Dovanos idėja!!!

190px
  • „Sodros“ duomenimis, 2016 m. Lietuvoje teisines paslaugas iš viso teikė 3340 advokatų, jų padėjėjų, notarų ir antstolių. Lietuvai kaip valstybei, kuri savo gyventojų skaičiumi nesiekia 3 mln., toks skaičius atrodo gana nemažas.

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

Socialinių tinklų saugumas: ką darome netinkamai?

Be socialinių tinklų dažnas mūsų negalėtų įsivaizduoti savo kasdienybės. Čia bendraujame, dalijamės mintimis, ieškome informacijos apie įmones, įstaigas, užsisakome įvairias paslaugas, net perkame daiktus. Rodos, puikiai žinome, kaip veikia „Facebook“ , „Instagram“, mokame ir suprantame, kaip jais naudotis.
Deja, tai, kas savaime suprantama ir aišku, ne visada yra paprasta ir patikima. Socialiniuose tinkluose, kaip ir visuomenėje, yra gerų ir blogų žmonių, nutinka keistų, netikėtų, neplanuotų ir negerų dalykų. Viso to galima būtų išvengti žinant kelias socialinių tinklų naudojimo taisykles ir principus. Juos ir aptarsime.

 

Norint naudotis socialiniais tinklais saugiai, svarbu tinkamai sureguliuoti paskyros saugumo parametrus.Už anketą mainais atiduodame asmeninę informaciją
Pradėkime nuo asmeninės informacijos. Prisiregistruodami prie socialinio tinklapio, pavyzdžiui, populiariausio „Facebook“, atskleidžiame jam labai daug duomenų apie save. Svetainei atskleidžiame ne tik savo vardą, pavardę, gimimo datą, bet ir pateikiame duomenis apie gyvenamąją vietą, darbovietę, įvardijame savo pomėgius. Tokią informaciją „Facebook“ renka siekdamas uždirbti: duomenys apie vartotojus, jų elgesį socialiniuose tinkluose suteikia daug reikalingos informacijos reklamos siūlymui ir tokiu būdu socialiniams tinklams duoda dideles pajamas.

Paskelbė apie atostogas – apšvarino butą
Tokia socialinių tinklų veikimo schema piktintis negalime. Tai – jų žaidimo taisyklės ir patys pasirenkame, ar norime šį žaidimą žaisti, ar ne. Bėda ta, kad žaisti dažnai sutinkame realiai nežinodami visų taisyklių.
Pavyzdžiui, statistika rodo, jog apie tai, kad socialiniai tinklai naudoja mūsų asmeninę informaciją siekdami uždirbti iš reklamos, žino tik kas trečias socialinių tinklų vartotojas, tačiau ir tai – ne pats blogiausias dalykas.
Kur kas blogiau, kad žmonės nežino, jog atskleisdami asmeninę informaciją ne tik socialiniam tinklalapiui, bet ir kitiems jo vartotojams, jie kelia tiesioginę grėsmę savo saugumui. Pavyzdžiui, jei socialinio tinklalapio vartotojas viešai dalijasi savo buvimo vieta, socialinių tinklų draugams praneša, kur šiuo metu yra, ką veikia, sukčiai ir vagys gali pasinaudoti tokiais duomenimis ir, asmeniui nesant namuose, nieko netrukdomi į juos įsibrauti ir pasisavinti įvairius daiktus.
Tokie atvejai pasitaiko dažnai. Vienas naujausių ir garsiausiai nuskambėjusių buvo nutikęs šių metų pradžioje. Tuomet paauglys socialiniame tinkle paskelbė apie planuojamas šeimos atostogas, o tai žinodami vagys apšvarino šeimos butą. Kaip tuomet išsiaiškino policijos pareigūnai, jaunuolis internete pranešė ne tik apie atostogų faktą, bet tikslią datą ir netgi laiką, kada visa šeima žada išvykti iš namų. Tuo pasinaudoję vagys surengė nelegalų vizitą į jų namus ir pasisavino dalį vertingų daiktų.

