Lietuvos grūdų augintojai, tik maždaug penktadalį kviečių plotų apsėdami sertifikuota sėkla, pagal šį rodiklį kelis kartus atsilieka nuo Vakarų Europos bei Skandinavijos šalių ūkininkų, kurie tokia sėk­la apsėja 60–80 proc. pasėlių.  Siekiant, kad būtų daugiau naudojama specialiai tam tikslui išaugintos ir paruoštos sėklos, nuo 2017 metų Lietuvoje taikoma susietoji parama: dabar išmoka už sertifikuota sėkla apsėtą hektarą siekia 14,2 Eur. Grūdų augintojams bei perdirbėjams itin didelį nerimą kelia Žemės ūkio ministerijos planai neberemti išmokomis javų iš sertifikuotos sėklos auginimo. Tai numatoma ministerijos užsakymu Agrarinės ekonomikos instituto parengtame projekte, planuojant, kaip bus skirstoma parama naujame finansiniame laikotarpyje. „Sertifikuotos sėklos naudojimas jau kelerius metus didėja, tai atėjo su parama. Nors ši sėkla 80–100 eurų už toną brangesnė nei paprasta, tos susietosios išmokos beveik ir užtenka kainos skirtumui  kompensuoti. Aštrėjant konkurencijai grūdų rinkoje, tokios sėklos  poreikis auga, vis daugiau ūkininkų nori auginti gerą produkciją rinkai, yra pritaikę technologijas. Tikimės, kad prie sertifikuotos sėklos populiarinimo prisidės ir perdirbėjai, ir sėklos platintojai.  Tačiau be paramos proveržio mes nepadarysime, ...

Dažnai nelaimei įvykti pakanka minutės ar net sekundės, kuri mūsų įprastus gyvenimus apverčia aukštyn kojomis, atnešdama didžiulių negandų. Ne veltui sakoma, kad ugnis, kuri mums tokia reikalinga, kartais tampa pikčiausiu priešu. Piktesniu už vagį. Šis bent sienas palieka ir stogą virš galvos, o ugnis sunaikina viską. Loreta TUMELIENĖ Sudegė namai Tokią nelaimę lapkričio 25-ąją išgyveno Liudvinavo miestelio gyventojai. Parko gatvėje kilus gaisrui liepsnose pražuvo jų namas ir visas užgyventas turtas. Žmonės liko taip, kaip tuo metu spėjo išbėgti iš namų. Be namų, be baldų, visų reikalingiausių daiktų, drabužių, batų. Namų šeimininkė Nijolė, kalbėdama apie šią nelaimę, sako, kad jos gyvenime tai didžiausias košmaras, kokio sapne nesapnavusi. Trečiadienio rytmetį ji kūrė krosnį. Kad malkos geriau įsidegtų, moteris įpylė degaus skysčio. Jo netyčia prisiliejo ant grindų. Uždegus degtuką ugnis krosnyje tvokstelėjo akimirksniu, liepsnos metėsi iš krosnies į patalpą. Užsidegė ant grindų prilietas skystis, liepsnos ėmė ristis kamuoliais. Namo gyventojai vos spėjo išbėgti į lauką. Pasiimti su savimi jau nieko nebuvo įmanoma. Lyg tyčia likę praviros durys dar ...

Kazlų Rūdos savivaldybės gyventojai ne kartą skundėsi dėl jų savivaldybėje esančio pavojingo kelio Kazlų Rūda – Bagotoji. Iš pirmo žvilgsnio kelias pavojingu neatrodo, asfaltuotas, kelkraščiai dar irgi ne kažin kiek ištrupėję ar nuvažinėti. Tikrai yra blogesnių kelių. Tačiau šiame kelyje kiekvienais metais registruojami eismo įvykiai. Daugiausia techninių avarijų, bet būta ir skaudesnių. Pati skaudžiausia įvyko šių metų spalį, kuomet Kazlų kaime, ties sankryža, nesuvaldžiusi automobilio į priešingą eismo pusę nuslydusi vairuotoja atsitrenkė į vilkiką. Ji pati žuvo vietoje, keleivis mirė ligoninėje. Po šios avarijos Kazlų Rūdos savivaldybės vadovai pradėjo ieškoti priemonių, kaip sumažinti kelio Kazlų Rūda – Bagotoji avaringumą. Bet kol kas nesėkmingai. Loreta TUMELIENĖ Kelio posūkiai – spąstai vairuotojams Į „Suvalkiečio“ redakciją, kad kelyje Kazlų Rūda–Bagotoji tam tikrose atkarpose įvyksta daug eismo nelaimių, gyventojai kreipėsi dar 2016 metų lapkritį. Anot jų, yra kelyje kelios atkarpos, kur dažnai į griovį toje pačioje vietoje virsta automobiliai. Vieniems baigiasi laimingai, kitiems – ne. Vieni įsitikinę, kad tai kažkokia mistika, kiti sako, jog taip nutinka dėl ...

