Dovanos idėja!!!

190px
  • „Sodros“ duomenimis, 2016 m. Lietuvoje teisines paslaugas iš viso teikė 3340 advokatų, jų padėjėjų, notarų ir antstolių. Lietuvai kaip valstybei, kuri savo gyventojų skaičiumi nesiekia 3 mln., toks skaičius atrodo gana nemažas.

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

Žmogaus veiklos sukelti klimato pokyčiai, jų poveikis gamtai ir mūsų sveikatai

Klimatas Žemėje visu planetos egzistencijos laiku nuolat keitėsi. Ledynmečių, šiltmečių etapus lėmė natūralūs procesai: planetos orbitos parametrų kaitos, atmosferos sudėties pokyčiai, tektoninių plokščių dreifai, Saulės aktyvumo ciklai, ugnikalnių išsiveržimai. Šiandien klimatas Žemėje ir vėl išgyvena virsmą. Tiesa, jis kitoks nei anksčiau minėti – ne natūralios kilmės, o žmogaus veiklos rezultatas. Būtent todėl, kad nėra nulemti natūralių procesų, šiandieniniai klimato kaitos pokyčiai neigiamai veikia žmones, visą juos supančią aplinką, o taip pat ir visą Žemės planetą, grasindami joje esančios gyvybės išnykimui. Labiausiai pavojų mums ir mūsų namams – Žemei – kelia šiltnamio efektą sukeliančios CO2 (anglies dvideginio) dujos, kurių šiandien daugiausia išskiria transporto, pramonės ir žemės ūkio sektoriai.

 Keičiantis klimatui, tikėtina, vis dažniau užklups karščio bangos. Nenatūralios klimato kaitos ištakos – industrializacija
Žmogaus sukelti klimato kaitą lemiantys procesai atsirado vos tik jis ėmė egzistuoti. Tiesa, tol, kol žmogus nebuvo vyraujanti rūšis, jo veikla planetos veikimo procesų stipriai nelėmė. Viskas pasikeitė, kai tapome dominuojančia rūšimi ir pasijautėme esantys šios planetos šeimininkai. Geresnio gyvenimo siekis, kuris tampriai susijęs su materialių poreikių tenkinimu, mums tapo svarbiausiu egzistencijos klausimu. Bėda ta, kad viso to siekti ėmėme nepaisydami kokias pasekmes tai gali sukelti.
Vienas ryškesnių geresnio gyvenimo siekiamybės etapų – industrializacijos epocha. Tuomet nauji technikos išradimai pagreitinę prekių gamybą, geležinkelių, laivybos tinklų išvystymą buvo siejami su šviesesne ateitimi, o dėl to išaugęs rūkstančių pramonės kaminų skaičius simbolizavo geresnį rytojų. Materialine prasme geresnis rytojus iš tiesų išaušo, tačiau būtent tuomet, industrializacijos periodu, ėmė keistis Žemės atmosferos cheminė sudėtis. Visi tie geresnį rytojų žadėję kaminai, transporto tinklai padidino į atmosferą išskiriamą CO2 dujų kiekį, kuris ėmė joje kauptis. Šios atmosferoje susikaupusios dujos praleidžia Saulės spindulius į Žemę, tačiau sulaiko šilumą, sklindančią nuo Žemės paviršiaus, kuri bando grįžti atgal į kosmosą. Natūraliomis sąlygomis ši šiluma laisvai ten patektų, tačiau padidėjęs CO2 dujų kiekis atmosferoje į kosmosą jos nepraleidžia. Todėl dalis nuo Žemės paviršiaus atspindėtos šilumos lieka planetos atmosferoje ir taip didina jos temperatūrą. Mokslininkai šį procesą vadina šiltnamio efektu, o didžiausiu jo sukėlėju įvardija CO2 dujas.

