Dovanos idėja!!!

190px
  • „Sodros“ duomenimis, 2016 m. Lietuvoje teisines paslaugas iš viso teikė 3340 advokatų, jų padėjėjų, notarų ir antstolių. Lietuvai kaip valstybei, kuri savo gyventojų skaičiumi nesiekia 3 mln., toks skaičius atrodo gana nemažas.

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

Žiniasklaidos turinio vartojimo įpročiai: turime kur pasitempti

Žiniasklaidos informavimo priemonės dirba ir naujienų pranešimus kuria tam, kad operatyviai ir tiksliai informuotų visuomenę apie supančios tikrovės įvykius ir reiškinius. Žiniasklaidai keliami tikslai – juos analizuoti teisingai, nešališkai, vėliau tai pranešant žiniasklaidos priemonėse. Patirtis rodo, kad žiniasklaidos turinys kuriamas siekiant ne visai tokių tikslų. Informacija dažnai manipuliuojama, siekiama daryti poveikį. Nepaisant to, žiniasklaidos turinys yra aktyviai skaitomas, klausomas ir žiūrimas. Teoriškai žiniasklaidoje pateikiama informacija vartotojams turėtų būti svarbi siekiant žinoti, kokiame pasaulyje jie gyvena, kokie įvykiai juos supa ir kokiomis kryptimis jie juda. Vis dėlto statistika rodo, kad žiniasklaidos turinio vartojimas grindžiamas kitokiais argumentais, o ir būdai sužinoti naujienas ir informaciją ne visada pasirenkami teisingai.

Televizija – vis dar dažniausiai naudojamas kanalas informacijai sužinoti.Kodėl turėtumėme vartoti informacinį turinį?
Informacijos ir naujienų poveikį bei poreikį autoriai Vincas Grigas, Andrius Šuminas, Arūnas Gudinavičius ir Modestas Grigaliūnas plačiai nagrinėja knygoje „Šiuolaikinės medijos ir informacija. Požeminiai garažai „Google“ karalystėje“. Autoriai, bandydami atsakyti į klausimą, kodėl žmonėms reikia naujienų, cituodami T. F. Baldwin su kolegomis (1992) nurodo, kad žiniasklaidos naudojimas ir naujienų gavimas patenkina žmonių komunikacinį žinių gavimo poreikį, užpildo žinojimo spragas ir suformuoja nusistatymą į valdžios ir kitus viešuosius asmenis. Autoriai teigia, jog iš esmės naujienos žmonėms pateikia temas ar įvykius, kuriuos jie paskui aptarinėja bendraudami tarpusavyje. Kitaip tariant, žiniasklaidoje pateikiamos naujienos atlieka socialinę funkciją, suteikdamos temas bendrauti ir palengvindamos socialinę komunikaciją tarp žmonių.

Naujienas sekame tam, kad turėtumėme apie ką kalbėti
Knygos autorių analizuota 2009 m. Pew Research centre atlikta apklausa parodė, kad naujienų sekimu žiniasklaidoje užsiima 93 proc. suaugusiųjų. Pasirodo, svarbiausia priežastis, dėl kurios asmenys stebi naujienų turinį, tikrai nėra noras suprasti juos supančios visuomenės struktūrą, o socialinių ryšių palaikymo aspektas. Anksčiau minėto tyrimo duomenimis, naujienas žmonėms svarbiausia žinoti tam, kad vėliau jas galėtų aptarinėti su draugais ar šeimos nariais. Naujienų sekimo motyvas, grįstas socialine ir pilietine pareiga žinoti naujausius įvykius, rikiuojasi tik antroje eilėje. Po jo – noras naujienomis pagerinti gyvenimo kokybę.

Tikimasi, kad gyventojų medijų ir informacinio raštingumo įgūdžiai gerės dėl augančio mokymosi, kaip naudotis įvairiais žiniasklaidos kanalais ir suprasti informaciją.Pasikliauti ar ne?
Viena vertus, apmaudu, jog naujienas žmonės seka ne tais tikslais, kokie prigimtinai priskiriami naujienoms. Kita vertus, gal ir gerai, kad vartotojai žiniasklaidos turinį nori žinoti tik tam, kad turėtų apie ką diskutuoti su artimaisiais. Minėtos knygos autoriai pastebi, jog naujienos yra sąveikos tarp žurnalistų ir jų šaltinių produktas. Jei naujienų kūrėjai griežtai vadovaujasi žiniasklaidos etika – viskas gerai, tokiomis naujienos ne tik galima, bet ir reikia pasikliauti. Jei dirbama paisant kitokių, piktavališkų vertybinių nuostatų, naujienų vertė ne visada gali būti verta to, kad ja remiantis žiniasklaidos turinio vartotojai bandytų suprasti juos supančio pasaulio vaizdą. Pasikliaujant tokiomis žiniomis aplinką galima suvokti kitokią nei ji iš tikrųjų yra.

