Dovanos idėja!!!

190px
  • „Sodros“ duomenimis, 2016 m. Lietuvoje teisines paslaugas iš viso teikė 3340 advokatų, jų padėjėjų, notarų ir antstolių. Lietuvai kaip valstybei, kuri savo gyventojų skaičiumi nesiekia 3 mln., toks skaičius atrodo gana nemažas.

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

Vieneri metai su Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu

Nuo Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) taikymo pradžios, 2018 m. gegužės 25 d., prabėgo metai. Tai tapo nemažu iššūkiu organizacijoms, dirbančioms su asmens duomenimis. Teko pasitempti, taikyti naujesnes, aktualesnes, labiau pritaikytas prie šių dienų realijų ir patikimesnes asmens duomenų tvarkymo taisykles. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (VDAI),viena iš BDAR priežiūros institucijų, pastebi, kad tai buvo didelių pokyčių laikotarpis daugeliui – žmonėms, įmonėms, teisininkams, viešajam sektoriui, pačiai VDAI bei asmens duomenų apsaugos priežiūros institucijoms Europos Sąjungos (ES) valstybėse narėse.

Skundų padaugėjo
 Asmeniniams tikslams žmogus gali stebėti savo privačią teritoriją, bet jei filmuoja nors dalį viešos erdvės – tuomet jis privalo laikytis visų BDAR reikalavimų.Lietuvos asmens duomenų apsaugos priežiūros institucijos – Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos – veiklos rodikliai rodo, kad mūsų šalies visuomenė tampa brandesnė, organizacijos skiria vis daugiau dėmesio tinkamam asmens duomenų tvarkymui.
BDAR padeda geriau ginti žmogaus teises į asmens duomenų apsaugą, įmonės tapo skaidresnės.
Nepaisant to, per vienerių metų laikotarpį, VDAI gavo 1205 asmenų skundus dėl asmens duomenų pažeidimo. Palyginti su ankstesnių metų rodikliais, skundų skaičius padvigubėjo. VDAI pastebi, kad daugiausia žmonės skundžiasi dėl vaizdo stebėjimo, duomenų tvarkymo internete, teisės susipažinti su asmens duomenų, skolininkų asmens duomenų tvarkymo, tiesioginės rinkodaros, asmens kodo naudojimo. Išnagrinėjus asmenų skundus, pažeidėjams pateikti 187 nurodymai, 34 papeikimai, skirtos 2 baudos. Inspekcija yra gavusi 122 pranešimus apie duomenų saugumo pažeidimus iš pačių organizacijų.

BDAIR poveikis teigiamas
Dažnai klaidingai manoma, kad BDAR gali būti taikomas tik su profesija susijusio asmens duomenų tvarkymui. Iš tiesų reglamentas gali būti taikomas ir privačiai žmogaus veiklai.VDAI pažymi, kad kiekvienos ES valstybės narės asmens duomenų apsaugos priežiūros institucijos veikla tapo svarbi peržengiant valstybių sienas, nes elektroninėje erdvėje duomenys jas kerta lengviau – naudojamės e. bankininkyste, perkame užsienio e. parduotuvėse, naudojamės e. paslaugomis. Lietuvoje veikia daug tarptautinių bendrovių – dėl šios priežasties gerokai sustip-rintas tarptautinis bendradarbiavimas asmens duomenų apsaugos srityje. VDAI pažymi, kad šių metų gegužės mėnesį Lietuvoje skirta pirmoji didelė bauda už asmens duomenų apsaugos reikalavimų pažeidimus – 61,5 tūkst. eurų. Inspekcija sprendimą dėl baudos derino su Latvijos priežiūros institucija, nes įmonė veikė tarptautiniu mastu. Tai kone pirmas atvejis Europoje, kai skiriant tokią sankciją pritaikytas vadinamasis one-stop-shop (vieno langelio) mechanizmas.
Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija pastebi, kad dažniausiai į juos žmonės kreipiasi nerimaudami, ar duomenų valdytojai teisingai ir teisėtai tvarko jų asmens duomenis.Gera žinia ta, kad ir Lietuvos, ir kitų Europos valstybių gyventojai BDAR dėka gali jaustis saugesni dėl jų asmens duomenų tvarkymo. Europos duomenų apsaugos valdybos duomenimis, 27 ES valstybėse nuo BDAR taikymo pradžios gauta 144376 skundai, 89271 pranešimas apie duomenų saugumo pažeidimus, dėl kurių atlikti tikrinimai bei tyrimai. Šie metai visoms asmens duomenų apsaugos priežiūros institucijoms buvo itin aktyvūs.