Viskas dėl pakilusios temperatūros

Daugiausia šiltnamio efektą skatinančių dujų Lietuvoje išmeta transportas.Dėl nuolatinio pramonės, žemės ūkio ir transporto augimo į atmosferą išmetama vis daugiau ir daugiau CO2, šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Vis didesni kiekiai atspindėtos Saulės šilumos nebegrįžta į kosmosą, o pasilikę Žemės atmosferoje didina planetos temperatūrą. Per pastarąjį šimtmetį vidutinė temperatūra Žemėje pakilo 0,6 °C, o vidutinė temperatūra Europoje – beveik 1 °C. Klimato ekspertai numato, kad jei Žemės gyventojai savo elgesio nekeis ir nesumažins į atmosferą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, Žemės klimato šilimo procesas paspartės ir iki 2100 m. vidutinė temperatūra pasaulyje pakils 1,4–5,8 °C, o Europoje – 2–6,3 °C. Gali atrodyti, kad tai visai nedideli skaičiai, tačiau žinant tai, kad per pastarąjį ledynmetį, kuris baigėsi prieš 11500 metų, vidutinė temperatūra Žemėje buvo tik 5 °C žemesnė nei šiandien, skaičiai tampa kur kas grėsmingesni. Be to, vertėtų prisiminti, kad poliariniai ledynai buvo ne tik šiaurės ir pietų ašigalio teritorijose, bet ir užėmė didelę Europos dalį. Galbūt ledas Europoje plytėtų ir dabar, jei ne dėl žmogaus veiklos Žemėje pakilusi temperatūra, kuri akivaizdžiai keičia mūsų klimatą. Reikia įrodymų? Europos Komisija 2006 m. išleistame leidinyje „Klimato kaita – kas tai“ nurodo net keletą ir prognozuoja galimas jų pasekmes:

Tirpsta ašigalių ledynai. Šiaurės ašigalyje vandenyną dengiantys Arkties ledynai per pastaruosius dešimtmečius sumažėjo 10 proc., o ledynų storis virš vandens – apie 40 proc. Kitoje Žemės pusėje esantį Antarktidos žemyną dengianti ledynų danga tapo nestabili.