Aktualia informacija dalintis tik su artimiausiais
Informacija apie planuojamas atostogas ar išvykas galbūt įdomi artimiems, gerai pažįstamiems ir žinomiems profilio draugams, tačiau apie tai geriau juos informuoti asmeniškai, ne viešame socialinio tinklalapio puslapyje. Jei vis dėlto norima dalintis tokia informacija su socialinio tinklalapio draugais, būtų gerai, kad skelbiamos informacijos pasiekiamumas būtų sureguliuotas – ne visiems, o tik artimiausiems, žinomiems ir patikimiems žmonėms. Juolab kad informacijos prieinamumą „Facebook“ ir kiti socialiniai tinklalapiai kiekvienam vartotojui leidžia susireguliuoti taip, kaip kiekvienas nori. Tai reikalinga, nes būna atvejų, kad ne visi asmenys, esantys socialinių tinklų draugų sąraše, yra tie, kokiais dedasi. Socialiniuose tinkluose yra daugybė netikrų anketų, kuriomis naudojasi sukčiai. Gali būti, kad tokių anketų savo kontaktų sąraše turite ne vieną ir apie tai net nežinote. Dėl šios priežasties reikėtų labai gerai pagalvoti, kam ir kokią su savimi susijusią informaciją atskleidžiate ir kokias pasekmes tai gali sukelti.

Informaciją perduodame vaizdais
Socialiniuose tinkluose, be įvairių asmeninių duomenų ir įrašų, dalijamės ir nuotraukomis, vaizdais. Jas ten įkeliame norėdami pasirodyti draugams, ką veikiame, kaip atrodome ir pan. Vis dėlto reikėtų suprasti, kad skelbiant nuotrauką savo paskyroje draugai arba visai nepažįstami asmenys ją ne tik mato, bet ir gali ja dalintis, parsisiųsti ir naudoti ją visai ne taip, kaip vartotojas planavo ar norėjo. Vartotojas, žinodamas, kad jo nuotrauka yra naudojama įvairiomis, jam nepageidaujamomis aplinkybėmis, ją gali ištrinti. Bėda ta, kad dar iki jos ištrynimo daugybė vartotojų turi galimybę ją parsisiųsti, išsisaugoti, o jiems panorėjus ji gali imti plisti kaip koks virusas. Negana to, naudojantis svetimomis nuotraukomis gali būti kuriamos netikros anketos, vykdoma nusikalstama veika.
Dar blogiau, jei paviešinta socialiniame tinklalapyje nuotrauka yra kompromituojančio pobūdžio. Tuomet nuotraukos gali paplisti po neva juokingo turinio „Youtube“ vaizdus – tai gali asmenis žeisti, žeminti, priversti juos jaustis nesaugiai.

Pakenkti gali ir draugai

*Net jei pats vartotojas yra atsakingas ir socialiniuose tinkluose nesidalija provokuojančiais, žeidžiančiais ar žeminančiais vaizdais, tai už jį gali padaryti draugai. Iš tiesų, niekas neturi teisės platinti nuotraukų internete be asmenų sutikimo, tačiau feisbukas neprašo, prieš sutikdamas platinti nuotrauką socialiniame tinkle, joje esančių asmenų sutikimo tą nuotrauką publikuoti. Tai reiškia, kad draugai gali jus fotografuoti ir dalintis tomis fotografijomis internete jums to nežinant.
Svarbu žinoti, kad tokią draugų įkeltą nuotrauką jūs turite teisę paprašyti ištrinti. Jei draugai to daryti geranoriškai nesutinka, visada galima pranešti „Facebook“ apie tokį incidentą. Tam socialiniai tinklai yra sukūrę specialius mygtukus. Geriausia žymėti, kad nuotrauka, kurioje jūs esate ir kuria dalijasi draugai, yra žeminančio pobūdžio. Į tokius pranešimus „Facebook“ reaguoja greitai – draugai gali būti paprašyti tą nuotrauką išimti, o jiems nesutikus, ją panaikina pats „Facebook“.
Gerai, jei draugas, kuris ketina dalintis jūsų fotografija, joje jus pažymi – pasidalija aktyvia nuoroda į jūsų profilį. Tuomet vartotojas yra perspėjamas, kad socialiniame tinkle bandoma paskleisti fotografiją su jo atvaizdu. Tokiu atveju, jei fotografijos turinys vartotojo netenkina, jis gali nesutikti būti pažymėtas ir jį netenkinančios nuotraukos plitimui užkirsti kelią greičiau: pranešti apie netinkamą turinį „Facebook“, kuris nuotrauką padarytų neprieinamą, arba paprašyti draugo ją tiesiog ištrinti.

 

JAV plaukikas Rajanas Lochtė, socialiniame tinklalapyje „Instagram“ pasidalijęs šia nuotrauka, prisišaukė 14-os mėnesių diskvalifikaciją.

