Dovanos idėja!!!

190px
  • „Sodros“ duomenimis, 2016 m. Lietuvoje teisines paslaugas iš viso teikė 3340 advokatų, jų padėjėjų, notarų ir antstolių. Lietuvai kaip valstybei, kuri savo gyventojų skaičiumi nesiekia 3 mln., toks skaičius atrodo gana nemažas.

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

Sudarė sąlygas vienodam duomenų apsaugos įgyvendinimui visoje Europos Sąjungoje (Eksperto komentaras)

*Į mūsų klausimus atsako Daiva TAMULIONIENĖ, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos Teisės skyriaus vyriausioji specialistė.

– Kam reikėjo atnaujinto Bendrojo asmens duomenų reglamento? Ar iki šiol duomenys buvo pas mus tvarkomi nelabai tinkamai?
– Naujo asmens duomenų teisinio reguliavimo poreikis atsirado dėl naujų asmens duomenų apsaugos sunkumų, susijusių su sparčia technologine plėtra ir globalizacija. Išaugo asmens duomenų rinkimo ir keitimosi jais mastas, todėl buvo būtina pritaikyti teisinį reguliavimą nūdienos iššūkiams. Nors ir senojo reguliavimo principai ir tikslai vis dar buvo pagrįsti, tačiau vienodo teisės akto nebuvimas sudarė sąlygas nevienodam duomenų apsaugos įgyvendinimui visoje Europos Sąjungoje (ES), teisiniam netikrumui ar plačiai paplitusiai viešajai nuomonei, kad fizinių asmenų apsaugai kyla didelių pavojų pirmiausia dėl veiklos internete. Taigi iš esmės naująjį reguliavimą lėmė siekis užtikrinti vienodo ir aukšto lygio fizinių asmenų teisių ir laisvių apsaugą tvarkant jų duomenis ir pašalinti asmens duomenų judėjimo ES kliūtis.
– Kokie esminiai pokyčiai įsigaliojo su naujuoju Reglamentu?
– Reglamento svarbiausi pakeitimai susiję su trimis asmens duomenų apsaugos reformos tikslais: duomenų subjektų teisių stiprinimu; duomenų tvarkytojų ir duomenų subtvarkytojų atsakomybės nustatymu; reguliavimo skaidrumu ir patikimumu.
Įtvirtinamos naujos duomenų subjekto teisės: teisė į duomenų perkeliamumą (duomenų subjektas turės teisę gauti susijusius su juo asmens duomenis, kuriuos jis pateikė duomenų valdytojui susistemintu, įprastai naudojamu ir kompiuterio skaitomu formatu, ir persiųsti tuos duomenis kitam duomenų valdytojui); taip pat teisė būti pamirštam.
Įtvirtinamas duomenų subjektų atstovavimas – duomenų subjektas turi teisę įgalioti nepelno įstaigą, organizaciją ar asociaciją jo vardu pateikti skundą ir jo vardu naudotis jam tam tikromis Reglamente numatytomis teisėmis.
Sugriežtinami sutikimo reikalavimai – numatoma, kad kai duomenys tvarkomi gavus duomenų subjekto sutikimą, duomenų valdytojas turi galėti įrodyti, kad duomenų subjektas sutiko su duomenų tvarkymo operacija. Apsaugos priemonėmis turi būti užtikrinama, kad duomenų subjektas suvoktų, jog jis duoda sutikimą ir dėl ko jis jį duoda. Duomenų valdytojo iš anksto suformuluotas sutikimo pareiškimas turi būti pateiktas suprantama ir lengvai prieinama forma, aiškiai ir paprasta kalba, jame neturėtų būti nesąžiningų sąlygų. Sutikimas neturi būti dviprasmiškas.
Pirmą kartą ES teisėje reglamentuojamas nepilnamečio iki 16 m. asmens duomenų tvarkymas. Nustatyta, kad kai vaikas yra jaunesnis negu 16 metų, toks tvarkymas yra teisėtas tik tuo atveju, jeigu tą sutikimą davė arba tvarkyti duomenis leido vaiko tėvų pareigų turėtojas. Vaikui tapus suaugusiu, jis turi teisę sutikimą atšaukti ir reikalauti duomenis sunaikinti.
