Dovanos idėja!!!

190px
  • „Sodros“ duomenimis, 2016 m. Lietuvoje teisines paslaugas iš viso teikė 3340 advokatų, jų padėjėjų, notarų ir antstolių. Lietuvai kaip valstybei, kuri savo gyventojų skaičiumi nesiekia 3 mln., toks skaičius atrodo gana nemažas.

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

Svarbių duomenų vagystė padarė didžiulę žalą ir klinikai, ir jos klientams

Kaip svarbu tinkamai saugoti ypač jautrius klientų duomenis, akivaizdžiai liudija neseniai visoje Lietuvoje, ir ne tik, plačiai nuskambėjusi kriminalinį atspalvį įgijusi istorija apie asmens duomenų vagystę iš Kaune veikiančios UAB „Grožio chirurgija“. Jai ištirti praėjusių metų balandį Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate (apskr. VPK) buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėtos informacijos apie privatų gyvenimą rinkimo, turto prievartavimo, neteisėto elektroninių duomenų perėmimo ir panaudojimo, neteisėto prisijungimo prie informacinės sistemos. Vėliau šį tyrimą perėmė Kriminalinės policijos biuras, o jam vadovauja Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Redas Savickas.
Šią savaitę „Suvalkiečio“ pakalbintas prokuroras R. Savickas teigė, kad šis ikiteisminis tyrimas dar nėra baigtas, nes tebelaukiama atsakymų į kai kuriuos užsienio šalims išsiųstus teisinės pagalbos prašymus. Nepaisant to ir didžiulės ikiteisminio tyrimo apimties, prokuroro teigimu, planuojama, kad ši baudžiamoji byla teismui nagrinėti bus perduota dar šiais metais.

Baigę darbą visuomet išjunkime kompiuterį, kad jame esančia informacija nepasinaudotų kokiomis nors aplinkybėmis prie įrenginio patekę asmenys.Įtariamieji tyrimo baigties laukia jau laisvėje
Skandalingą žinią – kad klinikos „Grožio chirurgija“ pacientų duomenų vagyste įtariami trys iš Marijampolės kilę, dabar kaip Kauno gyventojai pristatomi asmenys – „Suvalkietis“ savo skaitytojams pranešė dar praėjusių metų rudenį. Praėjusių metų rugpjūčio pabaigoje policijos pareigūnai įtardami jau minėtais nusikaltimais Kaune sulaikė šiame mieste pastaruoju metu gyvenusį gydytoją odontologą Eugenijų Čiuplevičių, informacinių technologijų specialistą Andrių Miškelevičių ir Simą Venčkauską. Du iš jų – E. Čiuplevičius ir A. Miškelevičius – gana ilgai buvo suimti, tačiau šiuo metu visi trys įtariamieji ikiteisminio tyrimo pabaigos jau laukia laisvėje. Beje, prokuroras R. Savickas įtariamąjį A. Miškelevičių buvo linkęs laikyti suimtą ir šių metų pavasarį jo suėmimą prašė pratęsti dar trims mėnesiams.  Vis dėlto teismas tokį prokuroro prašymą atmetė ir įtariamąjį į laisvę paleido jam skyręs 10 tūkst. eurų užstatą ir dokumentų paėmimą.