Gruodžio 3-ioji – Tarptautinė neįgaliųjų žmonių diena. Minint šią dieną tradiciškai atsigręžiame į praėjusius metus ir juos įvertiname. Kokie 2020-ieji buvo Marijampolės savivaldybės žmonių su negalia bendruomenei, kalbamės su Marijampolės savivaldybės mero pavaduotoju Artūru VISOCKIU. – Kokie 2020-ieji buvo Marijampolės savivaldybės žmonių su negalia bendruomenei? – 2020-ieji – iššūkių pilni metai visiems gyventojams, tačiau pandemija ypač palietė rizikos grupės asmenis. Žmonių, kurių kontaktai dažnai būna riboti, karantino laikotarpiu socialiniai ryšiai dar labiau susiaurėjo. Neįgalius asmenis vienijančios organizacijos turėjo perorganizuoti veiklą, paslaugas teikti nuotoliniu būdu, palaikyti ryšius su organizacijų nariais. Savivaldybėje plečiama socialinių paslaugų neįgaliesiems įvairovė: teikiamos asmeninio asistento paslaugos, daugiau organizacijų įtraukiama pagalbos į namus ar dienos socialinės globos paslaugų teikimą. Šiais metais veiklą pradėjo vaikų dienos centras, ypač didelį dėmesį skiriantis vaikams su raidos sutrikimais. Marijampolės savivaldybės administracija kasmet organizuoja konkursą neįgaliųjų socialinės integracijos priemonėms įgyvendinti. Šiais metais finansuota 26 organizacijų veikla, projektų ir idėjų įgyvendinimui skirta 64 tūkst. eurų. Įgyvendinamos veiklos labai įvairios: nuo pavėžėjimo paslaugų iki specialistų mokymų, kaip dirbti ...

Turbūt nėra žmogaus, negirdėjusio apie rytų kovos meną AIKIDO. Marijampolės, Vilkaviškio, Kazlų Rūdos regione šį meną skleidžia Marijampolės aikido aikikai mokykla „Aikivaras“. Tai nuolatiniai užsiėmimai, ieškantiems nuolatinės fizinės veiklos, harmonijos savyje ir su aplinka. Užsiėmimus lanko vaikai nuo trejų metų, suaugusieji, vyrai ir moterys, sveiki ir turintys negalią jaunuoliai… Jokių apribojimų lankyti užsiėmimus nėra, yra tik viena sąlyga – noras tobulėti, o rezultatai pasiekiami atkakliai ir nuolat treniruojantis. Užsiėmimuose stiprinamas kūnas, dvasinės, moralinės vertybės, drausmės samprata. AIKIDO yra įvairiapusė veikla: nuolatiniai užsiėmimai, stovyklos mieste, prie jūros, pasirodymai įvairiose erdvėse, seminarai, atestacijos, išvykos.Šie metai daugeliui iškėlė naujų iššūkių. Abiejų karantinų metu uždraudus vykdyti tiesioginius užsiėmimus, „Aikivare“ užsiėmimai vyksta nuotoliniu būdu. Smagiausia, kad jie gausiai lankomi – ir vaikai, ir suaugusieji sugebėjo būti lankstūs, pakeitus aplinką ir formatą neprarado noro treniruotis. Vasarą vyko drauge su Marijampolės aikido klubu surengta stovykla „Vasara su aikido“, kurią kartu finansavo Marijampolės savivaldybė. Taip pat su Aikido aikikai asociacija AIDAS įgyvendintas valstybės bendrai Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamas ...