Reglamentas yra tiesioginio taikymo teisės aktas, todėl nuo 2018 m. gegužės 25 d. duomenų tvarkymas Lietuvoje turi atitikti Reglamente nustatytą teisinį reguliavimą ir kiekvienas duomenų valdytojas turi pats pasirūpinti, kad būtų atnaujinti reikiami vidiniai asmens duomenų tvarkymo dokumentai, atsižvelgiant į Reglamente nurodytus reikalavimus.
Išplėsta teritorinė Reglamento taikymo sritis, t. y. Reglamentas yra taikomas ne tik tuo atveju, kai asmens duomenis tvarko ES įsisteigęs duomenų valdytojas arba duomenų tvarkytojas, bet ir tuo atveju, kai ES esančių duomenų subjektų asmens duomenis tvarko ES neįsisteigęs duomenų valdytojas arba duomenų tvarkytojas ir duomenų tvarkymo veikla susijusi su prekių arba paslaugų siūlymu duomenų subjektams Europos Sąjungoje arba elgesio, kai jie veikia Europos Sąjungoje, stebėsena.
Pagal naują reglamentavimą atsakomybė už asmens duomenų tvarkymą tenka duomenų valdytojams. Reglamentas išplečia pareigas duomenų tvarkytojams. Anksčiau už asmens duomenis buvo atsakingas duomenų valdytojas, o Reglamente numatyta, kad atsakomybę turės pagal susitarimą dalytis tiek duomenų valdytojas, tiek duomenų tvarkytojas.
Nustatomas „vieno langelio“ principas, t. y. duomenų valdytojo arba duomenų tvarkytojo pagrindinės buveinės arba vienintelės buveinės priežiūros institucija turi kompetenciją veikti kaip vadovaujanti priežiūros institucija, kai tas duomenų valdytojas arba duomenų tvarkytojas vykdo tarp-valstybinį duomenų tvarkymą. Vadovaujanti priežiūros institucija yra vienintelė institucija, su kuria duomenų valdytojas arba duomenų tvarkytojas palaiko ryšius, kai jie vykdo tarpvalstybinį duomenų tvarkymą.
Stiprinamas priežiūros institucijų bendradarbiavimas. Visais atvejais, kai bus atliekamas tarpvalstybinis duomenų tvarkymas, t. y. kai asmens duomenų tvarkymas lies kelių valstybių narių gyventojus, skirtingų šalių priežiūros institucijos bus kompetentingos spręsti dėl asmens duomenų tvarkymo atitikimo Reglamentui. Siekiant užtikrinti vienodą praktiką, vadovaujanti priežiūros institucija bendradarbiaus su atitinkamų valstybių narių priežiūros institucijomis atliekant bendrus tyrimus, priimant bendrą sprendimą ir taikant sankcijas.
Reglamentas remiasi atitikties logika, kuri grindžiama duomenų valdytojų ir duomenų tvarkytojų skaidrumu ir atskaitomybe.
– Naujasis reguliavimas numato, kad duomenų valdytojas, prieš pradėdamas tvarkyti duomenis, atlieka numatytų duomenų tvarkymo operacijų poveikio asmens duomenų apsaugai vertinimą.
– Numatyta pareiga pranešti duomenų subjektui apie asmens duomenų saugumo pažeidimą.
– Ir duomenų valdytojui, ir duomenų tvarkytojui numatoma pareiga paskirti duomenų apsaugos pareigūną.
– Reglamentas taip pat numato tokius naujus atitikties vertinimo kriterijus kaip elgesio kodeksų laikymasis ir sertifikavimas.
– Reglamente numatomos išankstinės konsultacijos tais atvejais, kai duomenų valdytojas, atlikęs poveikio duomenų apsaugai vertinimą, nustato, kad tvarkant duomenis kiltų didelis pavojus, jei duomenų valdytojas nesiimtų priemonių pavojui sumažinti.
Reglamentas numato pareigą rengiantiems pasiūlymus dėl teisėkūros priemonių, kurias priima nacionalinis parlamentas, arba tokia teisėkūros priemone grindžiamos reguliavimo priemonės, susijusios su asmens duomenų tvarkymu, konsultuotis su priežiūros institucija.
