Dovanos idėja!!!

190px
  • „Sodros“ duomenimis, 2016 m. Lietuvoje teisines paslaugas iš viso teikė 3340 advokatų, jų padėjėjų, notarų ir antstolių. Lietuvai kaip valstybei, kuri savo gyventojų skaičiumi nesiekia 3 mln., toks skaičius atrodo gana nemažas.

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

Veidų sendinimo programėlė sukėlė pavojų asmenų ir nacionaliniam saugumui

Mobilieji telefonai šiandien nėra tik priemonė, padedanti susisiekti su pageidaujamu asmeniu. Šiuolaikiniai telefonai yra kompiuteriai, kupini įvairios informacijos. Puiku, jei ją valdo įrenginio savininkas, tačiau jei ji patenka į piktadarių rankas – gero nelauk. O tokių atvejų pasitaiko. Ir ne visai retai. Apmaudu, bet piktavaliams duomenis dažnai atiduodame laisva valia. Tiesa, nebūtinai to norėdami – aplaidžiai diegdamiesi mobiliąsias programėles. Kad ir kaip norėtųsi, ne visų jas kūrusių asmenų ir kompanijų tikslai yra kilnūs. Dažnai siūlomos programėlių funkcijos tėra tik gera priedanga išvilioti vartotojų duomenis, esančius jų telefonuose.

Plito tarsi virusas
Interneto paieškos sistemoje „Google“ gausu „FaceApp“ programėle apdirbtų nuotraukų pavyzdžių. Štai kaip gilioje senatvėje atrodytų Amerikos prezidentas Donaldas Trampas.Puikus pavyzdys – neseniai ažiotažą visame pasaulyje sukėlusi „FaceApp“ programėlė. Sukurta ji buvo dar 2017 metais ir iki šios vasaros buvo pritraukusi apie 80 mln. vartotojų. Jų skaičius šiemet rekordiškai išaugo, kai interneto garsenybės ir galybė kitų vartotojų paskelbė „FaceApp“ iššūkį. Socialiniuose tinklalapiuose ėmę dalintis nuotraukomis, apdirbtomis minėta programėle, kuriose jie atrodo gerokai pasenę arba atjaunėję, žmonės ragino ir kitus vartotojus parsisiųsti programėlę bei dalintis ja apdorotu savo atvaizdu. Taip programėlės naudotojų skaičius išsiplėtė iki dešimčių milijonų. Turbūt jis ir toliau būtų augęs, jei vienas programuotojas nebūtų pasidalinęs perspėjančia žinute apie aplikaciją. Savo socialinio tinklalapio paskyroje amerikietis Džošua Nozi parašęs, kad „FaceApp“ be jokio akivaizdaus vartotojo leidimo gali iš telefono atsisiųsti visas vartotojo nuotraukas – ne tik tą, kurią vartotojas nori sendinti, sukėlė visuotinį susirūpinimą.

Keliai veda į Rusiją
Po šios žinios programėlę ėmė analizuoti įvairūs internetinio saugumo ekspertai. Jie pastebėjo, kad nuotraukos, kurias programėlė galėtų apdoroti vartotojų įrenginiuose, yra siunčiamos į nutolusius serverius. Iš pradžių manyta, kad jie yra įkurdinti Rusijoje, nes programėlę sukūrusi bendrovė registruota Sankt Peterburge. Daugelio nuostabai išsiaiškinta, kad minėti serveriai yra visai ne Rusijoje, o JAV – „Amazon“ priklausančiuose duomenų centruose. Būtent todėl, kad vartotojų nuotraukos apdorojimui yra siunčiamos į nutolusius serverius, interneto saugumo specialistams kilo susirūpinimas vartotojų privatumu jiems naudojant „FaceApp“ programėlę.
Tokia programėlės veikimo schema klausimų sukėlė ir Nacionalinio kibernetinio saugumo centrui (NKSC) prie Krašto apsaugos ministerijos.
Jis, siekdamas užtikrinti saugios mobiliesiems įrenginiams skirtos programinės įrangos naudojimą šalies viduje, atliko taikomosios mobiliosios programėlės „FaceApp“ kibernetinio saugumo vertinimą. NKSC paaiškina, kad mobilioji programėlė „FaceApp“ yra Rusijos programinės įrangos gamintojo „OOO Wireless Lab“ nuotraukų transformavimo programėlė, specializuotais filtrais leidžianti grafiškai modifikuoti nuotraukose esančių veidų savybes – juos pasendinti, atjauninti, pridėti šypseną ar pakeisti lytį charakterizuojančius veido bruožus.

