Dovanos idėja!!!

190px
  • „Sodros“ duomenimis, 2016 m. Lietuvoje teisines paslaugas iš viso teikė 3340 advokatų, jų padėjėjų, notarų ir antstolių. Lietuvai kaip valstybei, kuri savo gyventojų skaičiumi nesiekia 3 mln., toks skaičius atrodo gana nemažas.

Dalį „Suvalkiečio“ žinių ir naujienų galima skaityti naujienų dalijimosi platformoje etaplius.lt, pasirinkus Marijampolės regioną.

Straipsniai

Per 2019 m. Lietuvos renovuotų daugiabučių skaičius išaugo

Paraiškų daugiabučių renovacijai įgyvendinti bus laukiama iki sausio pabaigos

Kiek gali kainuoti šypsena?

Investicija į dantų šepetuką atsiperka šimteriopai

Transporto sektorius atsigręžia į alternatyvius finansuotojus

Naujausia Lietuvio autoriaus Ernesto Kuckailio knyga „PARTIZANO ŽIEDAS“

„Vaikas mus išmokė gyventi kitaip“

Pakavimo medžiagų rūšys ir pritaikymas

Kaip neskausmingai ir saugiai pašalinti karpas, papilomas ir apgamus

Kaip išsirinkti kavos aparatą namams?

Kas, kada ir kaip gali susigrąžinti mokesčius po darbo užsienyje?

Ar tikrai viskas taip paprasta renkantis patalynę?

„Didžioji kalėdinė Marijampolės mugė’’ šiemet vyks lapkričio 30

Šildymo sistemos atnaujinimas renovacijos metu – mažesnės sąskaitos ir galimybė reguliuoti temperatūrą

Vaikas sėdi ramiai? Duokime jam saldainį!

Pirkti viryklę internetu – visuomet puiki idėja

Kuo gali baigtis patirta trauma UK?

„Jaunos mamos istorija. Noriu ja pasidalyti“

Šildymo sistemos atnaujinimas renovacijos metu – mažesnės sąskaitos ir galimybė reguliuoti temperatūrą

Šokio spektaklyje atgis Salomėjos Nėries dienoraščiai

Prasidėjus šildymo sezonui gyventojai turėtų galvoti apie daugiabučio atnaujinimą

Daugiabučių gyventojai vėl gali teikti paraiškas renovacijai – ką privalu žinoti?

GERA KARMA magnio aliejus: patikrintas veiksmingumas!

Žurnaliniai staliukai: kaip išsirinkti ir priderinti prie interjero?

Motinos pienas – ne dovana, o būtinybė

Kuo nustebintume mokslininkus E. Jennerį ir L. Pasterą?

Dideliame pasaulyje – didelės rizikos

Buitinės technikos įsigykite dar palankesne kaina

Daugiabučių modernizavimo programa įgavo pagreitį: paskelbtas septintas kvietimas

Prasideda dar vienas daugiabučių atnaujinimo etapas – investicijos siekia 300 mln. eurų

Atlikus tyrimą paaiškėjo, ką lietuviai norėtų pakeisti savo gyvenamojoje aplinkoje

Pirmųjų AKM protrūkių ūkiuose priežastys – biosaugos pažeidimai

Švenčionių savivaldybė netrukus džiaugsis kvartalinės renovacijos rezultatais

Sieks užtikrinti spartų kvartalinės renovacijos projektų įgyvendinimą

Septynios pensijų kaupimo naujovės

Maras aukų nesirenka: naminių kiaulių gaištamumas – 100 proc.

Savivaldybės skatinamos rengti kvartalų ir atskirų miestų atnaujinimo programas

Patikimiausi baldų gamintojai Marijampolėje

Pirmąkart Marijampolėje – nemokama mugė „Šopturgis“

Metų renovacijos projektą laimėjo Marijampolės daugiabutis

Marijampoliečių namą šildo saulės ir geoterminė energija

Afrikinio kiaulių maro aukų – dešimtys tūkstančių: kol nėra vakcinos, ligą sustabdyti privalome ir galime patys

Metų renovacijos projektas: balsuoti kviečia visą Lietuvą

Marijampolėje bus įgyvendinta 15 renovacijos projektų

Steponas Januška: po penkiolikos metų tylos sukūrėme būsimų hitų albumą

Didysis žirgų lenktynių „Sartai 2019“ prizas atiteko uteniškiui

Nugalėti roto virusą!