Traukiasi kalnų ledynai. Gali būti, kad iki 2050 m. išnyks 75 proc. Šveicarijos Alpių ledynų. Šveicarijos Andermato slidinėjimo kurorto vadybininkai planuoja vasarą izoliuojančia plastiko danga uždengti visą populiarią slidinėjimo vietovę – Gurscheno ledyną, kad jis netirptų ir nešliaužtų žemyn.
Tirpstant ašigalių ledynams, kyla jūros lygis. Per pastarąjį šimtmetį jis jau pakilo 10–25 cm ir apskaičiuota, kad iki 2100 m. pakils dar 88 cm. Prognozuojama, jog vanduo apsems žemas salas ir pakrančių rajonus, pavyzdžiui, Maldyvų salas, Nilo deltą Egipte ar Bangladešą. Dėl kylančio jūros vandens lygio, Europoje apie 70 milijonų pakrančių rajonų gyventojų gali atsidurti pavojuje, netekti namų.
O jei jūros vanduo prasiskverbtų į gilesnius sluoksnius ir užterštų dirbamą žemę bei gėlo vandens išteklius, pavojuje atsidurti gali dar daugiau žmonių.
Klimato kaita lemia ekstremalias oro sąlygas: audras, pot­vynius, sausrą ir karščio bangas. Pastarąjį dešimtmetį pasaulį ištiko tris kartus daugiau su oro sąlygomis susijusių gamtos katastrofų nei septintąjį dešimtmetį. Dėl šių nelaimių ne tik patiriama daug nuostolių, bet ir auga draudimo išlaidos.
Daugelyje pasaulio regionų jau trūksta vandens. Beveik penktadalis pasaulio gyventojų – 1,2 milijardo – neturi švaraus geriamojo vandens. Jei temperatūra pasaulyje taps 2,5 °C aukštesnė nei prieš industrijos amžių, vandens ims trūkti dar 2,4–3,1 milijardo žmonių visame pasaulyje.
Temperatūrai pakilus 2,5 °C, dar 50-čiai milijonų žmonių grėstų badas. Jau dabar 850 milijonų žmonių kenčia nuolatinį badą. Europoje nuo 1962 m. iki 1995 m. vegetacinis laikotarpis pailgėjo dešimčia dienų. Nors tai buvo naudinga Šiaurės Europos žemės ūkiui, net ir ten derlius pradės mažėti, kai temperatūra taps 2 °C aukštesnė nei prieš industrijos amžių.
Gali imti plisti tropikų ligos, pavyzdžiui, maliarija, nes padidės Žemės plotai, kuriuose klimato sąlygos palankios maliariją platinantiems uodams veistis. Temperatūrai pakilus 2 °C, dar 210 milijonų žmonių iškiltų šios ligos pavojus.
Gali būti, kad maždaug nuo 2070 m. Europą kas dveji metai užplūs karščio banga, kaip buvo 2003 m. Svilinančią 2003 m. vasarą nuo karščio mirė 20000 Europos gyventojų, Pietų Europoje kilo didžiuliai miškų gaisrai, buvo patirta daugiau kaip 10 milijardų eurų nuostolių.
Daugybė gyvūnų ir augalų rūšių nepajėgs prisitaikyti prie pakitusios temperatūros ir persikelti į jiems tinkamesnio klimato regionus. Vieno nerimą keliančio tyrimo rezultatai rodo, kad iki 2050 m. dėl klimato kaitos gali išnykti trečdalis Žemės gyvų organizmų rūšių. Ypač didelė grėsmė kyla šaltųjų kraštų žinduoliams ir paukščiams – poliarinėms meškoms, ruoniams, jūrų vėpliams ir pingvinams. Mokslininkai pastebėjo, kad Amazonės miškuose didesni, greičiau augantys ir daugiau CO2 sugeriantys medžiai tarpsta kitų medžių sąskaita.
Tolimesnėje ateityje, kai dėl daugelį pasaulio šalių palietusios klimato kaitos ims trūkti maisto, vandens ir energijos, gali kilti regioniniai konfliktai, badmečiai, susidaryti pabėgėlių srautai.

CO2 dujų kiekį ore galima sumažinti dažniau naudojantis viešuoju transportu.Liečia kiekvieną mūsų
Iš tiesų, tai tik keletas iš daugybės galimų klimato kaitos sukeltų procesų ir jų padarinių. Galbūt jie ne visi skamba įtikinamai ir atrodo esantys kažkur toli nuo mūsų, tačiau egzistuoja ir mažesni, kurie daugiau arba mažiau yra palietę ir Lietuvos gyventojus. Pavyzdžiui, šiuo metu skundžiamės sausringais orais, pernai dejavome dėl perteklinio lietaus, kuris sunaikino ūkininkų derlių. Per žinias girdime, kad pajūrio valdžia suka galvas, kaip atstatyti ardomą Baltijos pakrantę. Stebimės, kad pastaruoju metu vėliau užšąla ir anksčiau nutirpsta upės ir ežerai, kad mažėjant ledo ir sniego dangos plotams iššąla augalai, klausiame, kodėl „galvas pameta“ ir du kartus per metus arba jiems neįprastu metu pražysta augalai arba kodėl žydinčiose upėse ir ežeruose ima dūsti žuvys.
Mokslininkai perspėja, kad kylant temperatūrai Žemėje tokių reiškinių ir procesų daugės. Nors daugiausia pokyčių vyksta gamtoje, tačiau tai tampriai susiję ir su žmogaus gerove. Pavyzdžiui, klimato kaitos sukeltas karščio bangas sunkiai išgyvena vaikai, dar neturintys susiformavusio atsparumo, ir vyresnio amžiaus žmonės, dažniausiai sergantys įvairiomis ligomis. Dėl pokyčių klimate, padidėjus kraujasiurbių, ypač erkių, didėja tikimybė susirgti kraujasiurbių pernešamomis arba sukeliamomis ligomis. Specialistai pastebi, kad anksčiau pirmąsias erkes būdavo galima išvysti tik balandžio mėnesį, o dabar jos aptinkamos beveik ištisus metus – nuo vasario iki gruodžio. Aktyviausios jos – balandį, gegužę ir birželį, kai joms gyvybiškai būtina prasimaitinti.