Įtarimą kelia veikimo schema
Norėdami išvysti pasendintus atvaizdus šimtai milijonų vartotojų visame pasaulyje į savo išmaniuosius parsisiuntė Rusijoje registruotą „FaceApp“ programėlę.Iš pirmo žvilgsnio programėlė atrodo linksma ir paprasta – neįtartum, kad vartotojui ji gali kaip nors pakenkti. Tačiau NKSC praneša nustatęs, kad „FaceApp“, kuri, kaip oficialiai skelbiama, yra nuotraukoms apdoroti skirta programa, iš tiesų mobiliuose įrenginiuose atlieka tik dalines aktualiųjų duomenų (nuotraukų) modifikacijos procedūras (glaudinimas ir dalinis apdorojimas), o paskui šią iš dalies apdorotą informaciją siunčia į nutolusį serverį galutiniam apdorojimui. Kaip ir užsienio interneto specialistai, NKSC taip pat nustatė, kad dauguma „FaceApp“ serverių yra registruoti Jungtinėse Amerikos Valstijose. Ir, kaip jau žinoma, iš serverio duomenys atsiunčiami bei sukomponuojami mobiliajame įrenginyje, kurie vėliau atvaizduojami vartotojui. Tyrimo metu pastebėta, kad „Android“ platformoje veikiančios programėlės atveju į serverį vidutiniškai išsiunčiama 560 kB duomenų, gaunama 360 kB duomenų; iOS platformoje veikiančios programėlės atveju vidutiniškai išsiunčiama 1,1 MB duomenų, gaunama –176 kB duomenų. Manoma, kad šie duomenų mainų dydžių skirtumai išryškėja dėl „Android“ ir „iOS“ platformos naudojamų skirtingų duomenų glaudos mechanizmų.
NKSC pažymi, kad didžiausią susirūpinimą kelia programėlės naudojimo taisyklės, kuriomis remiantis vartotojas turi sutikti neatlygintinai suteikti „FaceApp“ prieigą prie aplikacijos aplinkoje pasiekiamų duomenų – leisti „FaceApp“ juos naudoti, dauginti, modifikuoti, pritaikyti, skelbti, versti, kurti išvestinius kūrinius, platinti, viešai naudoti visais žinomais (ar ateityje sukurtais) formatais ir kanalais. NKSC pažymi, kad vertinant tai, jog programėlė sukurta Rusijos programinės įrangos gamintojo, šie reikalavimai sustiprina neproporcingumo įspūdį tarp aplikacijos teikiamų paslaugų profilio ir vartotojo patiriamų asmeninių kaštų.

Galimi pavojai
NKSC atkreipia dėmesį nemodifikuoti savo operacinės sistemos, siekiant išgauti daugiau telefono galimybių – tai panaikintų esamas telefono apsaugas ir padidintų kenkėjiškų programų keliamas rizikas.Visgi informacija apie galbūt netinkamą ir pavojingą programėlės veikimo schemą vartotojų nenaudoti ar nesisiųsti programėlės neįtikina, nes aplikaciją į savo išmaniuosius parsisiunčia vis nauji, o galbūt ir anksčiau ją bandę vartotojai. Rodos, apie programėlę tiek daug kalbama, tiek daug perspėjimų platinama. Gali būti, kad vartotojams nėra aišku, kokį neigiamą poveikį programėlė gali padaryti būtent jiems asmeniškai. Faktas, kad nuotrauka apdorojama ne telefone, o kažkokiame serveryje, juk labai negąsdina. O turėtų, nes specialistai paaiškina, kad nuotraukų apdirbimas nutolusiuose serveriuose leidžia jas kaupti neribotą laiką, o vartotojai įsirašydami programėlę su tuo sutinka. Galima sakyti, kas iš tų nuotraukų – tegul kaupia. Mokslininkai mano kitaip. Anot jų, technologijoms sparčiai populiarėjant, veidas yra viena iš žmogaus atpažinimo priemonių. Pavyzdžiui, jau dabar kai kurie telefonai yra atrakinami atpažįstant savininko veidą. Niekas nežino, kur šį metodą naudosime po 10, 20 metų. Taigi „FaceApp“, turėdama duomenų bazę su bemaž pusės planetos žmonių veidais, turės galimybę prieiti prie galbūt tiems asmenims priklausančių duomenų, juos matyti, naudoti ar pan.

