Nuotraukos vyr. srž. sp. Ievos BUDZEIKAITĖS Kovo mėnesį Baltijos šalyse ir Lenkijoje vykstančių pratybų „Kardo kirtis“ metu Lietuvos ir JAV kariuomenių Sausumos pajėgų kariai atliko bendrą mokomąją operaciją, kurios metu, pagal pratybų scenarijų, treniravosi sunaikinti svarbioje teritorijoje veikiančias nekonvencines priešo grupuotes. Iš susitelkimo rajono Pabradėje į atakos vietą poligone Kazlų Rūdoje kariai buvo permesti JAV ir Jungtinės Karalystės sraigtasparniais CH-47 „Chinook“, operaciją iš oro rėmė JAV kovos sraigtasparniai AH-64 „Apache“.Ši mokomoji operacija skirta treniruotis atlikti bendras operacijas su sąjungininkais, taip pat treniruotis kartu veikti sausumos ir oro pajėgų vienetams. Pratybas „Kardo kirtis“ organizuoja JAV Sausumos pajėgų vadavietė Europoje ir Afrikoje, jose iš ...

Lenkijos kariuomenės Generalinio štabo viršininkas generolas R. T. Andžeičakas susitiko su Lietuvos kariuomenės vadu gen. ltn. V. Rupšiu.Vyr. srž. sp. Ievos BUDZEIKAITĖS nuotrauka Lapkričio pradžioje Lietuvoje su oficialiu vizitu lankėsi Lenkijos kariuomenės Generalinio štabo viršininkas generolas Raimundas T. Andžeičakas (Rajmund T. Andrzejczak). Vizito metu generolas susitiko su Lietuvos kariuomenės vadu gen. ltn. Valdemaru Rupšiu ir Lietuvos kariuomenės atstovais. Pagrindinis gen. R. T. Andžeičako vizito tikslas – Lenkijos ir Lietuvos karinio bendradarbiavimo stiprinimas, susitarimo „Orša“ pasirašymas, kuriame išdėstyti prioritetai ir pagrindinės tolimesnio bendradarbiavimo sritys. – Praėjusių metų karo patirtys rodo, kad žvalgyba yra nematomas, bet privalomas įrankis šiuolaikiniame kare, tad susitarime numatytos aiškios pasikeitimo ...

Pasienyje su grobuoniška Rusija apsauga sustiprinta. Mariaus MORKEVIČIAUS nuotraukos (ELTA) Skaičiuojame devintąjį viską naikinančio karo Ukrainoje mėnesį. Trečiadienį Rusija pareiškė atsitraukianti iš strategiškai svarbaus Chersono miesto Pietų Ukrainoje, tačiau mūšiai dėl Donecko intensyvūs. Ant Ukrainos gyvenviečių vis dar krenta okupantų bombos. Neaišku, kokių dar gali imtis veiksmų neprognozuojama Rusija – kam dar paskelbti karą, į kokią šalį barbariškai įsiveržti, kur pradėti hibridinę ataką. Todėl valstybės, turinčios su Rusija sienas, imasi visų įmanomų priemonių, kad apgintų savo šalis nuo provokacijų, joms kenksmingų veiksmų, invazijų. Stiprinama apsauga ne tik Suvalkų koridoriaus teritorijoje, bet ir prie sienų su Kaliningradu, Baltarusija. Kaliningrado pasienyje Lenkija stato koncertiną Lenkija, ...

Pradedant kaimyninės šalies spaudos apžvalgą, pirmiausia, reikia paaiškinti terminus, nes lenkai tai, ką mes vadiname Suvalkų koridoriumi, supranta šiek tiek kitaip. Šis terminas jiems reiškia praėjusio amžiaus 90-aisiais metais Rusijos sumanytą ir proteguotą idėją – sujungti Kaliningrado sritį per Lenkiją su Baltarusija naujai nutiesta ekstrateritorine autostrada. XX a. pradžioje mažiausiai apgyvendintoje, tačiau strategiškai svarbioje Lenkijos dalyje kariniais tikslais – kariuomenės transportavimui – buvo suprojektuota geležinkelio linija Goldapė (Gołdap) – Žydkiemis (Żytkiejmy) – Gumbinė (Gumbin). Tam tikslui buvo numatyta pastatyti daugiau nei 10 įvairaus dydžio tiltų ir viadukų. Tarp jų ir Stančikų. Planai nutiesti autostradą 1992 metais pasirodė pirmieji Rusijos planai apie autostradą, ...

Kasmet antrąjį lapkričio penktadienį švenčiama profesinė verslo atstovų šventė – Verslo diena. Šia proga Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų Marijampolės filialas organizavo ekonomikos (IQ) forumą „SŪDUVA 2022: kaip tapti stipresniems po dar vienos krizės?“. Europos Komisijos (EK) atstovybės Lietuvoje vadovo pavaduotoja Agnė Kazlauskaitė papasakojo apie Europos Sąjungos atsaką į krizes, apimančias karą Ukrainoje ir energetikos saugumą. LR finansų ministerijos atstovas Paulius Baniūnas supažindino su planuojamomis reformomis ir investicijomis, skirtomis naujos kartos Lietuvai, Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus vadovas Algirdas Prapiestis pasakojo apie Lietuvos ir Marijampolės regiono tvarią plėtrą, esamą situaciją ir planus, nekilnojamojo turto tendencijas, o „Faktoro“ direktorius Algirdas ...

