Dovanos idėja!!!

190px
  • „Sodros“ duomenimis, 2016 m. Lietuvoje teisines paslaugas iš viso teikė 3340 advokatų, jų padėjėjų, notarų ir antstolių. Lietuvai kaip valstybei, kuri savo gyventojų skaičiumi nesiekia 3 mln., toks skaičius atrodo gana nemažas.

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

Žiniasklaida ir senjorai: laikas keičia tradicijas ir įpročius

Jei reikėtų apibūdinti senjorų medijų ir žiniasklaidos turinio vartojimo įpročius, ko gero, daugelis teigtumėme, jog jie žiūri vien televiziją, o skaito tik laikraščius arba žurnalus. Tai – stereotipai, kuriais remdamiesi daugelis mūsų apibūdina vyresniojo amžiaus žmonių žiniasklaidos turinio vartotojų įpročius. Tačiau ar tikrai jie pasitvirtina praktikoje? Pasiteiravus keleto Marijampolės apskrities gyventojų, ką jie skaito, ką žiūri, kaip laiką leidžia su medijomis, paaiškėjo, kad senjorai nėra vien tik spausdintinės žiniasklaidos šalininkai. Jie gana puikiai valdo elektroninius įrenginius, todėl informaciją sužino ir skaitmeninėje žiniasklaidoje: internetiniuose naujienų portaluose, socialiniuose tinklalapiuose.

 

Kazlų Rūdos sav., Būdos kaime, gyvenantis Jonas sako neturintis per daug laiko sėdėti prie televizoriaus.
„Dažniausiai matau, kad televizorius vis dar stovi savo vietoje, – juokiasi jis. – Nors jeigu rodoma mane sudominusi laida, prisėdu prie jo ilgiau. Kadangi pats dalyvauju saviveikloje, patinka muzikinės laidos, ypač „Lietuvos talentai“, „Duokim garo“. Be abejo, pažiūriu „TV3 žinias“ arba „Panoramą“ per Lietuvos televiziją. Labiausiai mėgstu istorinius filmus ar laidas apie Lietuvos ir kitų kraštų istoriją. Ir, žinoma, laidas apie keliones, nes abu su žmona daug keliaujame. O į keliones, kad ir per televiziją rodomas, vilioja noras pažinti nematytus kraštus, pažiūrėti, kaip žmonės kitur gyvena. Šiais metais planuojame gyvai pamatyti tikros Afrikos gyvenimą. Taip pat visada žavi laidos ir dokumentiniai filmai gamtos tema.“
Kai neranda įdomių temų, Jonas išjungia televizorių, nes jis jaukumo tikrai nesukuria ir dėl namų fono jo skleidžiamų garsų nėra reikalo palikti. Kai būna namuose ar vairuoja automobilį, vyras visada klauso Lietuvos radiją, taip pat skaito spaudą. Išgirstų žinių tikrumui jis neskiria daug dėmesio ir informacijos kituose šaltiniuose neieško, todėl ar skirtingai, ar taip pat ji kitur pateikiama sako nekreipia dėmesio. Nesidomi ir kitų šalių žiniasklaida.
Patikimiausiais žiniasklaidos šaltiniais Jonas laiko Lietuvos radiją ir nacionalinę televiziją. Kai prisireikia kokios nors informacijos, ją susiranda internete. Ir tai įvedus raktinį žodį pavyksta greitai. Tiesa, nei „Delfi“, nei „Alfa“ tinklapių jis neskaito, nes įsigilinti į tekstą trukdo reklaminiai intarpai. O į reklamas Jonas dėmesio nekreipia. Geriau jam paskaityti ,,gyvą“ laikraštį.
Vyras tiesiai šviesiai sako nekuriantis „pletkų“ – neskaitantis komentarų po žinutėmis ir nekomentuojantis pats. Kartais sužinotą informaciją aptaria su žmona.
Pašaipiai Jonas vertinantis ir laikraščiuose „išlendančią“ paslėptą reklamą. Pasak jo, tai pastebi skaitydamas „Lietuvos rytą“. ,,Suvalkietis“ rašo objektyviai ir informatyviai. Kartais negatyvūs faktai aprašomi su švelnia ironija, o pozityvi informacija pateikiama pakeliant žmogaus ar kolektyvo pasitikėjimą savo veikla.