Įjungtas patikimu slaptažodžiu neapsaugotas kompiuteris – geras kąsnis duomenų vagyste suinteresuotam piktavaliui.Tarp nukentėjusiųjų – ir mūsų krašto žmonės
Ar įtariamieji pripažįsta padarę jiems inkriminuojamus nusikaltimus, prokuroras R. Savickas „Suvalkiečiui“ neatskleidė, motyvuodamas ikiteisminio tyrimo duomenų slaptumu. „Galiu pasakyti tik tiek, kad įtariamieji laikosi įvairių pozicijų“, – teigė prokuroras.
Vienas iš įtariamųjų teismo posėdyje, kuriame buvo sprendžiama, kokią kardomąją priemonę jam skirti, yra pasakojęs, kaip prisijungdavo prie klientų duomenų bazių. Jų apsauga esą buvusi labai paprasta, todėl norint sužinoti informaciją apie pacientą, pakakdavo žinoti jo vardą ir pavardę. Prie klientų duomenų bazių buvo galima prisijungti nebūnant pačioje klinikoje, bet prisijungiama buvo naudojantis specialiomis žiniomis ir slepiant prisijungimo kelius, taip pat naudojantis užsienio serveriais.
Primename, kad jau minėti iš Marijampolės kilę asmenys įtariami iš klinikos „Grožio chirurgija“ pagrobę daugiau nei 22 tūkst. asmenų duomenis. Į jų rankas pateko klinikos pacientų vardai, pavardės, asmens kodai, prieš ir po operacijos darytos nuotraukos. Tarp nukentėjusiųjų – ir nemažai mūsų krašto gyventojų. Pavyzdžiui, į Marijampolės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą dėl reketavimo kreipėsi vidutinio amžiaus Marijampolės gyventoja, pareigūnams pateikusi mobiliuoju telefonu gautą trumpąją žinutę (SMS), kurioje buvo parašyta (tekstas neredaguotas): „Tavo asmens duomens ir ligos istorija – INTERNETE! Issipirk kol dar ne per velu.“
Tūkstančiai „Grožio chirurgijos“ klientų sulaukė tokių trumpųjų žinučių, tačiau į policiją kreipėsi toli gražu ne visi.Tokia pat žinutė buvo atsiųsta ir į vieno Kalvarijos savivaldybės gyventojo mobiliojo ryšio telefoną. Jis irgi kreipėsi į policijos pareigūnus dėl prievartavimo sumokėti tam tikrą pinigų sumą ir grasinimų virtualioje erdvėje paviešinti jo asmens duomenis, taip pat medicininius duomenis apie minėtoje klinikoje jam atliktą operaciją.
„Šioje klinikoje man buvo atlikta kojos operacija ir, tiesą sakant, nė kiek nesibaiminau, kad programišiai internete gali paviešinti apie mano patirtą kojos traumą ir atliktą operaciją pavogtus duomenis, – „Suvalkiečiui“ yra pasakojęs šis Kalvarijos savivaldybės gyventojas. – Į policijos pareigūnus kreipiausi ne dėl to, o tiesiog siekdamas padėti policijai atskleisti nusikaltimą ir nenorėdamas su tais reketininkais turėti jokių reikalų.“

 

Telefonu sulaukę keistų prašymų, niekuomet neskubėkite jų vykdyti, ypač kai nepažįstamas asmuo prašo pervesti didesnę ar mažesnę pinigų sumą.Reketuoti žmonės tikisi neturtinės žalos atlyginimo
Į „Grožio chirurgijos“ duomenų tinklą įsibrovusių programišių tikslas buvo pacientų asmens duomenys, jų nuotraukos ir kita informacija apie gydymą. Po to jie grasindami, kad pavogtus duomenis paviešins internete, ėmė šantažuoti ir kliniką, ir nukentėjusius pacientus. Mat išsipirkti pavogtus duomenis buvo siūloma ir klinikai, ir pacientams, tarp kurių – ne tik mūsų šalies piliečiai, bet ir užsieniečiai, taip pat užsienio šalyse šiuo metu dirbantys ir gyvenantys mūsų tautiečiai.
Naudodamiesi „Tor“ tinklu programišiai buvo pradėję skelbti dalies grožio klinikos klientų vardus ir pavardes, nuotraukas prieš ir po operacijų, jų nusiskundimus ir kitus duomenis, kaip gautos informacijos pavyzdžius. Skelbta, kad jų reikalaujama bendra išpirkos suma siekė apie 300–350 tūkst. eurų, elektroninius atsiskaitymo vienetus bitkoinus konvertavus į eurus.
Įmonių įrenginiuose būtina įdiegti atsinaujinančias duomenų apsaugos sistemas ir programas, nes jūsų duomenys gali tapti programišių taikiniu.Grožio chirurgijos klinikos pacientų duomenis pavogę programišiai skelbė, kad yra pasirengę parduoti daugiau kaip 24 tūkst. klientų asmens sveikatos duomenis atskirai ir kad bendro duomenų paketo kaina vis auga. Ikiteisminį tyrimą atliekantys pareigūnai neslepia manantys, kad pinigus įtariamiesiems sumokėjo šimtai nukentėjusiųjų.
Prokuroro R. Savicko teigimu, šiuo metu nukentėjusiais yra pripažinta pati klinika „Grožio chirurgija“ ir kone šimtas jos klientų. Pastarieji buvo reketuojami reikalaujant, kad už tai, jog pavogti slapti jų duomenys nebūtų viešinami internete, reketininkams priklausomai nuo tų duomenų jautrumo sumokėtų nuo 25 iki 1000 eurų. Nemažai jų, anot prokuroro, byloje įtariamiesiems pateikė įvairaus dydžio civilinius ieškinius.
„Tokių civilinių ieškinių gauta ne vienas ir ne du, o labai daug, – sakė prokuroras. – Vis dėlto dauguma nukentėjusiųjų teismo prašo jiems iš įtariamųjų priteisti ne sumokėtas pinigų sumas už tai, kad jiems jautrūs duomenys nebūtų skelbiami virtualioje erdvėje, o atlyginti patirtą neturtinę žalą, tačiau yra ir tokių ieškinių, kuriuose prašoma atlyginti ir turtinę, ir neturtinę žalą.“