Duomenų valdytojai ir duomenų tvarkytojai gali perduoti asmens duomenis į trečiąją valstybę tik tuo atveju, jeigu duomenų valdytojas arba duomenų tvarkytojas yra nustatęs tinkamas apsaugos priemones, su sąlyga, kad suteikiama galimybė naudotis vykdytinomis duomenų subjekto teisėmis ir veiksmingomis duomenų subjektų teisių gynimo priemonėmis, t. y. Reglamento nuostatos bus taikomos ne tik asmens duomenų perdavimui, bet ir vėlesniam asmens duomenų tvarkymui.
Kaip ir anksčiau, duomenų apsaugos priežiūros institucijai (Lietuvoje ši institucija yra Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija) suteikta teisė tikrinti duomenų valdytojus dėl galimų asmens duomenų apsaugos pažeidimų, tiek savo iniciatyva, tiek pagal galimai nukentėjusiųjų skundus.
Reglamente numatytas baudų dydis priverčia suklusti esamus ir būsimus duomenų valdytojus ir pažvelgti į asmens duomenų apsaugą labai atsakingai. Duomenų valdytojui ir duomenų tvarkytojui, pažeidusiam Reglamento nuostatas, gali būti skiriamos administracinės baudos, kurios kiekvienu konkrečiu atveju turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. Bauda gali siekti nuo 2 iki 4 proc. ankstesnių finansinių metų bendros metinės pasaulinės apyvartos, arba nuo 10 mln. iki 20 mln. Eur.
– Įmonės duomenų saugotojos ir tvarkytojos tam pasiruošė, o ką reikėjo pasiruošti gyventojams? Kokios jų teisės ir pareigos?
– Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas nenumato pareigų duomenų subjektams, tačiau suteikia jiems daugiau teisių, apie kurias minėjome. Nepaisant to, kad duomenų subjektams pareigų nėra numatyta, asmenys, kam nors teikdami asmens duomenis, turi būti rūpestingi ir atidūs. Jeigu nėra tikri, kam ir kuriems tikslams teikia duomenis, turėtų jų neteikti.
– Ar verta visiems prašantiems duoti? Kaip atsisakyti, jeigu davei sutikimą tvarkyti savo duomenis ir persigalvojai?
– Tik pats asmuo gali nuspręsti, ar duoti sutikimą tvarkyti asmens duomenis, ar ne, tačiau bet kuriuo atveju, net jei ir asmuo davė sutikimą tvarkyti asmens duomenis, jis turi teisę jį bet kada atšaukti. Įmonės, organizacijos, kurios tvarko sutikimo pagrindu asmens duomenis, turėtų neapsunkinti asmeniui galimybės pasinaudoti teise atšaukti sutikimą. Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas numato, kad atšaukti sutikimą turėtų būti taip pat lengva, kaip jį duoti.
Be kita ko, sutikimas negali būti suabsoliutintas. Sutikimas nėra vienintelis galimas asmens duomenų tvarkymo pagrindas. Neretai asmens duomenų tvarkymas grindžiamas teisės aktuose nurodytais reikalavimais, taip pat sutartimis tarp įmonės ir asmens.
– Kaip atskirti, kada dėl duomenų kreipiasi tikros įmonės ar asmenys, o kada sukčiai?
– Iš tiesų Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas numato teisę asmenims gauti daug informacijos apie jų numatomą asmens duomenų tvarkymą, įskaitant ir informaciją apie duomenų valdytoją. Duomenų subjektas turi teisę gauti informaciją apie duomenų valdytojo tapatybę ir kontaktinius duomenis. Žmonėms visais atvejais reikėtų išlikti budriems, jeigu gauta informacija kelia tam tikrų įtarimų, galima ją pasitikrinti naudojantis viešais šaltiniais, pavyzdžiui, internete. Pavyzdžiui, VĮ Registrų centro interneto svetainėje galima pasitikrinti, ar įmonė, organizacija yra registruota juridinių asmenų registre.
– Ačiū už išsamius atsakymus.

