Dovanos idėja!!!

190px
  • „Sodros“ duomenimis, 2016 m. Lietuvoje teisines paslaugas iš viso teikė 3340 advokatų, jų padėjėjų, notarų ir antstolių. Lietuvai kaip valstybei, kuri savo gyventojų skaičiumi nesiekia 3 mln., toks skaičius atrodo gana nemažas.

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

Ypač aukšti reikalavimai keliami lesalams (Eksperto komentaras)

Kas lemia viščiuko greitą augimą? Ar turi įtakos produktyvumui ir mėsos kokybei auginimo sąlygos? Koks yra pašarų sudėties poveikis paukščio organizmui? Ar pašarų sudėtyje yra augimo stimuliatorių, hormonų, kitų preparatų? Kaip jie veikia paukščio vystymąsi ir ar turi įtakos žmogaus sveikatai? Kodėl masinei prekybai auginami gyvuliai užauga dukart greičiau, nei auginami kaimo ūkininkų?
Į šiuos klausimus atsakyti paprašėme zooinžinierių, habilituotą biomedicinos mokslų daktarą, profesorių Romą GRUŽAUSKĄ.

Romas GRUŽAUSKASViščiukų broilerių auginimą pas mus reglamentuoja Lietuvos Respublikos veterinarijos, taip pat Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymas, kuriame nurodyta, kaip turi būti auginami ir laikomi viščiukai broileriai. Mūsų šalyje taip pat laikomasi 2007 m. birželio 28 d. ES Tarybos direktyvos 2007/43/EB, nustatančios būtiniausias broilerių apsaugos taisykles. Tai apima ne tik auginimo sąlygas, bet ir darbuotojų specialistų, kurie prižiūri paukščius, kompetenciją.
Kad viščiukus užaugintumėte greitai ir sėk­mingai, labai svarbu užtik­rinti tinkamas jų auginimo sąlygas. Būtina parinkti tinkamą ir kokybišką visavertį lesalą, kuriame būtų visų viščiukams augti ir stiprėti reikalingų medžiagų – baltymų, energijos, aminorūgščių, ypač seleno ir vitamino E. Taip pat reikėtų užtikrinti, kad viščiukai visada gautų švaraus vandens, kurio temperatūra būtų apie 25–27 °C. Kad viščiukai jį greičiau išgertų, siūloma pirmosiomis auginimo dienomis į vandenį įdėti šiek tiek cukraus ir vitamino C. Girdyklas rekomenduojama plauti 2–3 kartus per parą, visada pasižiūrėti, kad vandens būtų dvigubai daugiau nei lesalo.
Ekologiškai ir neekologiškai auginamų gyvulių tapatinti negalima – skiriasi veislės, lygiai taip pat kaip neįmanoma lyginti vidutinės klasės automobilio su „Formulės“ klasės automobiliu.
Stebintis, kodėl dabar broileriai greitai užauga, o jų mėsa būna kokybiška, pirmiausiai reikėtų žinoti, kad tai priklauso nuo intensyvus mėsinių paukščių – ir tėvinių pulkų, ir viščiukų broilerių – veisimo. Prieš 20 metų auginimo trukmė buvo apie 63–70 dienų, norint pasiekti 2,3–2,5 kg svorį, o dabar viščiukams užaugti prireikia 38–39 dienų. Prognozuojama, kad 2050 m. augimas truks dar mažiau, t. y. 2,4–2,5 kg svorį pasieks per 32–35 dienas. Nors toks stiprus laiko trumpėjimas gali atrodyti grėsmingai, visa tai tėra paprasčiausia intensyvi selekcija, optimalios auginimo sąlygos ir lesalų kokybė – kiekvienas lesalas yra optimizuojamas net pagal 110 kiekybinių ir kokybinių rodiklių! Dabar auginant viščiukus yra keturi lesalai pagal jų tipus, ateityje galbūt bus penki ar septyni lesalų tipai. Tikslas – „pataikyti“ į kiekvieną viščiuko broilerio fiziologinį poreikį, kuris keičiasi kas 5–7 dienas.