Šiemet jau ketvirtą kartą Marijampolės kultūros centras kvietė į etnokultūrinio projekto „Sūduvių ugnys – budinam svietą“ renginius. Organizatorių planuose jų visiems metams buvo numatyta daug ir įvairių, tačiau kaip ir visur dėl ypatingos situacijos kai ko nepavyko įgyvendinti. Vis dėlto, metams artėjant link pabaigos, verta peržvelgti tai, kas įvyko, nes projektas, nors ir tęstinis, nekartoja ankstesniųjų – be jau tradicinio vyksmo, buvo ir nemažai naujų dalykų. Nijolė LINIONIENĖ Kaip sakė projekto vadovė, Marijampolės kultūros centro vyr. specia-listė etnokultūrai Dalia Venckienė, „šiais metais budinome ne tik visą svietą, bet ir kiekvieną žmogų, jo jausmus. Meilė, šeima, vaikai – šis leitmotyvas keliavo per visus projekto renginius: vyko seminarai, edukaciniai užsiėmimai, parodos, susitikimai. Pagrindinis tikslas, kaip ir anksčiau – ne tik atskleisti baltų kultūrinį paveldą, supažindinti su juo, bet ir įtraukti pačius žmones į įvairias veiklas, kad jie taptų dalyviais. Todėl stengėmės, kad temos būtų įdomios, jas pristatytų savo sričių žinovai, įsigilinę į vieną ar kitą temą ir dirbantys praktiškai. Apžvelgiant tai, kas ir ...

Marija BURBIENĖ Gatvės meno tapyba pagarsėjusi marijampolietė Ieva Olimpija Voroneckytė praėjusią savaitę pabaigė dar vieną savo darbą gimtajame mieste. Spalvomis nušvito atsinaujinusio Pašešupio parko pakrantėje stovintys garažai.   – Ir Degučių bendrabutis, ir šalia jo esantys garažai, manau, tikrai nepuošia miesto. Kadangi gyvenu šiame kvartale, čia pat ir mano mokykla, į apipaišytą garažų sieną seniai atkreipiau dėmesį. Kai pernai su Marijampolės kultūros centru sumanėme projektą „Gatvės meno mokykla“ ir kartu su menininku iš Indonezijos Andres Busrianto, pasaulyje žinomo Anagard slapyvardžiu, piešiniais spalvinome elektros pastotę Kokolos gatvėje, esančią tarp Saulės pradinės mokyklos ir Sūduvos gimnazijos, prie mūsų dažnai prisijungdavo vaikai ne tik iš Moksleivių kūrybos centro, bet ir gyvenantys šiame bendrabutyje. Jiems tai buvo unikali proga įsitikinti, kaip apleistas pastatas transformuojasi į spalvingą, akį traukiančią vietą. Su tokia pat mintimi ir šiemet ėmiausi naujų erdvių gražinimo. Su Marijampolės kultūros centro finansavimu projektui „Gatvės meno mokykla“ sujungiau ir man skirtą individualią Lietuvos kultūros tarybos stipendiją projektui „Tautinės juostos motyvai gatvės mene“. Deja, šiemet dėl užklupusio ...