Pažinimo laboratorija 2020

  • Šiandien spaudos leidinių pasirinkimas – didžiulis. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

    „Žiniasklaidos teisės vadove“, kurio autoriai Liudvika Meškauskaitė ir Dainius Sinkevičius, akcentuojama, kad žiniasklaidai ir žurnalistams naudojimasis žodžio laisve ir pagarba kitų žodžio laisvei, įtraukiant visuomenę į atviras diskusijas, yra kasdienio darbo pagrindas. „Būtent žurnalistai yra tie, kurie rinkdami ir skleisdami reikšmingą informaciją, reikalaudami galingųjų atskaitomybės, inicijuodami viešas visuomeninės reikšmės diskusijas bei užtikrindami nuomonių įvairovę, stovi žodžio laisvės sargyboje“.

  • Ar šiandien žiniasklaidos ir žurnalistų veiklos reglamentavimo laikomasi visuomenės informavimo politikoje, kiek laisva yra žiniasklaida nuo reklamos davėjų, projektų viešintojų, politinių jėgų Lietuvoje? Kokiais leidiniais pasitikima? Ar vis augančių socialinių tinklų naudojimasis, nemokami interneto portalai neišstumia iš gyvenimo laisvos žiniasklaidos, kuriai išgyventi darosi vis sunkiau. Kokių sąlygų reikėtų, kad žiniasklaida būtų tikrai nepriklausoma, objektyvi nuo politikų, nuo pinigų, nuo povandeninių interesų „Pažinimo laboratorijoje“ diskutuoja skaitytojai.

  • Dr. Andrius VAIŠNYS, Vilniaus universiteto profesorius, žurnalistikos ir politinės komunikacijos tyrėjas. Adomo Taraskevičiaus nuotrauka

    Dr. Andrius VAIŠNYS,  Vilniaus universiteto profesorius, žurnalistikos ir politinės komunikacijos tyrėjas Praėjo trys dešimtmečiai, kai Lietuvoje, gretimose šalyse „spaudos laisvė“ tapo viešo gyvenimo diskusija ir jai pradėtas kloti teisinis pamatas. Anuomet, 1989–1990 metais buvo „suderintos“ visiškai nederančios etinės ir teisinės normos: kritikuojant cenzūrą ji palaipsniui paversta spaudos priežiūra – taip buvo įrašyta 1990-ųjų vasarį Spaudos ir kitų masinės informacijos priemonių įstatyme, kuriuo įteisinta Spaudos kontrolės valdyba, veikusi kelis metus.

  • Lietuvos žiniasklaidos modelis labai panašus į skandinavišką, tačiau kai kuriose srityse mes juos tik vejamės.

    2007 m. mirus prancūzui mokslininkui Klodui Žan Bertrandui (Claude Jean Bertrand,) elektroniniu paštu išplatintame pranešime rašyta, jog velionis „puoselėjo žiniasklaidos etikos, atskaitingumo sistemų ir deontologijos koncepciją demokratijos pamatuose visame pasaulyje.“

  • Dainius RADZEVIČIUS, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas

      Vis dėlto šiandieninio mūsų eksperto nuomone, mums dar reikia įsisąmoninti, kad žiniasklaida – tiesiog verslo modelis, o ne galios propagavimo įrankis, ir būti kritiškesniems, daugiau oponuoti valdžiai ir verslui, daugiau keliauti po pasaulio šalis ir rodyti, kaip ten gyvena žmonės. Artimiausias modelis mums, jo manymu, skandinaviškas.

  • Lietuva pasauliniame žiniasklaidos laisvės indekse šiuo metu užima 30 vietą – praneša organizacija „Reporteriai be sienų“.

  • Romas LINIONIS, fotografas, kraštotyrininkas.

    Medijos itin veikia visuomenę, kurioje jos vaidina didžiulį vaidmenį ne tik dėl turinio, bet ir dėl savo charakteristikų. Kartu iškyla dilema dėl informacijos patikimumo vertinimo. Daug kas mano, kad tradicinė žiniasklaida yra patikimesnis šaltinis negu socialinėse medijose skleidžiama informacija.

