsi dar vienas momentas iš filmo – dainos, kurias traukė ir visi susirinkusieji.

    „Keturiasdešimt žydinčių pavasarių“ – taip vadinasi dokumentinis filmas, kurio premjerą krašto muziejuje kalvarijiečiai pamatė prieš savaitę. Jis skirtas dviem 2019 metų jubiliejams: visiems gerai žinomos ir mėgiamos kapelos „Gegužio žiedai“ 40–mečiui ir jo vadovo Vincento Svitojaus 90–osioms gimimo metinėms.

  • Saulius Tamulis ir jo įspūdingos kaukės.

    Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos didžiojoje salėje (II a.) jau veikia Šiaulių tautodailininko Sauliaus Tamulio kaukių paroda „Nuo Užgavėnių iki Užgavėnių“. S. Tamulis – Tautodailininkų sąjungos, tautodailininkų folkloro ansamblio „Margulis“, Šiaulių žemaičių sąjungos „Saulaukis“ narys, ne tik Lietuvoje pagarsėjusios papūgos Žako Albiniuko, traukiančio patriotines skanduotes, šeimininkas.

  • Tiek autorių dalyvavo parodos atidaryme (Aušrinė Dubauskienė dešinėje).

    Nijolė LINIONIENĖ Kybartų kultūros centre jau keletą metų atkakliai ir nuosekliai dirba menų studija „Smiltys“, vadovauja menotyrininkė Aušrinė Dubauskienė. Ir jau nebe pirmą kartą šios gražiai dirbančių ir, pasak pačių kūrėjų, „neprofesionalų“ grupės darbus galima išvysti Marijampolės kultūros centre.

  • Marijampoliečių kolektyvas „Balti vėjai“ dar labai jaunas.

    Šeštadienį vasario 1-ąją į Marijampolės kultūros centrą susirinko folkloro gerbėjai, mat vyko pirmas Marijampolės modernaus folkloro festivalis „Margai skamba“. Idėją realizavo Marijampolės kultūros centro darbuotoja ir festivalio vadovė Dalia Venckienė.

  • Štai tokie Gyvybės medžiai, kuriuos tautodailės specialistai palygino su garsiojo Liongino Šepkos darbais...

    Kaip jau informavome, Marijampolės kultūros centro antrame aukšte pradedant Tautodailės metus atidaryta Kazimiero Aleliūno medžio darbų paroda. Didžiulėje ekspozicijoje – daugybė įvairaus žanro kūrinių: drožinių, kompozicijų su natūraliomis pačios gamtos detalėmis, medžio gumbų improvizacijų, prieverpsčių ir skulptūrėlių, žaislų ir indų… Visa tai čia atkeliavo iš įvairių vietovių, autoriui artimų ir tolimesnių žmonių namų, nes viskas sukurta per ilgus dešimt­mečius – ir dalinta, dovanota…

  • Vladislovas Skarickas buvo ir „Mūzos“ klubo metraštininkas.

    Sausio pradžioje būtume minėję fotografo, vieno iš Marijampolės metraštininkų, Vladislovo Skaricko 85-ąsias gimimo metines. Deja, fotoklubo „Sūduva“ ir liaudies menininkų klubo „Mūza“ žmonės, buvę bendradarbiai tai pažymėjo jau be jo paties.

  • Kultūros centro mišrus vokalinis ansamblis „Savito“ atstovaus Marijampolei zoniniame konkurse.

    Devyni kolektyvai su savo vadovais, apie devynias dešimtis dainuojančių, gabių ir gražių žmonių ir apie tris dešimtis jų atliktų pačių įvairiausių dainų…

  • Kazimieras Aleliūnas parodos atidaryme papasakojo daug įdomių dalykų.

    Marijampolės kultūros centre marijampoliečio Kazimiero Aleliūno medžio darbų paroda atidarė Tautodailės metų vartus mūsų savivaldybėje.

  • Valė Klesevičienė džiaugėsi, kad į renginį susirinko ir Putino giminės, ir neabejingi jo kūrybai žmonės.

    Metų pradžia mūsų kraštui ir Lietuvai yra dovanojusi nemažai ryškių asmenybių – vien kultūros lauke išaugo ne vienas didingas medis… Su kuriuo iš jų galėtume palyginti Vincą Mykolaitį-Putiną – poetą ir prozininką, literatūros tyrinėtoją ir teoretiką, vertėją ir filosofą?

  • Šeštadienį Liudvinavo seniūnijos gyventojai, kraštiečiai, svečiai rinkosi į miestelio kultūros centrą, kur vyko Liudvinavo, kaip Mažosios kultūros sostinės, uždarymo iškilmės.