Labiausiai teršia transportas
Kaip jau minėta, visų šių klimato kaitos sukeltų padarinių kilmė – žmogus ir dėl jo veiklos pagamintos CO2, šiltnamio efektą sukeliančios dujos (ŠESD). Aplinkos ministerijos (AM) duomenimis, Lietuvoje daugiausia jų išmeta energetikos sektorius, kurio pagrindinis teršalų šaltinis yra transportas. 2016 m. į atmosferą jis išmetė net 48 proc. viso Lietuvoje išmetamo ŠESD kiekio. Antras pagal išmestų šiltnamio dujų kiekį – žemės ūkio sektorius, sudaręs 22 proc. viso ŠESD, kiek mažiau – pramonės sektorius, kuris 2016 m. išmetė 16 proc. ŠESD. Aplinkos ministerijos teigimu, didžiausią ŠESD dalį Lietuvoje pagamina transporto sektorius dėl to, kad šalies automobilių parkas yra labai senas. Skaičiuojama, kad lengvųjų automobilių amžiaus vidurkis yra daugiau nei 15 metų. Ir nors transporto sektorius šiuo metu įvardijamas kaip vienas labiausiai atmosferą teršiančių sektorių, ŠESD gamybos apimtys smarkiai auga ir žemės ūkio, namų ūkio, atliekų sektoriuose. AM perspėja, kad jei Lietuvos išmetamo ŠESD kiekio augimas iki 2030 m. nebus suvaldytas, tai gali pareikalauti iš valstybės biudžeto lėšų papildomoms ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemų kvotų įsigijimui iš kitų ES šalių, kurių dėka Lietuva galėtų į atmosferą išmesti didesnius ŠESD kiekius. Skaičiuojama, kad suma gali siekti ketvirtį milijardo eurų. Kad nereikėtų išleisti tiek pinigų, žmonės privalo imtis priemonių, padėsiančių sumažinti ŠESD gamybos apimtis šalyje.

Vienas iš galimų aplinkos ir klimato tausojimo būdų – rūšiavimas.Teigiami pokyčiai – valstybės ir piliečių rankose
Prisidėti prie klimato kaitą stabdančių procesų ir sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius galima daugybe skirtingų būdų. Pirmiausia, labai svarbus yra valstybės požiūris. Lietuva šiuo klausimu yra nemažai pažengusi, nes dalyvauja daugybėje įvairių klimato kaitos procesų stabdymą palaikančių susitarimų. Tačiau siekiant apčiuopiamų rezultatų, vien to nepakanka. Reikia, kad daug kas keistųsi praktikoje. Europos Komisija nurodo, kad siekiant sumažinti klimato kaitą skatinančių dujų gamybą, svarbu efektyviau naudoti automobilių kurą ir energiją pastatams šildyti, labiau išnaudoti atsinaujinančius energijos šaltinius – vėją, saulę, potvynius, biomasę (organines medžiagas, pavyzdžiui, medį, gamybos liekanas, augalus, gyvūnų mėšlą ir kt.). Plačiau diegti bendrą šilumos ir elektros gamybą, nes tam reikia mažiau energijos, kontroliuoti šiltnamio efektą sukeliančių fluorintų dujų naudojimą oro kondicionavimo sistemose, mažinti metano emisiją iš atliekų sąvartynų, skleisti informaciją ir skatinti klimatui nekenksmingų technologijų mokslinius tyrimus, jų plėtojimą ir taikymą. Svarbu, kad pramonės įmonės prisiimtų atsakomybę ir pradėtų naudoti mažiau energijos bei savo gamyklose stengtųsi įrengti naujas klimatui nekenkiančias technologijas, reikia, kad žemės ūkio sektoriuje dirbantys suprastų šio sektoriaus keliamą žalą aplinkai ir, kad būtų stengiamasi tą žalą sumažinti.
Negana to, svarbu, kad prie bendro tikslo prisijungtų ir eiliniai piliečiai. Siekiant sulėtinti klimato kaitą skatinančius procesus, kiek­vienas mūsų turėtumėme rūšiuoti atliekas, racionaliai naudoti vandenį, išjungti šviesą, kai jos nereikia, naudoti energiją taupančias lemputes, nepalikti prietaisų budėjimo režime, pirkdami buitinę techniką turėtumėme įsitikinti, kad ji būtų A klasės. Taip pat neturėtume per daug šildyti namų, dažniau naudotumės visuomeniniu transportu, jei yra galimybė, pirkdami naują automobilį pasirinktume mažą ir efektyviai energiją naudojantį modelį ir daugybę kitų dalykų.
Tai – tik paprasti patarimai. Iš tiesų, kai kuriuos iš jų jau taikome savo kasdienybėje, tačiau per mažai ir per vangiai kartais tai darome. Jei norime, kad visomis šios planetos teikiamomis gėrybėmis galėtų pasinaudoti ne tik šiandien gyvenančios, bet ir ateities kartos, turėtume būti labiau atsakingi ir paisyti ne tik savo, bet ir planetos gerovės.
Parengė Rita LIŽAITYTĖ
Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos

Pažinimo laboratorija 2020

  • Šiandien spaudos leidinių pasirinkimas – didžiulis. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

    „Žiniasklaidos teisės vadove“, kurio autoriai Liudvika Meškauskaitė ir Dainius Sinkevičius, akcentuojama, kad žiniasklaidai ir žurnalistams naudojimasis žodžio laisve ir pagarba kitų žodžio laisvei, įtraukiant visuomenę į atviras diskusijas, yra kasdienio darbo pagrindas. „Būtent žurnalistai yra tie, kurie rinkdami ir skleisdami reikšmingą informaciją, reikalaudami galingųjų atskaitomybės, inicijuodami viešas visuomeninės reikšmės diskusijas bei užtikrindami nuomonių įvairovę, stovi žodžio laisvės sargyboje“.

  • Ar šiandien žiniasklaidos ir žurnalistų veiklos reglamentavimo laikomasi visuomenės informavimo politikoje, kiek laisva yra žiniasklaida nuo reklamos davėjų, projektų viešintojų, politinių jėgų Lietuvoje? Kokiais leidiniais pasitikima? Ar vis augančių socialinių tinklų naudojimasis, nemokami interneto portalai neišstumia iš gyvenimo laisvos žiniasklaidos, kuriai išgyventi darosi vis sunkiau. Kokių sąlygų reikėtų, kad žiniasklaida būtų tikrai nepriklausoma, objektyvi nuo politikų, nuo pinigų, nuo povandeninių interesų „Pažinimo laboratorijoje“ diskutuoja skaitytojai.

  • Dr. Andrius VAIŠNYS, Vilniaus universiteto profesorius, žurnalistikos ir politinės komunikacijos tyrėjas. Adomo Taraskevičiaus nuotrauka

    Dr. Andrius VAIŠNYS,  Vilniaus universiteto profesorius, žurnalistikos ir politinės komunikacijos tyrėjas Praėjo trys dešimtmečiai, kai Lietuvoje, gretimose šalyse „spaudos laisvė“ tapo viešo gyvenimo diskusija ir jai pradėtas kloti teisinis pamatas. Anuomet, 1989–1990 metais buvo „suderintos“ visiškai nederančios etinės ir teisinės normos: kritikuojant cenzūrą ji palaipsniui paversta spaudos priežiūra – taip buvo įrašyta 1990-ųjų vasarį Spaudos ir kitų masinės informacijos priemonių įstatyme, kuriuo įteisinta Spaudos kontrolės valdyba, veikusi kelis metus.