  • Vis dažniau tenka išgirsti, kad kai kuriems skaitytojams internetas nepakeis laikraščių. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

    Tiek daug margos ir įvairios žiniasklaidos, kokią turime dabar, vargu ar kada turėjome. Žinias skelbia laikraščiai, žurnalai, televizijos kanalai. Operatyvumu juos lenkia portalai, socialiniai tinklai. Žurnalistais esame visi, rašome apie viską. Akimirksniu galime internete rasti mus dominančią informaciją iš viso pasaulio, naujausias žinias. Dilema kyla, kaip atsirinkti, ką skaityti, kuo tikėti.

  • Neseniai Jolita Linkevičiūtė visuomenei pristatė savo knygą „Kilmės įrašas“. Nuotrauka iš J. Linkevičiūtės asmeninio albumo

    Jolita LINKEVIČIŪTĖ, žurnalistė, Komunikacijos ir informacijos mokslų daktarė Norėtume, kad žiniasklaida būtų gražus atspindys ir atspindėtų tai, ką patys norime matyti. Skandalus. Korumpuotus politikus, slaptus ekonominius susitarimus. Koks rytoj bus oras? Kokios nuolaidos rytoj bus prekybos centruose?

  • Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos instituto lektorius, daktaras Deimantas Jastramskis sako, kad per pastaruosius 10 metų Lietuvos žiniasklaida pasikeitė, tačiau teigiamų poslinkių įvyko mažiau nei tikėtasi. Nuotrauka iš asmeninio D. Jastramskio albumo

    Nuo tada, kai straipsnis „Lietuvos žiniasklaidos sistemos modelio bruožai“ buvo parengtas, praėjo beveik 10 metų. Kiek ir kokių dalykų per šį laiką Lietuvos žiniasklaidos sistemoje pasikeitė, paklausėme jo autoriaus D. Jastramskio. Pateikiame jo vertinimus ir įžvalgas:

  • Praėjusių metų pabaigoje išplatintame pranešime spaudai „Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS) teigia, kad kas 5-tą eurą (1,4 mln. eurų) iš valstybės ir savivaldybių viešinimo biudžetų ir kas 7 eurą (10,6 tūkst. eurų) iš Europos Sąjungos (ES) investicijų savivaldybės skyrė su politikais susijusioms įmonėms, kurios viešino jų veiklą. Lėšas gavo ne tik žiniasklaidos priemonės ir viešinimo agentūros, bet ir statybų, šaldyto maisto, leidybos įmonės, – rodo duomenys, pateikiami TILS svetainėje www.manovalstybe.info.

  • Pastebima, kad Lietuvos žiniasklaidoje neproporcingai pasiskirstęs politinis vaidmuo ir savireguliacijos elementai.

    1990 m. atgavusiai nepriklausomybę Lietuvai teko susidurti su nemažai iššūkių: stengtis, kad išsivadavimą iš priespaudos pripažintų Vakarų šalys, nepasiduoti Lietuvos teritorijoje tebeesančioms Tarybų armijos dalinių provokacijoms, o taip pat – sukurti nepriklausomos valstybės struktūras…

Čia mūsų Sūduva 2020

  • Danutė Katkuvienė sako vis neatsistebinti audėjų – ir ne tik jų – išmone derinant spalvas, dėliojant raštus...

    Nijolė LINIONIENĖ Per penkiolika metų – jau šeštas solidus, išsamus leidinys, kiekvienas jų bėgant laikui įgauna vis didesnę vertę, nes juose – turtai iš mūsų liaudies meno lobyno…

  • Tarsi dar vienas momentas iš filmo – dainos, kurias traukė ir visi susirinkusieji.

    „Keturiasdešimt žydinčių pavasarių“ – taip vadinasi dokumentinis filmas, kurio premjerą krašto muziejuje kalvarijiečiai pamatė prieš savaitę. Jis skirtas dviem 2019 metų jubiliejams: visiems gerai žinomos ir mėgiamos kapelos „Gegužio žiedai“ 40–mečiui ir jo vadovo Vincento Svitojaus 90–osioms gimimo metinėms.