Galioja ir privačiai veiklai
Nors dažniausiai suprantama, kad BDAR taikomas tik su profesija susijusiam asmens duomenų tvarkymui, VDAI atkreipia dėmesį, kad BDAR gali būti taikomas ir privačiai žmogaus veiklai. Asmeniniams tikslams žmogus gali stebėti savo privačią teritoriją, bet jei filmuoja nors dalį viešos erdvės – tuomet jis privalo laikytis visų BDAR reikalavimų. Be to, net ir privačioje nuosavybėje vykdant vaizdo stebėjimą gali būti taikomi BDAR reikalavimai, jeigu privačiame name ar bute dirba, pvz., auklė, slaugytoja, korepetitorius ir pan.

Pažinimo laboratorija 2020

  • Šiandien spaudos leidinių pasirinkimas – didžiulis. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

    „Žiniasklaidos teisės vadove“, kurio autoriai Liudvika Meškauskaitė ir Dainius Sinkevičius, akcentuojama, kad žiniasklaidai ir žurnalistams naudojimasis žodžio laisve ir pagarba kitų žodžio laisvei, įtraukiant visuomenę į atviras diskusijas, yra kasdienio darbo pagrindas. „Būtent žurnalistai yra tie, kurie rinkdami ir skleisdami reikšmingą informaciją, reikalaudami galingųjų atskaitomybės, inicijuodami viešas visuomeninės reikšmės diskusijas bei užtikrindami nuomonių įvairovę, stovi žodžio laisvės sargyboje“.

  • Ar šiandien žiniasklaidos ir žurnalistų veiklos reglamentavimo laikomasi visuomenės informavimo politikoje, kiek laisva yra žiniasklaida nuo reklamos davėjų, projektų viešintojų, politinių jėgų Lietuvoje? Kokiais leidiniais pasitikima? Ar vis augančių socialinių tinklų naudojimasis, nemokami interneto portalai neišstumia iš gyvenimo laisvos žiniasklaidos, kuriai išgyventi darosi vis sunkiau. Kokių sąlygų reikėtų, kad žiniasklaida būtų tikrai nepriklausoma, objektyvi nuo politikų, nuo pinigų, nuo povandeninių interesų „Pažinimo laboratorijoje“ diskutuoja skaitytojai.

  • Dr. Andrius VAIŠNYS, Vilniaus universiteto profesorius, žurnalistikos ir politinės komunikacijos tyrėjas. Adomo Taraskevičiaus nuotrauka

    Dr. Andrius VAIŠNYS,  Vilniaus universiteto profesorius, žurnalistikos ir politinės komunikacijos tyrėjas Praėjo trys dešimtmečiai, kai Lietuvoje, gretimose šalyse „spaudos laisvė“ tapo viešo gyvenimo diskusija ir jai pradėtas kloti teisinis pamatas. Anuomet, 1989–1990 metais buvo „suderintos“ visiškai nederančios etinės ir teisinės normos: kritikuojant cenzūrą ji palaipsniui paversta spaudos priežiūra – taip buvo įrašyta 1990-ųjų vasarį Spaudos ir kitų masinės informacijos priemonių įstatyme, kuriuo įteisinta Spaudos kontrolės valdyba, veikusi kelis metus.