Į klausimus apie mūsų šalies saugumą sutiko atsakyti pulkininkas Eugenijus VOSYLIUS. – Kaip tapote kariškiu? Kaip tampama pulkininku? – Esu „grynakraujis“ marijampolietis. Visi mano proseneliai, seneliai ir tėvai yra kilę iš Marijampolės ir apylinkių. Seneliai ir tėvai pokariu buvo aktyvūs antisovietinio pasipriešinimo dalyviai. Baigęs 5-ąją vidurinę mokyklą (dabartinė Jono Totoraičio progimnazija) 1980 metais išvykau į Kauną. Ten Lietuvos žemės ūkio akademijoje (dabar VDU žemės ūkio akademija) 1985 metais įgijau hidrotechnikos inžinieriaus išsilavinimą. 1986–1988 m. teko tarnauti sovietinėje kariuomenėje. Kai 1988 metų rudenį grįžau į Lietuvą, čia jau plevėsavo mūsų Trispalvė… Dar tarnaudamas sovietinėje kariuomenėje savo draugams sakydavau, kad jeigu kada nors Lietuva taps nepriklausoma (tuomet dar nežinojau, kad bus iškovota Nepriklausomybė 1990 metais), būtinai eisiu tarnauti į jos kariuomenę. Dabar suprantu, jog šie pamąstymai neatsirado iš niekur. Tai buvo senelių ir tėvų palikimas: pasąmonėje jau seniai buvo įsitvirtinusi mintis, tik reikėjo palankių aplinkybių, kad svajonės taptų realybe – nuo 1992 iki 2015 metų tarnavau Nepriklausomos Lietuvos kariuomenėje. Per 23 tarnybos metus teko ne tik ...

Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) Dainavos apygardos 1-osios rinktinės 104 pėstininkų kuopos Marijampolėje kapitonas Andrius Kubilius papasakojo apie savo karjerą ir darbą. – Kaip atsidūrėte savanorių gretose, kas nulėmė tokį sprendimą? – Esu kilęs iš Kaišiadorių. Į Krašto apsaugos savanorių pajėgas įsiliejau dar 2010-aisiais, kai vasaros sporto stovykloje su komanda vykome į KASP XX sporto žaidynes palaikyti savo trenerio, kuris tuo metu būdamas savanoriu dalyvavo šiose žaidynėse. Tada ir kilo noras pačiam įstoti į savanorių gretas. Taip ir padariau. Tai buvo KASP 2-oji rinktinė, kur tuo metu buvo dauguma mano draugų. Išvykus mokytis pagal bazinį kario savanorio įgūdžių kursą manyje tik dar labiau sustiprėjo patriotiškumas, meilė ir noras ginti Tėvynę – visa tai, ko mane ir brolį nuo mažų dienų mokė tėvai. Pabuvęs eiliniu kariu pajutau, kad mane tai „veža“, todėl nusprendžiau nesustoti ir judėti toliau – įstojau į Lietuvos karo akademiją. Po akademijos baigimo gavęs pirmąjį karininko – leitenanto – laipsnį buvau paskirtas tarnauti į LDK Vytenio bendrosios paramos logistikos batalioną, o ...

Martynas Karpavičius, futbolo entuziastas ir treneris, buvęs marijampolietis, bet kaip pats sakė, širdyje juo ir išlikęs, su šeima dabar gyvena Ringaudų kaime, Kauno rajone. Neseniai M. Karpavičius buvo pakviestas į rezervinių karių mokymus. Teko atsitraukti nuo tiesioginio darbo Lietuvos masinio futbolo asociacijoje, kur dirba vadybininku, organizuoja futbolo žaidynes, įvairius čempionatus vaikams ir suaugusiems, ir kelias savaites palikus šeimą vykti į mokymus. Aktyvusis kariuomenės rezervas – karo prievolininkai, įgiję pagrindinį karinį parengimą, kurių turimi kariniai įgūdžiai periodiškai atnaujinami mokymuose ir pratybose. Kai 2002 metais M. Karpavičius buvo pašauktas atlikti privalomąją karinę tarnybą, jis pasirinko tarnybą Krašto apsaugos savanorių pajėgose ir užsitarnavo grandinio laipsnį. Dabar po 10 metų sudalyvavęs mokymuose Martynas sužinojo, kad pasikeitė laipsnių sistema: žemiausias yra jaunesniojo eilinio, tada seka eilinis, vyresnysis eilinis ir taip toliau. M. Karpavičiui buvo suteiktas eilinio laipsnis. Krašto apsaugos savanorių pajėgose M. Karpavičius ištarnavo 9 metus, nors buvo privaloma ištarnauti 5 metus, kad būtų įskaityta privalomoji tarnyba. Visgi praėjus penkeriems metams vyras nepaliko KASP, o pratęsė tarnybą dar ...