Spalio pabaigoje Marijampolėje vyko renginys, kuriame buvo pagerbti 20 ir 30 ar daugiau kartų kraujo paaukoję donorai. Tokių ištikimų donorų Marijampolės savivaldybėje yra net 38, dar 2 – Kalvarijos savivaldybėje. Lietuvos donorystės žymūno (20 kartų aukojusiems kraujo) ir 10-čiai – Lietuvos nusipelniusio donoro (30 kartų aukojusiems kraujo) vardai turėjo būti suteikti 2021 metais, tačiau dėl koronaviruso (COVID-19) pandemijos to nepavyko padaryti. Užtat renginio metu Nacionalinio kraujo centro (toliau – NKC) vadovas stengėsi kiekvienam donorui padėkoti asmeniškai. Nacionalinio kraujo centro vadovas Daumantas Gutauskas: „Donorystė – ne tik gyvybių gelbėjimas, bet ir bendruomeniškumo, pilietiškumo suvokimas“. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka – Giriate Marijampolės apskrities gyventojus, ...

Renginio Prezidentūroje metu. Vaidas ir Zita Kubiliai su NKC direktoriumi Daumantu Gutausku (dešinėje). Nuotrauka iš Prezidentūros archyvo Zita ir Vaidas Kubiliai gyvena Kalvarijos sav. Pagraužių kaime (dar priduria, kad Jurgiškių vienkiemyje). Jų gyvenime neatlygintina donorystė atsirado natūraliai. P. Zita pasakoja, kad šeima pati susidūrusi su sveikatos problemomis, turi patirties ir žino, kad kiekvienam bet kada gali prireikti kraujo. „Mūsų šeimai teko daug visko matyti“, – sako moteris, kuri jau 42 kartus yra neatlygintinai davusi kraujo. Jos vyras Vaidas – 46 kartus. O 20-metis sūnus Lukas (studentas) taip pat yra donoras, jau penkis kartus dovanojęs kraujo. Spalio 21-ąją šeima buvo pakviesta į ...

Viduramžiais daugybė ligų buvo gydoma nuleidžiant kraują. Manyta, kad kraujo nuleidimas stiprindavo sveikatą. Tai buvo daroma dviem būdais: naudojant medicinines dėles ir atveriant venas. Medicininiuose traktatuose dažnai galima rasti piešinėlių, kuriuose ant žmogaus atvaizdo sužymėti kraujo nuleidimo taškai. Įrankis kraujui nuleisti. Geležinis įrankis rastas 1992 metais tyrinėjant Valdovų rūmų pietinio korpuso išorę. Vienas jo galas užsibaigia kilpele, kitas – turi aštrią trikampio formos ataugą. Valdovurumai.lt nuotrauka Taip pat vadovautasi ir garsiojo senovės gydytojo Klaudijaus Elijaus Galeno (II a.) priesaku. Gydytojas tvirtino, jog visiems vyrams labai sveika bent kartą per mėnesį nuleisti šiek tiek kraujo. Anot jo, visos moterys, kas mėnesį prarandančios šiek ...

Marijampolės savivaldybės meras Povilas Isoda – kraujo donoras nuo 2014-ųjų. Per 8-erius metus 34 kartus yra neatlygintinai davęs kraujo. „Nesąmonė, kad gerus darbus reikia daryti tyliai. Kalbėkime apie donorystę garsiai! Smagu, kad ji tampa mada – esame vieni aktyviausių kraujo donorų Lietuvoje. Mūsų kraujas kitam žmogui gali tapti iš naujo padovanotu gyvenimu“, – sakė P. Isoda. Povilas Isoda: „Reikia garsiai kalbėti apie donorystę“. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka Paklaustas, kas jį paskatino tapti kraujo donoru, Povilas prisimena pokalbį su kitu donoru: – Sakydavau, kai reikės kraujo artimajam ar draugui, tada duosiu. O jis man sako: „Kai tau reikės, naudos kitų žmonių kraują. Kai esi ...

Donorams rekomenduojama atsisiųsti programėlę „Mano kraujas“. Lietuvos bei kitų šalių ilgametė patirtis liudija: nuolatinė kraujo donorystė neturi neigiamos įtakos donorų sveikatai. Atvirkščiai – duodant kraujo stimuliuojama kaulų čiulpų funkcija. Kraujo ląstelių regeneracija, kamieninių ląstelių sintezė skatina audinių atsinaujinimo procesus. Taip pat pažymėtina, kad tai mažina kraujo klampumą, eliminuoja geležies perteklių, mažina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis. Po didesnių nukraujavimų (avarijų, gimdymų ar didelių operacijų ir kt. atvejais) donorai turi didesnę tikimybę išgyventi nei kraujo neduodantys žmonės. (adsbygoogle = window.adsbygoogle || ).push({}); Donorams prieš kraujo davimą ir po jo atliekami išsamūs kraujo tyrimai, vadinasi, duodamas kraujo ...