Atidžiau patyrinėjus Lietuvoje gaminamų lesalų sudėtį matyti vienas paprastas ir visiems suprantamas faktas – gaminant lesalus taikomas ISO 22000 standartas. Lygiai toks pats standartas taikomas ir maisto pramonėje, nes lesalai yra sudedamoji paukštienos gamybos dalis, tad šiuo atveju jiems pagaminti keliami ypač aukšti reikalavimai. B grupės ir kiti vitaminai, įvairūs makro- ir mikroelementai (Na, K, Ca, Mg, P, Fe), fermentai, probiotikai ir visos tradicinės žaliavos: kviečiai, rapsų išspaudos, žirniai, kukurūzai, soja, – visa tai lesa lietuviški viščiukai broileriai.
Lesalų sudėtis ir lesalų priedai griežtai normuojami, atsižvelgiant į paukščių rūšį, amžių ir produktyvumą, todėl lesalus būtina naudoti tik pagal paskirtį, nes kitaip paukščiai neaugs, pablogės jų sveikatingumas ir jie prastai pasisavins lesaluose esančias maistines medžiagas. Sudėjus auginimo sąlygas, veisimo ir selekcijos pasiekimus, mitybos reikalavimus, gauname intensyviai augančius paukščius, kurie pasižymi geromis augimo savybėmis ir paukštienos maistine verte.
Apie tai, kad paukščiai lesinami hormonais ir antibiotikais, negali būti ir kalbos. Tai – mitas! Tokie dalykai nei fiziologiškai, nei ekonomiškai nebūtų pateisinami. Žmonės nežino ar tiesiog sunkiai suvokia šiuolaikinio mokslo laimėjimus – visa tai susiję su specialių paukščių veislių selekcija, idealiomis auginimo sąlygomis ir subalansuota mityba. Dėl to paukščiai intensyviai auga, per gana trumpą laikotarpį pasiekia norimą svorį, o jų mėsa yra kokybiška. Vištos ir viščiukai greitai užauga ne antibiotikais, o „gudriais“ lesalais.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1831/2003, 2003 m. rugsėjo 22 d. dėl priedų, skirtų naudoti gyvūnų mityboje, yra nurodyti visi priedai, leistini lesalų mityboje. Nė vienos iš jūsų minėtų medžiagų ten nėra, tad mūsų šalyje auginamų paukščių mėsa tikrai yra saugi. Visoje Europos Sąjungoje, o tai reiškia – ir Lietuvoje, hormonai apskritai niekada nebuvo leistini paukščių mityboje, o augimo stimuliatoriai uždrausti 2006 m.
Tad vištiena ne tik nepavojinga sveikatai, bet gali ir ją pagerinti, mat paukščių lesaluose yra priedų, kurie teigiamai veikia žmonių sveikatingumą. Lietuvos sveikatos mokslo universiteto ir užsienio mokslininkai yra ištyrę vitamino E ir seleno poveikį paukščių produktyvumui, paukštienos kokybei. Vitaminas E ir selenas yra natūralūs antioksidantai, kurie gerina viščiuko sveikatingumą, spartina jo augimą ir daro mėsą kokybiškesnę. Valgant tokią vištieną, teigiamai veikiama ir žmonių sveikata. Taip pat į lesalų sudėtį gali būti įtraukiama žmogui naudingų įvairių aliejų, subalansuotas santykis omega 6 ir omega 3 riebalų rūgščių.
Močiučių išmintis, kad anūkėliams vos pradėjus skųstis bet kokiais negalavimais – skrandžio skausmais, perštinčia gerkle ar sloga, gelbsti vištienos sultinys – ne iš piršto laužta, reikia ja pasitikėti. Kad viščiukų lesaluose nebūtų draudžiamų medžiagų, kontroliuoja Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, o vištieną gaminančios lietuviškos bendrovės, kaip žinia, dar ir pačios rūpinasi profilaktika – siunčia mėginius į akredituotas laboratorijas, atidžiai renkasi tiekėjus ir naudoja tik tokias žaliavas, kurios patikrintos tyrimais. O kaip kitaip? Juk jei bent šiek tiek atlaidžiau pažiūrėsi į gamybos procesą, gali grėsti didžiulės baudos. Taip stipriai rizikuoti nenori nė vienas verslininkas, juk nesaugi žaliava, lesalai ar net paruošti gaminiai gali būti tiesiog sunaikinami, tad ne tik bauda, bet ir nuostoliai būtų didžiuliai.