Nuotrauka tapo įrodymu
Kartais nutinka ir kuriozinių situacijų, kai košės socialinių tinklų vartotojai prisiverda patys. Turbūt daug kas girdėjo skandalą apie amerikietį plaukiką Rajaną Lochtę (Ryan Lochte), kuris buvo 14-ai mėnesių diskvalifikuotas po to, kai socialiniame tinklalapyje „Instagram“ pasidalijo nuotrauka, kurioje sėdėjo prijungtas prie lašinės. Sportininkas po nuotrauka rašė, kad „atsigauna su šiek tiek vitaminų“. Pasirodo, sportininkams intraveniniai skysčių įleidimai į organizmą yra priskiriami draudžiamiems metodams. Išimtis gali būti taikoma tik tais atvejais, jei sportininkui tokia procedūra būtina dėl medicininių priežasčių, bet jokios pažymos R. Lochtė antidopingo agentūros kontrolieriams, prieš prisijungdamas prie lašinės, nepateikė. Nuotrauką socialiniuose tinkluose pastebėję antidopingo kontrolieriai skyrė jam diskvalifikaciją. Šiuo atveju sportininkas į bėdą įstūmė pats save. Tikėtina, kad jis žinojo, jog atlieka neleistinus veiksmus, tačiau vargu ar galėjo tikėtis, jog nuotrauką pamatys kontrolieriai ir kad ji taps akivaizdžiu įrodymu, leisiančiu skirti jam nušalinimą nuo varžybų.

Pažinimo laboratorija 2020

  • Šiandien spaudos leidinių pasirinkimas – didžiulis. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

    „Žiniasklaidos teisės vadove“, kurio autoriai Liudvika Meškauskaitė ir Dainius Sinkevičius, akcentuojama, kad žiniasklaidai ir žurnalistams naudojimasis žodžio laisve ir pagarba kitų žodžio laisvei, įtraukiant visuomenę į atviras diskusijas, yra kasdienio darbo pagrindas. „Būtent žurnalistai yra tie, kurie rinkdami ir skleisdami reikšmingą informaciją, reikalaudami galingųjų atskaitomybės, inicijuodami viešas visuomeninės reikšmės diskusijas bei užtikrindami nuomonių įvairovę, stovi žodžio laisvės sargyboje“.

  • Ar šiandien žiniasklaidos ir žurnalistų veiklos reglamentavimo laikomasi visuomenės informavimo politikoje, kiek laisva yra žiniasklaida nuo reklamos davėjų, projektų viešintojų, politinių jėgų Lietuvoje? Kokiais leidiniais pasitikima? Ar vis augančių socialinių tinklų naudojimasis, nemokami interneto portalai neišstumia iš gyvenimo laisvos žiniasklaidos, kuriai išgyventi darosi vis sunkiau. Kokių sąlygų reikėtų, kad žiniasklaida būtų tikrai nepriklausoma, objektyvi nuo politikų, nuo pinigų, nuo povandeninių interesų „Pažinimo laboratorijoje“ diskutuoja skaitytojai.

  • Dr. Andrius VAIŠNYS, Vilniaus universiteto profesorius, žurnalistikos ir politinės komunikacijos tyrėjas. Adomo Taraskevičiaus nuotrauka

    Dr. Andrius VAIŠNYS,  Vilniaus universiteto profesorius, žurnalistikos ir politinės komunikacijos tyrėjas Praėjo trys dešimtmečiai, kai Lietuvoje, gretimose šalyse „spaudos laisvė“ tapo viešo gyvenimo diskusija ir jai pradėtas kloti teisinis pamatas. Anuomet, 1989–1990 metais buvo „suderintos“ visiškai nederančios etinės ir teisinės normos: kritikuojant cenzūrą ji palaipsniui paversta spaudos priežiūra – taip buvo įrašyta 1990-ųjų vasarį Spaudos ir kitų masinės informacijos priemonių įstatyme, kuriuo įteisinta Spaudos kontrolės valdyba, veikusi kelis metus.

  • Lietuvos žiniasklaidos modelis labai panašus į skandinavišką, tačiau kai kuriose srityse mes juos tik vejamės.

    2007 m. mirus prancūzui mokslininkui Klodui Žan Bertrandui (Claude Jean Bertrand,) elektroniniu paštu išplatintame pranešime rašyta, jog velionis „puoselėjo žiniasklaidos etikos, atskaitingumo sistemų ir deontologijos koncepciją demokratijos pamatuose visame pasaulyje.“

  • Dainius RADZEVIČIUS, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas

      Vis dėlto šiandieninio mūsų eksperto nuomone, mums dar reikia įsisąmoninti, kad žiniasklaida – tiesiog verslo modelis, o ne galios propagavimo įrankis, ir būti kritiškesniems, daugiau oponuoti valdžiai ir verslui, daugiau keliauti po pasaulio šalis ir rodyti, kaip ten gyvena žmonės. Artimiausias modelis mums, jo manymu, skandinaviškas.