Skandalingą istoriją dėl klientų duomenų vagystės iš UAB „Grožio chirurgija“ tiria ne tik teisėsaugos pareigūnai. Ja susidomėjo ir Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (VDAI), kuri atliko „Grožio chirurgijos“ asmens duomenų tvarkymo teisėtumo ir įgyvendinamų asmens duomenų saugumo priemonių tinkamumo patikrinimą ir konstatavo, kad klinika neužtikrino tinkamų organizacinių ir techninių priemonių, skirtų apsaugoti asmens duomenims.
Svarbius duomenis patikimiausia saugoti keliuose įrenginiuose, apsaugotuose slaptažodžiais, taip pat išorinėse ir debesų talpyklose.Duomenų vagystė sutrikdė sėkmingą klinikos veiklą
VDAI tikrindama iki skandalo sėkmingai savo veiklą plėtojusią UAB „Grožio chirurgija“ nustatė, kad asmens duomenims tvarkyti bendrovė naudojo dvi informacines sistemas – naują (nuo 2017 m.) ir dar veikusią, bet retai naudotą senąją. VDAI klinikai nurodė atsisakyti ypatingų asmens duomenų teikimo elektroniniu paštu arba užtikrinti, kad tokiu būdu teikiami duomenys būtų šifruojami, pasirūpinti, kad asmens duomenis tvarkanti bendrovė užtikrintų tinkamą duomenų saugumą, užtikrinti, kad senojoje informacinėje sistemoje naudojami slaptažodžiai atitiktų saugumo reikalavimus dėl slaptažodžių ilgio, sudėtingumo ir keitimo periodiškumo.
Klinikai taip pat buvo nurodyta reglamentuoti asmens duomenų tvarkymą išorinėse laikmenose nustatant, kokiais atvejais reikia saugoti duomenis šiose laikmenose, duomenų saugojimo terminą, sunaikinimo tvarką, privalomas įgyvendinti organizacines ir technines duomenų saugumo priemones, be to, pateikė ir kitų nurodymų.
Netinkama klientų asmens duomenų apsauga sutrikdė normalų „Grožio chirurgijos“ darbą. Įstaiga turėjo bylinėtis su VDAI, taip pat su klinikos bankroto siekiančiais partneriais.