  • Saulius Tamulis ir jo įspūdingos kaukės.

    Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos didžiojoje salėje (II a.) jau veikia Šiaulių tautodailininko Sauliaus Tamulio kaukių paroda „Nuo Užgavėnių iki Užgavėnių“. S. Tamulis – Tautodailininkų sąjungos, tautodailininkų folkloro ansamblio „Margulis“, Šiaulių žemaičių sąjungos „Saulaukis“ narys, ne tik Lietuvoje pagarsėjusios papūgos Žako Albiniuko, traukiančio patriotines skanduotes, šeimininkas.

  • Tiek autorių dalyvavo parodos atidaryme (Aušrinė Dubauskienė dešinėje).

    Nijolė LINIONIENĖ Kybartų kultūros centre jau keletą metų atkakliai ir nuosekliai dirba menų studija „Smiltys“, vadovauja menotyrininkė Aušrinė Dubauskienė. Ir jau nebe pirmą kartą šios gražiai dirbančių ir, pasak pačių kūrėjų, „neprofesionalų“ grupės darbus galima išvysti Marijampolės kultūros centre.

  • Marijampoliečių kolektyvas „Balti vėjai“ dar labai jaunas.

    Šeštadienį vasario 1-ąją į Marijampolės kultūros centrą susirinko folkloro gerbėjai, mat vyko pirmas Marijampolės modernaus folkloro festivalis „Margai skamba“. Idėją realizavo Marijampolės kultūros centro darbuotoja ir festivalio vadovė Dalia Venckienė.

  • Štai tokie Gyvybės medžiai, kuriuos tautodailės specialistai palygino su garsiojo Liongino Šepkos darbais...

    Kaip jau informavome, Marijampolės kultūros centro antrame aukšte pradedant Tautodailės metus atidaryta Kazimiero Aleliūno medžio darbų paroda. Didžiulėje ekspozicijoje – daugybė įvairaus žanro kūrinių: drožinių, kompozicijų su natūraliomis pačios gamtos detalėmis, medžio gumbų improvizacijų, prieverpsčių ir skulptūrėlių, žaislų ir indų… Visa tai čia atkeliavo iš įvairių vietovių, autoriui artimų ir tolimesnių žmonių namų, nes viskas sukurta per ilgus dešimt­mečius – ir dalinta, dovanota…

  • Vladislovas Skarickas buvo ir „Mūzos“ klubo metraštininkas.

    Sausio pradžioje būtume minėję fotografo, vieno iš Marijampolės metraštininkų, Vladislovo Skaricko 85-ąsias gimimo metines. Deja, fotoklubo „Sūduva“ ir liaudies menininkų klubo „Mūza“ žmonės, buvę bendradarbiai tai pažymėjo jau be jo paties.

  • Kultūros centro mišrus vokalinis ansamblis „Savito“ atstovaus Marijampolei zoniniame konkurse.

    Devyni kolektyvai su savo vadovais, apie devynias dešimtis dainuojančių, gabių ir gražių žmonių ir apie tris dešimtis jų atliktų pačių įvairiausių dainų…

  • Kazimieras Aleliūnas parodos atidaryme papasakojo daug įdomių dalykų.

    Marijampolės kultūros centre marijampoliečio Kazimiero Aleliūno medžio darbų paroda atidarė Tautodailės metų vartus mūsų savivaldybėje.

  • Valė Klesevičienė džiaugėsi, kad į renginį susirinko ir Putino giminės, ir neabejingi jo kūrybai žmonės.

    Metų pradžia mūsų kraštui ir Lietuvai yra dovanojusi nemažai ryškių asmenybių – vien kultūros lauke išaugo ne vienas didingas medis… Su kuriuo iš jų galėtume palyginti Vincą Mykolaitį-Putiną – poetą ir prozininką, literatūros tyrinėtoją ir teoretiką, vertėją ir filosofą?

  • Šeštadienį Liudvinavo seniūnijos gyventojai, kraštiečiai, svečiai rinkosi į miestelio kultūros centrą, kur vyko Liudvinavo, kaip Mažosios kultūros sostinės, uždarymo iškilmės.