Kaip rasti teisingą kelią?
Taigi kaip suprasti, kad skaitoma naujiena yra patikima, vertinga ir naudinga? Anot Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininko Dainiaus Radzevičiaus, vieno atsakymo, kaip teisingai vartoti žiniasklaidos turinį, nėra. Visgi siekiant išvengti manipuliacijos informacija atvejų, vartotojams jis pataria prieš skaitant, žiūrint ar klausant žiniasklaidos turinį pasidomėti, kaip žiniasklaida mus veikia, paieškoti tyrimų šia tema. Dar labai svarbus yra saikas. Anot specialisto, nereikėtų pulti stačia galva žiūrėti vien tik kriminalų, meilės serialų, žinių arba kitokio vieno žiniasklaidos produkto.
– Saikingas vartojimas turi švietėjišką misiją ir žmogui leidžia susivokti, palyginti, kas yra kas. Tuo tarpu pripratimas prie vieno kurio nors produkto gali daryti neigiamą poveikį mūsų smegenims, protui. Galima teigti, kad įvairovė ir saikas yra pagrindinės žiniasklaidos vartojimo taisyklės. Žinoma, svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kas valdo žiniasklaidos kanalus, kiek tas valdymas yra skaidrus.

Jei, tarkime, žiūrovas pastebi, kad žiniasklaidos korporaciją valdo kokia nors alkoholio pramonės industrija, tai jis, skaitydamas arba klausydamas to žiniasklaidos kanalo sukurtą turinį, kuriame bus kalbama temomis, susijusiomis su alkoholio sektoriumi, turėtų būti itin kritiškas ir išrankus, – paaiškina D. Radzevičius.

Pasirodo, naujienas dažniausiai skaitome ne tam, kad suprastumėme mus supantį pasaulį ir kas jame vyksta, o tam, kad turėtumėme medžiagos pokalbiams su draugais, artimaisiais.Stokojame kritinio mąstymo
Deja, D. Radzevičiaus nupasakota teorija praktikoje atsiskleidžia vangiai. 2017 metų pabaigoje Kultūros ministerijos užsakymu atliktas žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo lygio nustatymo tyrimas atskleidė, kad vartodami žiniasklaidą gyventojai nėra kritiški – faktų pateikimo skirtumai skirtinguose informacijos šaltiniuose pastebimi gana retai, o ir pastebėti skirtumai dažniausiai ignoruojami. Tyrimo duomenimis, „netikras žinias“ vartotojai informacijos turinyje aptinka retai, nesusimąstoma, jog tokią žiniasklaidos priemonę reikėtų vertinti kaip įtakos darymo priemonę. Tyrimo išvadose nurodoma, jog visa tai rodo gana žemą auditorijos kritinį mąstymą, todėl santykinai geras Lietuvos žiniasklaidos vertinimas sietinas ne su gera žiniasklaidos kokybe, o pirmiausia su silpnais vartotojų gebėjimais ją vertinti.

Statistika liūdnoka, bet prognozės džiugina
D. Radzevičius mini, jog norint teisingai suprasti žiniasklaidos turinį, pasikliauti kažkuriuo vienu žiniasklaidos kanalu nepatartina, tačiau tas pats Kultūros ministerijos užsakymu atliktas tyrimas atskleidė, kad esame linkę prisirišti prie vieno kanalo, jį dažnai naudoti ir pasitikėti ten pateikiama informacija. Svarbiausiu informacijos šaltiniu Lietuvos gyventojai laiko televiziją, antrą ir trečią vietas dalijasi internetas ir radijas, o laikraščiai ir žurnalai įvertinti ketvirta vieta pagal svarbą. Nepaisant to, prognozuojama, kad ateityje daugumos žiniasklaidos priemonių naudojimo rodiklių reikšmės nuosaikiai kils dėl augančio vartotojų mokymo medijų ir informacinio raštingumo klausimais.

Pažinimo laboratorija 2020

  • Šiandien spaudos leidinių pasirinkimas – didžiulis. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

    „Žiniasklaidos teisės vadove“, kurio autoriai Liudvika Meškauskaitė ir Dainius Sinkevičius, akcentuojama, kad žiniasklaidai ir žurnalistams naudojimasis žodžio laisve ir pagarba kitų žodžio laisvei, įtraukiant visuomenę į atviras diskusijas, yra kasdienio darbo pagrindas. „Būtent žurnalistai yra tie, kurie rinkdami ir skleisdami reikšmingą informaciją, reikalaudami galingųjų atskaitomybės, inicijuodami viešas visuomeninės reikšmės diskusijas bei užtikrindami nuomonių įvairovę, stovi žodžio laisvės sargyboje“.