Pažinimo laboratorija 2020

  • Šiandien spaudos leidinių pasirinkimas – didžiulis. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

    „Žiniasklaidos teisės vadove“, kurio autoriai Liudvika Meškauskaitė ir Dainius Sinkevičius, akcentuojama, kad žiniasklaidai ir žurnalistams naudojimasis žodžio laisve ir pagarba kitų žodžio laisvei, įtraukiant visuomenę į atviras diskusijas, yra kasdienio darbo pagrindas. „Būtent žurnalistai yra tie, kurie rinkdami ir skleisdami reikšmingą informaciją, reikalaudami galingųjų atskaitomybės, inicijuodami viešas visuomeninės reikšmės diskusijas bei užtikrindami nuomonių įvairovę, stovi žodžio laisvės sargyboje“.

  • Ar šiandien žiniasklaidos ir žurnalistų veiklos reglamentavimo laikomasi visuomenės informavimo politikoje, kiek laisva yra žiniasklaida nuo reklamos davėjų, projektų viešintojų, politinių jėgų Lietuvoje? Kokiais leidiniais pasitikima? Ar vis augančių socialinių tinklų naudojimasis, nemokami interneto portalai neišstumia iš gyvenimo laisvos žiniasklaidos, kuriai išgyventi darosi vis sunkiau. Kokių sąlygų reikėtų, kad žiniasklaida būtų tikrai nepriklausoma, objektyvi nuo politikų, nuo pinigų, nuo povandeninių interesų „Pažinimo laboratorijoje“ diskutuoja skaitytojai.

  • Dr. Andrius VAIŠNYS, Vilniaus universiteto profesorius, žurnalistikos ir politinės komunikacijos tyrėjas. Adomo Taraskevičiaus nuotrauka

    Dr. Andrius VAIŠNYS,  Vilniaus universiteto profesorius, žurnalistikos ir politinės komunikacijos tyrėjas Praėjo trys dešimtmečiai, kai Lietuvoje, gretimose šalyse „spaudos laisvė“ tapo viešo gyvenimo diskusija ir jai pradėtas kloti teisinis pamatas. Anuomet, 1989–1990 metais buvo „suderintos“ visiškai nederančios etinės ir teisinės normos: kritikuojant cenzūrą ji palaipsniui paversta spaudos priežiūra – taip buvo įrašyta 1990-ųjų vasarį Spaudos ir kitų masinės informacijos priemonių įstatyme, kuriuo įteisinta Spaudos kontrolės valdyba, veikusi kelis metus.

  • Lietuvos žiniasklaidos modelis labai panašus į skandinavišką, tačiau kai kuriose srityse mes juos tik vejamės.

    2007 m. mirus prancūzui mokslininkui Klodui Žan Bertrandui (Claude Jean Bertrand,) elektroniniu paštu išplatintame pranešime rašyta, jog velionis „puoselėjo žiniasklaidos etikos, atskaitingumo sistemų ir deontologijos koncepciją demokratijos pamatuose visame pasaulyje.“

  • Dainius RADZEVIČIUS, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas

      Vis dėlto šiandieninio mūsų eksperto nuomone, mums dar reikia įsisąmoninti, kad žiniasklaida – tiesiog verslo modelis, o ne galios propagavimo įrankis, ir būti kritiškesniems, daugiau oponuoti valdžiai ir verslui, daugiau keliauti po pasaulio šalis ir rodyti, kaip ten gyvena žmonės. Artimiausias modelis mums, jo manymu, skandinaviškas.

  • Lietuva pasauliniame žiniasklaidos laisvės indekse šiuo metu užima 30 vietą – praneša organizacija „Reporteriai be sienų“.

  • Romas LINIONIS, fotografas, kraštotyrininkas.

    Medijos itin veikia visuomenę, kurioje jos vaidina didžiulį vaidmenį ne tik dėl turinio, bet ir dėl savo charakteristikų. Kartu iškyla dilema dėl informacijos patikimumo vertinimo. Daug kas mano, kad tradicinė žiniasklaida yra patikimesnis šaltinis negu socialinėse medijose skleidžiama informacija.