App kūrimas – dėl pinigų ar dėl patogumo?

Sostinės gyventojai kirpyklą renkasi atsakingai

Profesinė reabilitacija – galimybė išlikti aktyviems darbo rinkoje

Balkonų stiklinimas – ne prabangos klausimas

Atliekų krizės gniaužtuose – ir Lietuva

5 patarimai norintiems gero apšvietimo lauke

Narkotikai laisvės nesuteikia – žmogų padaro kaliniu

Bičių pienelis – labai naudingas, bet su saiku

Funkcinės lovos – neišmatuojama pagalba slaugomiems žmonėms

Arturas Swanas neabejoja: kiekvienas turime  savo galimybę

Autonuoma gali pranokti lūkesčius

Dainininkas Vudis: savo gyvenimą reikia ir galima valdyti

Specialistai teigia: sveikata bus gera, jei sveikai gyvensime

Išgyti nuo priklausomybių gali padėti ir artimieji

Savižudybių prevencija: svarbu atpažinti ir padėti

Žalingi įpročiai – kelias prisikviesti onkologines ligas

Vaiko ketinimas nusižudyti – tai paslėptas pagalbos šauksmas

Negatyvias pasekmes jaučia ne tik priklausomi žmonės, bet ir jų šeimos nariai

Įveikti stresą gali padėti ir sveikas gyvenimo būdas

Susidūrę su korupcija ligoninėje ar poliklinikoje raginami skambinti 112

Specialistai ragina puoselėti tinkamus įpročius ir saugoti širdį 2018 11 30

Praktiški patarimai, svarstantiems apie pensijos kaupimą

DĖMESIO ŪKININKAMS IR KITIEMS ŽEMĖS ŪKIO VEIKLOS SUBJEKTAMS

Antanas Guoga. Lietuva 2118: žmonės, kokybė ir po šešis vaikus kiekvienoje šeimoje

Profesinės reabilitacijos paslaugos užtikrina aktyvesnį neįgaliųjų įsitraukimą į darbo rinką (2017 12 15)

Amžius mokslui ne kliūtis: suaugusiųjų švietimas padeda atsitiesti ir atrasti save

Klasė – ne vienintelė vieta mokytis

Mokymasis visą gyvenimą – galimybė išlikti reikalingam

Išdalinti  apdovanojimai  konkurso „Vasara  su  fotoaparatu“  nugalėtojams

Ir šiemet mokamus būrelius kompensuos krepšelis

Priešmokyklinis ugdymas – kad vaikai mokyklose jaustųsi drąsiai

Nuo rugsėjo 1 d. – papildomos lėšos mokytojų algoms didinti

Vaikų vasaros poilsiui – rekordinė suma

Pažinimo laboratorija 2020

  • Šiandien spaudos leidinių pasirinkimas – didžiulis. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

    „Žiniasklaidos teisės vadove“, kurio autoriai Liudvika Meškauskaitė ir Dainius Sinkevičius, akcentuojama, kad žiniasklaidai ir žurnalistams naudojimasis žodžio laisve ir pagarba kitų žodžio laisvei, įtraukiant visuomenę į atviras diskusijas, yra kasdienio darbo pagrindas. „Būtent žurnalistai yra tie, kurie rinkdami ir skleisdami reikšmingą informaciją, reikalaudami galingųjų atskaitomybės, inicijuodami viešas visuomeninės reikšmės diskusijas bei užtikrindami nuomonių įvairovę, stovi žodžio laisvės sargyboje“.

  • Ar šiandien žiniasklaidos ir žurnalistų veiklos reglamentavimo laikomasi visuomenės informavimo politikoje, kiek laisva yra žiniasklaida nuo reklamos davėjų, projektų viešintojų, politinių jėgų Lietuvoje? Kokiais leidiniais pasitikima? Ar vis augančių socialinių tinklų naudojimasis, nemokami interneto portalai neišstumia iš gyvenimo laisvos žiniasklaidos, kuriai išgyventi darosi vis sunkiau. Kokių sąlygų reikėtų, kad žiniasklaida būtų tikrai nepriklausoma, objektyvi nuo politikų, nuo pinigų, nuo povandeninių interesų „Pažinimo laboratorijoje“ diskutuoja skaitytojai.