  • Lietuva pasauliniame žiniasklaidos laisvės indekse šiuo metu užima 30 vietą – praneša organizacija „Reporteriai be sienų“.

  • Romas LINIONIS, fotografas, kraštotyrininkas.

    Medijos itin veikia visuomenę, kurioje jos vaidina didžiulį vaidmenį ne tik dėl turinio, bet ir dėl savo charakteristikų. Kartu iškyla dilema dėl informacijos patikimumo vertinimo. Daug kas mano, kad tradicinė žiniasklaida yra patikimesnis šaltinis negu socialinėse medijose skleidžiama informacija.

  • Vis dažniau tenka išgirsti, kad kai kuriems skaitytojams internetas nepakeis laikraščių. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

    Tiek daug margos ir įvairios žiniasklaidos, kokią turime dabar, vargu ar kada turėjome. Žinias skelbia laikraščiai, žurnalai, televizijos kanalai. Operatyvumu juos lenkia portalai, socialiniai tinklai. Žurnalistais esame visi, rašome apie viską. Akimirksniu galime internete rasti mus dominančią informaciją iš viso pasaulio, naujausias žinias. Dilema kyla, kaip atsirinkti, ką skaityti, kuo tikėti.

  • Neseniai Jolita Linkevičiūtė visuomenei pristatė savo knygą „Kilmės įrašas“. Nuotrauka iš J. Linkevičiūtės asmeninio albumo

    Jolita LINKEVIČIŪTĖ, žurnalistė, Komunikacijos ir informacijos mokslų daktarė Norėtume, kad žiniasklaida būtų gražus atspindys ir atspindėtų tai, ką patys norime matyti. Skandalus. Korumpuotus politikus, slaptus ekonominius susitarimus. Koks rytoj bus oras? Kokios nuolaidos rytoj bus prekybos centruose?

  • Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos instituto lektorius, daktaras Deimantas Jastramskis sako, kad per pastaruosius 10 metų Lietuvos žiniasklaida pasikeitė, tačiau teigiamų poslinkių įvyko mažiau nei tikėtasi. Nuotrauka iš asmeninio D. Jastramskio albumo

    Nuo tada, kai straipsnis „Lietuvos žiniasklaidos sistemos modelio bruožai“ buvo parengtas, praėjo beveik 10 metų. Kiek ir kokių dalykų per šį laiką Lietuvos žiniasklaidos sistemoje pasikeitė, paklausėme jo autoriaus D. Jastramskio. Pateikiame jo vertinimus ir įžvalgas:

  • Praėjusių metų pabaigoje išplatintame pranešime spaudai „Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS) teigia, kad kas 5-tą eurą (1,4 mln. eurų) iš valstybės ir savivaldybių viešinimo biudžetų ir kas 7 eurą (10,6 tūkst. eurų) iš Europos Sąjungos (ES) investicijų savivaldybės skyrė su politikais susijusioms įmonėms, kurios viešino jų veiklą. Lėšas gavo ne tik žiniasklaidos priemonės ir viešinimo agentūros, bet ir statybų, šaldyto maisto, leidybos įmonės, – rodo duomenys, pateikiami TILS svetainėje www.manovalstybe.info.

  • Pastebima, kad Lietuvos žiniasklaidoje neproporcingai pasiskirstęs politinis vaidmuo ir savireguliacijos elementai.

    1990 m. atgavusiai nepriklausomybę Lietuvai teko susidurti su nemažai iššūkių: stengtis, kad išsivadavimą iš priespaudos pripažintų Vakarų šalys, nepasiduoti Lietuvos teritorijoje tebeesančioms Tarybų armijos dalinių provokacijoms, o taip pat – sukurti nepriklausomos valstybės struktūras…

Čia mūsų Sūduva 2020

  • Danutė Katkuvienė sako vis neatsistebinti audėjų – ir ne tik jų – išmone derinant spalvas, dėliojant raštus...

    Nijolė LINIONIENĖ Per penkiolika metų – jau šeštas solidus, išsamus leidinys, kiekvienas jų bėgant laikui įgauna vis didesnę vertę, nes juose – turtai iš mūsų liaudies meno lobyno…

  • Tarsi dar vienas momentas iš filmo – dainos, kurias traukė ir visi susirinkusieji.