  • Ar šiandien žiniasklaidos ir žurnalistų veiklos reglamentavimo laikomasi visuomenės informavimo politikoje, kiek laisva yra žiniasklaida nuo reklamos davėjų, projektų viešintojų, politinių jėgų Lietuvoje? Kokiais leidiniais pasitikima? Ar vis augančių socialinių tinklų naudojimasis, nemokami interneto portalai neišstumia iš gyvenimo laisvos žiniasklaidos, kuriai išgyventi darosi vis sunkiau. Kokių sąlygų reikėtų, kad žiniasklaida būtų tikrai nepriklausoma, objektyvi nuo politikų, nuo pinigų, nuo povandeninių interesų „Pažinimo laboratorijoje“ diskutuoja skaitytojai.

  • Dr. Andrius VAIŠNYS, Vilniaus universiteto profesorius, žurnalistikos ir politinės komunikacijos tyrėjas. Adomo Taraskevičiaus nuotrauka

    Dr. Andrius VAIŠNYS,  Vilniaus universiteto profesorius, žurnalistikos ir politinės komunikacijos tyrėjas Praėjo trys dešimtmečiai, kai Lietuvoje, gretimose šalyse „spaudos laisvė“ tapo viešo gyvenimo diskusija ir jai pradėtas kloti teisinis pamatas. Anuomet, 1989–1990 metais buvo „suderintos“ visiškai nederančios etinės ir teisinės normos: kritikuojant cenzūrą ji palaipsniui paversta spaudos priežiūra – taip buvo įrašyta 1990-ųjų vasarį Spaudos ir kitų masinės informacijos priemonių įstatyme, kuriuo įteisinta Spaudos kontrolės valdyba, veikusi kelis metus.

  • Lietuvos žiniasklaidos modelis labai panašus į skandinavišką, tačiau kai kuriose srityse mes juos tik vejamės.

    2007 m. mirus prancūzui mokslininkui Klodui Žan Bertrandui (Claude Jean Bertrand,) elektroniniu paštu išplatintame pranešime rašyta, jog velionis „puoselėjo žiniasklaidos etikos, atskaitingumo sistemų ir deontologijos koncepciją demokratijos pamatuose visame pasaulyje.“

  • Dainius RADZEVIČIUS, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas

      Vis dėlto šiandieninio mūsų eksperto nuomone, mums dar reikia įsisąmoninti, kad žiniasklaida – tiesiog verslo modelis, o ne galios propagavimo įrankis, ir būti kritiškesniems, daugiau oponuoti valdžiai ir verslui, daugiau keliauti po pasaulio šalis ir rodyti, kaip ten gyvena žmonės. Artimiausias modelis mums, jo manymu, skandinaviškas.

  • Lietuva pasauliniame žiniasklaidos laisvės indekse šiuo metu užima 30 vietą – praneša organizacija „Reporteriai be sienų“.

  • Romas LINIONIS, fotografas, kraštotyrininkas.

    Medijos itin veikia visuomenę, kurioje jos vaidina didžiulį vaidmenį ne tik dėl turinio, bet ir dėl savo charakteristikų. Kartu iškyla dilema dėl informacijos patikimumo vertinimo. Daug kas mano, kad tradicinė žiniasklaida yra patikimesnis šaltinis negu socialinėse medijose skleidžiama informacija.

  • Vis dažniau tenka išgirsti, kad kai kuriems skaitytojams internetas nepakeis laikraščių. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

    Tiek daug margos ir įvairios žiniasklaidos, kokią turime dabar, vargu ar kada turėjome. Žinias skelbia laikraščiai, žurnalai, televizijos kanalai. Operatyvumu juos lenkia portalai, socialiniai tinklai. Žurnalistais esame visi, rašome apie viską. Akimirksniu galime internete rasti mus dominančią informaciją iš viso pasaulio, naujausias žinias. Dilema kyla, kaip atsirinkti, ką skaityti, kuo tikėti.

  • Neseniai Jolita Linkevičiūtė visuomenei pristatė savo knygą „Kilmės įrašas“. Nuotrauka iš J. Linkevičiūtės asmeninio albumo

    Jolita LINKEVIČIŪTĖ, žurnalistė, Komunikacijos ir informacijos mokslų daktarė Norėtume, kad žiniasklaida būtų gražus atspindys ir atspindėtų tai, ką patys norime matyti. Skandalus. Korumpuotus politikus, slaptus ekonominius susitarimus. Koks rytoj bus oras? Kokios nuolaidos rytoj bus prekybos centruose?

  • Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos instituto lektorius, daktaras Deimantas Jastramskis sako, kad per pastaruosius 10 metų Lietuvos žiniasklaida pasikeitė, tačiau teigiamų poslinkių įvyko mažiau nei tikėtasi. Nuotrauka iš asmeninio D. Jastramskio albumo

    Nuo tada, kai straipsnis „Lietuvos žiniasklaidos sistemos modelio bruožai“ buvo parengtas, praėjo beveik 10 metų. Kiek ir kokių dalykų per šį laiką Lietuvos žiniasklaidos sistemoje pasikeitė, paklausėme jo autoriaus D. Jastramskio. Pateikiame jo vertinimus ir įžvalgas:

  • Praėjusių metų pabaigoje išplatintame pranešime spaudai „Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS) teigia, kad kas 5-tą eurą (1,4 mln. eurų) iš valstybės ir savivaldybių viešinimo biudžetų ir kas 7 eurą (10,6 tūkst. eurų) iš Europos Sąjungos (ES) investicijų savivaldybės skyrė su politikais susijusioms įmonėms, kurios viešino jų veiklą. Lėšas gavo ne tik žiniasklaidos priemonės ir viešinimo agentūros, bet ir statybų, šaldyto maisto, leidybos įmonės, – rodo duomenys, pateikiami TILS svetainėje www.manovalstybe.info.

  • Pastebima, kad Lietuvos žiniasklaidoje neproporcingai pasiskirstęs politinis vaidmuo ir savireguliacijos elementai.

    1990 m. atgavusiai nepriklausomybę Lietuvai teko susidurti su nemažai iššūkių: stengtis, kad išsivadavimą iš priespaudos pripažintų Vakarų šalys, nepasiduoti Lietuvos teritorijoje tebeesančioms Tarybų armijos dalinių provokacijoms, o taip pat – sukurti nepriklausomos valstybės struktūras…

Čia mūsų Sūduva 2020

  • Marijampoliečių kolektyvas „Balti vėjai“ dar labai jaunas.

    Šeštadienį vasario 1-ąją į Marijampolės kultūros centrą susirinko folkloro gerbėjai, mat vyko pirmas Marijampolės modernaus folkloro festivalis „Margai skamba“. Idėją realizavo Marijampolės kultūros centro darbuotoja ir festivalio vadovė Dalia Venckienė.

  • Štai tokie Gyvybės medžiai, kuriuos tautodailės specialistai palygino su garsiojo Liongino Šepkos darbais...

    Kaip jau informavome, Marijampolės kultūros centro antrame aukšte pradedant Tautodailės metus atidaryta Kazimiero Aleliūno medžio darbų paroda. Didžiulėje ekspozicijoje – daugybė įvairaus žanro kūrinių: drožinių, kompozicijų su natūraliomis pačios gamtos detalėmis, medžio gumbų improvizacijų, prieverpsčių ir skulptūrėlių, žaislų ir indų… Visa tai čia atkeliavo iš įvairių vietovių, autoriui artimų ir tolimesnių žmonių namų, nes viskas sukurta per ilgus dešimt­mečius – ir dalinta, dovanota…

  • Vladislovas Skarickas buvo ir „Mūzos“ klubo metraštininkas.

    Sausio pradžioje būtume minėję fotografo, vieno iš Marijampolės metraštininkų, Vladislovo Skaricko 85-ąsias gimimo metines. Deja, fotoklubo „Sūduva“ ir liaudies menininkų klubo „Mūza“ žmonės, buvę bendradarbiai tai pažymėjo jau be jo paties.

  • Kultūros centro mišrus vokalinis ansamblis „Savito“ atstovaus Marijampolei zoniniame konkurse.

    Devyni kolektyvai su savo vadovais, apie devynias dešimtis dainuojančių, gabių ir gražių žmonių ir apie tris dešimtis jų atliktų pačių įvairiausių dainų…

  • Kazimieras Aleliūnas parodos atidaryme papasakojo daug įdomių dalykų.

    Marijampolės kultūros centre marijampoliečio Kazimiero Aleliūno medžio darbų paroda atidarė Tautodailės metų vartus mūsų savivaldybėje.

  • Valė Klesevičienė džiaugėsi, kad į renginį susirinko ir Putino giminės, ir neabejingi jo kūrybai žmonės.

    Metų pradžia mūsų kraštui ir Lietuvai yra dovanojusi nemažai ryškių asmenybių – vien kultūros lauke išaugo ne vienas didingas medis… Su kuriuo iš jų galėtume palyginti Vincą Mykolaitį-Putiną – poetą ir prozininką, literatūros tyrinėtoją ir teoretiką, vertėją ir filosofą?

  • Šeštadienį Liudvinavo seniūnijos gyventojai, kraštiečiai, svečiai rinkosi į miestelio kultūros centrą, kur vyko Liudvinavo, kaip Mažosios kultūros sostinės, uždarymo iškilmės.