  • Lietuvos žiniasklaidos modelis labai panašus į skandinavišką, tačiau kai kuriose srityse mes juos tik vejamės.

    2007 m. mirus prancūzui mokslininkui Klodui Žan Bertrandui (Claude Jean Bertrand,) elektroniniu paštu išplatintame pranešime rašyta, jog velionis „puoselėjo žiniasklaidos etikos, atskaitingumo sistemų ir deontologijos koncepciją demokratijos pamatuose visame pasaulyje.“

  • Dainius RADZEVIČIUS, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas

      Vis dėlto šiandieninio mūsų eksperto nuomone, mums dar reikia įsisąmoninti, kad žiniasklaida – tiesiog verslo modelis, o ne galios propagavimo įrankis, ir būti kritiškesniems, daugiau oponuoti valdžiai ir verslui, daugiau keliauti po pasaulio šalis ir rodyti, kaip ten gyvena žmonės. Artimiausias modelis mums, jo manymu, skandinaviškas.

  • Lietuva pasauliniame žiniasklaidos laisvės indekse šiuo metu užima 30 vietą – praneša organizacija „Reporteriai be sienų“.

  • Romas LINIONIS, fotografas, kraštotyrininkas.

    Medijos itin veikia visuomenę, kurioje jos vaidina didžiulį vaidmenį ne tik dėl turinio, bet ir dėl savo charakteristikų. Kartu iškyla dilema dėl informacijos patikimumo vertinimo. Daug kas mano, kad tradicinė žiniasklaida yra patikimesnis šaltinis negu socialinėse medijose skleidžiama informacija.

  • Vis dažniau tenka išgirsti, kad kai kuriems skaitytojams internetas nepakeis laikraščių. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

    Tiek daug margos ir įvairios žiniasklaidos, kokią turime dabar, vargu ar kada turėjome. Žinias skelbia laikraščiai, žurnalai, televizijos kanalai. Operatyvumu juos lenkia portalai, socialiniai tinklai. Žurnalistais esame visi, rašome apie viską. Akimirksniu galime internete rasti mus dominančią informaciją iš viso pasaulio, naujausias žinias. Dilema kyla, kaip atsirinkti, ką skaityti, kuo tikėti.

  • Neseniai Jolita Linkevičiūtė visuomenei pristatė savo knygą „Kilmės įrašas“. Nuotrauka iš J. Linkevičiūtės asmeninio albumo

    Jolita LINKEVIČIŪTĖ, žurnalistė, Komunikacijos ir informacijos mokslų daktarė Norėtume, kad žiniasklaida būtų gražus atspindys ir atspindėtų tai, ką patys norime matyti. Skandalus. Korumpuotus politikus, slaptus ekonominius susitarimus. Koks rytoj bus oras? Kokios nuolaidos rytoj bus prekybos centruose?

  • Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos instituto lektorius, daktaras Deimantas Jastramskis sako, kad per pastaruosius 10 metų Lietuvos žiniasklaida pasikeitė, tačiau teigiamų poslinkių įvyko mažiau nei tikėtasi. Nuotrauka iš asmeninio D. Jastramskio albumo

    Nuo tada, kai straipsnis „Lietuvos žiniasklaidos sistemos modelio bruožai“ buvo parengtas, praėjo beveik 10 metų. Kiek ir kokių dalykų per šį laiką Lietuvos žiniasklaidos sistemoje pasikeitė, paklausėme jo autoriaus D. Jastramskio. Pateikiame jo vertinimus ir įžvalgas:

  • Praėjusių metų pabaigoje išplatintame pranešime spaudai „Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS) teigia, kad kas 5-tą eurą (1,4 mln. eurų) iš valstybės ir savivaldybių viešinimo biudžetų ir kas 7 eurą (10,6 tūkst. eurų) iš Europos Sąjungos (ES) investicijų savivaldybės skyrė su politikais susijusioms įmonėms, kurios viešino jų veiklą. Lėšas gavo ne tik žiniasklaidos priemonės ir viešinimo agentūros, bet ir statybų, šaldyto maisto, leidybos įmonės, – rodo duomenys, pateikiami TILS svetainėje www.manovalstybe.info.