    „Keturiasdešimt žydinčių pavasarių“ – taip vadinasi dokumentinis filmas, kurio premjerą krašto muziejuje kalvarijiečiai pamatė prieš savaitę. Jis skirtas dviem 2019 metų jubiliejams: visiems gerai žinomos ir mėgiamos kapelos „Gegužio žiedai“ 40–mečiui ir jo vadovo Vincento Svitojaus 90–osioms gimimo metinėms.

  • Saulius Tamulis ir jo įspūdingos kaukės.

    Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos didžiojoje salėje (II a.) jau veikia Šiaulių tautodailininko Sauliaus Tamulio kaukių paroda „Nuo Užgavėnių iki Užgavėnių“. S. Tamulis – Tautodailininkų sąjungos, tautodailininkų folkloro ansamblio „Margulis“, Šiaulių žemaičių sąjungos „Saulaukis“ narys, ne tik Lietuvoje pagarsėjusios papūgos Žako Albiniuko, traukiančio patriotines skanduotes, šeimininkas.

  • Tiek autorių dalyvavo parodos atidaryme (Aušrinė Dubauskienė dešinėje).

    Nijolė LINIONIENĖ Kybartų kultūros centre jau keletą metų atkakliai ir nuosekliai dirba menų studija „Smiltys“, vadovauja menotyrininkė Aušrinė Dubauskienė. Ir jau nebe pirmą kartą šios gražiai dirbančių ir, pasak pačių kūrėjų, „neprofesionalų“ grupės darbus galima išvysti Marijampolės kultūros centre.

  • Marijampoliečių kolektyvas „Balti vėjai“ dar labai jaunas.

    Šeštadienį vasario 1-ąją į Marijampolės kultūros centrą susirinko folkloro gerbėjai, mat vyko pirmas Marijampolės modernaus folkloro festivalis „Margai skamba“. Idėją realizavo Marijampolės kultūros centro darbuotoja ir festivalio vadovė Dalia Venckienė.

  • Štai tokie Gyvybės medžiai, kuriuos tautodailės specialistai palygino su garsiojo Liongino Šepkos darbais...

    Kaip jau informavome, Marijampolės kultūros centro antrame aukšte pradedant Tautodailės metus atidaryta Kazimiero Aleliūno medžio darbų paroda. Didžiulėje ekspozicijoje – daugybė įvairaus žanro kūrinių: drožinių, kompozicijų su natūraliomis pačios gamtos detalėmis, medžio gumbų improvizacijų, prieverpsčių ir skulptūrėlių, žaislų ir indų… Visa tai čia atkeliavo iš įvairių vietovių, autoriui artimų ir tolimesnių žmonių namų, nes viskas sukurta per ilgus dešimt­mečius – ir dalinta, dovanota…

  • Vladislovas Skarickas buvo ir „Mūzos“ klubo metraštininkas.

    Sausio pradžioje būtume minėję fotografo, vieno iš Marijampolės metraštininkų, Vladislovo Skaricko 85-ąsias gimimo metines. Deja, fotoklubo „Sūduva“ ir liaudies menininkų klubo „Mūza“ žmonės, buvę bendradarbiai tai pažymėjo jau be jo paties.

  • Kultūros centro mišrus vokalinis ansamblis „Savito“ atstovaus Marijampolei zoniniame konkurse.

    Devyni kolektyvai su savo vadovais, apie devynias dešimtis dainuojančių, gabių ir gražių žmonių ir apie tris dešimtis jų atliktų pačių įvairiausių dainų…

  • Kazimieras Aleliūnas parodos atidaryme papasakojo daug įdomių dalykų.

    Marijampolės kultūros centre marijampoliečio Kazimiero Aleliūno medžio darbų paroda atidarė Tautodailės metų vartus mūsų savivaldybėje.

  • Valė Klesevičienė džiaugėsi, kad į renginį susirinko ir Putino giminės, ir neabejingi jo kūrybai žmonės.

    Metų pradžia mūsų kraštui ir Lietuvai yra dovanojusi nemažai ryškių asmenybių – vien kultūros lauke išaugo ne vienas didingas medis… Su kuriuo iš jų galėtume palyginti Vincą Mykolaitį-Putiną – poetą ir prozininką, literatūros tyrinėtoją ir teoretiką, vertėją ir filosofą?

  • Šeštadienį Liudvinavo seniūnijos gyventojai, kraštiečiai, svečiai rinkosi į miestelio kultūros centrą, kur vyko Liudvinavo, kaip Mažosios kultūros sostinės, uždarymo iškilmės.