Norėdama sužinoti naujienas marijampolietė Asta sako naudojanti visas informavimo priemones: internetą, radiją, televiziją, spaudą. „Diena prasideda „Žinių radiju“, visada išklausau Respublikos ir užsienio spaudos apžvalgą ir pasitikiu jos teisingumu. Po to radijas tampa tik namų fonu, su kuriuo taip susigyvenau, kad atidžiau net ir neklausau. Pagrindiniu naujienų skleidėju radijas tampa vasarą. Jo klausomės ir keliaudami automobiliu, ir poilsiaudami gamtoje.“
Ieškodama įdomių straipsnių internete Asta pirmiausia atkreipia dėmesį į autorių. „Jeigu jis žinomas žmogus ir jo informacija ne kartą pasitvirtino, reiškia, jis patikimas ir jo žodžiais galiu pasitikėti. Jeigu autorius „naujokas“, ne visada tuo, kas parašyta, tikiu. Kai tema sudomina, tada informacijos ieškau kituose šaltiniuose.“
Laidos tikrumu moteris sako įsitikina pasiklausiusi kelių šaltinių. „Iš smalsumo pasižiūriu ir rusiškus TV kanalus, tačiau pastebėjau, kad juose daug melo. Pavyzdžiui, informacija apie Ukrainą – ji labai skiriasi nuo lietuviškų žinių, kuriomis labiau pasitikiu.“ Jai patinka konkrečios Lietuvos televizijos žinios, „Lietuvos ryto TV“ laidos „Reporteris“ naujienos.
Teisingą informaciją Asta sako tiesiog intuityviai suvokia, visada atkreipia dėmesį į realistinį pateikimą. Pasitiki ji ir spauda: „Pirmiausia „Suvalkiečiu“, nes jame visos vietinės naujienos – ir čia jau nesumeluosi ir neapsigausi. Mėgstu žurnalą „TV savaitė“, kuriame randu ne tik TV programą, bet ir įdomių straipsnių apie sveikatą, mitybą, gyvenimiškų istorijų.“
Nesunkiai norimą informaciją moteris suranda ir internete, tačiau ją erzina vidury straipsnio „iššokančios“ reklamos, į kurias mažai gilinasi, nes būna susidomėjusi rašiniu. „Vienintelis minusas, kad skaitant ekrane pavargsta akys, o pasididinus šriftą „pabėga“ puslapiai, todėl mane sudominusios vietos negali nurodyti kitam.“
Naršyti internete mėgstanti Asta sako, kad norėdama sužinoti kitų nuomonę paskaito ir komentarus, tačiau pati savo mintimis nesidalija. Kartais sudalyvauja internetinėse apklausose, dažniau išreiškia savo nuomonę politinėse apklausose.

 

Marijampolietė Eugenija:
– Norėdama būti įvykių sūkuryje naudojuosi visomis informacijos priemonėmis: žiūriu televiziją, naršau internete, skaitau spaudą. Kam teikiu pirmumą, priklauso nuo to, kokios informacijos tuo metu reikia ir kas yra pasiekiama. Vieno šaltinio, kuriame informacija yra teisinga, tikrai neišskirčiau, kadangi klysta visi. Todėl išgirdusi kažkokią naujieną, tikrai ne visada ja tikiu. Skirtinguose informaciniuose šaltiniuose dažnai skiriasi atskiros įvykio detalės, pateikiami skirtingi įvykio aprašymai. Jeigu tai man būna įdomu, aktualu, specialiai ieškau informacijos ir kitur, kad palyginčiau ir suprasčiau, kuri teisinga.
Informacijos gausa manęs nevargina, televizorius yra mano namų fonas, tik išgirdusi mane sudominusią naujieną labiau suklūstu ir atidžiau įsiklausau. Šiuo metu įdomiausios temos – apie mokesčių pasikeitimus ir panašios. Nesu prisirišusi prie jokios programos, turėdama laiko pasmalsauju, kas tuo metu rodoma, jei surandu mane sudominusią laidą, pažiūriu. Nemėgstu veltis į diskusijas ir aptarinėti įvykius, ypač vykstančius „gelbėtojų“ laidose, kurios neaišku kokiu tikslu rodomos.
Lygiai taip pat skaitydama informaciją internete nepuolu komentuoti, nesiveliu į beprasmę diskusiją, nes vienus komentarus lydi kiti – dažniausiai įžeidūs, pašiepiantys. Atrodo, kad komentatoriai tik ir taiko bet kokia tema atgal siųsti neapykantos dozę. Skaitydama informaciją internete pastebiu ir reklamų intarpus, bet juos tiesiog „prašoku“, nes man tai taip pat nėra įdomu ir į jų turinį nesigilinu.
Manau, kad atsakingiausiai informaciją pateikia vietiniai laikraščiai ir nacionalinė televizija. Nors iš smalsumo pasižiūriu ir rusiškas žinias, kadangi šią kalbą suprantu – įdomu paklausyti, ką pašneka apie mus.

