Dovanos idėja!!!

190px
  • „Sodros“ duomenimis, 2016 m. Lietuvoje teisines paslaugas iš viso teikė 3340 advokatų, jų padėjėjų, notarų ir antstolių. Lietuvai kaip valstybei, kuri savo gyventojų skaičiumi nesiekia 3 mln., toks skaičius atrodo gana nemažas.

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

„Žmonės turėtų elgtis taip, kaip išmokė tėvai: nebendrauti su nepažįstamais ir jais nepasitikėti“ (Eksperto komentaras)

Dauguma gyventojų, be abejo, yra girdėję apie įvairius būdus ir keisčiausius scenarijus, kuriuos stengdamiesi apgauti žmones naudoja sukčiai, tarp jų ir telefoniniai. Deja, į jų pinkles patenkančių ir nukentėjusių gyventojų nemažėja. Mūsų žmonės, lietuviai, yra geri ir patiklūs, o telefoniniai sukčiai nuolat stengiasi tobulėti ir ieško kitokių apgaulės būdų, kuria naujus apgavysčių scenarijus.
Įdomus faktas – vienas bankas, turintis savo padalinius Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, prieš kelerius metus yra skelbęs, kad tuomet, vos per pusmetį, Lietuvoje nuo telefoninių sukčių nukentėjo daugiau nei 600 banko klientų. O Latvijoje ir Estijoje nebuvo užfiksuota nė vieno tokio nusikaltimo.
Dar vienas įdomus faktas – kai Estijos policijos pareigūnai bendradarbiaudami su Lietuvos policija prieš 10 metų sulaikė telefoninių sukčių gaują, kurios nariai skambindavo estams apsimetę policijos pareigūnais ir pranešdavo neva apie giminaičių sukeltas avarijas, paaiškėjo, kad joje veikė vienuolika lietuvių…
Taigi ką turėtume atsiminti, kad nepatektume į telefoninių sukčių pinkles?
„Suvalkiečio“ skaitytojams pataria Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos grupės specialistė Daiva KLIMAVIČIENĖ.

Marijampolės apskr. VPK Komunikacijos grupės specialistė D. Klimavičienė pataria niekuomet neskubėti vykdyti nepažįstamų asmenų prašymų ar reikalavimų.Šiuo metu, informacinių technologijų plėtros amžiuje labai aktualūs elektroninėje erdvėje vykstantys sukčiavimai. Jie vis įvairesni ir įmantresni. Visiškai nesvarbu, kokią kompiuterio operacinę sistemą, interneto naršyklę ar elektroninio pašto programą naudojate. Sukčių atakos ir bandymai apgauti yra pagrįsti žmogiškuoju faktoriumi, psichologija. Esame labai patiklūs ir kartais tiesiog leidžiamės būti apgaunami. Patikėkite, tikrai nereikia būti kvalifikuotu programuotoju, kad paliktum žmogų be pinigų.
Telefoniniai sukčiai itin stengiasi iš gyventojų išvilioti informaciją, kuri yra susijusi su konfidencialiais asmens elektroninės bankininkystės duomenimis. Tokia konfidenciali informacija – tai atpažinimo kodas, slaptažodis, 24 slaptažodžiai kortelėje, sąskaitų numeriai. Šie pagrindiniai duomenų komponentai yra reikalingi naudotis pinigais, esančiais asmens sąskaitoje (kortelėje), taip pat paskolų iš kreditą teikiančių bendrovių operacijoms atlikti. Deja, nepaisant policijos pareigūnų ir kredito įstaigų vykdomos prevencinės veiklos, vis dar pasitaiko atvejų, kai piliečiai savo elektroninės bankininkystės sąskaitų duomenis pateikia telefonu skambinantiems sukčiams, prisistatantiems, pavyzdžiui, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos ar bankų darbuotojų vardu. Atminkite: teisėsaugos pareigūnai ar bankų darbuotojai niekuomet telefonu neprašo pateikti elektroninės bankininkystės duomenų. Be to, bendraudami su nepažįstamais žmonėmis neatskleiskite jiems ir savo vardo, pavardės, asmens kodo. Patarčiau neatvirauti ir nepateikinėti ir kitų asmeninių duomenų: paso, asmens tapatybės kortelės ar vairuotojo pažymėjimo, jeigu asmenys, kuriems teikiate šią asmeninę informaciją, nenurodo aiškaus teisinio pagrindo tokiems duomenims rinkti. Atminkite, kad jūsų pagrindines teises ir laisves į asmens duomenų apsaugą gina naujasis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas.
Mūsų žmonės vis dar nukenčia nuo sukčių, kurie pinigus išvilioja skambindami dažniausiai naktį telefonu ir prisistatydami artimu giminaičiu ar net vaiku, kuris esą pateko į bėdą – padarė eismo įvykį, nusikaltimą ar įvyko nelaimingas atsitikimas.