  • Lietuvos žiniasklaidos modelis labai panašus į skandinavišką, tačiau kai kuriose srityse mes juos tik vejamės.

    2007 m. mirus prancūzui mokslininkui Klodui Žan Bertrandui (Claude Jean Bertrand,) elektroniniu paštu išplatintame pranešime rašyta, jog velionis „puoselėjo žiniasklaidos etikos, atskaitingumo sistemų ir deontologijos koncepciją demokratijos pamatuose visame pasaulyje.“

  • Dainius RADZEVIČIUS, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas

      Vis dėlto šiandieninio mūsų eksperto nuomone, mums dar reikia įsisąmoninti, kad žiniasklaida – tiesiog verslo modelis, o ne galios propagavimo įrankis, ir būti kritiškesniems, daugiau oponuoti valdžiai ir verslui, daugiau keliauti po pasaulio šalis ir rodyti, kaip ten gyvena žmonės. Artimiausias modelis mums, jo manymu, skandinaviškas.

  • Lietuva pasauliniame žiniasklaidos laisvės indekse šiuo metu užima 30 vietą – praneša organizacija „Reporteriai be sienų“.

  • Romas LINIONIS, fotografas, kraštotyrininkas.

    Medijos itin veikia visuomenę, kurioje jos vaidina didžiulį vaidmenį ne tik dėl turinio, bet ir dėl savo charakteristikų. Kartu iškyla dilema dėl informacijos patikimumo vertinimo. Daug kas mano, kad tradicinė žiniasklaida yra patikimesnis šaltinis negu socialinėse medijose skleidžiama informacija.

  • Vis dažniau tenka išgirsti, kad kai kuriems skaitytojams internetas nepakeis laikraščių. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

    Tiek daug margos ir įvairios žiniasklaidos, kokią turime dabar, vargu ar kada turėjome. Žinias skelbia laikraščiai, žurnalai, televizijos kanalai. Operatyvumu juos lenkia portalai, socialiniai tinklai. Žurnalistais esame visi, rašome apie viską. Akimirksniu galime internete rasti mus dominančią informaciją iš viso pasaulio, naujausias žinias. Dilema kyla, kaip atsirinkti, ką skaityti, kuo tikėti.

  • Neseniai Jolita Linkevičiūtė visuomenei pristatė savo knygą „Kilmės įrašas“. Nuotrauka iš J. Linkevičiūtės asmeninio albumo

    Jolita LINKEVIČIŪTĖ, žurnalistė, Komunikacijos ir informacijos mokslų daktarė Norėtume, kad žiniasklaida būtų gražus atspindys ir atspindėtų tai, ką patys norime matyti. Skandalus. Korumpuotus politikus, slaptus ekonominius susitarimus. Koks rytoj bus oras? Kokios nuolaidos rytoj bus prekybos centruose?

  • Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos instituto lektorius, daktaras Deimantas Jastramskis sako, kad per pastaruosius 10 metų Lietuvos žiniasklaida pasikeitė, tačiau teigiamų poslinkių įvyko mažiau nei tikėtasi. Nuotrauka iš asmeninio D. Jastramskio albumo

    Nuo tada, kai straipsnis „Lietuvos žiniasklaidos sistemos modelio bruožai“ buvo parengtas, praėjo beveik 10 metų. Kiek ir kokių dalykų per šį laiką Lietuvos žiniasklaidos sistemoje pasikeitė, paklausėme jo autoriaus D. Jastramskio. Pateikiame jo vertinimus ir įžvalgas:

  • Praėjusių metų pabaigoje išplatintame pranešime spaudai „Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS) teigia, kad kas 5-tą eurą (1,4 mln. eurų) iš valstybės ir savivaldybių viešinimo biudžetų ir kas 7 eurą (10,6 tūkst. eurų) iš Europos Sąjungos (ES) investicijų savivaldybės skyrė su politikais susijusioms įmonėms, kurios viešino jų veiklą. Lėšas gavo ne tik žiniasklaidos priemonės ir viešinimo agentūros, bet ir statybų, šaldyto maisto, leidybos įmonės, – rodo duomenys, pateikiami TILS svetainėje www.manovalstybe.info.