Ingridai Pucėtienei neseniai sukako 50 metų. Bet moteris užsimanė antro 50-tuko, ir jai pavyko: rugsėjo 21-ąją ji 50-ąjį kartą neatlygintinai davė kraujo! Marijampolės sav. Smilgių kaime su šeima gyvenanti Ingrida, trijų vaikų mama ir vieno anūko – Jokūbėlio – močiutė, yra profesionali teisininkė, dirbanti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Marijampolės departamento patarėja. Taip pat jau daug metų yra Trečiojo amžiaus universiteto teisės dėstytoja. Ingrida Pucėtienė: „Donorystė – ne tik savanorystė. Tai draugystė, tai vienijanti veikla“. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka Ingrida pasakoja, kad jai studijuojant teisę atsirado nauja – bioteisės studijų programa. Kadangi jai visada tai buvo labai įdomi tema, ...

Kelionės yra neatsiejama žmogaus gyvenimo dalis. Paprastai kelionė suprantama kaip neeilinė, nekasdienė išvyka, dažniausiai į užsienio šalį. Asmens dokumentų galiojimo datos patikrinimas ir apgalvotas daiktų krovimasis yra būtina pasiruošimo dalis, bet ar visada pasirūpiname savo sveikata? Ar koronaviruso pandemija mus išmokė elgtis atsakingiau? Apie užkrečiamųjų ligų rizikas, būtinas prevencijos priemones bei lietuvių keliavimo įpročius pasakoja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja Rasa Liausėdienė. Griežtų reikalavimų nebėra, tačiau pandemija tęsiasi R. Liausėdienė džiaugiasi, kad Lietuvos gyventojai kiekvienais metais, prieš vykstant į svečias šalis, vis labiau domisi profilaktinėmis priemonėmis ir konsultuojasi su specialistais. Nuotr. iš asmeninio archyvo Pasaulio sveikatos organizacija 2020 metų ...

Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka Kai prieš dvejus metus Kovo 11-ąją šventėme Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30-metį, o pernai minėjome „Suvalkiečio“ 80-metį, nė į galvą neatėjo mintis, kad jau šį rudenį spręsime sudėtingus ne tik „Suvalkiečio“, bet visos popierinės spaudos išlikimo klausimus. Kaip ir kitoms šalies įmonėms, laikraščius bei žurnalus leidžiančioms redakcijoms nerealiai – kartais – pabrango energetiniai ištekliai ir spaustuvių paslaugos. Tiesa, spaustuvės, motyvuodamos kylančiomis popieriaus, spaudos plokščių bei kitų žaliavų kainomis, savo paslaugas ėmė branginti jau prieš metus, dar neprasidėjus Rusijos karinei invazijai į Ukrainą. Vis dėlto skaudžiausią smūgį popierinei spaudai sudavė ne verslas, o, sako, irgi ne pačius geriausius laikus gyvenanti ...

Taip savo pirmąją kūrybos parodą pavadino Nelija Būdžiuvienė – iš Marijampolės kilusi, jau pustrečio dešimtmečio Londone gyvenanti moteris, atvežusi tai, kas iki šiol buvo žinoma tik toli nuo Lietuvos – tenykščiams draugams, aplinkai, kurioje jau tiek laiko ji su šeima gyvena. Ten, sakė, buvusi ramesnė – o čia atvykusi su savo paveikslais jautėsi labai nedrąsiai. „Visada esu nedrąsi, vis bijojau plačiai rodyti darbus, nežinojau, kaip bus. O dabar išėjau iš savo komforto zonos…“ Keletą mėnesių intensyviai tapiusi Nelija sako pajutusi, kad turi tai parodyti. Marijampolėje. Ričardo PASILIAUSKO nuotraukos Kalbėjomės likus dar dienai kitai iki parodos atidarymo: nebuvau mačiusi jos paveikslų – nė ...

Kalvarijos savivaldybės viešojoje bibliotekoje vyko poezijos šventė „Rudens spalvos“. Tradicinį renginį organizavo Kalvarijos literatų klubas „Rasa“ (vadovė Vilija Vilkelienė). Šiemet klubas švenčia savo veiklos 25-metį – jis įkurtas 1997 metais, pirmoji poezijos šventė „Rudens spalvos“ įvyko 1998-aisiais. Kiek per tuos metus buvo švenčių, kiek literatų skaitė savo kūrybą, kiek skambėjo dainuojamosios poezijos posmų… Neskaičiavome, nes svarbiausia buvo ir yra – būti kartu bendraminčių būryje bei dalintis savo kūryba. Pasidžiaugti „Rudens spalvomis“ susirinko ir kalvarijiečiai, ir nemažas svečių būrelis. Autorės nuotraukos Šių metų šventė į Kalvariją sukvietė rašančius žmones iš įvairių Lietuvos vietovių ir ne tik: Vilniaus, Elektrėnų, Kauno, Garliavos, Marijampolės, Šakių, ...