Tokie sukčiai, naudodamiesi netikėtumu ir jūsų susijaudinimu, prašo skubiai perduoti ar pervesti reikalingą pinigų sumą. Pinigus prašoma pervesti į nurodytą sąskaitą ar atiduoti žmogui, kuris atvyks jų pasiimti.
Jei sulauksite tokio skambučio, privalote žinoti ir atminti:
• Įvykus eismo įvykiui ar padarius nusikaltimą, policija niekada nesprendžia iškilusių piniginių problemų tarp nukentėjusiojo ar pažeidėjo (įtariamojo).
• Neskubėkite vykdyti skambinusiojo prašymų.
• Patys paskambinkite giminaičiui ar artimajam, patekusiam į tariamą bėdą, ir įsitikinkite, ar tikrai jam reikalinga jūsų pagalba.
• Jeigu tikrai jūsų artimą žmogų ištiko nelaimė, susitikite su juo.
• Jeigu jūsų giminaitis kelionėje, neskubėkite skambinti į ambasadą nurodytu telefono numeriu, pasitikrinkite, ar šis numeris teisingas.
• Neperduokite pinigų per tarpininkus.
• Neperveskite pinigų į nurodytas banko sąskaitas.
• Neįsileiskite nepažįstamų žmonių į namus.
• Reikalaukite, kad atvykę pareigūnai parodytų tarnybinį pažymėjimą.
Dar vienas labai svarbus dalykas – neatidarykite durų nepažįstamiems žmonėms, kurie prisistato įvairių tarnybų darbuotojais, agentais ar kitais specialistais, kol nepatikrinote jų dokumentų ir neįsitikinote, kas iš tiesų jus aplankė.
Telefoniniai sukčiai dažniausiai naudoja tokius scenarijus: praneša apie piniginio, daiktinio prizo, pavyzdžiui, mobiliojo ryšio telefono ar net automobilio, laimėjimą, informuoja apie giminaičio padarytą avariją ar kitą nusikaltimą ir prašo duoti pinigų nemalonumams su policija išvengti.
Vis dar pasitaiko atvejų, kai mūsų žmonės nukenčia tarsi žuvelės užkibę ant sukčių jauko – į mobiliojo ryšio telefoną atsiųstos trumposios žinutės (SMS), kad loterijoje, akcijoje ar žaidime laimėjo vertingą daiktą. Tokiose žinutėse paprastai toliau prašoma paskambinti nurodytu numeriu, į nurodytą sąskaitą pervesti tam tikrą pinigų sumą arba papildyti mobiliojo ryšio telefono sąskaitą, padiktuoti papildymo kortelių kodus.
Jei gavote tokio pobūdžio pranešimą:
• Neskubėkite džiaugtis laimėjimu.
• Įsidėmėkite, kad loterijos, akcijos ar žaidimo organizatorius niekada nereikalauja perduoti pinigų per tarpininkus arba juos pervesti į banko sąskaitas.
• Loterijos, akcijos ar žaidimo organizatorius niekada nereikalauja padiktuoti papildymo kortelių kodų.
• Pirmiausia susisiekite su savo mobiliojo ryšio operatoriumi ir patikrinkite, ar tikrai vyksta loterija, akcija ar žaidimas, kuriame jūs laimėjote („Telia“ – tel. 1533; „Bitė“ – tel. 1501; „Tele2“ – tel. 8 800 40212).
• Atminkite, kad iš laimėtojo nereikalaujama iš anksto sumokėti pridėtinės vertės ar kito mokesčio.
• Jeigu jūs tikrai laimėjote, apie prizo atsiėmimo sąlygas ir mokesčius sužinosite nuvykęs pas loterijos, akcijos ar žaidimo organizatorių.
Trumpai tariant, žmonės turėtų elgtis taip, kaip išmokė tėvai: nebendrauti su nepažįstamais asmenimis ir jais nepasitikėti.
Kilus įtarimui, kad susidūrėte su sukčiumi, neskubėkite vykdyti jo prašymų ir nedelsdami skambinkite į policiją numeriu 112 arba 02.

Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

Pažinimo laboratorija 2020

  • Šiandien spaudos leidinių pasirinkimas – didžiulis. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

    „Žiniasklaidos teisės vadove“, kurio autoriai Liudvika Meškauskaitė ir Dainius Sinkevičius, akcentuojama, kad žiniasklaidai ir žurnalistams naudojimasis žodžio laisve ir pagarba kitų žodžio laisvei, įtraukiant visuomenę į atviras diskusijas, yra kasdienio darbo pagrindas. „Būtent žurnalistai yra tie, kurie rinkdami ir skleisdami reikšmingą informaciją, reikalaudami galingųjų atskaitomybės, inicijuodami viešas visuomeninės reikšmės diskusijas bei užtikrindami nuomonių įvairovę, stovi žodžio laisvės sargyboje“.