  • Vis dažniau tenka išgirsti, kad kai kuriems skaitytojams internetas nepakeis laikraščių. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

    Tiek daug margos ir įvairios žiniasklaidos, kokią turime dabar, vargu ar kada turėjome. Žinias skelbia laikraščiai, žurnalai, televizijos kanalai. Operatyvumu juos lenkia portalai, socialiniai tinklai. Žurnalistais esame visi, rašome apie viską. Akimirksniu galime internete rasti mus dominančią informaciją iš viso pasaulio, naujausias žinias. Dilema kyla, kaip atsirinkti, ką skaityti, kuo tikėti.

  • Neseniai Jolita Linkevičiūtė visuomenei pristatė savo knygą „Kilmės įrašas“. Nuotrauka iš J. Linkevičiūtės asmeninio albumo

    Jolita LINKEVIČIŪTĖ, žurnalistė, Komunikacijos ir informacijos mokslų daktarė Norėtume, kad žiniasklaida būtų gražus atspindys ir atspindėtų tai, ką patys norime matyti. Skandalus. Korumpuotus politikus, slaptus ekonominius susitarimus. Koks rytoj bus oras? Kokios nuolaidos rytoj bus prekybos centruose?

  • Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos instituto lektorius, daktaras Deimantas Jastramskis sako, kad per pastaruosius 10 metų Lietuvos žiniasklaida pasikeitė, tačiau teigiamų poslinkių įvyko mažiau nei tikėtasi. Nuotrauka iš asmeninio D. Jastramskio albumo

    Nuo tada, kai straipsnis „Lietuvos žiniasklaidos sistemos modelio bruožai“ buvo parengtas, praėjo beveik 10 metų. Kiek ir kokių dalykų per šį laiką Lietuvos žiniasklaidos sistemoje pasikeitė, paklausėme jo autoriaus D. Jastramskio. Pateikiame jo vertinimus ir įžvalgas:

  • Praėjusių metų pabaigoje išplatintame pranešime spaudai „Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS) teigia, kad kas 5-tą eurą (1,4 mln. eurų) iš valstybės ir savivaldybių viešinimo biudžetų ir kas 7 eurą (10,6 tūkst. eurų) iš Europos Sąjungos (ES) investicijų savivaldybės skyrė su politikais susijusioms įmonėms, kurios viešino jų veiklą. Lėšas gavo ne tik žiniasklaidos priemonės ir viešinimo agentūros, bet ir statybų, šaldyto maisto, leidybos įmonės, – rodo duomenys, pateikiami TILS svetainėje www.manovalstybe.info.

  • Pastebima, kad Lietuvos žiniasklaidoje neproporcingai pasiskirstęs politinis vaidmuo ir savireguliacijos elementai.

    1990 m. atgavusiai nepriklausomybę Lietuvai teko susidurti su nemažai iššūkių: stengtis, kad išsivadavimą iš priespaudos pripažintų Vakarų šalys, nepasiduoti Lietuvos teritorijoje tebeesančioms Tarybų armijos dalinių provokacijoms, o taip pat – sukurti nepriklausomos valstybės struktūras…

Čia mūsų Sūduva 2020

  • Danutė Katkuvienė sako vis neatsistebinti audėjų – ir ne tik jų – išmone derinant spalvas, dėliojant raštus...

    Nijolė LINIONIENĖ Per penkiolika metų – jau šeštas solidus, išsamus leidinys, kiekvienas jų bėgant laikui įgauna vis didesnę vertę, nes juose – turtai iš mūsų liaudies meno lobyno…

  • Tarsi dar vienas momentas iš filmo – dainos, kurias traukė ir visi susirinkusieji.

    „Keturiasdešimt žydinčių pavasarių“ – taip vadinasi dokumentinis filmas, kurio premjerą krašto muziejuje kalvarijiečiai pamatė prieš savaitę. Jis skirtas dviem 2019 metų jubiliejams: visiems gerai žinomos ir mėgiamos kapelos „Gegužio žiedai“ 40–mečiui ir jo vadovo Vincento Svitojaus 90–osioms gimimo metinėms.

  • Saulius Tamulis ir jo įspūdingos kaukės.

    Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos didžiojoje salėje (II a.) jau veikia Šiaulių tautodailininko Sauliaus Tamulio kaukių paroda „Nuo Užgavėnių iki Užgavėnių“. S. Tamulis – Tautodailininkų sąjungos, tautodailininkų folkloro ansamblio „Margulis“, Šiaulių žemaičių sąjungos „Saulaukis“ narys, ne tik Lietuvoje pagarsėjusios papūgos Žako Albiniuko, traukiančio patriotines skanduotes, šeimininkas.

  • Tiek autorių dalyvavo parodos atidaryme (Aušrinė Dubauskienė dešinėje).

    Nijolė LINIONIENĖ Kybartų kultūros centre jau keletą metų atkakliai ir nuosekliai dirba menų studija „Smiltys“, vadovauja menotyrininkė Aušrinė Dubauskienė. Ir jau nebe pirmą kartą šios gražiai dirbančių ir, pasak pačių kūrėjų, „neprofesionalų“ grupės darbus galima išvysti Marijampolės kultūros centre.

  • Marijampoliečių kolektyvas „Balti vėjai“ dar labai jaunas.

    Šeštadienį vasario 1-ąją į Marijampolės kultūros centrą susirinko folkloro gerbėjai, mat vyko pirmas Marijampolės modernaus folkloro festivalis „Margai skamba“. Idėją realizavo Marijampolės kultūros centro darbuotoja ir festivalio vadovė Dalia Venckienė.

  • Štai tokie Gyvybės medžiai, kuriuos tautodailės specialistai palygino su garsiojo Liongino Šepkos darbais...

    Kaip jau informavome, Marijampolės kultūros centro antrame aukšte pradedant Tautodailės metus atidaryta Kazimiero Aleliūno medžio darbų paroda. Didžiulėje ekspozicijoje – daugybė įvairaus žanro kūrinių: drožinių, kompozicijų su natūraliomis pačios gamtos detalėmis, medžio gumbų improvizacijų, prieverpsčių ir skulptūrėlių, žaislų ir indų… Visa tai čia atkeliavo iš įvairių vietovių, autoriui artimų ir tolimesnių žmonių namų, nes viskas sukurta per ilgus dešimt­mečius – ir dalinta, dovanota…

  • Vladislovas Skarickas buvo ir „Mūzos“ klubo metraštininkas.

    Sausio pradžioje būtume minėję fotografo, vieno iš Marijampolės metraštininkų, Vladislovo Skaricko 85-ąsias gimimo metines. Deja, fotoklubo „Sūduva“ ir liaudies menininkų klubo „Mūza“ žmonės, buvę bendradarbiai tai pažymėjo jau be jo paties.

  • Kultūros centro mišrus vokalinis ansamblis „Savito“ atstovaus Marijampolei zoniniame konkurse.

    Devyni kolektyvai su savo vadovais, apie devynias dešimtis dainuojančių, gabių ir gražių žmonių ir apie tris dešimtis jų atliktų pačių įvairiausių dainų…

  • Kazimieras Aleliūnas parodos atidaryme papasakojo daug įdomių dalykų.

    Marijampolės kultūros centre marijampoliečio Kazimiero Aleliūno medžio darbų paroda atidarė Tautodailės metų vartus mūsų savivaldybėje.

  • Valė Klesevičienė džiaugėsi, kad į renginį susirinko ir Putino giminės, ir neabejingi jo kūrybai žmonės.

    Metų pradžia mūsų kraštui ir Lietuvai yra dovanojusi nemažai ryškių asmenybių – vien kultūros lauke išaugo ne vienas didingas medis… Su kuriuo iš jų galėtume palyginti Vincą Mykolaitį-Putiną – poetą ir prozininką, literatūros tyrinėtoją ir teoretiką, vertėją ir filosofą?

  • Šeštadienį Liudvinavo seniūnijos gyventojai, kraštiečiai, svečiai rinkosi į miestelio kultūros centrą, kur vyko Liudvinavo, kaip Mažosios kultūros sostinės, uždarymo iškilmės.