 

Marijampolietis Vytautas prisipažino, kad laikraščių beveik neskaito, nes informacijos ir taip nespėja aprėpti. Jis labiau pasikliauna internetu, radiju ir televizija.
„Žinias daugiausia sužinau klausydamas Lietuvos radijo ir „Žinių radijo“, žiūrėdamas nacionalinę televiziją. Pasitikiu LRT, per ją įžūlaus melo negirdžiu, na, nebent pašnekovas meluoja“, – linksmai kalba Vytautas. Pasižiūri jis ir „Info TV“, „Euronews“ televiziją, kur naujienos iš visos Europos pateikiamos ir rusų kalba – ji vyresnės kartos žmonėms labiau suprantama negu kitos užsienio kalbos.
Vytautas sako, kad internetu naudojasi lengvai. Ką skaityti, pasirenka ir atpažįsta tiesą ir melą. Pasak jo, kai po straipsniu nenurodytas nei autorius, nei šaltinis, nesunku suprasti, kad pateikiama informacija greičiausiai – melas. „Nors kartais klaidinančias naujienas būna sunku atskirti nuo tiesos, todėl vienu šaltiniu nepasitikiu. Melaginga informacija ypač plinta internete, kuriasi atskiri portalai. Jeigu matau, kad rašoma netiesa, kuri neįsipaišo į sveiką protą, aš tokio straipsnio tiesiog neskaitau“, – sako jis.
Tekstus internete Vytautas skaito padidintu šriftu. Siūlydamas patikusį straipsnį paskaityti draugams jis tiesiog nusiunčia nuorodą, kur jo ieškoti. Būna, kad straipsnius internete vyras pakomentuoja. „Įdomu, kai išsivysto normali diskusija, bet kartais pasipila necenzūrinė kalba visiškai ne į temą. Atrodo, kad ne žmonės, o kažkokie robotai pila padrikus įžeidžiančius žodžius, rašo su šiurkščiomis klaidomis. Girdėjau, kad iš tiesų netgi „trolių fabrikas“, rašantis neigiamus komentarus, yra. Todėl tokių net neskaitau.
Suerzina ir ne laiku išlendančios reklamos, uždengiančios visą tekstą. Tuomet skubiai ieškau mažo ženkliuko x, kad išjungčiau reklamą ir skaityčiau toliau. Dėl ilgų reklaminių intarpų tiesiogiai nežiūriu ir filmų, o kartojant įrašus juos tiesiog prasuku.“
Prie kompiuterio ilgiau Vytautas užsibūna tvarkydamas nuotraukas – fotografija jo aistra, taip pat skaitydamas elektroninius laiškus, kurių gauna nemažai. Tarp jų – ir daug internetinių parduotuvių pasiūlymų. Kartais pasidomi jais, bet kai pamato, kad siūloma prekė gerokai pigesnė už realią kainą, iškart supranta, kad tai gresia apgavyste.

Pažinimo laboratorija 2020

  • Šiandien spaudos leidinių pasirinkimas – didžiulis. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

    „Žiniasklaidos teisės vadove“, kurio autoriai Liudvika Meškauskaitė ir Dainius Sinkevičius, akcentuojama, kad žiniasklaidai ir žurnalistams naudojimasis žodžio laisve ir pagarba kitų žodžio laisvei, įtraukiant visuomenę į atviras diskusijas, yra kasdienio darbo pagrindas. „Būtent žurnalistai yra tie, kurie rinkdami ir skleisdami reikšmingą informaciją, reikalaudami galingųjų atskaitomybės, inicijuodami viešas visuomeninės reikšmės diskusijas bei užtikrindami nuomonių įvairovę, stovi žodžio laisvės sargyboje“.

  • Ar šiandien žiniasklaidos ir žurnalistų veiklos reglamentavimo laikomasi visuomenės informavimo politikoje, kiek laisva yra žiniasklaida nuo reklamos davėjų, projektų viešintojų, politinių jėgų Lietuvoje? Kokiais leidiniais pasitikima? Ar vis augančių socialinių tinklų naudojimasis, nemokami interneto portalai neišstumia iš gyvenimo laisvos žiniasklaidos, kuriai išgyventi darosi vis sunkiau. Kokių sąlygų reikėtų, kad žiniasklaida būtų tikrai nepriklausoma, objektyvi nuo politikų, nuo pinigų, nuo povandeninių interesų „Pažinimo laboratorijoje“ diskutuoja skaitytojai.