Imunitetas – tai organizmo gebėjimas neutralizuoti ir iš organizmo pašalinti svetimomis identifikuotas medžiagas, vadinamas antigenais, susiformuojantis dviem būdais. Organizmo apsauga atsiranda natūraliai persirgus kokia nors infekcija arba yra dirbtinai sukuriama vakcinacijos būdu. Skiepijimas – vienas didžiausių laimėjimų sveikatos priežiūros srityje ir vienas svarbiausių žmonijos išradimų, apsaugantis žmonių gyvybes ir likviduojantis ligas. Nepaisant to, visuomenėje į vakcinaciją vis dar žiūrima dviprasmiškai. Saugiausi preparatai naudojami medicinoje Vakcina – tai vaistinis imuninis preparatas, kurio sudėtyje yra susilpninti gyvi ar negyvi tokie mikroorganizmai kaip bakterijos ir virusai ar jų dalys. Vakcinacija mokslininkų pripažįstama kaip veiksmingiausia priemonė mažinant sergamumą, kovojant su užkrečiamosiomis ligomis, jų komplikacijomis ir mirtimis, kurią įskiepijus žmogaus organizme susidaro apsauginiai imuniniai mechanizmai ir imuninė atmintis. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Visuomenės sveikatos specialistė Eglė Savickienė akcentuoja, kad galima naudoti tik saugias, kokybiškas ir tarptautinius standartus atitinkančias vakcinas, laikomas saugiausiais preparatais medicinoje. „Kadangi vakcina yra vaistinis preparatas, tad, kaip ir vartojant bet kokius vaistus, pasiskiepijus gali pasireikšti nepageidaujamos reakcijos ir šalutinis poveikis, bet tai nėra pavojinga ...

Vis daugiau gyventojų prisijaukina internetą – atranda, kaip paprasta keliais mygtuko paspaudimais apmokėti sąskaitas, susisiekti su artimaisiais ar pasidalinti nuotraukomis. Jau porą metų interneto galimybėmis besinaudojantis 78 metų Antanas džiaugiasi, kad sutaupo ir laiko, ir pinigų. Tačiau vyras įspėja – jeigu jau esate internete, bent žinokite, kaip naudotis dviejų žingsnių autentifikavimu – pasirūpinkite savo saugumu. Pasakodamas apie savo patirtį, kaunietis Antanas prasitaria: „Dar, regis, visai neseniai net susapnuoti negalėjau, kad maisto prekes užsisakinėsiu iš namų, švęsiu šventes ne prie stalo, o prie kompiuterio ekrano. Ir nereikės vaikščioti į polikliniką, laukti eilėje prie gydytojo kabineto. Sunku buvo net įsivaizduoti. Ypač pavasarį, pirmąjį karantiną, supratau, kokią naudą gali suteikti technologijos“. Dvigubą prisijungimo apsaugą rekomenduoja visiems   Pensininko teigimu, per karantiną jam į pagalbą atskubėjo anūkas Liudas. Jis per pokalbius „Skype“ nuolat aiškino, kaip saugiai atlikti įvairius veiksmus, pavyzdžiui, apsipirkti interneto parduotuvėje. Padėjo net susikurti paskyrą „Facebook“ tinkle ir sekti giminaičių gyvenimą. „Žinoma, Liudas įspėjo, kad visada būčiau atsargus, nespausčiau nuorodų, kurios siūlo labai pigiai įsigyti vaistų ar ...