  • Pastebima, kad Lietuvos žiniasklaidoje neproporcingai pasiskirstęs politinis vaidmuo ir savireguliacijos elementai.

    1990 m. atgavusiai nepriklausomybę Lietuvai teko susidurti su nemažai iššūkių: stengtis, kad išsivadavimą iš priespaudos pripažintų Vakarų šalys, nepasiduoti Lietuvos teritorijoje tebeesančioms Tarybų armijos dalinių provokacijoms, o taip pat – sukurti nepriklausomos valstybės struktūras…

Čia mūsų Sūduva 2020

  • Marijampoliečių kolektyvas „Balti vėjai“ dar labai jaunas.

    Šeštadienį vasario 1-ąją į Marijampolės kultūros centrą susirinko folkloro gerbėjai, mat vyko pirmas Marijampolės modernaus folkloro festivalis „Margai skamba“. Idėją realizavo Marijampolės kultūros centro darbuotoja ir festivalio vadovė Dalia Venckienė.

  • Štai tokie Gyvybės medžiai, kuriuos tautodailės specialistai palygino su garsiojo Liongino Šepkos darbais...

    Kaip jau informavome, Marijampolės kultūros centro antrame aukšte pradedant Tautodailės metus atidaryta Kazimiero Aleliūno medžio darbų paroda. Didžiulėje ekspozicijoje – daugybė įvairaus žanro kūrinių: drožinių, kompozicijų su natūraliomis pačios gamtos detalėmis, medžio gumbų improvizacijų, prieverpsčių ir skulptūrėlių, žaislų ir indų… Visa tai čia atkeliavo iš įvairių vietovių, autoriui artimų ir tolimesnių žmonių namų, nes viskas sukurta per ilgus dešimt­mečius – ir dalinta, dovanota…

  • Vladislovas Skarickas buvo ir „Mūzos“ klubo metraštininkas.

    Sausio pradžioje būtume minėję fotografo, vieno iš Marijampolės metraštininkų, Vladislovo Skaricko 85-ąsias gimimo metines. Deja, fotoklubo „Sūduva“ ir liaudies menininkų klubo „Mūza“ žmonės, buvę bendradarbiai tai pažymėjo jau be jo paties.

  • Kultūros centro mišrus vokalinis ansamblis „Savito“ atstovaus Marijampolei zoniniame konkurse.

    Devyni kolektyvai su savo vadovais, apie devynias dešimtis dainuojančių, gabių ir gražių žmonių ir apie tris dešimtis jų atliktų pačių įvairiausių dainų…

  • Kazimieras Aleliūnas parodos atidaryme papasakojo daug įdomių dalykų.

    Marijampolės kultūros centre marijampoliečio Kazimiero Aleliūno medžio darbų paroda atidarė Tautodailės metų vartus mūsų savivaldybėje.

  • Valė Klesevičienė džiaugėsi, kad į renginį susirinko ir Putino giminės, ir neabejingi jo kūrybai žmonės.

    Metų pradžia mūsų kraštui ir Lietuvai yra dovanojusi nemažai ryškių asmenybių – vien kultūros lauke išaugo ne vienas didingas medis… Su kuriuo iš jų galėtume palyginti Vincą Mykolaitį-Putiną – poetą ir prozininką, literatūros tyrinėtoją ir teoretiką, vertėją ir filosofą?

  • Šeštadienį Liudvinavo seniūnijos gyventojai, kraštiečiai, svečiai rinkosi į miestelio kultūros centrą, kur vyko Liudvinavo, kaip Mažosios kultūros sostinės, uždarymo iškilmės.