  • Dr. Andrius VAIŠNYS, Vilniaus universiteto profesorius, žurnalistikos ir politinės komunikacijos tyrėjas. Adomo Taraskevičiaus nuotrauka

    Dr. Andrius VAIŠNYS,  Vilniaus universiteto profesorius, žurnalistikos ir politinės komunikacijos tyrėjas Praėjo trys dešimtmečiai, kai Lietuvoje, gretimose šalyse „spaudos laisvė“ tapo viešo gyvenimo diskusija ir jai pradėtas kloti teisinis pamatas. Anuomet, 1989–1990 metais buvo „suderintos“ visiškai nederančios etinės ir teisinės normos: kritikuojant cenzūrą ji palaipsniui paversta spaudos priežiūra – taip buvo įrašyta 1990-ųjų vasarį Spaudos ir kitų masinės informacijos priemonių įstatyme, kuriuo įteisinta Spaudos kontrolės valdyba, veikusi kelis metus.

  • Lietuvos žiniasklaidos modelis labai panašus į skandinavišką, tačiau kai kuriose srityse mes juos tik vejamės.

    2007 m. mirus prancūzui mokslininkui Klodui Žan Bertrandui (Claude Jean Bertrand,) elektroniniu paštu išplatintame pranešime rašyta, jog velionis „puoselėjo žiniasklaidos etikos, atskaitingumo sistemų ir deontologijos koncepciją demokratijos pamatuose visame pasaulyje.“

  • Dainius RADZEVIČIUS, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas

      Vis dėlto šiandieninio mūsų eksperto nuomone, mums dar reikia įsisąmoninti, kad žiniasklaida – tiesiog verslo modelis, o ne galios propagavimo įrankis, ir būti kritiškesniems, daugiau oponuoti valdžiai ir verslui, daugiau keliauti po pasaulio šalis ir rodyti, kaip ten gyvena žmonės. Artimiausias modelis mums, jo manymu, skandinaviškas.

  • Lietuva pasauliniame žiniasklaidos laisvės indekse šiuo metu užima 30 vietą – praneša organizacija „Reporteriai be sienų“.

  • Romas LINIONIS, fotografas, kraštotyrininkas.

    Medijos itin veikia visuomenę, kurioje jos vaidina didžiulį vaidmenį ne tik dėl turinio, bet ir dėl savo charakteristikų. Kartu iškyla dilema dėl informacijos patikimumo vertinimo. Daug kas mano, kad tradicinė žiniasklaida yra patikimesnis šaltinis negu socialinėse medijose skleidžiama informacija.

  • Vis dažniau tenka išgirsti, kad kai kuriems skaitytojams internetas nepakeis laikraščių. Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

    Tiek daug margos ir įvairios žiniasklaidos, kokią turime dabar, vargu ar kada turėjome. Žinias skelbia laikraščiai, žurnalai, televizijos kanalai. Operatyvumu juos lenkia portalai, socialiniai tinklai. Žurnalistais esame visi, rašome apie viską. Akimirksniu galime internete rasti mus dominančią informaciją iš viso pasaulio, naujausias žinias. Dilema kyla, kaip atsirinkti, ką skaityti, kuo tikėti.

  • Neseniai Jolita Linkevičiūtė visuomenei pristatė savo knygą „Kilmės įrašas“. Nuotrauka iš J. Linkevičiūtės asmeninio albumo

    Jolita LINKEVIČIŪTĖ, žurnalistė, Komunikacijos ir informacijos mokslų daktarė Norėtume, kad žiniasklaida būtų gražus atspindys ir atspindėtų tai, ką patys norime matyti. Skandalus. Korumpuotus politikus, slaptus ekonominius susitarimus. Koks rytoj bus oras? Kokios nuolaidos rytoj bus prekybos centruose?

  • Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos instituto lektorius, daktaras Deimantas Jastramskis sako, kad per pastaruosius 10 metų Lietuvos žiniasklaida pasikeitė, tačiau teigiamų poslinkių įvyko mažiau nei tikėtasi. Nuotrauka iš asmeninio D. Jastramskio albumo

    Nuo tada, kai straipsnis „Lietuvos žiniasklaidos sistemos modelio bruožai“ buvo parengtas, praėjo beveik 10 metų. Kiek ir kokių dalykų per šį laiką Lietuvos žiniasklaidos sistemoje pasikeitė, paklausėme jo autoriaus D. Jastramskio. Pateikiame jo vertinimus ir įžvalgas:

  • Praėjusių metų pabaigoje išplatintame pranešime spaudai „Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS) teigia, kad kas 5-tą eurą (1,4 mln. eurų) iš valstybės ir savivaldybių viešinimo biudžetų ir kas 7 eurą (10,6 tūkst. eurų) iš Europos Sąjungos (ES) investicijų savivaldybės skyrė su politikais susijusioms įmonėms, kurios viešino jų veiklą. Lėšas gavo ne tik žiniasklaidos priemonės ir viešinimo agentūros, bet ir statybų, šaldyto maisto, leidybos įmonės, – rodo duomenys, pateikiami TILS svetainėje www.manovalstybe.info.

  • Pastebima, kad Lietuvos žiniasklaidoje neproporcingai pasiskirstęs politinis vaidmuo ir savireguliacijos elementai.

    1990 m. atgavusiai nepriklausomybę Lietuvai teko susidurti su nemažai iššūkių: stengtis, kad išsivadavimą iš priespaudos pripažintų Vakarų šalys, nepasiduoti Lietuvos teritorijoje tebeesančioms Tarybų armijos dalinių provokacijoms, o taip pat – sukurti nepriklausomos valstybės struktūras…

Čia mūsų Sūduva 2020

  • Marijampoliečių kolektyvas „Balti vėjai“ dar labai jaunas.

    Šeštadienį vasario 1-ąją į Marijampolės kultūros centrą susirinko folkloro gerbėjai, mat vyko pirmas Marijampolės modernaus folkloro festivalis „Margai skamba“. Idėją realizavo Marijampolės kultūros centro darbuotoja ir festivalio vadovė Dalia Venckienė.

  • Štai tokie Gyvybės medžiai, kuriuos tautodailės specialistai palygino su garsiojo Liongino Šepkos darbais...

    Kaip jau informavome, Marijampolės kultūros centro antrame aukšte pradedant Tautodailės metus atidaryta Kazimiero Aleliūno medžio darbų paroda. Didžiulėje ekspozicijoje – daugybė įvairaus žanro kūrinių: drožinių, kompozicijų su natūraliomis pačios gamtos detalėmis, medžio gumbų improvizacijų, prieverpsčių ir skulptūrėlių, žaislų ir indų… Visa tai čia atkeliavo iš įvairių vietovių, autoriui artimų ir tolimesnių žmonių namų, nes viskas sukurta per ilgus dešimt­mečius – ir dalinta, dovanota…

  • Vladislovas Skarickas buvo ir „Mūzos“ klubo metraštininkas.

    Sausio pradžioje būtume minėję fotografo, vieno iš Marijampolės metraštininkų, Vladislovo Skaricko 85-ąsias gimimo metines. Deja, fotoklubo „Sūduva“ ir liaudies menininkų klubo „Mūza“ žmonės, buvę bendradarbiai tai pažymėjo jau be jo paties.

  • Kultūros centro mišrus vokalinis ansamblis „Savito“ atstovaus Marijampolei zoniniame konkurse.

    Devyni kolektyvai su savo vadovais, apie devynias dešimtis dainuojančių, gabių ir gražių žmonių ir apie tris dešimtis jų atliktų pačių įvairiausių dainų…

  • Kazimieras Aleliūnas parodos atidaryme papasakojo daug įdomių dalykų.

    Marijampolės kultūros centre marijampoliečio Kazimiero Aleliūno medžio darbų paroda atidarė Tautodailės metų vartus mūsų savivaldybėje.

  • Valė Klesevičienė džiaugėsi, kad į renginį susirinko ir Putino giminės, ir neabejingi jo kūrybai žmonės.

    Metų pradžia mūsų kraštui ir Lietuvai yra dovanojusi nemažai ryškių asmenybių – vien kultūros lauke išaugo ne vienas didingas medis… Su kuriuo iš jų galėtume palyginti Vincą Mykolaitį-Putiną – poetą ir prozininką, literatūros tyrinėtoją ir teoretiką, vertėją ir filosofą?

  • Šeštadienį Liudvinavo seniūnijos gyventojai, kraštiečiai, svečiai rinkosi į miestelio kultūros centrą, kur vyko Liudvinavo, kaip Mažosios kultūros sostinės, uždarymo iškilmės.