Pažinimo laboratorija 2020

  • Šiandien spaudos leidinių pasirinkimas – didžiulis. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

    „Žiniasklaidos teisės vadove“, kurio autoriai Liudvika Meškauskaitė ir Dainius Sinkevičius, akcentuojama, kad žiniasklaidai ir žurnalistams naudojimasis žodžio laisve ir pagarba kitų žodžio laisvei, įtraukiant visuomenę į atviras diskusijas, yra kasdienio darbo pagrindas. „Būtent žurnalistai yra tie, kurie rinkdami ir skleisdami reikšmingą informaciją, reikalaudami galingųjų atskaitomybės, inicijuodami viešas visuomeninės reikšmės diskusijas bei užtikrindami nuomonių įvairovę, stovi žodžio laisvės sargyboje“.

  • Ar šiandien žiniasklaidos ir žurnalistų veiklos reglamentavimo laikomasi visuomenės informavimo politikoje, kiek laisva yra žiniasklaida nuo reklamos davėjų, projektų viešintojų, politinių jėgų Lietuvoje? Kokiais leidiniais pasitikima? Ar vis augančių socialinių tinklų naudojimasis, nemokami interneto portalai neišstumia iš gyvenimo laisvos žiniasklaidos, kuriai išgyventi darosi vis sunkiau. Kokių sąlygų reikėtų, kad žiniasklaida būtų tikrai nepriklausoma, objektyvi nuo politikų, nuo pinigų, nuo povandeninių interesų „Pažinimo laboratorijoje“ diskutuoja skaitytojai.

  • Dr. Andrius VAIŠNYS, Vilniaus universiteto profesorius, žurnalistikos ir politinės komunikacijos tyrėjas. Adomo Taraskevičiaus nuotrauka

    Dr. Andrius VAIŠNYS,  Vilniaus universiteto profesorius, žurnalistikos ir politinės komunikacijos tyrėjas Praėjo trys dešimtmečiai, kai Lietuvoje, gretimose šalyse „spaudos laisvė“ tapo viešo gyvenimo diskusija ir jai pradėtas kloti teisinis pamatas. Anuomet, 1989–1990 metais buvo „suderintos“ visiškai nederančios etinės ir teisinės normos: kritikuojant cenzūrą ji palaipsniui paversta spaudos priežiūra – taip buvo įrašyta 1990-ųjų vasarį Spaudos ir kitų masinės informacijos priemonių įstatyme, kuriuo įteisinta Spaudos kontrolės valdyba, veikusi kelis metus.

Čia mūsų Sūduva 2020

  • Danutė Katkuvienė sako vis neatsistebinti audėjų – ir ne tik jų – išmone derinant spalvas, dėliojant raštus...

    Nijolė LINIONIENĖ Per penkiolika metų – jau šeštas solidus, išsamus leidinys, kiekvienas jų bėgant laikui įgauna vis didesnę vertę, nes juose – turtai iš mūsų liaudies meno lobyno…

  • Tarsi dar vienas momentas iš filmo – dainos, kurias traukė ir visi susirinkusieji.

    „Keturiasdešimt žydinčių pavasarių“ – taip vadinasi dokumentinis filmas, kurio premjerą krašto muziejuje kalvarijiečiai pamatė prieš savaitę. Jis skirtas dviem 2019 metų jubiliejams: visiems gerai žinomos ir mėgiamos kapelos „Gegužio žiedai“ 40–mečiui ir jo vadovo Vincento Svitojaus 90–osioms gimimo metinėms.

  • Saulius Tamulis ir jo įspūdingos kaukės.

    Petro Kriaučiūno viešosios bibliotekos didžiojoje salėje (II a.) jau veikia Šiaulių tautodailininko Sauliaus Tamulio kaukių paroda „Nuo Užgavėnių iki Užgavėnių“. S. Tamulis – Tautodailininkų sąjungos, tautodailininkų folkloro ansamblio „Margulis“, Šiaulių žemaičių sąjungos „Saulaukis“ narys, ne tik Lietuvoje pagarsėjusios papūgos Žako Albiniuko, traukiančio patriotines skanduotes, šeimininkas.

  • Tiek autorių dalyvavo parodos atidaryme (Aušrinė Dubauskienė dešinėje).

    Nijolė LINIONIENĖ Kybartų kultūros centre jau keletą metų atkakliai ir nuosekliai dirba menų studija „Smiltys“, vadovauja menotyrininkė Aušrinė Dubauskienė. Ir jau nebe pirmą kartą šios gražiai dirbančių ir, pasak pačių kūrėjų, „neprofesionalų“ grupės darbus galima išvysti Marijampolės kultūros centre.