  • Pastebima, kad Lietuvos žiniasklaidoje neproporcingai pasiskirstęs politinis vaidmuo ir savireguliacijos elementai.

    1990 m. atgavusiai nepriklausomybę Lietuvai teko susidurti su nemažai iššūkių: stengtis, kad išsivadavimą iš priespaudos pripažintų Vakarų šalys, nepasiduoti Lietuvos teritorijoje tebeesančioms Tarybų armijos dalinių provokacijoms, o taip pat – sukurti nepriklausomos valstybės struktūras…

Čia mūsų Sūduva 2020

  • Marijampoliečių kolektyvas „Balti vėjai“ dar labai jaunas.

    Šeštadienį vasario 1-ąją į Marijampolės kultūros centrą susirinko folkloro gerbėjai, mat vyko pirmas Marijampolės modernaus folkloro festivalis „Margai skamba“. Idėją realizavo Marijampolės kultūros centro darbuotoja ir festivalio vadovė Dalia Venckienė.

  • Štai tokie Gyvybės medžiai, kuriuos tautodailės specialistai palygino su garsiojo Liongino Šepkos darbais...

    Kaip jau informavome, Marijampolės kultūros centro antrame aukšte pradedant Tautodailės metus atidaryta Kazimiero Aleliūno medžio darbų paroda. Didžiulėje ekspozicijoje – daugybė įvairaus žanro kūrinių: drožinių, kompozicijų su natūraliomis pačios gamtos detalėmis, medžio gumbų improvizacijų, prieverpsčių ir skulptūrėlių, žaislų ir indų… Visa tai čia atkeliavo iš įvairių vietovių, autoriui artimų ir tolimesnių žmonių namų, nes viskas sukurta per ilgus dešimt­mečius – ir dalinta, dovanota…

  • Vladislovas Skarickas buvo ir „Mūzos“ klubo metraštininkas.

    Sausio pradžioje būtume minėję fotografo, vieno iš Marijampolės metraštininkų, Vladislovo Skaricko 85-ąsias gimimo metines. Deja, fotoklubo „Sūduva“ ir liaudies menininkų klubo „Mūza“ žmonės, buvę bendradarbiai tai pažymėjo jau be jo paties.

  • Kultūros centro mišrus vokalinis ansamblis „Savito“ atstovaus Marijampolei zoniniame konkurse.

    Devyni kolektyvai su savo vadovais, apie devynias dešimtis dainuojančių, gabių ir gražių žmonių ir apie tris dešimtis jų atliktų pačių įvairiausių dainų…

  • Kazimieras Aleliūnas parodos atidaryme papasakojo daug įdomių dalykų.

    Marijampolės kultūros centre marijampoliečio Kazimiero Aleliūno medžio darbų paroda atidarė Tautodailės metų vartus mūsų savivaldybėje.

  • Valė Klesevičienė džiaugėsi, kad į renginį susirinko ir Putino giminės, ir neabejingi jo kūrybai žmonės.

    Metų pradžia mūsų kraštui ir Lietuvai yra dovanojusi nemažai ryškių asmenybių – vien kultūros lauke išaugo ne vienas didingas medis… Su kuriuo iš jų galėtume palyginti Vincą Mykolaitį-Putiną – poetą ir prozininką, literatūros tyrinėtoją ir teoretiką, vertėją ir filosofą?

  • Šeštadienį Liudvinavo seniūnijos gyventojai, kraštiečiai, svečiai rinkosi į miestelio kultūros centrą, kur vyko Liudvinavo, kaip Mažosios kultūros sostinės, uždarymo iškilmės.