Viskas tik prielaidos
Nacionalinis kibernetinio saugumo centras pataria būti budriems ir parsisiunčiant bet kokias programėles į telefoną atidžiai skaityti jų naudojimo taisykles. Išmanieji – nebe paprasti laidiniai telefonai. Jie tarsi kompiuteriai, kupini informacijos, kurią abejotino saugumo aplikacijos gali naudoti, matyti, keisti.Tiesa, svarbu paminėti, kad tai tėra hipotezė. Niekas nežino, kaip viskas klosis toliau. Galbūt programėlės serverius kas nors sunaikins, o galbūt veido atpažinimo technologija taip sparčiai neišplis ir plačiai naudojama nebus. Juk tuomet kiek­vienas, kuris turi žmogaus nuotrauką, galėtų prieiti ar disponuoti jam priklausančiais duomenimis. Kita vertus, galbūt nereikėtų aptarinėti ir analizuoti vien „FaceApp“ atvejo. Tiesa, ažiotažą programėlė sukėlė, dėmesį į programėlių naudojimo sąlygas atkreipti privertė, bet tai neturėtų tapti panacėja. Juk duomenų bazes su informacija apie žmonių veidus kaupia viešojo saugumo kameros gatvėse, oro uostuose, prekybos centruose. Nejau ir šie duomenys kada nors gali būti panaudoti prieš mus?

Užmigti ant laurų nereikėtų
Vis dėlto atsipalaiduoti nereikėtų. Siekiant užtikrinti mobiliųjų įrenginių naudotojų saugumą, NKSC nuolatos primena atkreipti dėmesį, iš kur siunčiatės programėlę. Centras pirmiausia pataria įsitikinti, kad aplikacija siunčiama iš oficialios programėlių parduotuvės. Patariama vengti programėlių iš trečiųjų šalių, nediegti į savo įrenginius piratinių („nulaužtų“) aplikacijų kopijų – jose dažniausiai būna įskiepytos kenkėjiškos funkcijos. NKSC pataria būti atsargiems su nuorodomis į programėles, kurias gaunate e. paštu ar trumposiomis teksto žinutėmis, – jos gali apgaule priversti jus įdiegti trečiosios šalies ar nežinomų šaltinių programėles.
NKSC taip pat pataria atnaujinti visas savo programėles bei operacinę sistemą. Kai įmanoma, įjungti automatinį programėlių atnaujinimą. Tai padės išvengti rizikų dėl pasenusių, pažeidžiamų aplikacijų versijų. NKSC atkreipia dėmesį nemodifikuoti savo operacinės sistemos, siekiant išgauti daugiau telefono galimybių – tai panaikintų esamas telefono apsaugas ir padidintų kenkėjiškų programų keliamas rizikas. Taip pat tai gali pažeisti įrenginio garantinio aptarnavimo sąlygas. Patariama susipažinti ir su programėlės leidimais – patikrinti, kokius duomenis aplikacija gali pasiekti ir ar ji gali dalytis vartotojo informacija su trečiaisiais asmenimis. NKSC pataria įvertinti, ar savo funkcijai atlikti nurodyti leidimai nėra pertekliniai.

Pažinimo laboratorija 2020

  • Šiandien spaudos leidinių pasirinkimas – didžiulis. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

    „Žiniasklaidos teisės vadove“, kurio autoriai Liudvika Meškauskaitė ir Dainius Sinkevičius, akcentuojama, kad žiniasklaidai ir žurnalistams naudojimasis žodžio laisve ir pagarba kitų žodžio laisvei, įtraukiant visuomenę į atviras diskusijas, yra kasdienio darbo pagrindas. „Būtent žurnalistai yra tie, kurie rinkdami ir skleisdami reikšmingą informaciją, reikalaudami galingųjų atskaitomybės, inicijuodami viešas visuomeninės reikšmės diskusijas bei užtikrindami nuomonių įvairovę, stovi žodžio laisvės sargyboje“.

  • Ar šiandien žiniasklaidos ir žurnalistų veiklos reglamentavimo laikomasi visuomenės informavimo politikoje, kiek laisva yra žiniasklaida nuo reklamos davėjų, projektų viešintojų, politinių jėgų Lietuvoje? Kokiais leidiniais pasitikima? Ar vis augančių socialinių tinklų naudojimasis, nemokami interneto portalai neišstumia iš gyvenimo laisvos žiniasklaidos, kuriai išgyventi darosi vis sunkiau. Kokių sąlygų reikėtų, kad žiniasklaida būtų tikrai nepriklausoma, objektyvi nuo politikų, nuo pinigų, nuo povandeninių interesų „Pažinimo laboratorijoje“ diskutuoja skaitytojai.