Klaidingai manoma, kad sergant lytiškai plintančia liga visuomet turi jausti tam tikrus simptomus – perštėjimą, deginimo jausmą ar nemalonų kvapą. Deja, dažnai infekcijos, neturinčios visiškai jokių požymių, būna pačios pavojingiausios ir gali sukelti mirtiną grėsmę arba ilgalaikius ir nepranykstančius sveikatos pakitimus. Apie pagrindines lytiškai plintančias ligas, apsisaugojimo ir profilaktinių patikrinimų svarbą ir lytinį švietimą pasakoja Vilniaus gimdymo namų vyr. rezidentė-gydytoja akušerė ginekologė Patricija Kasilovska. Į ką atkreipti dėmesį? Kasdien pasaulyje diagnozuojama daugiau nei milijonas lytiniu keliu plintančių infekcinių susirgimų. Dažniausiai užsikrečiama nesaugaus lytinio kontakto metu, dažnai keičiant partnerius. Netinkamai gydomos arba visiškai nepastebimos ligos gali sukelti nevaisingumą, impotenciją, o nėštumo ir gimdymo metu gali užkrėsti dar negimusį kūdikį. Dažnas šlapinimasis, atsiradęs dirginimo ar deginimo jausmas, neįprastos išskyros iš lytinių organų, skausmas lytinių santykių metu, žaizdelės ar pūslelinės ant lytinių organų gleivinių signalizuoja apie infekcijos atsiradimą, todėl vertėtų sunerimti ir tinkamai išsitirti. Tokiais atvejais, jei pastebėjote bėrimą lyties organų srityje, jaučiate skausmą pilvo apačioje ar kapšelyje, padidėja kirkšnies limfmazgiai, iš lyties ir šlapinimosi organų ...

Spalio pradžioje LRT paskelbė atlikusi tyrimą, kuris atskleidė, kad kinų žvalgyba renka duomenis apie Lietuvos gyventojus. Skandalingi faktai į dienos šviesą iškilo, kai neaiškiomis aplinkybėmis kinų viešųjų šaltinių žvalgybos įmonė „Zhenhua Data Technology“ nutekino kinų surinktos informacijos rinkinius JAV akademikui, kuris juos perdavė Australijos kibernetinio saugumo įmonei. LRT skelbia, kad iškodavusi kinų surinktą informaciją Australijos įmonė ja pasidalijo su įvairiomis pasaulio žiniasklaidos priemonėmis, apie kurių piliečius kinai buvo surinkę informaciją. Duomenys buvo persiųsti ir LRT tyrimų skyriui, kuris išsiaiškino, kad nutekintoje informacijoje – apie 500 lietuvių pavardžių. Duomenis renka ne šiaip – su tikslu LRT tyrimo duomenimis, kinų akiratyje atsidūrė Seimo nariai, ministrai, politikai, dirbantys savivaldybėse, verslo atstovai, diplomatai ir karininkai. Informacijos apie lietuvius rinkiniuose – ne tik tautiečių vardai ir pavardės, bet ir jų, taip pat jų artimųjų pavardės, nuotraukos ir asmens duomenys. LRT išsiaiškino, kad kinų apie lietuvius surinkti duomenys – prieinami viešai. Tai – socialinių tinklų, žiniasklaidos ir valstybės institucijų pateikiama informacija. Dainius Gaižauskas, dabar jau buvęs Seimo Nacionalinio saugumo ...

Į sąrašą asmenų, apie kuriuos kinų žvalgyba rinko informaciją, pateko Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) vadovas Albertas Dapkus ir buvęs žemės ūkio ministras, premjero Sauliaus Skvernelio patarėjas, neseniai Sūduvos šiaurinėje apygardoje į Seimą išrinktas Giedrius Surplys. „Suvalkietis“ susisiekė su A. Dapkumi ir G. Surpliu ir pasiteiravo, kaip jie reagavo sužinoję, kad kinai kaupia apie juos įvairius viešai prieinamus duomenis. Domėjomės, ar ši žinia juos labiau nustebino, ar išgąsdino, taip pat klausėme jų nuomonės, kodėl jie galėjo patekti į asmenų, apie kuriuos buvo renkama informacija, sąrašą. Pasiteiravome, ar sužinoję tokią naujieną jie ėmė kaip nors kitaip ar galbūt atsargiau skelbti informaciją socialiniuose tinkluose. Matote, aš esu karininkas ir manęs tokie dalykai visiškai nestebina – esame ruošiami tokioms situacijoms. Mūsų krašto apsaugos specialiosios tarnybos kartu su valstybės specialiosiomis tarnybomis analizuoja saugumo situaciją pasaulyje ir pateikia savo rekomendacijas, kuriomis mes vadovaujamės. Tai, kad kitos šalys domisi ir renka informaciją apie savo oponentus, nėra paslaptis. Siekiant įgyvendinti nacionalinio saugumo tikslus ir užtikrinti savo šalies visapusišką saugumą, reikia žinoti ...