  • Dr. Andrius VAIŠNYS, Vilniaus universiteto profesorius, žurnalistikos ir politinės komunikacijos tyrėjas. Adomo Taraskevičiaus nuotrauka

    Dr. Andrius VAIŠNYS,  Vilniaus universiteto profesorius, žurnalistikos ir politinės komunikacijos tyrėjas Praėjo trys dešimtmečiai, kai Lietuvoje, gretimose šalyse „spaudos laisvė“ tapo viešo gyvenimo diskusija ir jai pradėtas kloti teisinis pamatas. Anuomet, 1989–1990 metais buvo „suderintos“ visiškai nederančios etinės ir teisinės normos: kritikuojant cenzūrą ji palaipsniui paversta spaudos priežiūra – taip buvo įrašyta 1990-ųjų vasarį Spaudos ir kitų masinės informacijos priemonių įstatyme, kuriuo įteisinta Spaudos kontrolės valdyba, veikusi kelis metus.

  • Lietuvos žiniasklaidos modelis labai panašus į skandinavišką, tačiau kai kuriose srityse mes juos tik vejamės.

    2007 m. mirus prancūzui mokslininkui Klodui Žan Bertrandui (Claude Jean Bertrand,) elektroniniu paštu išplatintame pranešime rašyta, jog velionis „puoselėjo žiniasklaidos etikos, atskaitingumo sistemų ir deontologijos koncepciją demokratijos pamatuose visame pasaulyje.“

  • Dainius RADZEVIČIUS, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas

      Vis dėlto šiandieninio mūsų eksperto nuomone, mums dar reikia įsisąmoninti, kad žiniasklaida – tiesiog verslo modelis, o ne galios propagavimo įrankis, ir būti kritiškesniems, daugiau oponuoti valdžiai ir verslui, daugiau keliauti po pasaulio šalis ir rodyti, kaip ten gyvena žmonės. Artimiausias modelis mums, jo manymu, skandinaviškas.

  • Lietuva pasauliniame žiniasklaidos laisvės indekse šiuo metu užima 30 vietą – praneša organizacija „Reporteriai be sienų“.

  • Romas LINIONIS, fotografas, kraštotyrininkas.

    Medijos itin veikia visuomenę, kurioje jos vaidina didžiulį vaidmenį ne tik dėl turinio, bet ir dėl savo charakteristikų. Kartu iškyla dilema dėl informacijos patikimumo vertinimo. Daug kas mano, kad tradicinė žiniasklaida yra patikimesnis šaltinis negu socialinėse medijose skleidžiama informacija.

  • Vis dažniau tenka išgirsti, kad kai kuriems skaitytojams internetas nepakeis laikraščių. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

    Tiek daug margos ir įvairios žiniasklaidos, kokią turime dabar, vargu ar kada turėjome. Žinias skelbia laikraščiai, žurnalai, televizijos kanalai. Operatyvumu juos lenkia portalai, socialiniai tinklai. Žurnalistais esame visi, rašome apie viską. Akimirksniu galime internete rasti mus dominančią informaciją iš viso pasaulio, naujausias žinias. Dilema kyla, kaip atsirinkti, ką skaityti, kuo tikėti.

  • Neseniai Jolita Linkevičiūtė visuomenei pristatė savo knygą „Kilmės įrašas“. Nuotrauka iš J. Linkevičiūtės asmeninio albumo

    Jolita LINKEVIČIŪTĖ, žurnalistė, Komunikacijos ir informacijos mokslų daktarė Norėtume, kad žiniasklaida būtų gražus atspindys ir atspindėtų tai, ką patys norime matyti. Skandalus. Korumpuotus politikus, slaptus ekonominius susitarimus. Koks rytoj bus oras? Kokios nuolaidos rytoj bus prekybos centruose?

  • Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos instituto lektorius, daktaras Deimantas Jastramskis sako, kad per pastaruosius 10 metų Lietuvos žiniasklaida pasikeitė, tačiau teigiamų poslinkių įvyko mažiau nei tikėtasi. Nuotrauka iš asmeninio D. Jastramskio albumo

    Nuo tada, kai straipsnis „Lietuvos žiniasklaidos sistemos modelio bruožai“ buvo parengtas, praėjo beveik 10 metų. Kiek ir kokių dalykų per šį laiką Lietuvos žiniasklaidos sistemoje pasikeitė, paklausėme jo autoriaus D. Jastramskio. Pateikiame jo vertinimus ir įžvalgas:

  • Praėjusių metų pabaigoje išplatintame pranešime spaudai „Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS) teigia, kad kas 5-tą eurą (1,4 mln. eurų) iš valstybės ir savivaldybių viešinimo biudžetų ir kas 7 eurą (10,6 tūkst. eurų) iš Europos Sąjungos (ES) investicijų savivaldybės skyrė su politikais susijusioms įmonėms, kurios viešino jų veiklą. Lėšas gavo ne tik žiniasklaidos priemonės ir viešinimo agentūros, bet ir statybų, šaldyto maisto, leidybos įmonės, – rodo duomenys, pateikiami TILS svetainėje www.manovalstybe.info.

  • Pastebima, kad Lietuvos žiniasklaidoje neproporcingai pasiskirstęs politinis vaidmuo ir savireguliacijos elementai.

    1990 m. atgavusiai nepriklausomybę Lietuvai teko susidurti su nemažai iššūkių: stengtis, kad išsivadavimą iš priespaudos pripažintų Vakarų šalys, nepasiduoti Lietuvos teritorijoje tebeesančioms Tarybų armijos dalinių provokacijoms, o taip pat – sukurti nepriklausomos valstybės struktūras…

Čia mūsų Sūduva 2020

  • Marijampoliečių kolektyvas „Balti vėjai“ dar labai jaunas.

    Šeštadienį vasario 1-ąją į Marijampolės kultūros centrą susirinko folkloro gerbėjai, mat vyko pirmas Marijampolės modernaus folkloro festivalis „Margai skamba“. Idėją realizavo Marijampolės kultūros centro darbuotoja ir festivalio vadovė Dalia Venckienė.

  • Štai tokie Gyvybės medžiai, kuriuos tautodailės specialistai palygino su garsiojo Liongino Šepkos darbais...

    Kaip jau informavome, Marijampolės kultūros centro antrame aukšte pradedant Tautodailės metus atidaryta Kazimiero Aleliūno medžio darbų paroda. Didžiulėje ekspozicijoje – daugybė įvairaus žanro kūrinių: drožinių, kompozicijų su natūraliomis pačios gamtos detalėmis, medžio gumbų improvizacijų, prieverpsčių ir skulptūrėlių, žaislų ir indų… Visa tai čia atkeliavo iš įvairių vietovių, autoriui artimų ir tolimesnių žmonių namų, nes viskas sukurta per ilgus dešimt­mečius – ir dalinta, dovanota…

  • Vladislovas Skarickas buvo ir „Mūzos“ klubo metraštininkas.

    Sausio pradžioje būtume minėję fotografo, vieno iš Marijampolės metraštininkų, Vladislovo Skaricko 85-ąsias gimimo metines. Deja, fotoklubo „Sūduva“ ir liaudies menininkų klubo „Mūza“ žmonės, buvę bendradarbiai tai pažymėjo jau be jo paties.

  • Kultūros centro mišrus vokalinis ansamblis „Savito“ atstovaus Marijampolei zoniniame konkurse.

    Devyni kolektyvai su savo vadovais, apie devynias dešimtis dainuojančių, gabių ir gražių žmonių ir apie tris dešimtis jų atliktų pačių įvairiausių dainų…

  • Kazimieras Aleliūnas parodos atidaryme papasakojo daug įdomių dalykų.

    Marijampolės kultūros centre marijampoliečio Kazimiero Aleliūno medžio darbų paroda atidarė Tautodailės metų vartus mūsų savivaldybėje.

  • Valė Klesevičienė džiaugėsi, kad į renginį susirinko ir Putino giminės, ir neabejingi jo kūrybai žmonės.

    Metų pradžia mūsų kraštui ir Lietuvai yra dovanojusi nemažai ryškių asmenybių – vien kultūros lauke išaugo ne vienas didingas medis… Su kuriuo iš jų galėtume palyginti Vincą Mykolaitį-Putiną – poetą ir prozininką, literatūros tyrinėtoją ir teoretiką, vertėją ir filosofą?

  • Šeštadienį Liudvinavo seniūnijos gyventojai, kraštiečiai, svečiai rinkosi į miestelio kultūros centrą, kur vyko Liudvinavo, kaip Mažosios kultūros sostinės, uždarymo iškilmės.