  • Ar šiandien žiniasklaidos ir žurnalistų veiklos reglamentavimo laikomasi visuomenės informavimo politikoje, kiek laisva yra žiniasklaida nuo reklamos davėjų, projektų viešintojų, politinių jėgų Lietuvoje? Kokiais leidiniais pasitikima? Ar vis augančių socialinių tinklų naudojimasis, nemokami interneto portalai neišstumia iš gyvenimo laisvos žiniasklaidos, kuriai išgyventi darosi vis sunkiau. Kokių sąlygų reikėtų, kad žiniasklaida būtų tikrai nepriklausoma, objektyvi nuo politikų, nuo pinigų, nuo povandeninių interesų „Pažinimo laboratorijoje“ diskutuoja skaitytojai.

  • Dr. Andrius VAIŠNYS, Vilniaus universiteto profesorius, žurnalistikos ir politinės komunikacijos tyrėjas. Adomo Taraskevičiaus nuotrauka

    Dr. Andrius VAIŠNYS,  Vilniaus universiteto profesorius, žurnalistikos ir politinės komunikacijos tyrėjas Praėjo trys dešimtmečiai, kai Lietuvoje, gretimose šalyse „spaudos laisvė“ tapo viešo gyvenimo diskusija ir jai pradėtas kloti teisinis pamatas. Anuomet, 1989–1990 metais buvo „suderintos“ visiškai nederančios etinės ir teisinės normos: kritikuojant cenzūrą ji palaipsniui paversta spaudos priežiūra – taip buvo įrašyta 1990-ųjų vasarį Spaudos ir kitų masinės informacijos priemonių įstatyme, kuriuo įteisinta Spaudos kontrolės valdyba, veikusi kelis metus.

  • Lietuvos žiniasklaidos modelis labai panašus į skandinavišką, tačiau kai kuriose srityse mes juos tik vejamės.

    2007 m. mirus prancūzui mokslininkui Klodui Žan Bertrandui (Claude Jean Bertrand,) elektroniniu paštu išplatintame pranešime rašyta, jog velionis „puoselėjo žiniasklaidos etikos, atskaitingumo sistemų ir deontologijos koncepciją demokratijos pamatuose visame pasaulyje.“

  • Dainius RADZEVIČIUS, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas

      Vis dėlto šiandieninio mūsų eksperto nuomone, mums dar reikia įsisąmoninti, kad žiniasklaida – tiesiog verslo modelis, o ne galios propagavimo įrankis, ir būti kritiškesniems, daugiau oponuoti valdžiai ir verslui, daugiau keliauti po pasaulio šalis ir rodyti, kaip ten gyvena žmonės. Artimiausias modelis mums, jo manymu, skandinaviškas.

  • Lietuva pasauliniame žiniasklaidos laisvės indekse šiuo metu užima 30 vietą – praneša organizacija „Reporteriai be sienų“.

  • Romas LINIONIS, fotografas, kraštotyrininkas.

    Medijos itin veikia visuomenę, kurioje jos vaidina didžiulį vaidmenį ne tik dėl turinio, bet ir dėl savo charakteristikų. Kartu iškyla dilema dėl informacijos patikimumo vertinimo. Daug kas mano, kad tradicinė žiniasklaida yra patikimesnis šaltinis negu socialinėse medijose skleidžiama informacija.

  • Vis dažniau tenka išgirsti, kad kai kuriems skaitytojams internetas nepakeis laikraščių. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

    Tiek daug margos ir įvairios žiniasklaidos, kokią turime dabar, vargu ar kada turėjome. Žinias skelbia laikraščiai, žurnalai, televizijos kanalai. Operatyvumu juos lenkia portalai, socialiniai tinklai. Žurnalistais esame visi, rašome apie viską. Akimirksniu galime internete rasti mus dominančią informaciją iš viso pasaulio, naujausias žinias. Dilema kyla, kaip atsirinkti, ką skaityti, kuo tikėti.

  • Neseniai Jolita Linkevičiūtė visuomenei pristatė savo knygą „Kilmės įrašas“. Nuotrauka iš J. Linkevičiūtės asmeninio albumo

    Jolita LINKEVIČIŪTĖ, žurnalistė, Komunikacijos ir informacijos mokslų daktarė Norėtume, kad žiniasklaida būtų gražus atspindys ir atspindėtų tai, ką patys norime matyti. Skandalus. Korumpuotus politikus, slaptus ekonominius susitarimus. Koks rytoj bus oras? Kokios nuolaidos rytoj bus prekybos centruose?

  • Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos instituto lektorius, daktaras Deimantas Jastramskis sako, kad per pastaruosius 10 metų Lietuvos žiniasklaida pasikeitė, tačiau teigiamų poslinkių įvyko mažiau nei tikėtasi. Nuotrauka iš asmeninio D. Jastramskio albumo

    Nuo tada, kai straipsnis „Lietuvos žiniasklaidos sistemos modelio bruožai“ buvo parengtas, praėjo beveik 10 metų. Kiek ir kokių dalykų per šį laiką Lietuvos žiniasklaidos sistemoje pasikeitė, paklausėme jo autoriaus D. Jastramskio. Pateikiame jo vertinimus ir įžvalgas:

  • Praėjusių metų pabaigoje išplatintame pranešime spaudai „Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS) teigia, kad kas 5-tą eurą (1,4 mln. eurų) iš valstybės ir savivaldybių viešinimo biudžetų ir kas 7 eurą (10,6 tūkst. eurų) iš Europos Sąjungos (ES) investicijų savivaldybės skyrė su politikais susijusioms įmonėms, kurios viešino jų veiklą. Lėšas gavo ne tik žiniasklaidos priemonės ir viešinimo agentūros, bet ir statybų, šaldyto maisto, leidybos įmonės, – rodo duomenys, pateikiami TILS svetainėje www.manovalstybe.info.

  • Pastebima, kad Lietuvos žiniasklaidoje neproporcingai pasiskirstęs politinis vaidmuo ir savireguliacijos elementai.

    1990 m. atgavusiai nepriklausomybę Lietuvai teko susidurti su nemažai iššūkių: stengtis, kad išsivadavimą iš priespaudos pripažintų Vakarų šalys, nepasiduoti Lietuvos teritorijoje tebeesančioms Tarybų armijos dalinių provokacijoms, o taip pat – sukurti nepriklausomos valstybės struktūras…

Čia mūsų Sūduva 2020

  • Marijampoliečių kolektyvas „Balti vėjai“ dar labai jaunas.

    Šeštadienį vasario 1-ąją į Marijampolės kultūros centrą susirinko folkloro gerbėjai, mat vyko pirmas Marijampolės modernaus folkloro festivalis „Margai skamba“. Idėją realizavo Marijampolės kultūros centro darbuotoja ir festivalio vadovė Dalia Venckienė.

  • Štai tokie Gyvybės medžiai, kuriuos tautodailės specialistai palygino su garsiojo Liongino Šepkos darbais...

    Kaip jau informavome, Marijampolės kultūros centro antrame aukšte pradedant Tautodailės metus atidaryta Kazimiero Aleliūno medžio darbų paroda. Didžiulėje ekspozicijoje – daugybė įvairaus žanro kūrinių: drožinių, kompozicijų su natūraliomis pačios gamtos detalėmis, medžio gumbų improvizacijų, prieverpsčių ir skulptūrėlių, žaislų ir indų… Visa tai čia atkeliavo iš įvairių vietovių, autoriui artimų ir tolimesnių žmonių namų, nes viskas sukurta per ilgus dešimt­mečius – ir dalinta, dovanota…

  • Vladislovas Skarickas buvo ir „Mūzos“ klubo metraštininkas.

    Sausio pradžioje būtume minėję fotografo, vieno iš Marijampolės metraštininkų, Vladislovo Skaricko 85-ąsias gimimo metines. Deja, fotoklubo „Sūduva“ ir liaudies menininkų klubo „Mūza“ žmonės, buvę bendradarbiai tai pažymėjo jau be jo paties.

  • Kultūros centro mišrus vokalinis ansamblis „Savito“ atstovaus Marijampolei zoniniame konkurse.

    Devyni kolektyvai su savo vadovais, apie devynias dešimtis dainuojančių, gabių ir gražių žmonių ir apie tris dešimtis jų atliktų pačių įvairiausių dainų…

  • Kazimieras Aleliūnas parodos atidaryme papasakojo daug įdomių dalykų.

    Marijampolės kultūros centre marijampoliečio Kazimiero Aleliūno medžio darbų paroda atidarė Tautodailės metų vartus mūsų savivaldybėje.

  • Valė Klesevičienė džiaugėsi, kad į renginį susirinko ir Putino giminės, ir neabejingi jo kūrybai žmonės.

    Metų pradžia mūsų kraštui ir Lietuvai yra dovanojusi nemažai ryškių asmenybių – vien kultūros lauke išaugo ne vienas didingas medis… Su kuriuo iš jų galėtume palyginti Vincą Mykolaitį-Putiną – poetą ir prozininką, literatūros tyrinėtoją ir teoretiką, vertėją ir filosofą?

  • Šeštadienį Liudvinavo seniūnijos gyventojai, kraštiečiai, svečiai rinkosi į miestelio kultūros centrą, kur vyko Liudvinavo, kaip Mažosios kultūros sostinės, uždarymo iškilmės.