  • Dr. Andrius VAIŠNYS, Vilniaus universiteto profesorius, žurnalistikos ir politinės komunikacijos tyrėjas. Adomo Taraskevičiaus nuotrauka

    Dr. Andrius VAIŠNYS,  Vilniaus universiteto profesorius, žurnalistikos ir politinės komunikacijos tyrėjas Praėjo trys dešimtmečiai, kai Lietuvoje, gretimose šalyse „spaudos laisvė“ tapo viešo gyvenimo diskusija ir jai pradėtas kloti teisinis pamatas. Anuomet, 1989–1990 metais buvo „suderintos“ visiškai nederančios etinės ir teisinės normos: kritikuojant cenzūrą ji palaipsniui paversta spaudos priežiūra – taip buvo įrašyta 1990-ųjų vasarį Spaudos ir kitų masinės informacijos priemonių įstatyme, kuriuo įteisinta Spaudos kontrolės valdyba, veikusi kelis metus.

  • Lietuvos žiniasklaidos modelis labai panašus į skandinavišką, tačiau kai kuriose srityse mes juos tik vejamės.

    2007 m. mirus prancūzui mokslininkui Klodui Žan Bertrandui (Claude Jean Bertrand,) elektroniniu paštu išplatintame pranešime rašyta, jog velionis „puoselėjo žiniasklaidos etikos, atskaitingumo sistemų ir deontologijos koncepciją demokratijos pamatuose visame pasaulyje.“

  • Dainius RADZEVIČIUS, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas

      Vis dėlto šiandieninio mūsų eksperto nuomone, mums dar reikia įsisąmoninti, kad žiniasklaida – tiesiog verslo modelis, o ne galios propagavimo įrankis, ir būti kritiškesniems, daugiau oponuoti valdžiai ir verslui, daugiau keliauti po pasaulio šalis ir rodyti, kaip ten gyvena žmonės. Artimiausias modelis mums, jo manymu, skandinaviškas.

  • Lietuva pasauliniame žiniasklaidos laisvės indekse šiuo metu užima 30 vietą – praneša organizacija „Reporteriai be sienų“.

  • Romas LINIONIS, fotografas, kraštotyrininkas.

    Medijos itin veikia visuomenę, kurioje jos vaidina didžiulį vaidmenį ne tik dėl turinio, bet ir dėl savo charakteristikų. Kartu iškyla dilema dėl informacijos patikimumo vertinimo. Daug kas mano, kad tradicinė žiniasklaida yra patikimesnis šaltinis negu socialinėse medijose skleidžiama informacija.

  • Vis dažniau tenka išgirsti, kad kai kuriems skaitytojams internetas nepakeis laikraščių. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

    Tiek daug margos ir įvairios žiniasklaidos, kokią turime dabar, vargu ar kada turėjome. Žinias skelbia laikraščiai, žurnalai, televizijos kanalai. Operatyvumu juos lenkia portalai, socialiniai tinklai. Žurnalistais esame visi, rašome apie viską. Akimirksniu galime internete rasti mus dominančią informaciją iš viso pasaulio, naujausias žinias. Dilema kyla, kaip atsirinkti, ką skaityti, kuo tikėti.

  • Neseniai Jolita Linkevičiūtė visuomenei pristatė savo knygą „Kilmės įrašas“. Nuotrauka iš J. Linkevičiūtės asmeninio albumo

    Jolita LINKEVIČIŪTĖ, žurnalistė, Komunikacijos ir informacijos mokslų daktarė Norėtume, kad žiniasklaida būtų gražus atspindys ir atspindėtų tai, ką patys norime matyti. Skandalus. Korumpuotus politikus, slaptus ekonominius susitarimus. Koks rytoj bus oras? Kokios nuolaidos rytoj bus prekybos centruose?

  • Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos instituto lektorius, daktaras Deimantas Jastramskis sako, kad per pastaruosius 10 metų Lietuvos žiniasklaida pasikeitė, tačiau teigiamų poslinkių įvyko mažiau nei tikėtasi. Nuotrauka iš asmeninio D. Jastramskio albumo

    Nuo tada, kai straipsnis „Lietuvos žiniasklaidos sistemos modelio bruožai“ buvo parengtas, praėjo beveik 10 metų. Kiek ir kokių dalykų per šį laiką Lietuvos žiniasklaidos sistemoje pasikeitė, paklausėme jo autoriaus D. Jastramskio. Pateikiame jo vertinimus ir įžvalgas:

  • Praėjusių metų pabaigoje išplatintame pranešime spaudai „Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS) teigia, kad kas 5-tą eurą (1,4 mln. eurų) iš valstybės ir savivaldybių viešinimo biudžetų ir kas 7 eurą (10,6 tūkst. eurų) iš Europos Sąjungos (ES) investicijų savivaldybės skyrė su politikais susijusioms įmonėms, kurios viešino jų veiklą. Lėšas gavo ne tik žiniasklaidos priemonės ir viešinimo agentūros, bet ir statybų, šaldyto maisto, leidybos įmonės, – rodo duomenys, pateikiami TILS svetainėje www.manovalstybe.info.

  • Pastebima, kad Lietuvos žiniasklaidoje neproporcingai pasiskirstęs politinis vaidmuo ir savireguliacijos elementai.

    1990 m. atgavusiai nepriklausomybę Lietuvai teko susidurti su nemažai iššūkių: stengtis, kad išsivadavimą iš priespaudos pripažintų Vakarų šalys, nepasiduoti Lietuvos teritorijoje tebeesančioms Tarybų armijos dalinių provokacijoms, o taip pat – sukurti nepriklausomos valstybės struktūras…

Čia mūsų Sūduva 2020

  • Marijampoliečių kolektyvas „Balti vėjai“ dar labai jaunas.

    Šeštadienį vasario 1-ąją į Marijampolės kultūros centrą susirinko folkloro gerbėjai, mat vyko pirmas Marijampolės modernaus folkloro festivalis „Margai skamba“. Idėją realizavo Marijampolės kultūros centro darbuotoja ir festivalio vadovė Dalia Venckienė.

  • Štai tokie Gyvybės medžiai, kuriuos tautodailės specialistai palygino su garsiojo Liongino Šepkos darbais...

    Kaip jau informavome, Marijampolės kultūros centro antrame aukšte pradedant Tautodailės metus atidaryta Kazimiero Aleliūno medžio darbų paroda. Didžiulėje ekspozicijoje – daugybė įvairaus žanro kūrinių: drožinių, kompozicijų su natūraliomis pačios gamtos detalėmis, medžio gumbų improvizacijų, prieverpsčių ir skulptūrėlių, žaislų ir indų… Visa tai čia atkeliavo iš įvairių vietovių, autoriui artimų ir tolimesnių žmonių namų, nes viskas sukurta per ilgus dešimt­mečius – ir dalinta, dovanota…

  • Vladislovas Skarickas buvo ir „Mūzos“ klubo metraštininkas.

    Sausio pradžioje būtume minėję fotografo, vieno iš Marijampolės metraštininkų, Vladislovo Skaricko 85-ąsias gimimo metines. Deja, fotoklubo „Sūduva“ ir liaudies menininkų klubo „Mūza“ žmonės, buvę bendradarbiai tai pažymėjo jau be jo paties.

  • Kultūros centro mišrus vokalinis ansamblis „Savito“ atstovaus Marijampolei zoniniame konkurse.

    Devyni kolektyvai su savo vadovais, apie devynias dešimtis dainuojančių, gabių ir gražių žmonių ir apie tris dešimtis jų atliktų pačių įvairiausių dainų…

  • Kazimieras Aleliūnas parodos atidaryme papasakojo daug įdomių dalykų.

    Marijampolės kultūros centre marijampoliečio Kazimiero Aleliūno medžio darbų paroda atidarė Tautodailės metų vartus mūsų savivaldybėje.

  • Valė Klesevičienė džiaugėsi, kad į renginį susirinko ir Putino giminės, ir neabejingi jo kūrybai žmonės.

    Metų pradžia mūsų kraštui ir Lietuvai yra dovanojusi nemažai ryškių asmenybių – vien kultūros lauke išaugo ne vienas didingas medis… Su kuriuo iš jų galėtume palyginti Vincą Mykolaitį-Putiną – poetą ir prozininką, literatūros tyrinėtoją ir teoretiką, vertėją ir filosofą?

  • Šeštadienį Liudvinavo seniūnijos gyventojai, kraštiečiai, svečiai rinkosi į miestelio kultūros centrą, kur vyko Liudvinavo, kaip Mažosios kultūros sostinės, uždarymo iškilmės.